NAUJIENOS

Tarnybos atstovai dalyvauja gyvybės išsaugojimui skirtoje konferencijoje

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės Jurgita Jankūnaitė ir Jurgita Juodytė  dalyvauja Seime vykstančioje Krizinio nėštumo centro organizuojamoje konferencijoje „Tardisciplininis požiūris į krizinį nėštumą ir pagalbos sistemą Lietuvoje“ bei foto parodos „Kaip gerai, kad tu gimei“ atidaryme.

Konferencijoje įžanginį žodį tarė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, kuris savo kalboje akcentavo, kad analizuojama tema labai svarbi. Konferencijoje dalyvavo įvairių organizacijų atstovai, moterys, išgyvenusios krizes nėštumo metu ir kurioms padėjo Krizinio nėštumo centro specialistai - psichologai, gydytojai, socialiniai darbuotojai.  

Konferencijoje papasakojama daug asmeninių moterų istorijų, dalijamasi patirtimi.

Fotografijų parodoje „Kaip gerai, kad tu gimei“ įamžintos sudėtingos moterų patirtys.

Parodos tikslas - drąsa pasakyti „Taip!“ motinystei.

„Kaip neplanuotai pastoji, gali pasirodyti, kad griūva pasaulis... Apima jausmų sumaištis: baimė, panika, pyktis, gėda, kaltė... Atrodo, esi viena, vieniša, ir niekas negali tavęs suprasti ar tau padėti. Krizinio nėštumo centras teikia visokeriopą pagalbą neplanuotai pastojus. Išklauso ir padeda moterims ieškoti sprendimų, teikia psichologinę, socialinę bei materialinę pagalbą, taip pat palaiko po gimdymo. Tai daro nemokamai visoje Lietuvoje. Kaip liudija parodos fotografijose užfiksuotos gyvenimo istorijos, visos problemos yra išsprendžiamos, o neplanuotas nėštumas gali tapti gražios ir prasmingos motinystės pradžia,“ - rašoma parodos „Kaip gerai, kad tu gimei“ apibūdinime.

 

 

Vyriausybėje kalbėta apie Vaiko globos organizavimą

Šiandien Vyriausybėje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vyriausybės bei Savivaldybių administracijų atstovai praktiniu požiūriu diskutavo apie tai, kaip bus organizuojama Vaiko laikinoji globa (rūpyba) įvykus vaiko teisių apsaugos centralizacijai.

Detaliai aptarta, kaip vyks vaiko laikinosios globos (rūpybos) organizavimas, kokias funkcijas ir atsakomybes nuo liepos 1 dienos įsigalėjus naujai vaiko teisių apsaugos sistemai turės centralizuota valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Savivaldybių administracijos, globos centrai.

Su savivaldybėse dirbančiais praktikais tartasi, kaip veiks vaiko laikinosios globos (rūpybos) sistema po liepos 1 dienos, kaip vyks būsimų globėjų (rūpintojų) paieška, parengimas, kaip pasikeis Globėjų ir įtėvių mokymų ir konsultavimo programa (GIMK), kaip pasikeis globėjų apskaitos sistema.

Kalbėta apie tai, kaip pagerinti prieigą prie dokumentų, susijusių su vaiko globos (rūpybos) organizavimu, kaip bus perduodama informacija tarp institucijų ir įstaigų, kokie yra geriausi ir efektyviausi būdai ja dalytis.

Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka (Tarnybos ir savivaldybių administracijų funkcijos)

Globos organizavimo žingsnių aprašymas

Pasirengimo globai organizavimo žingsnių aprašymas

Tarnybos ir Krizinio nėštumo centro atstovai aptarė bendradarbiavimo galimybes

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje šiandien vyko Tarnybos atstovų susitikimas su Vilniaus miesto krizinio nėštumo centro atstovais.

Aptartos bendradarbiavimo galimybės, siekiant kuo geriau užtikrinti vaiko teisių apsaugą šiandien ir po liepos 1 dienos įvyksiančios vaiko teisių apsaugos centralizacijos, kada įsigalės vienoda vaiko teisių apsaugos praktika visoje Lietuvoje.

Susitikimo metu kalbėta apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus, atvejus, kurių metu būtina kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrius ar į centrinę Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Diskutuota apie tai, kokia pagalba yra užtikrinama ir kaip galima patobulinti pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų vaikams.

Kalbėta apie tai, kokias paslaugas teikia nevyriausybinė organizacija Krizinio nėštumo centras, kokias kompetencijas turi pagalbą teikiantys organizacijos savanoriai, kokie reikalavimai jiems yra keliami, kokiomis veiklomis jie užsiima.

Tarnybos ir Krizinio nėštumo centro atstovai aptarė tolimesnes bendradarbiavimo galimybes, būdus, kaip kuo geriau užtikrinti vaiko teisių apsaugos teisės aktų laikymąsi.

Šiuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pagal kompetenciją užtikrina vaiko teisių apsaugą bei bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir užsienio valstybių centrinės valdžios arba jų akredituotomis institucijomis vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo klausimais.

Tarnyba, siekdama susipažinti su savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių ir Krizinio nėštumo centrų bendradarbiavimu, 2017 metų rugpjūčio mėnesį atliko apklausą. Apklausoje dalyvavo 47 savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai. Iš apklausos rezultatų matyti, jog 45 savivaldybių Vaiko teisų apsaugos skyriai nurodė, jog su Krizinio nėštumo centrais nebendradarbiauja, į Krizinio nėštumo centrus nenukreipia besilaukiančių moterų (nepilnamečių/pilnamečių), kurios neigia nėštumą, ketina atsisakyti vaiko, ar moterų jau susilaukusių kūdikio, kurios galimai serga pogimdyvine depresija, turi kitų sunkumų.

Tik 2 savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai nurodė, jog Krizinio nėštumo centrai yra juos informavę apie nepilnametes ar pilnametes moteris, kurios kreipėsi į Krizinio nėštumo centrus, bei, jų manymu, kurioms reikalingi savivaldybės vaiko teisių apsaugos specialistų sprendimai ir (ar) veiksmai.

Alytuje mokymus pradėjo trečia būsimų globėjų ir įtėvių grupė

Mokymus pradėjo trečia būsimų globėjų ir įtėvių grupė

Vaiko globa ar įvaikinimas – ilgo kelio pradžia, kuriuo sėkmingai eiti  galima tik atsakingai pasirengus. Šeimoms, norinčioms dovanoti jaukius namus ir meilę bei rūpestį biologinių tėvų atstumtiems vaikams, padėti pasiruošę Alytaus vaikų globos namai.

 „Labai džiaugiamės visais žmonėmis, kurie nusprendę savo meile dalintis su likimo nuskriaustais vaikais atėjo į globėjų ir įtėvių mokymus“, - sakė Alytaus vaikų globos namų socialinių programų koordinatorė, globėjų ir įtėvių rengimo programos (GIMK) mokytoja Daiva Žemaitaitytė.  

Į trečią kartą Alytaus vaikų globos namų ir Alytaus miesto savivaldybės organizuojamus mokymu susirinko 12 alytiškių iš 7 šeimų..   

Mokymai parengti pagal GIMK programą. Juos sudaro 10 užsiėmimų, kuriuose vyksta praktiniai mokymai su minimalia teorijos dalimi. Mokymų dalyviai kartą per savaitę vykstančiuose užsiėmimuose mokosi ne tik suprasti, priimti ir gerbti biologinę vaiko prigimtį, bet ir geriau pažinti patys save. Sėkmingai baigusiems mokymus, įteikiamos teigiamos išvados, kad jie gali tapti globėjais arba įtėviais.

Anot D. Žemaitaitytės, svarbiausias mokymų tikslas, kiekvienam, ketinančiam priimti į savo šeimą vaiką, leisti pačiam pajusti ir suprasti, ką išgyvena vaikas, netekęs biologinių tėvų bei padėti jam augti visaverčiu visuomenės nariu.

Aplenkia institucinę globą

Baigusieji globėjų mokymus ir gavę teigiamą išvadą, turi galimybę įsidarbinti socialiniais globėjais Alytaus globos namuose. Jiems bus mokamas 450 eurų, (atskaičius mokesčius) atlyginimas ir 304 eurų globos pašalpa.

Socialiniais globėjais gali būti 21–65 metų asmenys, turintys vidurinį (ir aukštesnį) išsilavinimą bei galimybes vaikais rūpintis savo namuose. Jie turi nedirbti kito darbo ir bet kuriuo paros metu į savo namus privalo priimti policijos ar vaiko teisių apsaugos specialistų atvežamus vaikus. Socialiniai globėjai vaiku rūpinsis 6 mėnesius ir ilgiau, kol vaiko teisių apsaugos tarnyba (VTAS) nuspręs, kad jau galima vaiką grąžinti į biologinę šeimą, įvaikinti arba skirti nuolatinę globą.

„Socialinių globėjų dėka praėjusiais metais nė vienas mažylis iki 3 metų, gyvenantis Alytaus mieste, nepateko į institucinę globą“, - teigė Alytaus miesto VTAS vedėja Žaneta Abromaitienė.

Anot jos, atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių tapti įtėviais ar globoti vaikus. Per 2016 metus buvo parengta 14 globėjų, o pernai jau 20.  Be to, nuo praėjusių metų pradėjo dirbti socialinės  globėjos, savo  namuose apgyvendinusios vaikus, kuriems buvo nesaugu gyventi tėvų namuose ir grėsė patekti į valdiškas globos institucijas.

Šiuo metu pas 5 socialines globėjas auga 8 mažieji alytiškiai, o 22 iš 56 Alytaus vaikų globos auklėtinių gyvena trijuose butuose įsteigtose šeimynose.

„Visiems vaikams reikia meilės, nesvarbu, kokioje šeimoje jie gimsta, nes tik patyrę gražius, šiltus jausmus, vėliau patys galės kurti sėkmingą gyvenimą ir mokės auginti savo vaikus“, - įsitikinusi  D. Žemaitaitytė.

Paskatino meilė vaikams

D. Žemaitaitytės nuomone, lankyti globėjų paruošimo kursus žmones paskatina įvairios priežastys ir skirtingos gyvenimo aplinkybės, tačiau visus vienija noras padėti likimo nuskriaustiems vaikams, suteikti jų vaikystei kuo daugiau džiaugsmo ir gėrio, leisti pajausti, kad jie mylimi ir svarbūs.

Socialinės globėjos Juditos namuose  krykštauja nė dvejų metukų neturinti mažylė. Visai neseniai dvi trejų ir ketverių metų sesutės, praleidę 9 mėnesius Juditos namuose, persikėlė gyventi į nuolatinių globėjų namus.

23 metus Alytaus specializuotuose kūdikių namuose išdirbusios ir  sūnų su dukra užauginusios moters teigimu, jos sprendimui tapti budinčia globėja, pritarė ir ją visokeriopai palaikė abu vaikai. „Priimti į savo šeimą daug sukrėtimų išgyvenusius vaikus didelė atsakomybė, reikalaujanti ir žinių, ir kantrybės, tačiau jų šypsenos, džiaugsmas ir teigiami elgesio pokyčiai, atperka įdėtas pastangas“, - sakė budinti globėja Judita.

Tris savus vaikus užauginusi Aldona, jau dešimt metų kaip nuolatinė globėja augina dvi paaugles sesutes ir kaip socialinė globėja rūpinasi pusantrų metukų mergyte ir trejų metukų berniuku. Anot moters, globėja ji tapo norėdama tikrųjų tėvų atstumtiems vaikams suteikti meilę, rūpestį, namų šilumą ir jaukumą. 

„Norintys į savus namus priimti vaikus iš globos įstaigų, turėtų sukaupti labai daug informacijos, ypač psichologinių žinių, konsultuotis su žmonėmis, užauginusiais ir auginančiais panašaus likimo vaikus. Dar labai svarbu, kad globėjai, atsiradus problemoms, nebijotų kreiptis pagalbos į specialistus, neužsisklęstų savyje ir savo namuose“, - patarė Aldona.  

Kasdien po kelis vaikus

Tik augant šeimoje – biologinėje, globėjo ar įtėvio – galima visavertė vaiko raida, tokia nuostata įrašyta Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje, kurią 1995 metais ratifikavo ir Lietuva.

D. Žemaitaitytės teigimu, visame pasaulyje siekiama pertvarkyti vaikų globos sistemas, kad mažėtų vaikų augančių valstybinėse institucijose, o kuo daugiau liktų šeimose ir bendruomenėse.

Mūsų šalyje taip pat einama šia linkme. Numatyta, kad iki 2020 metų turi persitvarkyti 19 vaikų globos institucijų įvairiose savivaldybėse. Lietuvoje yra 93 vaikų globos įstaigos, kuriose auga apie 2896 vaikai. Kasdien į vaikų globos namus patenka 3-4 vaikai arba 1220 vaikų per metus.  

 

 

Naujas vaikų dienos centrų žemėlapis padės savivaldybėms ir tėvams

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristato kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis parengtą vaikų dienos centrų žemėlapį, iš kurio galima sužinoti, kuriuose miestuose ir kaimuose jie veikia. Čia galima rasti tiek vaikų dienos centrus, įsteigtus savivaldybių, tiek nevyriausybinių organizacijų, parapijų ar bendruomenių, taip pat vaikų dienos centrus, kurie įsikūrę užimtumo dienos centruose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikisi, kad savivaldybėms šis žemėlapis padės geriau planuoti, kuriose teritorijose yra poreikis steigti naujus centrus, o tėvams – rasti artimiausią arba sužinoti, ar galės gauti paslaugas, persikraustę į kitą gyvenamąją vietą. Primename, kad nuo 2016 m. liepos vaikų dienos centrus gali lankyti visų šeimų vaikai, nebūtinai nepasiturinčių ar esančių socialinėje rizikoje, tačiau tradiciškai dažniau juos lanko šie vaikai, nes jie turi mažiau galimybių lankyti būrelius ar užsiimti kita popamokine veikla.

Tarnybos atstovai kartu su Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos inspektoriais aptarė centralizaciją

Šiandien Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus inspektoriais aptarė nuo liepos 1 dienos įsigaliosiančius vaiko teisių apsaugos pasikeitimus, perėjimą į centralizuotą vaiko teisių apsaugos sistemą.

Tarnybos atstovai papasakojo, kaip bus organizuojamas darbas įvykus vaiko teisių apsaugos centralizacijai, kokiomis priemonėmis bus užtikrinama visą parą veiksianti vaiko teisių apsauga.

Aptarta, kaip po liepos 1 dienos dirbs naktiniai vaiko teisių apsaugos budėtojai, kokias funkcijas atliks mobilios vaiko teisių apsaugos komandos, kaip pasikeis skirtingų vaiko teisių apsaugos poskyrių funkcijos, kiek naujų žmogiškųjų išteklių prisijungs prie naujos vaiko teisių apsaugos sistemos.

Tarnybos atstovai atsakė į Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos specialistų klausimus. Detaliai nupasakota, kas keisis po vaiko teisių apsaugos centralizacijos, kiek naujų darbuotojų, naktinių budėtojų ir koordinatorių dirbs naujoje, visą parą vaiko teises užtikrinsiančioje sistemoje.

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Įvaikinimo statistika

2017 metais įvaikinti 139 tėvų globos netekę vaikai.
Lietuvos gyventojai įvaikino 92 vaikus.
47 vaikus įvaikino Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje arba užsienyje, bei užsienio piliečių šeimos.
2016 metais įvaikinti 157 tėvų globos netekę vaikai. Lietuvoje gyvenančios šeimos įvaikino 90 vaikų, o užsienyje gyvenančios lietuvių, mišrios ir užsieniečių šeimos – 67 vaikus.

Kada ir kur vyksta GIMK mokymai

Nuolat skelbiame informaciją apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Informacija atnaujinama kas savaitę. 

Karštosios linijos 116 000 integravimo į vaiko teisių apsaugos sistemą projektas

Pristatome leidinį „Karštosios linijos 116 000, skirtos pranešimams apie dingusius vaikus, integravimo į vaiko teisių apsaugos sistemą Lietuvoje modelis“. Šio leidinio, išleisto Dingusių žmonių šeimų paramos centro, tikslas – pateikti siūlymus dėl tarptautinės karštosios linijos 116 000 įsiliejimo į mūsų šalies vaiko teisių apsaugos sistemą, siekiant tinkamo prevencijos užtikrinimo ir įvairių institucijų bendradarbiavimo gerinimo tais atvejais, kada dingsta vaikai. Jis skiriamas specialistams, tiesiogiai susijusiems ir dirbantiems su vaikais.  

Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą

Seimas 100 parlamentarų balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, priėmė naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir lydimuosius teisės aktus, kuriais tobulinama vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistema, ypatingą dėmesį skiriant vaiko saugumui.

Tarnyba trečius metus įgyvendina institucinės globos pertvarkos projektą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2015 m. lapkričio mėnesio įgyvendina institucinės globos pertvarkos projektą ,,Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ (toliau – Projektas). Jo tikslas – sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingos perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos kūrimui ir įgyvendinimui Lietuvoje.

Vaikas, gimęs mūsų širdyse

Prieš Jus leidinys, skirtas vaiko globėjams (rūpintojams) ir įtėviams ar besiruošiantiesiems jais tapti ir ieškantiesiems atsakymų į daugybę formalių bei kasdienių bendravimo su vaikais klausimų.
„Vaikas, gimęs mūsų širdyse: atmintinė vaiko globėjams ir įtėviams“ (.pdf)

Aktualu

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Sistema Lietuvoje
Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

Vaiko teisių apsaugos

sistemos pertvarka

Siekant sukurti nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrintų vienodos praktikos, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, formavimąsi ir taikymą valstybėje, savalaikį reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir operatyvų sprendimų priėmimą, nuo š.m. liepos 1 d. bus centralizuojamas sistemos valdymas ir jos koordinavimas.

Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos tikslas:  suformuoti nuoseklią ir koordinuotą vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, užtikrinančią tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą ir atstovavimą jiems, apibrėžti ministerijų ir kitų valstybės institucijų, susijusių su vaiko teisių apsauga, konkrečius uždavinius, funkcijas, vietą vaiko teisių apsaugos institucinėje sistemoje, nustatyti konkrečios atsakomybės ribas, nustatyti specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus vaiko teisių apsaugos specialistams, stiprinti vaiko teisių apsaugos sistemos valdymo ir kontrolės funkcijas, centralizuojant sistemos valdymą ir koordinavimą bei plėtoti ir tobulinti kompleksinių socialinių paslaugų vaikui ir jo šeimai sistemą.

2017 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuriuo siekiama pertvarkyti vaiko teisių apsaugos sistemą.

Projekto eiga

Dažniausiai užduodami klausimai

Vaiko teisių apsaugos skyrių centralizavimas Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo kontekste

Vaiko teisių apsaugos sistemos naujovės Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo kontekste

Atvejo vadyba

Visais klausimais, susijusiais su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka, kreipkitės į Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyrių arba į Tarnybos atstovę spaudai tel.: 8683 71 482

 

 

Atsakymai į klausimus

Galimybės patiems išsirinkti pageidaujamą įvaikinti vaiką Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Labiausiai vaiko poreikius atitinkančius asmenis parenka Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Kriterijai – norimo įvaikinti vaiko amžius, lytis ir sveikatos būklė. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad įtėviams nėra keliamas privalomo gyvenamojo ploto ir atskiro kambario vaikui reikalavimas. Taip pat nėra nustatyta, kokios turėtų būti šeimos pajamos. Svarbu, kad jos sudarytų sąlygas tenkinti ir vaiko, ir šeimos poreikius.

Jeigu esate Lietuvos Respublikos piliečiai, dėl įvaikinimo Lietuvoje turėtumėte kreiptis per atitinkamą Airijos įvaikinimo instituciją. Pirmiausia svarbu gauti įvaikinimo leidimą Airijoje ir atitikti Airijos įstatymų keliamus reikalavimus būsimiems įtėviams. Tik turėdami minėtą leidimą, galėtumėte kreiptis dėl įvaikinimo iš Lietuvos.
Detalesnę informaciją apie tarptautinio įvaikinimo procedūrą galite rasti šios svetainės skyriuje „Įvaikinimas“ – „Tarptautinis“.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, paprastai įvaikina arba pageidauja globoti mažus (iki 3 metų) vaikus. Todėl Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems užsienyje, galimybė įvaikinti tokio amžiaus vaikus yra nedidelė. Taigi iš karto rekomenduotume pagalvoti apie vyresnio amžiaus vaiko įvaikinimą.
Airijos centrinės įvaikinimo institucijos (The Adoption Authority of Ireland) adresas: Shelbourne House, Shelbourne Road, Dublin 4, Airija; e. p. adoption@aai.gov.ie, interneto svetainė http://www.aai.gov.ie.

Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į biologinę šeimą.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.249, 3.253 ir 3.261 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame nurodoma, jog vaiko laikinoji globa (rūpyba) negali trukti ilgiau kaip dvylika mėnesių, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės įgaliota institucija įpareigos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją priimti sprendimą tęsti vaiko laikinąją globą (rūpybą).
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) turi būti trumpalaikis procesas, ieškant ilgalaikio sprendimo, t. y. vaiko grąžinimo į šeimą, nuolatinės globos (rūpybos) ar įvaikinimo. Nesant kitų objektyvių aplinkybių, vadovaujantis CK 3.253 str. įtvirtintu laikinosios globos (rūpybos) tikslu – grąžinti vaiką į šeimą, šios rūšies globa (rūpyba) neturėtų tęstis nepagrįstai ilgai.
Taigi atsižvelgiant į vaiko interesų pirmenybės principą, savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius turėtų aktyviai vykdyti Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983 ,,Dėl Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų patvirtinimo“, 7.2, 7.6, 7.9–7.11 p. numatytas funkcijas bei siekti, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos) terminas neužsitęstų.
Tuo atveju, jei vaiko tėvai ir toliau nesirūpina, nesidomi vaiku, atsisako jiems siūlomų paslaugų, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios ribojimo arba vaiko atskyrimo nuo tėvų bei nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.
Kita vertus, teismui apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Teismas tėvų valdžios apribojimą panaikina tik tuo atveju, jei nustato, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo apribota tėvų valdžia ir neatsirado naujų. Nustačius, kad tėvai gali tinkamai pasirūpinti vaiku, panaikinus tėvų valdžios apribojimą, vaikas turi būti grąžinamas tėvams. Svarbu paminėti, kad tokiu atveju globėjo (rūpintojo) pareiga – parengti vaiką grįžimui į biologinę šeimą.
O įvaikinto vaiko biologiniai tėvai nebeturi jokių teisinių galimybių susigrąžinti atžalą, nes įvaikinimu panaikinamos visos asmenines ir turtinės teisės ir pareigos tarp vaiko ir jo biologinės šeimos.

Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą. Jis įgyja teisę ginti globojamo vaiko teises ir teisėtus interesus. Taip pat globėjas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis jo sveikata ir mokymusi, spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybės institucijomis.
Teisės aktų nustatyta tvarka vaiko globą (rūpybą), nepriklausomai nuo globos (rūpybos) rūšies ir formos, prižiūri savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Vaiko teisių apsaugos skyrius, siekdamas užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, organizuoja tikslingą pagalbą ir paramą vaikui bei jo šeimai.
Jei šeimoje iškyla problemų dėl globojamo vaiko elgesio ar kitų sunkumų dėl pagalbos vaikui taip pat galite kreiptis į atestuotus globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) socialinius darbuotojus, kurie vykdo tęstinius globėjų (rūpintojų) mokymus, teikia jiems individualias konsultacijas, organizuoja savitarpio paramos grupes, kurių metu analizuojami atvejai. Taigi Vaiko teisių apsaugos skyrius, GIMK specialistai turėtų išsiaiškinti ir įvertinti susiklosčiusią situaciją (atsižvelgdami į vaiko amžių, išklausyti jo nuomonę, įvertinti vaiko ir globėjo (rūpintojo) santykius, vaiko susitikimų su tėvais sąlygų sudarymą, vaiko užimtumą, laisvalaikio, sveikatos būklę, tėvų elgesio pokyčių, ugdymo įstaigų, socialinių darbuotojų išvadas) bei rasti vaiko interesus geriausiai atitinkantį sprendimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsniu, globėjas (rūpintojas) atleidžiamas nuo pareigų atlikimo šiais atvejais: 1) jei nepilnametis grąžinamas tėvams arba įtėviams; 2) jeigu globėjas (rūpintojas) savo pareigų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Tuo atveju, jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jie gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų.
Pažymėtina, kad dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo į teismą turi teisę kreiptis pats globėjas (rūpintojas), globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras, o dėl globėjo (rūpintojo) nušalinimo nuo pareigų į teismą gali kreiptis globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras.
Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kokios rūšies, t. y. laikinoji ar nuolatinė, globa (rūpyba) vaikui nustatyta, priima sprendimą atleisti ar nušalinti globėją (rūpintoją) nuo pareigų ir kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių arba teismą. O vaikui tuo metu ieškomas kitas globėjas (rūpintojas).
Jei, Jūsų nuomone, Vaiko teisių apsaugos skyrius nebendradarbiauja ir tinkamai nevykdo savo funkcijų, galite kreiptis į mūsų tarnybą el. p. info@vaikoteises.lt, nurodydami gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių bei esamos situacijos aplinkybes.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 str. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas. Vaiko teisių apsaugos skyrius Tėvas, kuriam kliudoma bendrauti su vaikais, turi teisę kreiptis į vaikų gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – VTAS), kurio specialistai išaiškintų vaikų motinai jos teises bei pareigas, taip pat galimą atsakomybę dėl kliudymo tėvui bendrauti su vaikais. Šių įstaigų kontaktinius duomenis galima rasti mūsų Tarnybos interneto svetainės www.vaikoteises.lt  titulinio puslapio apačioje.
Skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant įtvirtinta CK 3.170 str. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Tuo metu, kol ginčas dėl vaiko sprendžiamas ir priimamas galutinis teismo sprendimas, vaiko tėvas (motina) turi teisę teismui pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pateiktas ne tik pateikus ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teisme, bet taip pat ir iki ieškinio pateikimo teismui (CK 147 str. 3 d.).
Tuo atveju, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdytų teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas (motina), gyvenantis skyrium, turėtų teisę pateikti rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo ir gavęs jį kreiptis į antstolį. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas.

KLAUSKITE

X