NAUJIENOS

Vilniaus specialistų susitikimas – vaikų problemoms spręsti

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vedėja Sandra Vrublevskienė kartu su skyriaus patarėja Rima Butkiene iniciavo susitikimą su VšĮ Santaros klinikų ir Vaikų ligoninės, VšĮ VULSK filialo, Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus atstovais.

Susitikimo metu VTAS atstovės pristatė pagrindines savo įstaigos veiklos gaires, svarstė, kaip pagerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

„Džiaugiamės, kad Vilniaus universiteto Vaikų ligoninė 2021 m. planuoja plėsti Vaiko raidos centrą. Tikimės, kad pagalbą gaus daugiau vaikų, turinčių raidos, emocinių ir elgesio sutrikimų“, - sakė S. Vrublevskienė.

Radviliškio VTAS patarėja L. Paurienė: „Praneškite apie vaikus, patiriančius smurtą“

Sausio 14 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi  Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Radviliškio rajone patarėja Larisa Paurienė.
„Visi turime vaikų ir anūkų, tad, manau, klausimai apie vaikų teisių apsaugą aktualūs kiekvienam iš mūsų. Kviečiu aktyviai dalyvauti pokalbyje su mūsų viešnia bei užduoti jai klausimų“,- sakė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius renginio pradžioje.

Skyriaus funkcijos keitėsi

Pasak L. Paurienės, nuo 2018 m. liepos 1 d. Vaikų teisės apsaugos skyriaus funkcijos bei pavadinimas keitėsi ir dabar jis tapo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi. Šiaulių apskrities skyriui priklauso Šiaulių miesto, Šiaulių, Akmenės, Kelmės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio rajonų skyriai. Mūsų skyrius nebeatlieka socialinės paslaugos - nebenustato laikinosios globos, šią paslaugą dabar atlieka Socialinės paramos skyrius. Mes bendraujame su globėjais, lankomės šeimose.  Atsirado „Globėjų centras“, mūsų specialistai įvertina, kaip globojami vaikai“,- sakė viešnia.

Iš šeimos be priežasties nepaimamas nė vienas vaikas

Pasak viešnios, šiuo metų vaikų teisių apsauga yra „ant bangos“ ir žmonės vieni kitus baugina istorijomis, kai iš šeimų atimami vaikai. L. Paurienė susitikimo metu paneigė šį gandą. „Kai šeimoje girtaujama, vartojami narkotikai ir dėl to kenčia vaikas, vaikui nustatoma laikinoji globa, kol šeimoje bus išspręstos problemos. Tėvams susitvarkyti skiriamas maksimalus laikas iki vienerių metų. Jeigu per šį laiką niekas nepasikeičia, ruošiami procesiniai dokumentai teismui dėl tėvų valdžios apribojimo. Jeigu vaikas iš šeimos  paimamas naktį, jis atiduodamas artimiems giminaičiams arba su vaiku emociniais ryšiais susijusiems asmenims, nes vaikui ir taip didelė traumą naktį išvykti iš savo namų. Nei vienas vaikas iš šeimos nebuvo paimtas tam neturint teisinio pagrindo. Buvo ne vienas atvejis, kai naktį iš šeimos buvo paimti vaikai ir ryte tėvai neatėjo pasiteirauti, kur jų vaikai yra – tai labai skaudina. Vaikas iš šeimos yra paimamas, kai nustatoma aukščiausia 2 lygio grėsmė. Mūsų tarnyba analizuoja šeimos situacija, vertina aplinkybes ir jeigu situacija nepasikeičia yra nustatomas 2 grėsmės vaikui lygis, tada kreipiamės į teismą su  prašymu leisti iš šeimos paimti vaikus.  Iš viso mūsų rajone buvo pateikta apie 20 tokių prašymų ir tik 2 buvo nepatenkinti.  Vaiko paėmimo iš šeimos procedūra yra labai reglamentuota, negalima paimti vaiko iš šeimos jei tam nėra teisinio pagrindo.

Pagalba šeimoms

Neretai šeimoms, kuriuose auga mažamečiai vaikai, reikia socialinės bei materialinės pagalbos. „Yra šeimų, kurios gyvena skurdžiai ar stokoja socialinių įgūdžių ir jose vaikams nustatomas 1 grėsmės lygis. Su tokiomis šeimomis dirba atvejo vadybininkas bei socialinis darbuotojas. Šie specialistai teikia šeimoms socialinę pagalbą, moko socialinių įgūdžių, atlieka patarėjo vaidmenį. Jeigu situacija nesikeičia ir nustatoma grėsmė vaikui, tada tenka kreiptis į teismą, kad būtų gautas leidimas vaiką iš šeimos paimti. Radviliškio rajonas sudėtingas: gyvena nemažai  asmenų, sugrįžusių iš įkalinimo įstaigų, asmenų stokojančių socialinių įgūdžių, taip pat pasitaiko atvejų, kai žmonės, turintys protinių sutrikimų, sukuria šeimas bei susilaukia vaikų. Tokias šeimas stebi socialiniai darbuotojai, kurie teikdami pagalbą padeda tėvams auginti vaikus šeimose“,- apie įvairiapusę pagalbą šeimoms papasakojo viešnia.

Bendrauti su vaiku galime ir be tėvų žinios

Pasak L. Paurienės, jų tarnybos darbuotojams tenka susidurti su smurtu prieš vaikus, vaikai būna seksualiai išnaudojami, patiria fizinį bei psichologinį smurtą. „Jeigu žinote apie tokius smurto atvejus prieš vaikus, praneškite mums - labai smagu, kai gali vaikui padėti, apsaugoti jį nuo smurtautojo. Labai padeda ugdymo įstaigos, pranešdamos apie smurto prieš vaikus atvejus. Kai gaunamas pranešimas, mūsų darbuotojai  jį tiria, bendrauja su vaiku. Mūsų tarnybos atstovai su vaiku gali bendrauti bet kur ir bet kada, net nepranešus tėvams“,- sakė viešnia, kviesdama visus bendruomenės narius būti pilietiškais ir pamačius smurto prieš vaikus atvejus ar neprižiūrimus vaikus pranešti Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Radviliškio rajone.

Pateikti aktualūs klausimai

Kad vaikų teisių apsaugos tema labai aktuali „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariams, rodė ir klausimų gausa, į kuriuos išsamiai atsakė  Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Radviliškio rajone patarėja Larisa Paurienė.

Ar pasitaiko atveju, kai kaimynai apie neprižiūrimus vaikus praneša keršydami?

Jeigu kaimynai pateikė policijos pareigūnams melagingą informaciją, šeima gali parašyti pareiškimą Policijos komisariatui, santykius su kaimynams galima spręsti mediacijos pagalba.

Ar vaikams yra amžiaus cenzas, kai jie gali skųstis dėl smurto – juk vaikai gali ir meluoti?

Jeigu gerai kalbantis dvejų metų vaikas sako, kad yra mušamas rykšte ir jis muša kitus vaikus, galima neabejoti, kad prieš jį naudojamas smurtas. Vaikų elgesys daug ką parodo: keičiasi jų elgesys, jie vengia bendrauti. Teismo civiliniuose procesuose pasisakyti gali vaikai nuo 10 metų amžiaus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba  dažnai prieštarauja, kad teismo procese būtų apklausiami vaikai. Vaikų nuomonę  įvertinti prašoma psichologų – ekspertų pagalba.

Pasak L. Paurienės, vaiko apklausa baudžiamosiose bylose ir ikiteisminio tyrimo metu yra filmuojama ir įrašoma. Dauguma mažamečių vaikų sako tiesą, nes vaikai iki 5 metų dar nemoka meluoti. Jeigu vaikas meluoja, vadinasi, jis bijo pasakyti tiesą.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius paprašė viešnios patikslinti, kur yra jų tarnyba ir kaip pateikti pranešimą apie pastebėtą smurtą prieš vaikus.

„Mūsų tarnyba yra įsikūrusi Radviliškio rajono savivaldybės pastate, Aušros aikštė 10, pirmame aukšte. Apie pastebėtą smurtą galite pranešti raštu arba paskambinti telefonu, paskelbtu mūsų internetiniame puslapyje“,- atsakė  specialistė.

G. Lipnevičius pasidomėjo, kaip tapti laikinuoju bei nuolatiniu globėju ir kokia suma mokama už šį darbą.
„Laikinąjį globėją skiria savivaldybės administracija, o norint tapti nuolatiniu globėju reikia teismo sprendimo. Globėju galima tapti nuo 21 metų, yra tam tikri apribojimai pvz. 65 metų asmeniui galima globoti vaiką, vyresnį kaip 10 metų. Budintieji globėjai jokių išmokų negauna, jiems skiriamos tik vienkartinės išmokos už vienos dienos globą. Nuolatiniai globėjai gauna 152 eurų išmoką vaikui ir 152 eurų išmoka valstybės skiriama globėjui“,- atsakė L. Paurienė.
„Ar vaikas paimamas iš šeimos, jeigu vienas iš sutuoktinių smurtauja ar girtauja, o kitas gyvena tvarkingai?“- domėjosi G.Lipnevičius.
Pasak L.Paurienės, tokiu atveju dažniausiai tvarkingai šeimoje gyvena mama, jai suteikiamas laikas išspręsti problemas šeimoje, kad joje vaikui būtų saugu. Tačiau dažnai mamos pasirenka sutuoktinį, o ne vaiką ir vaikai iš tokių šeimų paimami.

Apie leidimą užsieniečiams įvaikinti vaikus

Bendruomenės nariams buvo aktualus klausimas apie leidimus užsieniečiams įvaikinti vaikus iš Lietuvos. „Ar yra įstatymų, kurie galėtų patikrinti, kaip vaikai gyvena užsienyje?“- iškilo bendruomenės klausimas moterims. „Įvaikinimas nėra globa, šiuo atveju tampama tėčiu ir mama. Lietuviai įsivaikina nedaug vaikų, poros, negalinčios susilaukti vaikų, nori įsivaikinti mažus, iki 3 metų vaikus. Užsieniečiams, norintiems įsivaikinti vaikus iš Lietuvos, yra labai daug saugiklių. Bylos dėl įvaikinimo užsienio piliečiams sprendžiamos valstybės mastu, jas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, iš užsienio apie  šiuos žmones atsiunčiamos storiausios bylos. Jeigu vaikas įvaikinamas iš globos namų, šie namai keletą metų domisi, kaip vaikas gyvena, bendrauja su šeima nuotoliniu būdu. Šie vaikai nėra išvežami į nežinią, džiugu, kad jie susiranda šeimas, naujus namus“,-  į klausimą atsakė L. Paurienė.

Iš kur atsiranda hiperaktyvūs vaikai?

Bendruomenės nariai pastebėjo, kad  matosi daug hiperaktyvių vaikų, su kuriais patys tėvai nebesusitvarko.

„Vaikai – tėvų veidrodis. Jeigu mažas vaikas nereaguoja į pastabas, rėkia, mažametį vaiką galima pakelti, priglausti, nukreipti jo dėmesį – yra įvairių priemonių. Jeigu vaikas visiškai tėvų neklauso, vadinasi, jis neauklėjamas, jam viskas leidžiama. Būtų gerai, kad apie tokius atvejus praneštumėte mūsų tarnybai“,- paprašė viešnia L.Paurienė.
Klausimams išsekus, „Kavos popietės“ viešniai L.Paurienei bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius įteikė gėlių puokštę ir padovanojo savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumeratą. Bendruomenės nariai viešniai už įdomų bei nuoširdų pokalbį padėkojo gausiais aplodismentais.

„Kavos popietėje“ gimtadienio proga buvo pasveikintas bendruomenės gidas Albertas Vitartas – bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius visos bendruomenės sukaktuvininkui jam įteikė gėlių puokštę.

Popietę organizavo ir jos dalyvius kava vaišino „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G.Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai V. Aleknienė, R. Radavičienė, S. Skorkaitė, A.Litinskas. Sausio 14 d. popietę taip pat organizuoti padėjo I.Pankrašovienė, T.Kojelienė, O.Kazlovskaja, G.Chodosovskaja, I.Grakauskienė.


„Radviliškio krašto" informacija

Kretingos rajono gyventojai dažniausiai naudojasi individualiomis specialistų konsultacijomis, lanko pozityvios tėvystės mokymus

Šiandien Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kretingos rajone (toliau – VTAS) patarėja Rasa Piekienė susitiko su Kretingos rajono savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore Lina Bruzdeilyniene.

Susitikimo metu buvo aptartos bendradarbiavimo perspektyvos dėl koordinuotos pagalbos teikimo šeimoms, siekiant sudaryti palankias sąlygas vaikams augti šeimoje bei aptartos išvadų rengimo ir teikimo Vaiko gerovės komisijai dėl minimalios priežiūros priemonių taikymo (skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo) aktualijos.

Susitikimo metu VTAS patarėja R. Piekienė pristatė Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos ir teisinio reglamentavimo, susijusio su vaiko teisių apsauga, įgyvendinimo aktualijas.

„Imantis bet kokių veiksmų svarbiausia – vaiko interesai. Taigi, teikiamos paslaugos turi būti tik tokios, kokių reikia vaiko gerovei“, - sakė R. Piekienė.

L. Bruzdeilynienė apžvelgė dažniausiai rekomenduojamas pagalbos priemones vaikams, jų tėvams, globėjams (rūpintojams). Koordinatorės teigimu, Kretingos rajono savivaldybės gyventojai dažniausiai naudojasi individualiomis specialistų konsultacijomis, lanko efektyvios ir pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo mokymus.

Regioninės diskusijos dėmesio centre – pertvarkos eiga, patirtis teikiant bendruomenines paslaugas ir ateities perspektyvos

Trečiadienį institucinės globos pertvarkos klasterio apskrito stalo diskusijoje Tauragės regione regiono savivaldybių tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir globos centrų koordinatoriai, socialinės paramos skyrių vedėjai ir specialistai, pertvarkoje dalyvaujančių ir kitų socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovai, bandomųjų paslaugų teikėjai bei kiti dalyviai aptarė pertvarkos procesų eigą, diskutavo apie esamas ir planuojamas teikti paslaugas.

„Labai džiugina gausus institucijų, savivaldos, socialinių paslaugų teikėjų dalyvavimas susitikime, aktyvus jų įsitraukimas į diskusijas. Sulaukėme atstovų ne tik iš Tauragės regiono, bet ir Šakių bei Šilutės rajonų savivaldybių. Tai rodo, kad mus visus vienija bendras tikslas – sklandus perėjimas nuo institucinės globos prie tokių paslaugų, kurios geriausiai atitiktų žmonių poreikius“, - sako diskusijos iniciatorė ir vedėja, Tauragės regiono, Šakių ir Šilutės r. savivaldybių pertvarkos procesų ekspertė Marijona Janavičienė.

 

Susitikimo dalyviai supažindinti su įgyvendinamomis ir artimiausiu metu planuojamomis įgyvendinti veiklomis, parengtais metodinių dokumentų paketais naujų formų bendruomeninėms paslaugoms teikti. Diskutuota apie ES investicijas, kurios numatytos pertvarkos įgyvendinimo laikotarpiui. Aptartos plėtojamos globos formos pertvarkos tikslinėms grupėms Tauragės regiono, Šakių ir Šilutės rajonų savivaldybėse.

Diskusijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su regiono savivaldybėse šeimoje ir bendruomenėje teikiamomis bei planuojamomis teikti socialinėmis paslaugomis be tėvų globos likusiems vaikams ir asmenims, turintiems proto ar (ir) psichikos negalią.

Socialinės priežiūros paslaugų, teikiant kompleksinę pagalbą besilaukiančioms moterims ir motinoms, vienoms auginančioms vaiką/vaikus iki 3 metų amžiaus, Tauragės regione bandomąją paslaugą pristatė VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ direktorė Audronė Balčiūnienė. Ji pasidalino patirtimi ir papasakojo apie šios paslaugos naudą bei supažindino dalyvius su paslaugų gavėjų, kurios pasinaudojo šia paslauga, atsiliepimais.

„Psichologo konsultacijos ir grupiniai-terapiniai užsiėmimai buvo puiki galimybė susidėlioti, kas man gyvenime yra svarbiausia“. „Kitaip pradėjau žiūrėti į sutiktus žmones, atsirado noras imtis problemų sprendimo, o ne pasyvaus žiūrėjimo į viską“. „Džiaugiuosi, kad krizių centre yra vykdomi tokie projektai, kurie žmogui suteikia galimybę suprasti, kas gyvenime yra svarbiausia, vaikai neatskiriami nuo mamų ir gali augti kartu. Vykdomas projektas  iš tiesų turi didžiulę prasmę.

Netikėjau, kad gali būti gerų, nuoširdžiai norinčių padėti žmonių, be išankstinio nusiteikimo, smerkimo, nuvertinimo. Pradedu tikėti savimi. Džiaugiuosi kiekviena diena, matydama šalia savęs augančius vaikus. Galvoju apie ateitį, kaip gyvensiu savo bute, dabar jau pradedu taupyti pinigus buto įsigijimui“. Taip apie kompleksinės pagalbos reikšmę jų gyvenimui atsiliepia moterys, gavusios šią paslaugą.

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai tobulina savo žinias pozityvios tėvystės mokymuose

Dažnam žodžiai pozityvi tėvystė skamba kaip labai gražus žodžių junginys, tačiau retai kuris įsigilina, kas tai yra iš tikrųjų. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) du specialistai sausio 8-26 dienomis dalyvauja pozityvios tėvystės mokymuose.

„Pozityvios tėvystės mokymai rekomenduotini visiems tėvams kaip pagalba geriau suprasti ir įgyti žinių apie vaiko raidos etapus bei dėl to galimai susijusio, skirtingais amžiaus tarpsniais kylančio prieštaringo jų elgesio, suvokimą. Tuo pačiu tai skatina pagalbos priėmimo svarbą, šeimai susidūrus su pirmomis, nepilnamečiui besiformuojančiomis problemos apraiškomis. Akivaizdu, kad tokių mokymų patirtis duoda naudą ir specialistams, dirbantiems vaiko teisių apsaugos srityje“, – sako Marijampolės apskrities VTAS vedėja Dovilė Burbaitė.

Šiuos mokymus organizuoja Marijampolės savivaldybės Bendruomeniniai šeimos namai, paskaitas veda psichologė - praktikė Audra Tamošaitienė. Į kursus ateina žmonės vedini įvairių tikslų. Kai kas ateina savanoriškai, siekdami pagilinti tėvystės įgūdžius, kitiems mokymai pasiūlomi atvejo vadybos metu, kai šeimai reikalinga pagalba.

Tenka pripažinti, kad dalis kursų dalyvių mokymus pradeda nusiteikę skeptiškai, tačiau, pasak psichologės A. Tamošaitienės, juos baigus požiūris pasikeičia. Dalyviai atranda pozityvios tėvystės kursų naudą.

 Neretai tėvai suvokia paprastą tiesą, kad kartais konfliktą su vaiku išspręsti padeda nesudėtingas, praktiniais pavyzdžiais pagrįstas, pozityvios tėvystės paskaitoje išgirstas psichologės patarimas.

Pozityvios tėvystės kursai nemokami, organizuojami nedidelei 10 asmenų grupei, o į užsiėmimus galima eiti su vaikais (jų priežiūrą užtikrina vaikų užimtumo specialistai).

Pozityvios tėvystės mokytis Marijampolės VTAS specialistus paskatino ne vien tai, kad įgautas žinias galima puikiai pritaikyti darbe, bet ir tai, kad jos pačios yra motinos, susiduriančios su įvairiais klausimais ir rūpesčiais, kaip ir kiekviena vaikus auginanti moteris.   Pozityvios tėvystės mokymai suteikia progą pasikalbėti apie tėvystę, gauti ir pasidalyti patirtimi su kitais. Tai puiki galimybė tėvams išmokti geriau suprasti vaiką, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, išmokti efektyvių drausminimo, motyvacijos, pozityvių ribų nustatymo priemonių.

Marijampolės apskrities VTAS specialistai įsitikinę, kad kolegų pozityvios tėvystės kursuose įgautos  žinios pravers  kasdieniame darbe, gilinantis į individualius šeimų atvejus, padės pasiūlyti pagalbą sprendžiant problemas.

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius kreipiasi į šeimos atvejo vadybininką dėl skubaus atvejo vadybos posėdžio sušaukimo

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius gavęs informaciją apie vakar ryte į gydymo įstaigą pristatytą sunkios būklės kūdikį, inicijavo aplinkybių tyrimą ir paprašė papildomos informacijos iš Vilniaus miesto savivaldybės, gydymo įstaigos, policijos.

Šeima Tarnybai žinoma nuo praėjusių metų rugsėjo pradžios. Gimus kūdikiui, ligoninė informavo vaiko teisių apsaugos specialistus dėl poreikio pasidomėti tėvų galimybėmis pasirūpinti vaiku. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai lankėsi šeimoje.

„Pirminio pokalbio su tėvais metu buvo konstatuota, kad mama gali rūpintis vaiku su specialistų priežiūra, todėl buvo kreiptasi į savivaldybę dėl pagalbos šeimai teikimo. Vilniaus miesto savivaldybė paskyrė atvejo vadybininką. Iki šiol iš atvejo vadybininko informacijos apie papildomas grėsmes kūdikiui nebuvo gauta“, – sakė Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Sandra Vrublevskienė.

Pasak vedėjos, vaiko teisių apsaugos specialistai stengiasi maksimaliai įvertinti galimas grėsmes vaiko saugumui ir pagal tai priimti vaiko geriausius interesus atitinkančius sprendimus (pavyzdžiui, inicijuojamas pagalbos teikimas). Artimiausiu metu tikimės gauti daugiau informacijos iš atvejo vadybininko ir priimti atitinkamus sprendimus.

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Mobilioji komanda - intensyvi pagalba šeimai

Su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka atsirado nemažai naujovių, siekiant didinti vaikų saugumą ir pagalbą šeimai. Viena jų – mobiliosios komandos. Visuomenėje pasitaiko manančių, kad būtent mobiliosios komandos reaguoja į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vyksta į šeimą ir, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos. Paaiškiname, kaip yra iš tiesų. Skaitykite daugiau.

Paaiškinimas, kaip nustatoma grėsmė vaikui

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo šių metų liepos, draudžia bet kokį smurtą ir fizines bausmes vaikų atžvilgiu. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į liūdną Lietuvos statistiką: Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. nuo smurto artimoje aplinkoje tiesiogiai nukentėjo 1,4 tūkst. vaikų iki aštuoniolikos metų amžiaus. 90,3 proc. vaikų patyrė smurtą iš tėvų arba įtėvių. Skaitykite daugiau.

Tarnybos reakcija ir veiksmai, nustačius grėsmę vaiko saugumui

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai nuo š.m. liepos 1 dienos, pasikeitus vaiko teisių apsaugos sistemai, nedelsiant reaguos į visus raštu, žodžiu ar kitokiomis priemonėmis gautus vaiko teisių pažeidimus visą parą ir savaitgalį bei švenčių dienomis. Skaitykite daugiau.

10 esminių vaiko teisių apsaugos pokyčių

1.Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pavaldūs visų Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai dirba pagal vienodus standartus – vienijančias vertybes ir tikslus. Formuojama vienoda teisės taikymo praktika visoje šalyje vykdant vieningus, aiškius ir konkrečius veiksmus. Skaikytike daugiau.

 

Įvaikinimo statistika

2017 metais įvaikinti 139 tėvų globos netekę vaikai.
Lietuvos gyventojai įvaikino 92 vaikus.
47 vaikus įvaikino Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje arba užsienyje, bei užsienio piliečių šeimos.
2016 metais įvaikinti 157 tėvų globos netekę vaikai. Lietuvoje gyvenančios šeimos įvaikino 90 vaikų, o užsienyje gyvenančios lietuvių, mišrios ir užsieniečių šeimos – 67 vaikus.

Tarnyba įgyvendina institucinės globos pertvarkos projektą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2015 m. lapkričio mėnesio įgyvendina institucinės globos pertvarkos projektą ,,Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ (toliau – Projektas). Jo tikslas – sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingos perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos kūrimui ir įgyvendinimui Lietuvoje.

Aktualu

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Sistema Lietuvoje
Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS
SISTEMOS PERTVARKA

Siekant sukurti nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrintų vienodos praktikos, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, formavimąsi ir taikymą valstybėje, savalaikį reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir operatyvų sprendimų priėmimą, nuo š.m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja, mažųjų interesus labiau apsaugosianti vaiko teisių apsaugos sistema. Plačiau apie pertvarką ir naujausia aktuali informacija

2018 m. liepos 1 d. – 2018 m. lapkričio 30 d. statistiniai duomenys

Palyginamieji statistiniai duomenys už 3 pirmuosius mėnesius

Statistika. Vaikų laikinoji globa (07 01 - 10 22)

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X