AKTUALU

Kas yra vaiką žalojantis elgesys, kaip jį atpažinti ir kodėl būtina tam užkirsti kelią?

Vaiką žalojantis elgesys apima visas smurto prieš vaikus iki 18 metų rūšis – fizinį smurtą, seksualinį smurtą ir išnaudojimą, psichologinę prievartą, nepriežiūrą ir apleistumą, komercinį ir kitokį išnaudojimą. Vaikas gali patirti vieną kurią nors iš šių smurto formų arba keleto jų kombinaciją. Toks suaugusio, su kuriuo vaikas susijęs atsakomybės, pasitikėjimo ir galios santykiais, elgesys padaro žalą ar sukelia grėsmę vaiko sveikatai, išgyvenimui, raidai ar orumui. 

Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, smurto prieš vaikus pasekmė yra visam gyvenimui sutrikdyta fizinė ir psichinė sveikata, o tai neišvengiamai atsiliepia šalies socialinei ir ekonominei raidai.

Suprasti, kodėl suaugęs žmogus, dažnai pats artimiausias, smurtauja prieš mažą vaiką, yra nepaprastai sudėtinga. Šiandien yra tik visiškai aišku, kad nėra vienos tokio suaugusių elgesio priežasties, ir taip pat aišku, kad prievarta prieš vaikus nepriklauso nuo socialinės ar ekonominės šeimos padėties, rasės ar religijos.

Vaikas turi būti apsaugotas, kai jo psichinei ar fizinei sveikatai ar gerovei iškyla grėsmė ar yra padaryta žala dėl suaugusių žmonių veiksmų ar neveikimo. Vaikas turi būti apsaugotas nuo smurtinio elgesio, nes tai yra jo žmogiškųjų teisių pažeidimas. Smurtas turi būti sustabdytas, net jei ir nėra akivaizdžių šiuo metu fizinių ar psichinių pakitimų. 

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu įtvirtinta vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto, uždraudžiant visų formų smurtą prieš vaiką. Užkirsti kelią smurtui prieš vaikus įmanoma, tačiau tai reikalauja nepaprasto visų institucijų ir žinybų susitelkimo, bendro nuoseklaus darbo ir bendruomenės sutelktumo ir supratingumo.

Kviečiame skaityti plačiau:

Kas yra fizinė prievarta ir kaip atpažinti fizinę prievartą patyrusį vaiką:

http://www.vaikystebesmurto.lt/lt/kas-yra-smurtas2/fizin-prievarta

Kas yra seksualinė prievarta ir kaip atpažinti seksualiai išnaudojamą vaiką:

http://www.vaikystebesmurto.lt/lt/kas-yra-smurtas2/seksualin-prievarta

Kas yra emocinė prievarta ir kaip atpažinti emociškai skriaudžiamus vaikus:

http://www.vaikystebesmurto.lt/lt/kas-yra-smurtas2/emocin-prievarta

Kas yra nepriežiūra, apleistumas ir kaip atpažinti apleistą, neprižiūrimą vaiką:

http://www.vaikystebesmurto.lt/lt/kas-yra-smurtas2/neprieira-ir-apleistumas

Kaip padėti vaikui:

http://www.vaikystebesmurto.lt/lt/kas-yra-smurtas2/kaip-padti-vaikui 

Įstatymai apibrėžia, ką daryti, kad nepilnamečių apklausos jų dalyviams paliktų kuo mažiau traumų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nustatyta, kad skirtumas tarp nepilnamečio ir pilnamečio įtariamojo apklausos ikiteisminiame tyrime yra tas, kad į nepilnamečio įtariamojo apklausą kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio įtariamojo teisės.

Nors BPK nėra nuostatų, įpareigojančių nepilnamečius įtariamuosius apklausti atskirose patalpose, vis tik nurodoma, kad nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vieną kartą. 

Nepilnamečių liudytojų ar nukentėjusiųjų apklausos metu privalo būti daromas vaizdo ir garso įrašas.

BPK nustatyta, kad į mažamečio liudytojo ar mažamečio nukentėjusiojo apklausą visuomet, taip pat į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją arba kitais atvejais, kai to prašo proceso dalyviai arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo teisės.

 

Visuomenė vis dar toleruoja smurtą prieš vaikus: net 68 proc. apklaustųjų pasisako už fizines bausmes

Bendrovės „Spinter“ atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, didžioji dalis visuomenės toleruoja smurtą prieš vaikus ir jam pritaria. 68 proc. apklaustų respondentų toleruotų tėvo (tėvų) pliaukštelėjimą per vaiko rankas siekiant apsaugoti nuo pavojingo elgesio, pvz. nuo ugnies. 36 proc. apklaustųjų toleruotų tėvo pliaukštelėjimą per vaiko rankas, siekiant nubausti už blogą elgesį, nepakankamas pastangas. Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Alinos Jakavonienės, vaikus užauginti galima ir be smurto, nes smurtas itin paveikia vaikų gyvenimus, daro poveikį jų vystymuisi, tolimesniam gyvenimui ir ateičiai.

Vis dar toleruoja fizines bausmes 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2019 metų balandžio 20-29 dienomis buvo apklausti 1009 respondentai visoje Lietuvos teritorijoje. Tyrimo tikslinę grupę sudaro šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog didžiajai daliai apklaustų (68 proc.) respondentų yra toleruotina (visiškai / kartais toleruotina) tėvo (tėvų) pliaukštelėjimas per vaiko rankas, siekiant apsaugoti nuo pavojingo elgesio, pvz. nuo ugnies. 36 proc. apklaustųjų toleruotų tėvo pliaukštelėjimą per vaiko rankas, siekiant nubausti už blogą elgesį, nepakankamas pastangas. 23 proc. toleruotų, jei tėvai (tėvas) parduotuvėje besiožiuojantį vaiką pakeltų ir pakratytų. 15 proc. toleruotų, jei mokytojas užsuktų ausį, kai vaikas neklausė / kalbėjo su bendraklasiu pamokos metu. 10 proc. respondentų toleruotų, jei brolis negavęs žaislo, spirtų sesei / broliui.

Apskritai, vyrai dažniau būtų linkę visiškai / kartais toleruoti vertinamas elgesio išraiškas. Pliaukštelėjimą per vaiko rankas, siekiant apsaugoti nuo pavojingo elgesio taip pat dažniau visiškai toleruotinu elgesiu laiko mažesnių miestų / rajonų centrų gyventojai. Pastarosios gyventojų grupės atstovai taip pat dažniau būtų linkę kartais toleruoti pliaukštelėjimą per vaiko rankas, siekiant nubausti už blogą elgesį kaip būtiną auklėjamąją priemonę.

Primename, jog LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinta, jog vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo smurto. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką. Vaikas, nukentėjęs nuo bet kokios formos smurto, turi teisę į jo poreikius ir geriausius interesus atitinkančią pagalbą. Valstybė ir savivaldybės imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo bet kokios formos smurto prieš vaiką ir suteiktų pagalbą nuo smurto nukentėjusiam vaikui, jo atstovams pagal įstatymą.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Alinos Jakavonienės,  būtina keisti požiūrį į smurtą: „Dažniausiai prieš vaikus smurtaujama, jie neprižiūrimi, negydomi, kai tėvai vartoja alkoholį. Vis dėlto vieno apibrėžimo, apibūdinančio smurtaujančią šeimą, nėra. Beveik visi pažįstame bent vieną vaiką, kuris yra sulaukęs fizinių bausmių kaip auklėjamosios priemonės. Kaip smurtas paplitęs, galime įvertinti pagal tai, kaip esame linkę jį pateisinti ir sumenkinti, kaltinti aukas. Dažnai girdime sakant, kad vaikas sunervino taip, kad jau nebegalima buvo susilaikyti. Bet iš tikrųjų ne vaikas kaltas, kad suaugusieji negali susilaikyti. Daugėja atvejų, kai patys vaikai prašosi būti išvesti iš skriaudžiančios aplinkos - išreiškia norą būti paimti iš šeimos ar nenori grįžti namo. Vaikai dažniausiai skundžiasi mokytojams, auklėtojams, apie tai pasako vaiko teisių specialistams, policijai. Dar daug turime padaryti, tačiau visomis išgalėmis siekiame, kad pagaliau visuomenė suprastų, jog vaiką galima užauginti ir be smurto.“

Pasak A. Jakavonienės, sistemingas smurtas prieš vaikus daro didžiulę žalą: „Fizinės bausmės, žeminimas, patyčios, gąsdinimas sutrikdo normalią vaiko raidą, sveikatą. Taip vaiką galima privesti prie savižudybės. Ar galima užauginti savimi pasitikintį asmenį jam kasdien kartojant, kad jis yra nevykėlis ar kaltas dėl problemų šeimoje? Ar įmanoma tikėtis, kad vaikas bus sumanus, jeigu visos jo iniciatyvos buvo sumenkintos, jis buvo nuolat ujamas ir užgauliojamas? Tikriausiai ne. Tai, ką patiriame vaikystėje, vėliau turi tiesioginės įtakos, kaip mums sekasi megzti santykius, draugauti, dirbti, mokytis, auginti savo vaikus. Be jokios abejonės, išsiskyrimas su tėvais kiekvienam vaikui yra didelė trauma, tačiau kasdienė traumuojanti aplinka šeimoje vaiką žaloja ne mažiau.“

Visuomenėje paplitusi nuomonė, jog smurto skaičiai auga

Didžioji dalis respondentų ne tik toleruoja fizinių bausmių taikymą vaikams, tačiau taip pat tiki, jog smurto mastai prieš vaikus auga.

37 proc. respondentų nuomone, smurtas prieš vaikus Lietuvoje per pastaruosius 5-10 metų išaugo: 14 proc. mano, kad smurtas ženkliai išaugo, 23 proc. - šiek tiek išaugo. Ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų laikosi priešingos nuomonės: 22 proc. įsitikinę, kad smurto prieš vaikus šiek tiek sumažėjo, 4 proc. - ženkliai sumažėjo. 37 proc. mano, kad smurto lygis nepakito.

Nuomonės, kad per pastaruosius 5-10 metų smurtas prieš vaikus Lietuvoje išaugo, dažniau laikosi moterys ir mažesnių miestų / rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai. Priešingą nuomonę (smurto sumažėjo) dažniau išreiškė 26-45 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo atstovai, didžiausias pajamas turintys apklaustieji ir didmiesčių gyventojai.

Tarnybos darbą vertina teigiamai

Respondentai buvo paklausti, kokį pažymį 10-ties balų sistemoje parašytų veikiančiai vaiko teisių apsaugos sistemai Lietuvoje, beveik penktadalis  (18 proc.) atsakė, jog vaiko teisių sistemą vertina gerai arba labai gerai, 44 proc. – patenkinamai, o likusieji – 1-4 balais.

Paklausus, kokį pažymį 10 balų sistemoje jie parašytų tėvams vertindami tėvų rūpinimąsi vaikų teisėmis Lietuvoje, 38 proc. tėvų pastangas įvertino gerai arba labai gerai, 55 proc. - patenkinamai, o visi likusieji skyrė nuo 4 iki 1 balo.

Vertinant tėvų, Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei mokyklos skiriamo dėmesio vaiko teisių apsaugai pakankamumą, palankiausiai įvertinti tėvai - 57 proc. respondentų mano, kad tėvai skiria pakankamai / greičiau pakankamai dėmesio. Antroje vietoje - Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (atitinkamai 42 proc.). Trečioje vietoje - mokykla (atitinkamai 39 proc.).

Tėvus, kaip pakankamai (pakankamai / greičiau pakankamai) skiriančius dėmesio vaiko teisių apsaugai dažniau vertina vyrai ir mažesnių miestų / rajonų centrų gyventojai. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai - aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir respondentai, kuriems teko per pastaruosius metus susidurti su Vaiko teisių apsaugos specialistais.

Mažoji dalis gyventojų yra susidūrusi su vaiko teisių apsaugos specialistais

84-čiai proc. respondentų apskritai niekada neteko susidurti su vaiko teisių apsaugos specialistais. Per paskutinius metus su vaiko teisių apsaugos specialistais susidūrė tik 5 proc. apklaustųjų. Prieš 1-3 metus - 3 proc. respondentų, prieš 3-5 metus - 3 proc. respondentų ir prieš daugiau nei 5 metus su vaiko teisių apsaugos specialistais susidūrė 5 proc. apklaustųjų.

26-35 m. respondentai dažniau teigė, kad jiems ar jų šeimos nariams / artimiesiems yra tekę susidurti su Vaiko teisių apsaugos specialistais.

Tarnybos veiklos sritis suvokia kiek klaidingai

Dažniausiai pagrindine Vaiko teisių apsaugos tarnybos veiklos sritimi įvardintas vaiko teisių užtikrinimas (76 proc.). Antroje vietoje - lankymasis šeimose teikiant paslaugas (53 proc.). 38 proc. respondentų mano, kad pagrindinė veiklos sritis yra rūpinimasis įvaikinimo procedūromis. 37 proc. - rūpinimasis vaikų globos procedūromis. 29 proc. teigia, kad Tarnyba taiko tėvams baudžiamąją atsakomybę. 27 proc. - priima sprendimus dėl vaiko išlaikymo. 21 proc. - nustato vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

Vaiko teisių užtikrinimą dažniau paminėjo aukščiausio išsimokslinimo atstovai, didesnes pajamas turintys respondentai ir didmiesčių gyventojai. Lankymąsi šeimose teikiant paslaugas dažniau įvardijo moterys. Rūpinimąsi įvaikinimo procedūromis - moterys bei 26-55 m. apklaustieji. Rūpinimąsi globos vaikų procedūromis - moterys ir didmiesčių gyventojai. Mažiausių pajamų grupės atstovai ir mažesnių miestų bei kaimo vietovių gyventojai dažniau mano, kad pagrindinė Tarnybos veiklos sritis yra taikymas tėvams baudžiamąją atsakomybę.

Tarnyba netaiko kardomųjų priemonių

Patiksliname, jog Tarnyba netaiko kardomųjų priemonių. Vaiko teisių apsaugos specialistai neturi įgaliojimų taikyti kardomąsias priemones. Vaiko teisių apsaugos specialistai negali suimti, paskirti intensyvios priežiūros, namų arešto, įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, paskirti užstato, paimti dokumentų, įpareigoti periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatyti rašytinio pasižadėjimo neišvykti.

Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu gali būti paskirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, kitos kardomosios priemonės prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, o kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kario karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybės stebėjimas ir nepilnamečio atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti, - neatidėliotinais atvejais gali būti paskirtos ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu.

Teismas priima sprendimus dėl vaiko išlaikymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendimus dėl vaiko išlaikymo priima teismas. Teismas taip pat nustato vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų bei nagrinėja ginčus dėl vaikų. Nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas Tarnybos dalyvavimas, kuri ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Tarnyba gali tik tarpininkauja sudarant šalių tarpusavio susitarimu (išskyrus tuos, kuriuos pagal įstatymą gali spręsti tik teismas) tėvų, artimųjų giminaičių bendravimo su vaikais, vaikaičiais tvarką.

Socialines paslaugas teikia savivalda

Savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuoja socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Atvejo vadybininkai nėra Tarnybos darbuotojai - tai socialines paslaugas teikiančiose įstaigose dirbantys socialiniai darbuotojai.

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Mokyklos negali ignoruoti akivaizdžių vaiko teisių pažeidimų

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) patarėja Radviliškio rajone Larisa Paurienė susitikusi su Radviliškio rajono savivaldybės ugdymo įstaigų vadovais aptarė problemas, kurios mokykloms kyla užtikrinant vaiko teisę mokytis.

Pristatydama pranešimą „Vaiko teisių bei teisėtų interesų užtikrinimas ugdymo įstaigoje“ Larisa Paurienė komentavo VTAS gaunamus pranešimus iš ugdymo įstaigų ir supažindino susirinkusius su daugeliui ugdymo įstaigų tipiškomis problemomis.

Pranešėja išskyrė tai, kad vaikai, kaip ugdymo proceso dalyviai, dažniausiai kelia tokias problemas: nelanko ugdymo įstaigos, smurtauja prieš kitus vaikus ir net suaugusiuosius, nesilaiko elgesio taisyklių, esant specialiesiems ugdymosi poreikiams negeba ugdytis pagal bendrojo lavinimo programas.

Daugiausia gaunama pranešimų dėl vaikų smurtavimo prieš kitus vaikus ir net prieš suaugusiuosius. Radviliškyje dirbantys vaiko teisių apsaugos specialistai apie smurtaujančius vaikus nuo metų pradžios gavo 5 pranešimus. Pasitaiko atvejų, kai mokyklos, deja, netgi ištisus mėnesius kai kurias problemas ignoruoja.

Kaip matyti iš pateiktos problematikos lentelės, būna, kad mokyklos problemas slepia, nebendrauja su vaiko įstatyminiais atstovais.  Kaip vieną tokių pavyzdžių patarėja Larisa Paurienė įvardijo mokyklos nedėmesingumą vaikui. Jos teigimu, vaikas apie metus laiko nesirodė mokykloje, o mokykla tik gegužę kreipėsi į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS) Radviliškyje. Ir neaišku, ar sprendžiant problemą buvo pakankamai bendrauta su įstatyminiais vaiko atstovais. Patarėja Larisa Paurienė tai akcentavo kaip pavyzdį, kai į vaiko problemas žvelgiama atsainiai.

 ,,Aš savo pranešimu siekiu atkreipti ugdymo įstaigų vadovų dėmesį į tai, kad būtina laiku pastebėti ir spręsti problemas, nes tai geriausiai atitiktų vaikų teisėtus interesus. Nuolatinis bendradarbiavimas su vaikų įstatyminiais atstovais (tėvais, įtėviais, globėjais/rūpintojais) taip pat yra labai svarbi ugdymo proceso dalis‘‘, – sakė Larisa Paurienė.

Susitikime aptarti ugdymo proceso metu iškilusių problemų sprendimo būdai, paaiškinta, kad problemas galima išspręsti ugdymo įstaigos viduje, t.y. teikiant intensyvią pedagoginę psichologinę pagalbą vaikui ir šeimai, taikant įvairias Švietimo įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose numatytas poveikio priemones, pavyzdžiui, mokykla gali kreiptis į Vaiko gerovės komisiją ir prašyti psichologo bei kitos pagalbos vaikui ir šeimai. Taip pat mokykla gali kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios priežiūros priemonių vaikui taikymo. Jos skiriamos tais atvejais, kai vaikas nelanko mokyklos, nepavyzdingai elgiasi, nuolat smurtauja. 

Kai ugdymo įstaiga išnaudoja visas vaikui bei šeimai pagalbos galimybes, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas dėl kompleksinės pagalbos šeimai teikimo bei dėl poveikių priemonių taikymo įstatyminiams atstovams ir vaikams – galima kreipti į savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių (TBK). Šiaulių apskrities VTAS patarėja Radviliškyje  akcentavo, kad pedagogams pastebėjus smurto ar vaiko nepriežiūros faktus reikia skubos tvarka kreiptis į vaiko teisių apsaugos skyrių, o jei būtina – ir į teisėsaugos instituciją. 

Diskusijos metu taip pat buvo aptartos išskirtinės Radviliškio ugdymo įstaigose įvykusios situacijos, kai mokyklos tiesiog nekreipė dėmesio į kitus vaiko teisių aspektus.  Vienas jų – mergaitė gyveno pas močiutę apie penkis metus, nors jos mama, geros reputacijos moteris, gyveno kitame mieste. Močiutė vaiko atskyrimą nuo mamos ir kitų šeimos vaikų suprato kaip pagalbą. Mokykla matė, kad visur vaiką atstovauja močiutė, nors globa oficialiai neįteisinta, bet nė karto nepasidomėjo, kodėl ne mama, o močiutė, neturėdama globėjos statuso, atstovauja vaiką. Tai dar vienas mokyklų nedėmesingumo vaikui ir jo teisėms pavyzdys. 

Taigi, susitikime paminėta, kad vaikui ugdymo įstaigoje gali atstovauti tik tėvai ar globėjai/rūpintojai, buvo paprašyta reaguoti į atvejus, kai prašymus ugdymo įstaigoms teikia asmenys, kurie neturi teisės atstovauti vaikui. Priminta, jog į juos reikia reaguoti greitai, o ne laukti kelerius metus.

Susitikime dalyvavę ugdymo įstaigų vadovai ir vaiko teisių apsaugos specialistai  sutarė, kad prasidėjus naujiems 2019/2020 mokslo metams būtina organizuoti susitikimą bei aptarti, kaip geriausiai padėti vaikams ugdymo proceso metu.

Nuo metų pradžios Radviliškyje dirbantys vaiko teisių apsaugos specialistai gavo  du pranešimus, kad vaikai nelanko mokyklos. Tačiau šie duomenys, kaip ir visoje Lietuvoje,  neatspindi realių skaičių, nes tik  metų gale suskaičiavus praleistų pamokų skaičių konstatuojama, kad vaikas neišklausė mokymo kurso, o metų eigoje, jeigu bent kartais toks nedrausmingas vaikas pasirodo mokykloje, ši turi viltį, kad reikalai pagerės ir mokslo metų laiku nefiksuoja, kaip mokyklos nelankymo. 

Šiaulių mieste nuo metų pradžios fiksuota iki dešimt pranešimų apie tai, kad vaikai praleidinėja daug pamokų ar vengia lankyti mokyklą. Palyginimui – Kelmės rajone dirbantys VTAS specialistai nuo metų pradžios gavo tik vieną pranešimą, kad vaikas nelanko mokyklos. Apie tai pranešė pati vaiko mama. Iš mokyklų tokių pranešimų Kelmėje negauta nė vieno. Pakruojo rajone dirbantys VTAS specialistai pranešė, kad nuo metų pradžios mokyklos atkreipė dėmesį į maždaug dešimt vaikų, kurie praleidžia daug pamokų. Šiaulių rajono VTAS specialistai sako, kad rūpesčių dėl pamokų praleidinėjimo kelia maždaug dešimt vaikų, tačiau ne visada ši informacija gaunama iš mokyklų.

Marijampolės apskrityje auga nepakantumas vaiko teisių pažeidimams

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) ir ikiteisminio tyrimo įstaigų (prokuratūros ir policijos) atstovai susitiko aptarti bendros veiklos rezultatus, užtikrinant vaiko teisių apsaugą visą parą. Specialistų nuomone, akivaizdu tai, jog didėja visuomenės nepakantumas vaiko teisių pažeidimams.

Susitikimo metu Marijampolės apskrities VTAS vedėja Dovilė Burbaitė pristatė pranešimą „Nepertraukiama vaiko teisių apsauga Marijampolės regione“, kuriame aptarti 2019 m. pirmojo pusmečio bendro darbo su teisėsaugos institucijomis veiklos rezultatai.  Susisteminta informacija parodė, kad didėja visuomenės nepakantumas galimiems vaiko teisių pažeidimams, ką patvirtina augantys asmenų pranešimai apie pažeidžiamus nepilnamečių interesus. Tai patvirtina ir išaugęs pranešimų skaičius, gaunamas iš pilietiškų asmenų, kurie drąsiai rodo netoleranciją vaiko teisių pažeidimams.

Marijampolės apskrities VTAS 2019 metais užfiksavo 676 pranešimus dėl galimų nepilnamečių teisių pažeidimų. Labai svarbu laiku sureaguoti į gautą signalą, todėl dirbant su vaiko teisių pažeidimais ypatingai akcentuojamas operatyvumas, keičiantis turimomis žiniomis su teisėsaugos institucijomis.

Pasak D. Burbaitės, vertinant kitų šalių vaiko teisių apsaugos sistemos veikimo patirtį, kuri patvirtina, kad visuomenės nepakantumas vaiko teisių apsaugos pažeidimams yra labai svarbus faktorius, teigiamai veikiantis vaiko teisių apsaugos efektyvumą, galima pasidžiaugti, kad šis veiksnys tampa reikšmingu indėliu garantuojant vaiko teises ir Lietuvoje.

„Kasdieniu, nenutrūkstamu vaiko gynėjų ir policijos pareigūnų, prokurorų darbu, trims minėtoms institucijoms susitelkus vieningam tikslui – ginti ir apsaugoti vaikus, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki dabar net 543 vaikams ir jų šeimoms Marijampolės regione inicijuota skubi pagalba“, savo pranešime teigė D. Burbaitė.

 

Vaiko teisių apsaugos ir užimtumo specialistų dialogas atvėrė galimybes paaugliams, kurie nei mokosi, nei dirba

Kiekvienoje savivaldybėje yra jaunuolių, paauglių, kurie anksti pasitraukė iš švietimo sistemos, turi priklausomybių, yra žinomi teisėsaugos pareigūnams, gyvena sunkumus patiriančioje šeimoje ar pan. Kaip sumažinti jaunimo nedarbą ir pagerinti jaunuolių, kurie nei dirba, nei mokosi, padėtį, padedant susirasti darbą baigus mokslus, susitikimo metu sprendė Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovai bei Utenos jaunimo užimtumo skyriaus vedėja Virginija Jaruševičiūtė.

„Skyriaus darbuotojams, kasdien reaguojantiems į pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, tenka bendrauti su 16 metų sulaukusiais paaugliais, kurie dėl tam tikrų praeityje susiklosčiusių nepalankių aplinkybių jau nesimoko ir nėra motyvuoti mokytis ateityje. Siekiant jiems padėti, būtina rasti jaunuolių amžių bei gebėjimus atitinkantį užimtumą, – tokį, kuris sudomintų paauglius, būtų jiems priimtinas, keltų jų savivertę bei ugdytų turimus gebėjimus“, – sako VTAS vedėja Irena Gaigalienė.

Anot I. Gaigalienės, labai svarbu visoms vaikų gerove besirūpinančioms institucijoms bendradarbiauti ir ieškoti bendrų galimų sprendimų, jaunuoliams, nelinkusiems mokytis, tačiau norintiems užsiimti kita socialiai tinkama veikla, save realizuoti – įsidarbinti, savanoriauti ar prisijungti prie kitų iniciatyvų.

Tačiau Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje numatyta, kad kiekvienas vaiko turi teisę būti apsaugotas nuo ekonominio išnaudojimo ir nuo bet kokio darbo, kuris gali būti pavojingas jo sveikatai arba trukdyti jam mokytis, gali kenkti jo sveikatai ir fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam bei socialiniam vystymuisi.

Asmeniui iki 18 metų suteikiamas darbas turi būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai, fiziniam, psichiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, nepakenkti mokymuisi.

Taigi, asmenys iki 18 metų negali užsiimti darbais, kurie yra įtraukti į Pavojingų darbų sąrašą

Tai darbai, pasižymintys didesne profesine rizika, kuriai esant traumos ar kitokia darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio yra didesnė.

 

Kaip elgtis, kad nepilnamečių – įtariamųjų, liudytojų ar nukentėjusiųjų – apklausos keltų kuo mažiau streso vaikui

Pastaraisiais metais vis daugiau mažamečių ar nepilnamečių vaikų pažeidžia įstatymą arba tampa įvairaus pobūdžio nusikaltimų liudytojais. „Tačiau nepriklausomai nuo to, ar vaikas yra apklausiamas dėl to, kad yra įtariamas atlikęs nusikalstamą, nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ar tapo nusikalstamos veikos liudytoju, nepriklausomai nuo to, ar nepilnametis apklausiamas tiriant mobiliojo telefo­no vagystę, ar seksualinės prievartos atvejį, jo apklausa turėtų būti vykdoma kitaip nei suaugusio asmens“, - sako Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė (psichologė) Joana Kvederavičiūtė. Su psichologe kalbamės apie nepilnamečių teisinės apklausos ypatumus.

  • Kokius jausmus patiria nepilnametis, vaikas, dalyvaudamas apklausoje?
  • Remiantis moksline literatūra bei praktine patirtimi galima teigti, kad apklausa daugeliui vaikų yra išskirtinis bei didelį nerimą keliantis patyrimas. Patiriamas stresas apklausos metu gali sumažinti vaiko pasakojimo tikslumą. Pavyzdžiui, vaikas gali teigiamai atsakyti į jam užduotą klausimą ne todėl, kad tai atspindi jo patirtus išgyvenimus, bet norėdamas išvengti papildomų, tikslinančių klausimų ir kuo greičiau užbaigti jam įtampą keliančią apklausą. Dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad vaiką apklaustų kompetentingi, kontaktą su vaiku gebantys užmegzti asmenys, kad apklausoje dalyvautų kuo mažiau vaikui nepažįstamų, į jį stebeilijančių asmenų bei nuo, ką vaikas žino apie apklausos vykdymą ir ar yra joje anksčiau dalyvavęs. Pavyzdžiui, dalyvaudamas pirmą kartą apklausoje nepilnametis gali jausti didelę įtampą bei nerimą. Tuo tarpu vaikas, kuris jau buvo apklaustas keletą kartų, palyginti su vaiku, kuris dar nė karto nedalyvavo apklausoje, atėjęs į pareigū­no kabinetą gali jausti mažesnį stresą. Tačiau svarbu paminėti, kad kitos apklausos metu vaikas jaus mažiau įtampos tik tuo atveju, jeigu anksčiau vykusių apklausų metu vaiką apklausiančiam asmeniui pavyko nuraminti vaiką, sumažinti jaučiamą įtampą bei sukurti tarpusavio ryšį. Tad nuo apklausiančiojo asmens turimų psichologinių žinių, gebėjimo užmegzti kontaktą su vaiku priklauso duodamų parodymų patikimumas.
  • Taigi, jeigu vaikas apklausos metu nesijaus ramus, atsipalaidavęs, nuo to gali kisti jo teikiama informacija, parodymai?
  • Remiantis moksline literatūra, stresas daro nevienodą įtaką skirtingiems atminties procesams – informacijos įsiminimui, jos saugojimui bei atkūrimui. Teigiama, kad įsiminimo metu nedidelis stresas gali pa­dėti geriau įsiminti informaciją, tačiau įtampa, patiriama apklausos metu, gali trukdyti atsiminti įvykio detales, aplinkybes bei jas atpasakoti. Dėl šios priežasties apklausą vykdantis asmuo turėtų žinoti, kad vaikas, dalyvaudamas apklausoje gali nerimauti bei jausti didelę įtampą dėl įvairiausių dalykų. Pastebėta, kad didžiausią nerimą vaikas junta, kai jo prašoma papasakoti apie padarytą nusikalstamą veiką, nupasakoti savo nemalonius išgyvenimus, patirtus būnant nusikalstamos veikos liudytoju ar nukentėjusiuoju, nes nepilnamečiui kartotinai užduodami tie patys klausimai, prašoma kuo tiksliau bei nuosekliau nupasakoti įvykius bei pažeriama daug tikslinančių klausimų. Todėl, siekiant, kad vaiko duodami parodymai būtų kuo tikslesni, būtina ne tik mokėti užduoti tinkamus klausimus, bet ir gebėti padėti vaikui sumažinti jaučiamą nerimą.  
  • Pirmosios vaiko ir jį apklausiančiojo asmens susitikimo minutės – pačios svarbiausios?
  • Tikrai taip! Siekiant užmegzti kontaktą su vaiku siūloma paprastai ir aiškiai jam prisistatyti, nupasakoti savo vaidmenį apklausos metu, truputį jį pakalbinti ne patalpoje, kur vyks apklausa, o kitoje erdvėje, pavyzdžiui, laukiamajame, šalia esant vaikui artimam asmeniui, kuris jį atlydėjo, pasiteirauti apie vaiko pomėgius, interesų sritis, laisvalaikio užsiėmus, turimus ar mėgstamus žaislus, lankomus būrelius ir kita. Šie neutralūs klausimai apie vaikui malonius ir svarbius dalykus ne tik padeda nuraminti vaiką, bet taip pat yra naudinga apklausą vykdančiajam, kadangi padeda susidaryti įspūdį apie vaiko kalbinius gebėjimus, dėmesio koncentracijos bei su įsiminimu, informacijos saugojimu ir jos atkūrimu susijusius gebėjimus.  Be to svarbu paminėti, kad tik prasidėjus apklausai svarbu skirti laiko ir papasakoti vaikui, jam suprantamais žodžiais, dėl kokių priežasčių jis buvo pakviestas dalyvauti apklausoje, kaip ir kur bus panaudota apklausos metu gauta informacija. Taip pat informuoti vaiką, jeigu apklausa yra įrašinėjama arba šalimais yra kokie nors nepažįstami asmenys, stebintys apklausą. Galbūt tai skamba sudėtingai, tačiau tam tikrai nereikia skirti daug laiko.
  • Bendraujant su vaiku svarbu būti kantriam?
  • Ne tik kantriam, bet kartu ir pastabiam, gebančiam aktyviai klausytis. Jeigu į apklausos kambarį raginamas eiti vaikas pradeda nuogąstauti, gūžtis, stebima jo kūne tvyranti įtampa, nereikėtų jo versti eiti, skubinti, bet stengtis nuraminti. Pastebima, kad labai dažnai vaiko jaučiamas nerimas padidėja, kai apklausą vykdantis asmuo, siekdamas sužinoti kuo daugiau bei tikslesnės informacijos apie nusikalstamą veiką, pažeria daug tikslinančių klausimų arba kelis kartus užduoda tuos pačius klausimus.  Papra­stai vaikas bendrais bruožais nupasakoja savo patirtis, išgyvenimus, susijusius su nusikaltimu. Tačiau įprastai šios informacijos nepakanka norint sudėlioti visą su nusikalstama veika susijusią mozaiką. Todėl papildomi, kartotinai užduodami klausimai gali paskatinti vaiką manyti, kad jo nesiklausoma arba kad jo atsakymai yra netinkami, nepriimtini klausiančiajam, o tai gali priversti vaiką išgyventi dar didesnę įtampą. Tokiu atveju reiktų stengtis vaiko mintis nukreipti kita linkme, pasikalbėti su nusikaltimu nesusijusia tema. Toks poelgis ne tik padėtų sumažinti vaiko jaučiamą stresą, bet ir pelnyti vaiko pasitikėjimą. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į vaiko verbalinę, bet ir į neverbalinę kalbą, emocijas. Jeigu vaikas apklausos metu tampa verksmingas, gniaužo saujoj savo drabužio kampą, nudelbia akis į grindinį, labai svarbu atkreipti į tai dėmesį.
  • Tikėtina, kad turimos psichologinės žinios praverstų atliekant apklausą ir padėtų geriau susikalbėti su vaiku?
  • Tikrai taip! Kaip ir minėjau, būtina atkreipti dėmesį į vaiko neverbalinę kalbą, atspindėti jo emocijas. Pavyzdžiui, jeigu apklausos metu vaikas pradeda jausti didelį stresą, apklausą vykdančiam asmeniui reiktų nustoti jo klausinėti apie nusikaltimą, atkreipti dėmesį į vaiko išgyvenamas emocijas bei jas įvardinti, pasakyti, kad mato, jog vaikas bijo, nerimauja. Vaiko duodami parodymai bus kur kas tikslesni, jeigu apklausą vykdantysis gebės pastebėti vaiko jausmus bei ištransliuoti vaikui, kad supranta, kaip jis jaučiasi, ką išgyvena apklausos metu. Tik sumažinus vaiko jaučiamą įtampą patartina sugrįžti prie su nusikaltimu susijusių klausimų. Tad, siekiant išvengti vaiko traumavimo apklausos metu, sumažinti nerimą bei surinkti kuo daugiau ir tikslesnės informacijos apie nusikalstamą veiką būtina turėti psichologinių žinių. Dėl šios priežasties tyrėjams turėtų būti vedami mokymai apie tai, kaip turėtų būti vykdomos vaikų apklausos, į ką reiktų atkreipti dėmesį ir ko vengti apklausos metu, o pačią apklausą turėtų atlikti asmuo, turintis žinių apie vaiko raidą, gebantis užmegzti kontaktą su skirtingo amžiaus tarpsnio vaikais, mokantys atpažinti vaiko emocijas, jas įvardinti, žinantys, kaip į jas reaguoti, turintys žinių apie vykdomąsias funkcijas (atminties, mąstymo, dėmesio procesus).
  • Tačiau nepilnamečių apklausose dažnai dalyvauja net ne vienas asmuo...
  • Mokslinėje literatūroje akcentuojama, kad kuo mažiau apklausoje dalyvauja asmenų, tuo vaiko duodami parodymai yra tikslesni. Todėl norint apsaugoti vaiką nuo pašalinių asmenų įtakos, užmegzti geresnį kontaktą, pelnyti vaiko pasitikėjimą bei sumažinti patiriamą stresą, apklausos kambaryje turėtų būti tik du asmenis: nepilnametis ir apklausą vykdantysis, o visi kiti procese dalyvaujantieji, pavyzdžiui, vaiko tėvai, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai turėtų stebėti, kaip vykdoma apklausa šalia esančioje kitoje patalpoje per vienpusio matymo stiklą ar, pasitelkiant informacines technologijas, monitoriaus ekranuose. Ypatingai svarbu, kad apklausose nedalyvautų asmenys, kurie yra įtariami padarę nusikalstamą veiką prieš vaiką, nes jų dalyvavimas vaikui keltų dar didesnį stresą bei trukdytų surinkti patikimus parodymus.  
  • Vaikų parodymų tikslumas priklauso ir nuo aplinkos, kurioje vyksta apklausa?
  • Vaikas jausis saugesnis, jei apklausa vyks jaukioje, vaikui patrauklioje, komfortabilioje bei skatinančioje saugumo jausmą patalpoje. Remiantis atliktais moksliniais tyrimais, jeigu apklausa vyksta jaukioje, vaikams pritaikytoje patalpoje, jų duodami parodymai yra kur kas tikslesni. Būtų puiku, jei vaikai būtų apklausiami specializuotuose vaiko apklausos kambariuose. Nors kartais vis dar iškyla įvairių techninių ar organizacinių sunkumų apklausų metu, tačiau vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai stengiasi užtikrinti, kad apklausoje dalyvaujantis vaikas būtų apklausiamas saugioje, vaikams pritaikytoje aplinkoje, bei patirtų kuo mažiau streso.

 

 

Kodėl vaikai neteisėtai išvežami į užsienio valstybes ir kaip to išvengti?

Neteisėtas vaiko išvežimas ar laikymas - tai situacija, kai vienas iš vaiko tėvų išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės į kitą valstybę be kito iš vaiko tėvų sutikimo (neteisėtas išvežimas) arba pasilieka užsienio valstybėje ilgesniam laikui negu kitas iš tėvų buvo sutikęs (neteisėtas laikymas). 

Tokiu atveju tas iš vaiko tėvų, be kurio sutikimo vaikas buvo išvežtas į užsienio valstybę, turi teisę, vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatomis, siekti vaiko, galimai neteisėtai išvežto į užsienio valstybę, grąžinimo į Lietuvą. Paminėtina, kad 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nebetaikoma, kuomet vaikas sulaukia 16 m. amžiaus.

1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 1 str. reglamentuoja šios konvencijos tikslus: 1) užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią Susitariančią valstybę išvežti ir jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinami; 2) garantuoti, kad vienos Susitariančios valstybės teisės aktų nustatytos vaiko globos teisės ir teisė matytis su vaiku būtų gerbiamos ir kitose Susitariančiose Valstybėse. Tai reiškia, jog 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra skirta tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia neteisėtas vaikų išvežimas ar laikymas užsienio valstybėse, užtikrinti greitą vaikų sugrąžinimą į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, taip pat užtikrinti vieno iš vaiko tėvų, gyvenančio kitoje Susitariančioje valstybėje, teisę bendrauti su vaiku.

Vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, vaiko išvežimas ar laikymas pripažįstamas neteisėtu, jei:

a) pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus;

b) jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas.

Taigi, vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatomis, kiekvienas asmuo, teigiantis, kad jo nepilnametis vaikas buvo neteisėtai išvežtas į užsienio valstybę arba yra laikomas joje pažeidžiant asmeniui suteiktas globos teises, numatytas 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 str., turi teisę kreiptis į valstybės, iš kurios buvo išvežtas vaikas, centrinę instituciją, arba valstybės, į kurią yra išvežtas vaikas, centrinę instituciją dėl tarpininkavimo siekiant vaiko grąžinimo, arba kreiptis tiesiogiai į valstybės, į kurią buvo išvežtas vaikas, kompetentingą teismą dėl galimai neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo.

Lietuvos Respublikos centrinės institucijos pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų funkcijas vykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kitų valstybių, prisijungusių prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, centrinių institucijų kontaktus galima sužinoti pasinaudojus šia nuoroda – 

https://www.hcch.net/en/instruments/conventions/authorities1/?cid=24

Ką daryti, kad būtų išvengta nesusipratimų?

Svarbu žinoti, jog tais atvejais, kuomet į užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui išvyksta vienas iš vaiko tėvų su vaiku, yra būtina gauti kito iš vaiko tėvų, nevykstančio kartu su vaiku į užsienio valstybę, rašytinį sutikimą dėl vaiko nuolatinio gyvenimo užsienio valstybėje. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, jog teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą.

Taigi, tuo atveju, jeigu su vaiku nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę išvyksta tik vienas iš vaiko tėvų, yra būtina:

Kad vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu būtų nustatyta su išvykstančiu vienu iš vaiko tėvų;

Kad kartu su vaiku į užsienio valstybę nevykstantis kitas iš vaiko tėvų duotų rašytinį sutikimą dėl vaiko nuolatinio gyvenimo užsienio valstybėje. 

Vaiko teisių apsaugos specialistai medikus kviečia glaudesniam bendradarbiavimui

Glaudus sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas su Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistais užtikrina greitesnę ir veiksmingesnę pagalbą šeimai. Todėl mobiliosios komandos ir budėtojai siekia efektyvesnių ryšių su medikais ne tik įvertinant vaiko fizinę ir psichinę būklę, bet ir teikiant pagalbą tėvams.

Biržuose vykusiame pirmajame tarpinstituciniame susitikime aptarta tarnybų veikla sprendžiant vaiko teisių ir saugios aplinkos užtikrinimo klausimus. Į susitikimą su institucijų atstovais atvykę VTAS specialistai (budėtojai) ir mobiliosios komandos atstovai ne tik pristatė savo veiklą, bet ir kėlė aktualius klausimus. „Mes į šeimą vykstame gavę policijos pareigūnų pranešimus. Dažniausiai tenka kreiptis ir į medikus, kad šie nustatytų patyręs vaikas fizinį smurtą ar ne, ir išrašytų atitinkamą pažymą. Pasitaiko, kad akivaizdžių sumušimų nepastebima, tačiau siekiant efektyvaus ir objektyvaus darbo, ginant vaiko interesus,  pažymos mums būtinos. Todėl labai prašome medikus suprasti mūsų darbo specifiką ir efektyviau bendradarbiauti siekiant pagelbėti ir taip likimo skriaudžiamam vaikui“, - kalbėdama apie darbą, į susitikime dalyvavusius Biržų ligoninės bei poliklinikos vadovus kreipėsi VTAS vyr. specialistė (budėtoja) Vaida Jasėnė.

Apie geranoriško medikų požiūrio į pagalbą šeimai būtinumą kalbėjo ir mobiliosios komandos vyr. specialistė, psichologė Aura Svetikienė. „Nuo praėjusių metų liepos pirmosios teikiame pagalbą šeimai 14 dienų po to, kai šeimai buvo nustatytas II grėsmės lygis ir vaikas paimtas iš nesaugios aplinkos. Mes dirbame paraleliai su atvejo vadyba, tad glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas leidžia mums įvertinti veiksmus kas su šeima jau buvo daryta, kokia pagalba teikta bei leidžia maksimaliai efektyviausiai planuoti mobiliosios komandos darbą. Mobiliojoje komandoje dirba ir priklausomybių ligų specialistas, tad mums ypač svarbu kaip galima greičiau gauti gydytojo psichiatro pagalbą, o čia ir susiduriama su problemomis. Paskutinis šio mėnesio atvejis, kai pas gydytoją-psichiatrą Biržuose pavyko klientą užregistruoti tik rugpjūčio mėnesį. Kai pavyksta motyvuoti šeimos narius – kurie piktnaudžiauja alkoholiu ne vienerius ir kartais net ne dešimt metų - kad pradėtų gydymą, tada mums medikų pagalbos nebuvimas prilygsta didžiuliam iššūkiui. Labai glaudžiai bendradarbiaujame su Panevėžio priklausomybių ligų centru ir jie sudaro galimybę pirmumo tvarka patekti mūsų klientams, todėl ir klientai iš Biržų rajono priimami Panevėžyje. Glaudesnis bendradarbiavimas su vietos medikais užtikrintų greitesnį pažymų ir siuntimų išdavimą ir motyvuotą klientą galėtume kaip galima greičiau siųsti gydytis priklausomybių,“ – pabrėždama medikų bendradarbiavimo svarbą kalbėjo psichologė.

Leonidas Sologubovas, Biržų rajono savivaldybės poliklinikos direktorius, sako suprantantis tarnybos specialistų darbo svarbą. Anot jo, įstaigoje dirba 3 suaugusiųjų psichiatrai, tad didelių problemų bendradarbiauti neturėtų kilti, tad poliklinikos vadovas žadėjo šį klausimą aptarti ir su gydytojais.

„Džiugu, kad turime savo darbo gerosios praktikos pavyzdį Biržuose. Vienai mūsų klientei rugpjūčio mėnesį bus metai kai ji atsisakė ir nebevartoja alkoholio. Moteris reabilituojasi „Vilties švyturyje“, Kėdainių rajone. Tai ilgalaikės reabilitacijos centras su kuriuo labai glaudžiai bendradarbiaujame. Gera matyti du visai skirtingus žmones: moterį su kuria bendravome tą 14 dienų po atvejo ir sveikstančią moterį. Rugpjūčio mėnesį ji grįš į namus ir , tikimės, kad atras kontaktą su savo dvejais nepilnamečiais vaikais, kurie šiuo metu gyvena pas močiutę,“ – sakė  mobiliosios komandos vyr. specialistė A. Svetikienė.

„Svarbiausias tarnybos uždavinys – reagavimas į galimus vaiko teisių pažeidimus ir skubūs bei atsakingi veiksmai, siekiant apginti jų interesus. Reaguojame tik į policijos pranešimus, tad jau nuo pirmųjų žinių apie galimas grėsmes vaikui, pradedame bendradarbiavimą su kitomis tarnybomis,“ – kalbėdama apie skyriaus veiklą sakė VVTAĮT Panevėžio apskrities vedėja Žaneta Ginaitė, pabrėždama institucijų bendradarbiavimo svarbą.

Biržų rajone per mėnesį sulaukiama nuo 20 iki 40 pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus. Per praėjusių metų 6 mėnesius, rajone gauti 165 pranešimai, grėsmės lygis vertintas 214 vaikų. Kiekvienas pranešimas ištirtas, įvertinta situacija, nustatytas grėsmės lygis ir pagal tai imtasi veiksmų, kad būtų užtikrinta saugi aplinka vaikui. Pranešimų skaičius tendencingai auga visoje apskrityje ir yra labai panaši kaip ir kaimyninėje Šiaulių apskrityje. „Deja, bet ir toliau fiksuojame, kad itin daug pakartotinių išvykimų, , kai grėsmės lygis nustatomas tose pačiose šeimose, o neretai motyvacijos taisytis ir keistis tokie žmonės turi tik tam kartui. Tad tokie gerosios patirties pavyzdžiai, suteikia vilties, kad situacija keistis į gera – gali“, – pažymėjo Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė Biržų rajone Giedra Gedvilienė.

 

Policijai parvežus savavališkai pasišalinusį globotinį, globos namai turi kviesti vaiko teisių gynėjus išklausyti vaiko nuomonę

Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje įvykusiame tarpinstituciniame pasitarime dėl vaiko teisių pažeidimų bei situacijos Klaipėdos mieste aptartos aktualios problemos vaikų, bėgančių iš globos namų, paieškos organizavimas ir institucijų vaidmuo siekiant sumažinti pabėgimų mastą.

„Globos namų darbuotojai visais atvejais turi informuoti vaiko teisių apsaugos specialistus, jei vaikas savavališkai pasišalina iš globos namų. Be to, policijai parvežus auklėtinį į globos namus, jie turėtų kviesti vaiko teisių apsaugos specialistus išklausyti vaiko nuomonę ir nustatyti grėsmės vaikui lygį“, – teigė Andrej Pavlovskij, atliekantis Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo funkcijas.

Kaip informavo vaikų globos namų „Rytas“ direktorė Regina Milašienė, šiuo metu globos namuose auga 40 vaikų, iš kurių 2 yra nuolat nustatytu laiku negrįžtantys į globos namus. „Dažniausiai bėga paaugliai, atėję iš kitokios aplinkos, kuriems negalioja jokios taisyklės. Jie nori laisvo gyvenimo, nepaiso globos namuose galiojančių taisyklių. Vaikų paieška įprastai skelbiama po vidurnakčio, jei su jais nepavyksta susisiekti ryšio priemonėmis“, – kalbėjo R. Milašienė.

Pasitarimo metu buvo diskutuota apie pagalbos priemones tiems vaikams, kurie šalinasi iš globos namų. Kalbėta, kad labai trūksta specialistų, dirbančių su elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiais vaikais, ir kitų pagalbos priemonių, kurios būtų veiksmingos siekiant sumažinti bėgančių iš namų vaikų skaičių. Šiai dienai Klaipėdos mieste nėra centro, kur būtų galima nuvežti vaiką, turintį psichikos, priklausomybių ar kitų problemų. Todėl vieningai sutarta, kad kol kas išeitis gali būti viena – bendravimas su sunkumus patiriančiu vaiku, kuris ilgainiui gali tapti efektyvia prevencine priemone kovai su nepilnamečių delinkventiniu elgesiu.

14 paslaugų, kurios turės būti suteikiamos šeimoms visose savivaldybėse

Vyriausybė trečiadienį pritarė baziniam paslaugų šeimai paketui, kuris turėtų būti prieinamas šeimoms visose Lietuvos savivaldybėse. Kai kurios šių paslaugų jau yra teikiamos šiuo metu, kai kurios dar nėra išvystytos visose savivaldybėse, todėl galės būti pradedamos teikti nuo kitų metų pradžios.

Šiuo paslaugų paketu norima pasiekti, kad šeimos galėtų pasinaudoti svarbiausiomis paslaugomis, kad ir kur jos gyventų – ar mieste, ar kaimiškoje savivaldybėje.

„Norime įtvirtinti bendrą principą, kad pačios pagrindinės socialinės, sveikatos, švietimo, teisinės paslaugos, taip pat būtinoji pagalba sprendžiant šeimos problemas turėtų būti teikiamos kuo arčiau gyvenamosios vietos. Šios paslaugos turi būti prieinamos tada, kai jų reikia, vadinasi, norėdami išvengti ilgų eilių turime užtikrinti pagrindinių paslaugų plėtrą. Iš tiesų jau turėtume atsisakyti požiūrio, kad šeima pati ieško reikiamų paslaugų – modernioje valstybėje su stipria savivalda paslaugos turi artėti prie šeimų“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Baziniame paslaugų šeimai pakete įtvirtintos šeimos stiprinimo paslaugos orientuotos į įvairias šeimas. Kartu su pagrindinių paslaugų paketu patvirtintas ir Baziniame paslaugų šeimai pakete nustatytų paslaugų teikimo aprašymas, numatantis paslaugų išvystymo normas – kiek konkrečios srities darbuotojų turėtų būti tam tikrai savivaldybės gyventojų daliai, per kiek laiko paslauga turėtų būti suteikiama.

Bazinis paslaugų šeimai paketas iš viso apima 14 paslaugų, kurios turėtų būti prieinamos visose savivaldybėse: atvirą darbą su jaunimu atviruosiuose jaunimo centruose ar erdvėse, ikimokyklinį ugdymą, informavimą apie galimas gauti paslaugas ir konsultavimą, kai analizuojama konkreti situacija, kultūrinių, informacinių kompetencijų, taip pat skaitymo ir raštingumo ugdymą viešosiose bibliotekose ar jų filialiuose, neformalų vaikų švietimą, nemokamą pirminę teisinę pagalbą, pasirengimo šeimai ir tėvystės įgūdžių ugdymą, pirminę ambulatorinę asmens sveikatos priežiūrą, psichosocialinę pagalbą krizę išgyvenantiems žmonėms, šeimos mediaciją, švietimo pagalbą mokiniams ir jų tėvams, vaikų dienos socialinę priežiūrą ir ankstyvąją vaikų raidos sutrikimų reabilitaciją.

Pasirengimo šeimai ir tėvystės įgūdžių ugdymo bei šeimos mediacijos paslaugos savivaldybėse turėtų būti užtikrinamos nuo 2020 m. sausio 1 d., visos kitos paslaugos yra teikiamos šiuo metu, tik savivaldybės atitinkamai koreguoja paslaugų plėtrą, jeigu to reikia gyventojams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kasmet atliks bazinio paslaugų paketo šeimai prieinamumo stebėseną: tai reiškia, rinks duomenis, kuriose savivaldybėse paslaugos gyventojams yra pasiekiamos, o kuriose – pasiekiamos ribotai.

Iš viso bazinio paslaugų paketo aprašytoms paslaugoms ir pagalbai 2019 m. bus panaudota 483 mln. eurų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų bei Europos Sąjungos lėšų. 2020 m. papildomai reikės 606 tūkst. eurų – atvirajam darbui su jaunimu, šeimos mediacijai, nemokamai pirminei teisinei pagalbai, pasirengimo šeimai ir tėvystės įgūdžių ugdymui, vaikų dienos socialinei priežiūrai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Sistema Lietuvoje
Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

DUOMENYS RENKAMI IŠ ĮVAIRIŲ REGISTRŲ 

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia 

2019.01.01 - 2019.05.31 Tarnybos statistiniai duomenys 

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X