NAUJIENOS

Tarnyba puoselėja ilgametę tarptautinio bendradarbiavimo tradiciją

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje šiandien vyksta Tarnybos bei užsienio valstybių institucijų, įgaliotų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje, atstovų susitikimas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Vita Šulskytė susitikimo atidarymo metu džiaugėsi ilgamete bendradarbiavimo patirtimi: „Mūsų susitikimai tapo tradicija. Džiaugiuosi dar vienais metais bendradarbiavimo ir galimybių prisidėti prie vaikų gerovės. Ačiū už prasmingą darbą kartu“.

Tarnybos bei akredituotų užsienio valstybių institucijų, vykdančių tarptautinį įvaikinimą, įgaliotų atstovų susitikimo metu aptariami aktualūs klausimai, susiję su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūros pokyčiais nuo 2018 metų liepos 1 dienos. Taip pat projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ naujienos vaikų globos srityje. Taip pat analizuojami su svečiavimusi susiję aktualūs klausimai, įvaikintų vaikų ryšiai su broliais ir seserimis, biologiniais tėvais bei kitais giminaičiais, šeimos galimam įvaikinti vaikui parinkimo procesas. Aptariami konkretūs probleminiai tarptautinio įvaikinimo atvejai, dalijamasi patirtimi, ieškoma galimų sprendimų.

Susitikimo tikslas – susitikti bei pasidalinti prabėgusių metų situacija, praktika, žiniomis ir patyrimais. Susitikimo metu kiekvienas atstovas pristato ryškiausią tarptautinio įvaikinimo atvejį, jo problematiką ir dalinasi patirtimi, kaip sprendė situaciją. Tokių praktinių temų analizės turtina kiekvieno dalyvaujančiojo patirtį, suteikia žinių, papildomų idėjų ir minčių tolimesniam darbui.

Susitikimai su šeimų atstovais tradiciškai Tarnybos organizuojami kiekvienais metais gegužės mėnesį.

Tarnybos atstovė LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ papasakojo apie centralizacijos naujoves

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausioji specialistė-projektų koordinatorė Rugilė Ladauskienė LRT radijo laidai  „Ryto garsai“ papasakojo apie šiuo metu vykstančius Vaiko teisių apsaugos specialistų mokymus.

LRT radijo laidai „Ryto garsai“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausioji specialistė-projektų koordinatorė Rugilė Ladauskienė atsakė į klausimus, kaip keisis Vaiko teisių apsaugos sistema po liepos 1 dienos. „Dirbsime pagal vieningą sistemą, turėsime instrumentą, pagal kurį matuosime grėsmės lygius vaikui ir nustačius grėsmės lygį pagal jį reaguosime, kokias toliau paslaugas teikti, ar vaiką reikia paimti iš šeimos, kad jam būtų suteiktas saugesnis būstas, saugesni namai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad gavus pranešimą dėl smurto ar grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei, vaiko teisių specialistai turės sureaguoti per šešias valandas ir nuvykti į vaiko buvimo vietą. Susitikti su vaiku, išklausyti jį, išklausyti artimųjų, o gavus pranešimą iš policijos nuvykti per vieną valandą,“ - sakė R.Ladauskienė.

Vaiko teisių apsaugos specialistai šiuo metu yra mokomi darbo organizavimo, naujų teisės aktų taikymo praktikoje, supažindinami su teisės aktų pakeitimais, grėsmės vaikui lygių vertinimo ir nustatymo tvarka, Atvejo vadyba, mobiliųjų komandų darbo organizavimu, vaiko globos organizavimu ir kitais teisės aktais, susijusiais su šia reforma.

Nuo liepos 1 dienos Valstybės vaiko teisių apsaugos sistemoje dirbs didesnės pajėgos - atsiras 230 naujų etatų.

„Mes jau dabar paskelbėme, kad kviečiame specialistus prisidėti prie vaiko teisių apsaugos sistemos stiprėjimo.  Konkursuose gali dalyvauti psichologai, socialiniai darbuotojai, teisininkai, pedagogai,“ - teigia R.Ladauskienė.

Visą pokalbį galite išgirsti nuo 36:10 iki 42:16 minutės čia:

https://www.lrt.lt/radijas/laidos/128/ryto-garsai

 

Su Šeimos diena!

Svarbu, kad šeimos dažnai savęs klaustų ar jos gyvena iš meilės, dėl meilės ir meilėje. Konkrečiai tai reiškia aukojimąsi, atleidimą, kantrybę, savitarpio pagalbą, pagarbą. Kaip pagėrėtų šeimų gyvenimas jei kiekvieną dieną būtų naudojami trys paprasti žodžiai: „prašau“, „ačiū“, „atsiprašau“. (Popiežius Pranciškus)

Šeimoje gimsta mąstančio, kūrybingo, atsakingo ir sąžiningo žmogaus pradmenys. Šeima - saugumo, laimės ir meilės vieta, kurioje žmogus įgyja visa tai, kas yra svarbiausia ir brangiausia jo gyvenime, išmoksta rūpintis savo artimaisiais, suauga kaip brandi asmenybė.

Vertybių perteikimas yra kantrybės ir laiko reikalaujantis procesas. Jeigu mes norime, kad užaugę vaikai elgtųsi tinkamai – įdirbis šiandien neabejotinai duos vaisių rytoj. Skirkime daugiau savo laiko artimiausiems, brangiausiems žmonėms: vaikams, tėvams, broliams ir seserims, sutuoktiniams, seneliams - tiems, kurie svarbiausi mūsų gyvenime.
 
Mylėkime savo šeimas!

 

Tarnyboje vyks tarptautiniam įvaikinimui skirtas susitikimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje gegužės 18-tą dieną vyks Tarnybos bei užsienio valstybių institucijų, įgaliotų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje, atstovų susitikimas.

 Tarnybos bei akredituotų užsienio valstybių institucijų, vykdančių tarptautinį įvaikinimą, įgaliotų atstovų susitikimo metu ketinama aptarti aktualius klausimus, susijusius su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūros pokyčiais nuo 2018 metų liepos 1 dienos. Taip pat ketinama aptarti projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ naujienas vaikų globos srityje. Susitikime taip pat bus analizuojami su svečiavimusi susiję aktualūs klausimai, įvaikintų vaikų ryšiai su broliais ir seserimis, biologiniais tėvais bei kitais giminaičiais, šeimos galimam įvaikinti vaikui parinkimo procesas. Renginio metu bus analizuojami konkretūs probleminiai tarptautinio įvaikinimo atvejai, dalijamasi patirtimi, ieškoma galimų sprendimų.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiosios specialistės Jurgitos Juodytės, susitikimai su akredituotų užsienio valstybių institucijų įgaliotais atstovais arba šeimų atstovais visuomet yra svarbūs: „Kitaip ir būti negali, nes šeimų atstovai - yra Tarnybos partneriai vykdant tarptautinio įvaikinimo procesą Lietuvos Respublikoje. Glaudus tarpusavio bendradarbiavimas - tikimybė kuo sklandžiau vykdyti tarptautinio įvaikinimo procedūras. Vienas iš šių susitikimo tikslų - susitikti bei pasidalinti prabėgusių metų situacija, praktika, žiniomis, patyrimais. Siekiame, kad šių metų susitikimas būtų ypač praktiškas ir naudingas. Atliepiant į šį tikslą, susitikimo metu kiekvienas atstovas pristatys ryškiausią tarptautinio įvaikinimo atvejį, jo problematiką ir dalinsis patirtimi, kaip sprendė situaciją. Tokių praktinių temų analizės, turtina kiekvieno dalyvaujančio patirtį, suteikia žinių ir papildomų idėjų ir minčių tolimesniam darbui. Nemažiau svarbu šeimų atstovams pristatyti vaiko teisų apsaugos sistemos pokyčius. Susitikimo svarbus momentas ir tas, kad bendravimas gyvai formuoja tarpusavio partnerystės santykį, kuris svarbus darbo kokybei užtikrinti.“

Susitikimai su šeimų atstovais tradiciškai Tarnybos organizuojami kiekvienais metais, gegužės mėnesį. „Susitikimų metu analizuojamos temos kas kart yra skirtingos. Jau yra kalbėta apie: vaiko parengimą globai (įvaikinimui) ir išleidimą iš globos namų, bendravimą su įvaikinamo vaiko giminaičiais, grįžtamąją informaciją po įvaikinimo, įtėvių atstovaujamose šalyse parengimo klausimais. Susitikimų metu esame žiūrėję filmus įvaikinimo tematika, po kurių peržiūros buvo kviečiama diskusijai. Į susitikimus kviečiami ir kitų įstaigų atstovai, pagal analizuojamų temų poreikį,“ - teigia J.Juodytė.

Pasak vyriausiosios specialistės J.Juodytės, Tarnybos ir užsienio valstybių institucijų, įgaliotų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje bendradarbiavimas vyksta sklandžiai ir sėkmingai: „Geriausias to įrodymas yra įvaikinti vaikai ir tai, kad bendradarbiaujant su šeimų atstovais pavyksta įvaikintiems vaikams užmegzti ar atnaujinti santykius su Lietuvoje likusiais broliais bei seserimis ar kitais giminaičiais. Taip susikuria išplėstinės šeimos, užsimezga giminiški santykiai. Visada sakau, kad ir vienas įvaikintas vaikas yra daug. Todėl, Tarnyba džiaugiasi šeimų atstovais, jų prasmingu darbu, nes jie yra neatsiejama tarptautinio įvaikinimo proceso dalis.“

Jan Maciejevski: prasidėję mokymai - labai svarbi vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos dalis

Vykdant Vaiko teisių apsaugos pertvarką Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prasidėjo mokymai, skirti Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistams. Mokymus veda Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai.

Šiandien pradėti rengti Vaiko teisių apsaugos skyrių vidiniai mokytojai, kuriems bus pristatytas vaiko teisių apsaugos teisinis reglamentavimas, įsigaliosiantis nuo šių metų liepos 1 dienos, išdėstyti centralizuotos vaiko teisių apsaugos sistemos veikimo, tarpžinybinio bendradarbiavimo principai.

Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistams bus pristatyta Tarnybos struktūra, Tarnybos vertybės, vizija bei misija, išdėstytas Tarnybos darbo organizavimas, Viešasis administarvimas: sprendimų priėmimas ir skundų nagrinėjimas Tarnyboje, Administracinių nusižengimų kodekso, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, Vidutinės ir minimalios priežiūros įstatymų pakeitimai ir taikymas, rekomendacijos dėl kompleksinės pagalbos teikimo vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio išnaudojimo. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas ir praktiniai aspektai, grėsmės vaikui lygių vertinimo kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarka, Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus vidaus nagrinėjimo tvarka, Atvejo vadyba, Civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso pakeitimai ir jų taikymas, Globos organizavimas ir apskaita, Globos centrai ir globos centrų kokybės priežiūra, Asmenų, norinčių įvaikinti vaikus ir galimų įvaikinti vaikų apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašas, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos Vaiko teisių apsaugos modulis. Duomenų įvedimas ir nauji funkcionalumai, išorinė ir vidinė komunikacija.

Parengti Vaiko teisių apsaugos skyrių vidiniai mokytojai užtikrins nepertraukiamą ir tęstinį mokymų metu gautos informacijos perdavimą esamiems ir būsimiems Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams. Iki šių metų liepos 1 d. planuojama apmokyti visus esamus Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistus, o iki kitų metų liepos 1 d. - visus naujus Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistus.

"Džiaugiamės ir dėkojame, kad jūs esate čia, kad pasiryžote tapti naujos vieningos Vaiko teisių apsaugos sistemos vidiniais mokytojais. Mokymuose informaciją perduos tiesiogiai iš Vaiko teisių apsaugos sistemą kūrę, teisės aktus rengę asmenys. Siekiame maksimalios naudos perduodant žinias ir siekiant tinkamai pasiruošti Vaiko teisių apsaugos sistemos centralizacijai.

Artėja liepos 1 diena, kada įsigalios naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo vadovaujantis šalyje keičiama vaiko teisių apsaugos sistema. Žinoma tam, kad pokyčiai įvyktų reikia pastangų, todėl esame dėkingi už jūsų pasiryžimą prisidėti prie naujos visą parą vaikų gerovę ir saugumą užtikrinsiančios Vaiko teisių apsaugos sistemos sukūrimo. Prasidėję mokymai yra svarbi vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos dalis. Jūs, tapdami vidiniais mokytojais, prisiimate atsakomybę apmokyti vaiko teisių apsaugos specialistus visuose Lietuvos regionuose.

Mokymų metu susipažinsite su teisės aktų naujienomis, išmoksite dirbti su naujos Vaiko teisių apsaugos sistemos įrankiais, taikyti teisės aktus praktikoje, susipažinsite su nauja darbo organizavimo tvarka. Jūsų misija ir užduotis itin svarbi - perduoti tikslią informaciją visiems naujos Vaiko teisių apsaugos sistemos specialistams visoje Lietuvoje. Esate labai svarbūs ir jūsų vaidmuo svarbus tuo, kad jūs perduosite šiuose mokymuose įgytą informaciją ir žinias apie tai, kaip veiks vieninga, centralizuota Vaiko teisių apsaugos sistema, supažindinsite vaiko teisių apsaugos specialistus su teisės aktais, įsigaliosiančiais nuo liepos 1 d., ir svarbiausia, jų taikymu praktikoje.

Mūsų bendras tikslas - užtikrinti vienodą ir aiškią vaiko teisių gynimo sistemą, garantuojamą kiekvienam vaikui. Tarnybos misija - saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus. Mūsų vertybės - vaiko balsas, bendradarbiavimas, darbuotojų profesionalumas, skaidrumas", - kreipdamasis į vaiko teisių specialistus kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas Jan Maciejevski.

Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistų mokymai rengiami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 redakciją, įsigaliosiančią nuo 2018 m. liepos 1 dienos, rengiamus šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus bei jų sąlygotus teisinio reglamentavimo ir vaiko teisių apsaugos sistemos pokyčius.

Po pertvarkos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje numatoma, kad iš viso dirbs 644 darbuotojai - 230-čia pareigybių daugiau nei dabar darbuojasi visuose Vaiko teisių apsaugos skyriuose savivaldybėse.

 

Kviečiame jungtis prie Vaiko teisių apsaugos komandos visoje Lietuvoje

Nuo 2018 m. liepos 1 d. pradėjus veikti centralizuotai vaiko teisių apsaugos sistemai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš viso bus 644 etatai - 230-čia pareigybių daugiau nei dabar yra Vaiko teisių apsaugos skyriuose savivaldybėse.

Daugiau informacijos apie laisvas darbo vietas ieškokite čia:

http://www.vaikoteises.lt/veikla/karjera/

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Įvaikinimo statistika

2017 metais įvaikinti 139 tėvų globos netekę vaikai.
Lietuvos gyventojai įvaikino 92 vaikus.
47 vaikus įvaikino Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje arba užsienyje, bei užsienio piliečių šeimos.
2016 metais įvaikinti 157 tėvų globos netekę vaikai. Lietuvoje gyvenančios šeimos įvaikino 90 vaikų, o užsienyje gyvenančios lietuvių, mišrios ir užsieniečių šeimos – 67 vaikus.

Kada ir kur vyksta GIMK mokymai

Nuolat skelbiame informaciją apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Informacija atnaujinama kas savaitę. 

Karštosios linijos 116 000 integravimo į vaiko teisių apsaugos sistemą projektas

Pristatome leidinį „Karštosios linijos 116 000, skirtos pranešimams apie dingusius vaikus, integravimo į vaiko teisių apsaugos sistemą Lietuvoje modelis“. Šio leidinio, išleisto Dingusių žmonių šeimų paramos centro, tikslas – pateikti siūlymus dėl tarptautinės karštosios linijos 116 000 įsiliejimo į mūsų šalies vaiko teisių apsaugos sistemą, siekiant tinkamo prevencijos užtikrinimo ir įvairių institucijų bendradarbiavimo gerinimo tais atvejais, kada dingsta vaikai. Jis skiriamas specialistams, tiesiogiai susijusiems ir dirbantiems su vaikais.  

Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą

Seimas 100 parlamentarų balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, priėmė naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir lydimuosius teisės aktus, kuriais tobulinama vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistema, ypatingą dėmesį skiriant vaiko saugumui.

Tarnyba trečius metus įgyvendina institucinės globos pertvarkos projektą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2015 m. lapkričio mėnesio įgyvendina institucinės globos pertvarkos projektą ,,Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ (toliau – Projektas). Jo tikslas – sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingos perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos kūrimui ir įgyvendinimui Lietuvoje.

Vaikas, gimęs mūsų širdyse

Prieš Jus leidinys, skirtas vaiko globėjams (rūpintojams) ir įtėviams ar besiruošiantiesiems jais tapti ir ieškantiesiems atsakymų į daugybę formalių bei kasdienių bendravimo su vaikais klausimų.
„Vaikas, gimęs mūsų širdyse: atmintinė vaiko globėjams ir įtėviams“ (.pdf)

Aktualu

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Sistema Lietuvoje
Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

Vaiko teisių apsaugos

sistemos pertvarka

Siekant sukurti nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrintų vienodos praktikos, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, formavimąsi ir taikymą valstybėje, savalaikį reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir operatyvų sprendimų priėmimą, nuo š.m. liepos 1 d. bus centralizuojamas sistemos valdymas ir jos koordinavimas.

Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos tikslas:  suformuoti nuoseklią ir koordinuotą vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, užtikrinančią tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą ir atstovavimą jiems, apibrėžti ministerijų ir kitų valstybės institucijų, susijusių su vaiko teisių apsauga, konkrečius uždavinius, funkcijas, vietą vaiko teisių apsaugos institucinėje sistemoje, nustatyti konkrečios atsakomybės ribas, nustatyti specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus vaiko teisių apsaugos specialistams, stiprinti vaiko teisių apsaugos sistemos valdymo ir kontrolės funkcijas, centralizuojant sistemos valdymą ir koordinavimą bei plėtoti ir tobulinti kompleksinių socialinių paslaugų vaikui ir jo šeimai sistemą.

2017 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuriuo siekiama pertvarkyti vaiko teisių apsaugos sistemą.

Projekto eiga

Dažniausiai užduodami klausimai

Vaiko teisių apsaugos skyrių centralizavimas Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo kontekste

Vaiko teisių apsaugos sistemos naujovės Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo kontekste

Atvejo vadyba

Visais klausimais, susijusiais su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka, kreipkitės į Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyrių arba į Tarnybos atstovę spaudai tel.: 8683 71 482

 

 

Atsakymai į klausimus

Galimybės patiems išsirinkti pageidaujamą įvaikinti vaiką Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Labiausiai vaiko poreikius atitinkančius asmenis parenka Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Kriterijai – norimo įvaikinti vaiko amžius, lytis ir sveikatos būklė. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad įtėviams nėra keliamas privalomo gyvenamojo ploto ir atskiro kambario vaikui reikalavimas. Taip pat nėra nustatyta, kokios turėtų būti šeimos pajamos. Svarbu, kad jos sudarytų sąlygas tenkinti ir vaiko, ir šeimos poreikius.

Jeigu esate Lietuvos Respublikos piliečiai, dėl įvaikinimo Lietuvoje turėtumėte kreiptis per atitinkamą Airijos įvaikinimo instituciją. Pirmiausia svarbu gauti įvaikinimo leidimą Airijoje ir atitikti Airijos įstatymų keliamus reikalavimus būsimiems įtėviams. Tik turėdami minėtą leidimą, galėtumėte kreiptis dėl įvaikinimo iš Lietuvos.
Detalesnę informaciją apie tarptautinio įvaikinimo procedūrą galite rasti šios svetainės skyriuje „Įvaikinimas“ – „Tarptautinis“.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, paprastai įvaikina arba pageidauja globoti mažus (iki 3 metų) vaikus. Todėl Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems užsienyje, galimybė įvaikinti tokio amžiaus vaikus yra nedidelė. Taigi iš karto rekomenduotume pagalvoti apie vyresnio amžiaus vaiko įvaikinimą.
Airijos centrinės įvaikinimo institucijos (The Adoption Authority of Ireland) adresas: Shelbourne House, Shelbourne Road, Dublin 4, Airija; e. p. adoption@aai.gov.ie, interneto svetainė http://www.aai.gov.ie.

Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į biologinę šeimą.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.249, 3.253 ir 3.261 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame nurodoma, jog vaiko laikinoji globa (rūpyba) negali trukti ilgiau kaip dvylika mėnesių, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės įgaliota institucija įpareigos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją priimti sprendimą tęsti vaiko laikinąją globą (rūpybą).
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) turi būti trumpalaikis procesas, ieškant ilgalaikio sprendimo, t. y. vaiko grąžinimo į šeimą, nuolatinės globos (rūpybos) ar įvaikinimo. Nesant kitų objektyvių aplinkybių, vadovaujantis CK 3.253 str. įtvirtintu laikinosios globos (rūpybos) tikslu – grąžinti vaiką į šeimą, šios rūšies globa (rūpyba) neturėtų tęstis nepagrįstai ilgai.
Taigi atsižvelgiant į vaiko interesų pirmenybės principą, savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius turėtų aktyviai vykdyti Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983 ,,Dėl Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų patvirtinimo“, 7.2, 7.6, 7.9–7.11 p. numatytas funkcijas bei siekti, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos) terminas neužsitęstų.
Tuo atveju, jei vaiko tėvai ir toliau nesirūpina, nesidomi vaiku, atsisako jiems siūlomų paslaugų, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios ribojimo arba vaiko atskyrimo nuo tėvų bei nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.
Kita vertus, teismui apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Teismas tėvų valdžios apribojimą panaikina tik tuo atveju, jei nustato, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo apribota tėvų valdžia ir neatsirado naujų. Nustačius, kad tėvai gali tinkamai pasirūpinti vaiku, panaikinus tėvų valdžios apribojimą, vaikas turi būti grąžinamas tėvams. Svarbu paminėti, kad tokiu atveju globėjo (rūpintojo) pareiga – parengti vaiką grįžimui į biologinę šeimą.
O įvaikinto vaiko biologiniai tėvai nebeturi jokių teisinių galimybių susigrąžinti atžalą, nes įvaikinimu panaikinamos visos asmenines ir turtinės teisės ir pareigos tarp vaiko ir jo biologinės šeimos.

Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą. Jis įgyja teisę ginti globojamo vaiko teises ir teisėtus interesus. Taip pat globėjas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis jo sveikata ir mokymusi, spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybės institucijomis.
Teisės aktų nustatyta tvarka vaiko globą (rūpybą), nepriklausomai nuo globos (rūpybos) rūšies ir formos, prižiūri savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Vaiko teisių apsaugos skyrius, siekdamas užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, organizuoja tikslingą pagalbą ir paramą vaikui bei jo šeimai.
Jei šeimoje iškyla problemų dėl globojamo vaiko elgesio ar kitų sunkumų dėl pagalbos vaikui taip pat galite kreiptis į atestuotus globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) socialinius darbuotojus, kurie vykdo tęstinius globėjų (rūpintojų) mokymus, teikia jiems individualias konsultacijas, organizuoja savitarpio paramos grupes, kurių metu analizuojami atvejai. Taigi Vaiko teisių apsaugos skyrius, GIMK specialistai turėtų išsiaiškinti ir įvertinti susiklosčiusią situaciją (atsižvelgdami į vaiko amžių, išklausyti jo nuomonę, įvertinti vaiko ir globėjo (rūpintojo) santykius, vaiko susitikimų su tėvais sąlygų sudarymą, vaiko užimtumą, laisvalaikio, sveikatos būklę, tėvų elgesio pokyčių, ugdymo įstaigų, socialinių darbuotojų išvadas) bei rasti vaiko interesus geriausiai atitinkantį sprendimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsniu, globėjas (rūpintojas) atleidžiamas nuo pareigų atlikimo šiais atvejais: 1) jei nepilnametis grąžinamas tėvams arba įtėviams; 2) jeigu globėjas (rūpintojas) savo pareigų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Tuo atveju, jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jie gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų.
Pažymėtina, kad dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo į teismą turi teisę kreiptis pats globėjas (rūpintojas), globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras, o dėl globėjo (rūpintojo) nušalinimo nuo pareigų į teismą gali kreiptis globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras.
Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kokios rūšies, t. y. laikinoji ar nuolatinė, globa (rūpyba) vaikui nustatyta, priima sprendimą atleisti ar nušalinti globėją (rūpintoją) nuo pareigų ir kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių arba teismą. O vaikui tuo metu ieškomas kitas globėjas (rūpintojas).
Jei, Jūsų nuomone, Vaiko teisių apsaugos skyrius nebendradarbiauja ir tinkamai nevykdo savo funkcijų, galite kreiptis į mūsų tarnybą el. p. info@vaikoteises.lt, nurodydami gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių bei esamos situacijos aplinkybes.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 str. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas. Vaiko teisių apsaugos skyrius Tėvas, kuriam kliudoma bendrauti su vaikais, turi teisę kreiptis į vaikų gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – VTAS), kurio specialistai išaiškintų vaikų motinai jos teises bei pareigas, taip pat galimą atsakomybę dėl kliudymo tėvui bendrauti su vaikais. Šių įstaigų kontaktinius duomenis galima rasti mūsų Tarnybos interneto svetainės www.vaikoteises.lt  titulinio puslapio apačioje.
Skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant įtvirtinta CK 3.170 str. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Tuo metu, kol ginčas dėl vaiko sprendžiamas ir priimamas galutinis teismo sprendimas, vaiko tėvas (motina) turi teisę teismui pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pateiktas ne tik pateikus ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teisme, bet taip pat ir iki ieškinio pateikimo teismui (CK 147 str. 3 d.).
Tuo atveju, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdytų teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas (motina), gyvenantis skyrium, turėtų teisę pateikti rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo ir gavęs jį kreiptis į antstolį. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas.

KLAUSKITE

X