AKTUALU

Tėvų globos netekę vaikai sėkmingai randa kelią į šeimą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino 41 tėvų globos netekusį vaiką, o užsienio piliečiai įvaikino 18 be tėvų globos netekusių vaikų.

„Tereikia atlikti keletą žingsnių ir į savo šeimą galėsite priimti vaiką, kuriam suteiksite tai, ko jis galbūt niekada neturėjo - meilę, šilumą, dėmesį, saugumą, namus, į kuriuos gera grįžti ir jaustis juose laukiamu...,“ - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Per pirmąjį šių metų pusmetį 33 sutuoktinių poros ir 4 nesusituokę asmenys įvaikino 41 tėvų globos netekusį vaiką. Iš jų 4 šeimos įvaikino po du vienos šeimos vaikus. Įvaikinta 23 mergaitės ir 18 berniukų.

Tarnybos tvarkomame Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąraše šiuo metu yra 165 pageidaujančios įvaikinti šeimos ar asmenys (154 sutuoktinių poros ir  11 nesusituokusių asmenų). Šiuo metu yra siūlomi įvaikinti 477 galimi įvaikinti vaikai.

Pasak direktorės, kiekvienais metais stebima, jog asmenų, norinčių įvaikinti vaikus skaičius išlieka stabilus. „Kasmet Lietuvos piliečiai įvaikina apie šimtą vaikų. Tai rodo, jog žmonės nėra abejingi vaikų likimams, priima juos į savo šeimas nesibaimindami nusistovėjusių stereotipų apie tai, jog įvaikinti gali ne kiekvienas, kad tai sudėtingas ir ilgas procesas. Įvaikinti tikrai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo“, -  pabrėžė A. Jakavonienė. Visą informaciją kaip įvaikinti galima rasti čia: http://www.vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/ivaikinimas/

15 užsienio valstybių piliečių šeimų įvaikino 18 be tėvų globos likusių vaikų, iš jų 6 mergaites ir 12 berniukų.

Italijos piliečiai per pirmąjį šių metų pusmetį įvaikino 10 vaikų, Kanados piliečiai - 4, JAV piliečiai - 1, Naujosios Zelandijos piliečiai - 1.

Per visus 2018 metus 90 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolatos gyvenančių Lietuvoje, šeimų įvaikino 103 tėvų globos netekusius vaikus. Iš 103 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolatos gyvenančių Lietuvoje, įvaikintų vaikų buvo įvaikintos 46 mergaitės ir 57 berniukai. 2018 m. 39 Lietuvos Respublikos piliečių ir užsienio valstybių piliečių šeimos, nuolatos gyvenančios užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje, įvaikino 56 be tėvų globos likusius vaikus, iš jų 35 berniukus ir 21 mergaitę.

2018 metais Italijos piliečiai įvaikino 34 tėvų globos netekusius vaikus, Kanados piliečiai - 8 vaikus, Švedijos piliečiai - 7, JAV - 3 vaikus.

Reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai duomenis renka iš įvairių registrų

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.

Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia

Kodėl vaikai neteisėtai išvežami į užsienio valstybes ir kaip to išvengti?

Neteisėtas vaiko išvežimas ar laikymas - tai situacija, kai vienas iš vaiko tėvų išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės į kitą valstybę be kito iš vaiko tėvų sutikimo (neteisėtas išvežimas) arba pasilieka užsienio valstybėje ilgesniam laikui negu kitas iš tėvų buvo sutikęs (neteisėtas laikymas). 

Tokiu atveju tas iš vaiko tėvų, be kurio sutikimo vaikas buvo išvežtas į užsienio valstybę, turi teisę, vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatomis, siekti vaiko, galimai neteisėtai išvežto į užsienio valstybę, grąžinimo į Lietuvą. Paminėtina, kad 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nebetaikoma, kuomet vaikas sulaukia 16 m. amžiaus.

1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 1 str. reglamentuoja šios konvencijos tikslus: 1) užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią Susitariančią valstybę išvežti ir jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinami; 2) garantuoti, kad vienos Susitariančios valstybės teisės aktų nustatytos vaiko globos teisės ir teisė matytis su vaiku būtų gerbiamos ir kitose Susitariančiose Valstybėse. Tai reiškia, jog 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra skirta tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia neteisėtas vaikų išvežimas ar laikymas užsienio valstybėse, užtikrinti greitą vaikų sugrąžinimą į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, taip pat užtikrinti vieno iš vaiko tėvų, gyvenančio kitoje Susitariančioje valstybėje, teisę bendrauti su vaiku.

Vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, vaiko išvežimas ar laikymas pripažįstamas neteisėtu, jei:

a) pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus;

b) jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas.

Taigi, vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatomis, kiekvienas asmuo, teigiantis, kad jo nepilnametis vaikas buvo neteisėtai išvežtas į užsienio valstybę arba yra laikomas joje pažeidžiant asmeniui suteiktas globos teises, numatytas 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 str., turi teisę kreiptis į valstybės, iš kurios buvo išvežtas vaikas, centrinę instituciją, arba valstybės, į kurią yra išvežtas vaikas, centrinę instituciją dėl tarpininkavimo siekiant vaiko grąžinimo, arba kreiptis tiesiogiai į valstybės, į kurią buvo išvežtas vaikas, kompetentingą teismą dėl galimai neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo.

Lietuvos Respublikos centrinės institucijos pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų funkcijas vykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kitų valstybių, prisijungusių prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, centrinių institucijų kontaktus galima sužinoti pasinaudojus šia nuoroda – 

https://www.hcch.net/en/instruments/conventions/authorities1/?cid=24

Ką daryti, kad būtų išvengta nesusipratimų?

Svarbu žinoti, jog tais atvejais, kuomet į užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui išvyksta vienas iš vaiko tėvų su vaiku, yra būtina gauti kito iš vaiko tėvų, nevykstančio kartu su vaiku į užsienio valstybę, rašytinį sutikimą dėl vaiko nuolatinio gyvenimo užsienio valstybėje. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, jog teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą.

Taigi, tuo atveju, jeigu su vaiku nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę išvyksta tik vienas iš vaiko tėvų, yra būtina:

Kad vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu būtų nustatyta su išvykstančiu vienu iš vaiko tėvų;

Kad kartu su vaiku į užsienio valstybę nevykstantis kitas iš vaiko tėvų duotų rašytinį sutikimą dėl vaiko nuolatinio gyvenimo užsienio valstybėje. 

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Padedant specialistams, per metus beveik 700 vaikų tapo saugu

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (toliau – Tarnyba) duomenimis,  675 vaikai, kuriems nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis, šiuo metu jau yra užbaigtas atvejo vadybos procesas, nes šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.

„Pagalba vaikui ir jo šeimai sėkminga tik tuomet, kai padedama šeimai tiek, jog jai jau nereikia socialinių darbuotojų ar kitų specialistų pagalbos. Tikiu, kad mūsų visų darbas turi vieningą kryptį – saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir užtikrinti geriausius interesus“, – sako Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Gavę pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, vaiko teisių apsaugos specialistai visoje Lietuvoje bet kuriuo paros metu, savaitgaliais, švenčių dienomis reaguoja į gautą informaciją: vyksta į šeimą, gydymo ar švietimo įstaigą ar kitą vietą, kurioje tuo metu yra vaikas, ir vertina realią situaciją. Nuvykę į vietą, vaiko teisių apsaugos specialistai (toliau – VTAS) bendrauja su tėvais, pačiu vaiku, kitais asmenimis, kurie gali suteikti informacijos apie vaiką ir įvykusią situaciją. Pagrindinė VTAS užduotis – įsitikinti, ar egzistuoja grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, todėl yra vertinamas grėsmės vaikui lygis.

Jeigu nustatomas I grėsmės vaikui lygis, VTAS inicijuoja pagalbą šeimai: visa medžiaga apie vaiką perduodama savivaldybės paskirtam atvejo vadybininkui, kuris telkia įvairių sričių specialistus ir stengiasi padėti šeimai spręsti kilusius sunkumus. Vaikas lieka gyventi su tėvais.

Kai nustatomas aukščiausias grėsmės vaikui lygis, tai reiškia, kad vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei yra kilusi reali grėsmė. Tais atvejais vaikas yra paimamas iš tėvų ar globėjų ir kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą gavimo. Šeimai tuoj pat pradedama teikti intensyvi pagalba: 14 kalendorinių dienų tai daro mobilioji komanda, vėliau pagalbos organizavimo vairas pereina į savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko rankas, kuris pasitelkia įvairios srities specialistus.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. Tarnyba gavo 12 795 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, o tai yra virš 2000 pranešimų per mėnesį arba net 70 galimų vaiko teisių pažeidimų per dieną, į kuriuos Tarnybos budėtojai ar gynėjai reagavo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

„Pastebime, kad visuomenė tapo aktyvesnė – pamačiusi skriaudžiamą vaiką ne tyli, o elgiasi pilietiškai – praneša mums, vaiko teisių apsaugos specialistams, arba policijos pareigūnams. Ilgalaikė nepriežiūra, fizinės bausmės, žeminimas, patyčios, gąsdinimas sutrikdo normalią vaiko raidą, sveikatą. Ar galima užauginti savimi pasitikintį asmenį jam kasdien kartojant, kad jis yra nevykėlis ar kaltas dėl problemų šeimoje? Ar įmanoma tikėtis, kad vaikas bus sumanus, jeigu visos jo iniciatyvos buvo sumenkintos? Tikriausiai ne. Tai, ką patiriame vaikystėje, vėliau turi tiesioginės įtakos, kaip mums sekasi megzti santykius, draugauti, dirbti, mokytis, mylėti, auginti savo vaikus“, – sako direktorė A. Jakavonienė.

2019 m. liepos 1 d. sukako vieneri metai, kai pradėjo veikti centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema – iki tol savivaldybių administracijų struktūrine dalimi buvę vaiko teisių apsaugos skyriai tapo vieningos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) dalimi.

Aptartas vaiko teisių apsaugos tarnybos ir medikų bendradarbiavimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vadovai su Respublikinės Panevėžio ligoninės medikais tarėsi dėl glaudesnio ir efektyvesnio bendradarbiavimo išduodant medicinines vaikų sveikatos pažymas.

Panevėžio ligoninės diagnostikos ir gydymo klinikos vedėja Ramunė Paliokaitė sakė, kad gydytojai-pediatrai yra informuoti ir laikosi susitarimo išduoti vaiko sveikatos pažymas, o jeigu kokie nesklandumai ir kyla, tai apie tai bus dar kartą informuotas Skubios pagalbos-priimamojo personalas, dar kartą apie tai bus kalbamasi ir su gydytojais-pediatrais.

 „Medicininės vaiko sveikatos pažymos VTAS specialistams būtinos, o kartais jų ligoninės priėmimo skyriuje tenka laukti ir po kelias valandas. Tad su medikais kalbėta apie tai, kaip užtikrinti greitesnę vaiko medicininę apžiūrą, kokiomis aplinkybėmis medicininė pagalba teikiama ligoninėje, kokiomis – pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Taip pat aptarėme abiem įstaigoms priimtinus bendravimo ir bendradarbiavimo aspektus“, - susitikimą apibendrino VTAS Panevėžio apskrities vedėja Žaneta Ginaitė.

Paėmus vaikus iš nesaugios jiems aplinkos, VTAS budėtojai pirmiausia ieško vaikus galinčių priimti artimųjų. Deja, ne visada giminaičiai sutinka vaikus net ir laikinai pagloboti, todėl juos tenka apgyvendinti arba pas globėjus, arba bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Nuvežę vaikus ten, VTAS budėtojai privalo  pateikti ir medicininę vaiko sveikatos pažymą. Todėl naktį ar savaitgalį vaikų teises ginantys specialistai dažniausiai kreipiasi į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių ir ten dirbančius medikus, šioms pažymoms gauti. Tad abiejų įstaigų bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas vaikui, būtinas.

Susitikime dalyvavo VTAS Panevėžio apskrities vedėja Žaneta Ginaitė, Panevėžio miesto patarėjas Dovaras Nevardauskis, specialistė Laima Saulytytė – Statkevičienė, diagnostikos ir gydymo klinikos vedėja Ramunė Paliokaitė bei priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė.

Dienos stovyklos vaikams siūlo turiningą laisvalaikį

Dienos stovyklos vaikų vasarą praturtina naujais atradimais. Dienos stovyklas birželį daugiausia organizavo mokyklos, o vasarai įpusėjant iniciatyvą perima vaikų dienos centrai bei neformaliojo švietimo įstaigos.

Vaikai, Šiauliuose lankantys vaikų dienos centrą ,,Parama šeimai“ visą savaitę mėgaujasi stovyklavimo malonumais, kurie kartu yra ir turiningas laisvalaikis, ir pamokos.

,,Tokios stovyklos, kai vaikai ne tik žaidžia ir pramogauja, bet ir patiria kažką naujo – labai svarbios. Laikas nenuėjo veltui, net ir suaugusieji pasisėmė žinių, o svarbiausia, visiems buvo gera kartu. Botanikos sodo aplinka – puiki vieta dienos stovyklai, kai kartu pramogos ir pamokos“, – sako Ala Šimkus, Šiaulių apskrities VTAS vyresnioji patarėja.

Dienos stovyklos vaikams pirmąją paskaitą surengė Žemaitijos skautų organizacijos narys Giedrius Girdvainis. Svečio pasakojimas užbūrė – daugelis stovyklautojų pirmą kartą išgirdo, kaip skautai eina į žygį, kas padeda geriau jaustis gamtoje, o ir apskritai gyvenime.

,,Gebėjimai išgyventi sudėtingą dieną yra tie dalykai, kurie svarbūs ne tik žygyje. Galima turėti sudėtingą įrangą, išmaniųjų daiktų, bet jeigu nėra sumanumo, tai neišeis jais pasinaudoti. Ką žmogus turi padaryti, kai kažkur pasiklysta, kai jam kas nors neaišku? Ogi nepanikuoti“, – gyvenimo išminties vaikus mokė skautas Giedrius Girdvainis.

Vaikų dienos centrai dirba visą vasarą, dienos stovyklos integruojamos į bendrą užimtumo programą, kiekvienos dienos stovyklos tema yra vis kita. Teminės dienos stovyklos tęsiasi apie savaitę. Dalis stovyklų renginių finansuojama iš projektinių lėšų, dalį paremia verslininkai – pavyzdžiui, vaikus pakviečia į boulingą.

Šiaulių vaikų dienos centro ,,Parama šeimai“ socialinė darbuotoja Eralda Cimalionskaite sako, kad dienos stovyklos metu ugdomi vaikų tarpusavio bendravimo įgūdžiai, meilė gamtai, gebėjimas dirbti komandoje, plečiamas vaikų akiratis, o žinios, įgytos stovyklose, padės mokytis, kai prasidės mokslo metai, nes pateikiamos įdomiai, vaikai per žaidimus noriai mokosi naujų dalykų – nuo gamtos pažinimo iki naujų erdvių lankymo. Labai svarbu yra tai, kad vaikai dienos stovyklose laiką leidžia saugiai, nes yra prižiūrimi dienos centro darbuotojų, o svarbiausia, kad vaikams organizuojamos įvairios veiklos ir edukacijos.

Dalis Šiaulių vaikų dienos centrų auklėtinių po kelias dienas išvyksta į stovyklas su nakvyne. Vien Šiauliuose vaikų dienos centruose vasarą leidžia per pusantro šimto vaikų. Daliai vaikų lankyti dienos centrus rekomenduoja socialinės darbuotojos.

Šiemet Šiaulių miesto savivaldybė skyrė 100 000 eurų finansuoti vaikų vasaros užimtumo programoms. 2019 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais Šiauliuose bus įgyvendinamos 36 vaikų vasaros užimtumo programos, kuriose dalyvaus daugiau nei pusantro tūkstančio 1-12 klasių mokinių. Vaikų dienos centrų veiklas finansuoja ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

 

Iššūkius auklėjant vaikus padeda įveikti pasakos

Pirmasis visus Kauno rajono globėjus sujungęs susitikimas nevasariškai vėsią dieną virto šiltu jaukiu sambūriu ir dar kartą priminė, kokios svarbios mūsų gyvenime yra pasakos. Psichologė psichoterapeutė, Jungiškos krypties analitikė doc. dr. Asta Adler globėjams parengė originalią paskaitą apie traumą ir atsparumą vaiko gyvenime, o svarbias žinias perteikė per pasakos analizę.

Iššūkius, su kuriais susiduriama auginant neretai sudėtingo likimo vaiką, gali padėti įveikti ne kas kita, kaip pasakos. Pasakos išties labai svarbi dalis tiek suaugusiųjų tiek vaikų gyvenime.

“Jos tarsi veidrodis, kuriame gali pamatyti save, kultūrinius aspektus. Jungistinėje perspektyvoje manoma, kad pasakos yra tarsi iškristalizuota žmonijos psichikos patirtis. Ji mums padeda suprasti ne tiek išorinio pasaulio dalykus, kiek vidinio. Vaikams leidžia suvokti gyvenimo struktūrą, pažinti šviesią ir tamsiąją gyvenimo pusę”,  –  kalbėjo psichologė.

Mokslininkės įsitikinimu, nors mes stengiamės vaikams kuo daugiau pozityvios patirties suteikti, tačiau neišvengiamai gyvenant jiems tenka susidurti ir su skausmingais dalykais: su demonais ir drakonais, pažinti juos ilgesnį ar trumpesnį laiką, daugiau ar mažiau skausmingai.

“Ir čia per pasakas perduota patirtis labai praverčia. Tai pasakos yra ta struktūra, kuri sako vaikui, kad problemas galima išspręsti ir kaip tai padaryti. Kartais laikinai atidėti, kartais – visam laikui susidoroti. Klausydamas pasakojimo vaikas įsimena jam svarbiausius niuansus”,    patikino Asta Adler.

Psichologė pasidalijo savo patirtimi. Trimetis sūnus Batuoto Katino istorijoje užfiksavo frazę: “nesvarbu, kad mažas, svarbu, kad gudrus”. Tuo metu šis patvirtinimas jam labai pagelbėjo, įkvėpė pasitikėjimo.

Visos pasakos moko. Astos Adler įsitikinimu, žmogaus atsparumas sunkioms situacijoms nėra tik savybė, tai yra procesas. Jame dalyvauja tiek pats vaikas pasirinkdamas, tiek šalia jo esantys žmonės bei tam tikri įvykiai. Tą svarbu žinoti vaiką auginančiam žmogui: nuo mažens ugdyti atsparumą, gebėjimą mokytis iš sunkių situacijų ir perkeisti jas į patirtį.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Kauno rajone Zita Surdokaitė sako, kad rajono globėjai yra labai motyvuoti, nuolat siekia naujų žinių, su šiais nelengvai misijai atsidavusiais žmonėmis palaikomas glaudus ryšys. Šiuo metu Kauno rajone beveik šimtas globėjų.

Susitikimą organizavo Vaiko gerovės centras “Gynia” ir Paramos šeimai centras “Darnūs namai”. Planuojama tokią šventę surengti kiekvienais metais minint Globėjo dieną.

 

Tarnybos direktorė A. Jakavonienė: „Dėkojame beveik 4000 globėjų visoje Lietuvoje“

Šiandien Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė pasveikino Ozo keturių tvenkinių parke vykstančio Globėjų pikniko dalyvius.

„Dėkojame jums, brangūs globėjai. Jūs priimate vaikus į savo šeimas ir suteikiate jiems tai, ko jiems labiausiai trūksta – saugumą, šilumą, rūpestį, šeimą. Jūs esate pavyzdys visiems, Jūs kuriate draugišką, atjaučiančią, palaikančią visuomenę. Tikimės, jog Globėjų dienos šventė kasmet taps vis didesne, o globėjų skaičius Lietuvoje vis augs,“ – sveikindama susirinkusius sakė A. Jakavonienė.

Pasak A. Jakavonienės, globėjų šiuo metu Lietuvoje yra beveik 4000, kurie globoja daugiau kaip 5000 tėvų globos netekusių vaikų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė taip pat paragino dar kartą kartu su šeimynykščiais apsvarstyti tapimo globėjais galimybę: „Kviečiame susimąstyti apie globą ir patiems tapti globėjais. Šiuo metu daugiau kaip 2000 vaikų auga vaikų globos institucijose. Investicija į tarpusavio santykius yra itin svarbi. Tapdami globėjais jūs įteiksite dovaną ne tik vaikui, bet ir savo šeimai. Galite dalintis savo meile, šiluma ir padėti užaugti.“

VšĮ Pagalbos paaugliams iniciatyvos Globos centro vadovės Linos Vegėlienės teigimu, Lietuvoje vykstant institucinės globos pertvarkai bei pereinant prie vaiko globos šeimai artimoje aplinkoje, globėjų poreikis, ypač galinčių globoti vyresnio amžiaus vaikus, vis didėja: „Organizuodami šį renginį siekiame ne tik suburti tvirtą globėjų bendruomenę Vilniaus mieste, bet ir norime paskatinti dalintis savo patirtimis ir sėkmės istorijomis, kurios, tikimės, įkvėps ir kitus susimąstyti apie globos prasmę ir teikiamą visapusišką naudą. Norime griauti nusistovėjusius stereotipus apie globojamus vaikus ir globėjus, todėl į renginį kvietėme visus vilniečius. Tikimės, kad šis renginys taps gražia tradicija. Primename, kad Globos centrai teikia nemokamas pagalbos paslaugas globėjams, įtėviams ir jų globojamiems bei prižiūrimiems vaikams,“ – teigė L. Vegėlienė.

„Visiems linkiu nebijoti bandyti, nebijoti svajoti ir imtis įvairių veiklų. Juk to, kas mums atrodo neįmanoma, galbūt paprasčiausia nesistengėte padaryti. Tai galioja ne tik vaikams, tai galioja ir suaugusiems, galvojantiems apie vaikų globą. Dar kartą padėkojame globėjams už jų prasmingą, atsakingą ir pasiaukojantį darbą ir skatiname tapti globėjais,” – sakė LinaVegėlienė, VŠĮ Pagalbos paaugliams iniciatyvos Globos centro vadovė. 

Globėjų pikniko dalyviai gali dalyvauti įvairiose veiklose: piešti paveikslą, gaminti oro lėktuvėlius ir dalyvauti oro lėktuvėlių varžybose, leisti aitvarus, muilo burbulus, norintys gali išbandyti piešimo ant veido su specialiais grimo dažais pramogą, dalyvauti taiklumo rungtyse, sporto treniruotėse. Aktyviausi dalyviai renginio metu bus apdovanoti prizais.

Kelmės globėjams Globėjų dienos proga padovanota ekskursija į Pakruojo dvarą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) patarėja Kelmėje Vaida Linikienė vyko į nuotaikingą šventę Globėjų dienos proga skirtą padėkoti Kelmės rajono globėjams ir kartu pasidžiaugti mielomis akimirkomis. Kelmės rajono savivaldybėje vaikus globojančioms šeimoms padovanota ekskursija į Pakruojo dvarą.

,,Noriu padėkoti globėjams, kad padedate vaikams, kad kartais atstojate jiems mamas ir tėvelius. Taip pat dėkoju Tarnybos atestuotoms GIMK (Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa) darbuotojoms, Vaiko ir šeimos gerovės centrui, kad rūpinasi globėjais. Malonu, kad globėjai pailsės, pamatys vieną gražiausių Lietuvos vietų“, – sako Vaida Linikienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities VTAS patarėja Kelmės rajono savivaldybėje.

Dešimtį globėjų į ekskursiją palydėjusi GIMK darbuotoja Daiva Zelionkienė patikino, kad kelionė skirta ne problemoms spręsti ar reikalams aptarti, o atsidėkoti ir patirti gerų emocijų.

,,Jeigu globėjai nebus apdovanojami gera nuotaika, tai jie mažiau turės kuo dalintis su globotiniais. Todėl ir nutarėme padovanoti globėjams nuotaikingą kelionę į Pakruojo dvarą. Pabendrausime šaunioje kompanijoje, pasidalinsime gerąja patirtimi. Stengsimės nespręsti jokių problemų, tiesiog mėgausimės emociniu ryšiu, nes bendras tikslas – vaikų gerovė“, – sako Daiva Zelionkienė, Tarnybos atestuota GIMK darbuotoja.

Kelmės rajone yra apie 40 globėjų. Primename, jog šiandien visoje Lietuvoje yra 3812 globėjų šeimų (t.y. 4128 asmenys), kurios globoja 5030 vaikų. Šių metų sausio - birželio mėnesiais vaikus globoti pasirengė dar 59 asmenys, tai yra asmenys gavo teigiamą Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo (GIMK) programos mokytojų išvadą.

Primename, jog asmuo, norintis globoti (rūpinti) šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, kurios darbuotojams padedant, bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra.

Pirmiausia bus vykdomas asmens pradinis įvertinimas.

Tarnybos teritoriniam skyriui atlikus asmens pradinį vertinimą ir priėmus teigiamą sprendimą, asmuo nukreipiamas į savivaldybės teritorijoje veikiantį Globos centrą dėl mokymų ir jo pasirengimo vaiko globai (rūpybai) vertinimo pagal GIMK programą ir išvados parengimo. Mokymus organizuoja savivaldybės teritorijoje veikiantys globos centrai, kuriuose paslaugas teikia pagal GIMK programą Tarnybos atestuoti asmenys.

Mokymai privalomi kiekvienam fiziniam asmeniui, norinčiam tapti vaiko globėju (rūpintoju), dėl kurio teigiamo pradinio įvertinimo priimtas Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas, ir jo sutuoktiniui ar bendrai gyvenančiam (neįregistravus santuokos) asmeniui. Pastebėtina, kad vaiko artimiesiems giminaičiams (seneliams, broliams, seserims) mokymai yra rekomenduojami, tačiau neprivalomi. 

Pabaigus mokymus pagal GIMK programą Tarnybos atestuoti asmenys įvertina, ar asmuo yra pasirengęs globoti (rūpintis) tėvų globos netekusį vaiką. Atkreiptinas dėmesys, jog tik gavus teigiamą išvadą apie pasirengimą globoti (rūpinti) vaiką, asmuo gali būti skiriamas globėju (rūpintoju). Globėjų (rūpintojų) mokymai trunka 3 mėnesius, o visa pasirengimo jais tapti procedūra – apie 4,5 mėnesius nuo dokumentų pateikimo.

Reaguojant į vaiko teisių pažeidimus kiekviena minutė yra labai svarbi

Šiandien Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) ir Kauno rajono bei Kėdainių rajono policijos komisariato vadovų susitikime kalbėta apie skubaus reagavimo į vaiko teisių pažeidimus klausimus. Išgryninti atvejai, apie kuriuos policijos pareigūnai vaiko teisių specialistams praneša nedelsiant.

„Kai abu tėvai neblaivūs, neblaivus vienas vaiką auginantis asmuo arba kiti įstatyminiai atstovai, arba prieš nepilnametį galimai panaudotas smurtas – visais šiais atvejais svarbu, kad policijos patruliai iš įvykio vietos nedelsiant informuotų vaiko teisių apsaugos specialistus“, – kalbėjo Kauno apskrities VTAS vyresnioji patarėja Sigita Mockienė.

Kartu išanalizuotos konkrečios situacijos ir sutarta dėl bendrų veiksmų, kad reagavimas būtų sklandus ir savalaikis.

„Šeimai patekus į krizinę situaciją, joje esant vaikui, labai svarbi kiekviena minutė, – pabrėžė S. Mockienė. – Kadangi pirmieji į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai, stengiamės maksimaliai suderinti savo veiksmus ir nuolat prie šios temos grįžti, kad pašalintume net menkiausius nesklandumus bendradarbiaujant“.

Aptarti ir kiti klausimai: dalyvavimas nepilnamečių apklausose, VTAS specialistų reagavimas nedarbo metu. Nepilnamečių apklausose policijoje vaiko teisių specialistai dalyvauja visada. Naktį budintys vaiko teisių specialistai, gavę policijos informaciją, į įvykio vietą turi atvykti ne ilgiau kaip per valandą.

Susitikime dalyvavo Kauno rajono policijos komisariato viršininkas Aleksejus Chraminas ir Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas Alvydas Vaina, Kauno apskrities VTAS vedėja Neringa Martišienė ir vyresnioji patarėja Sigita Mockienė, patarėja Kauno rajone Zita Surdokaitė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir  įvaikinimo tarnyba per metus gavo beveik 30 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Daugiausia pranešimų gauta dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų, o dažniausias šios informacijos šaltinis yra policija.

 

Virš 500 vaikų Utenos apskrityje yra likę be tėvų globos

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, šiuo metu daugiau nei pusė tūkstančio vaikų Utenos apskrityje yra likę be tėvų globos ir jiems yra nustatyta globa (rūpyba). Utenos apskrityje pirmąjį 2019 m. pusmetį globa (rūpyba) buvo nustatyta 31 vaikui, tuo tarpu 2018 m. II pusmetį – 59 vaikams, o 2018 m. I pusmetį – 58 vaikams. Nors vaikų, kuriems nustatoma globa (rūpyba) žymiai mažėja, vis tik išlieka tendencija, kad net trečdalis iš jų globojami institucijose.

„Skaičiai rodo, kad piliečiai, deja, vis dar vangiai ryžtasi tapti likusių be tėvų globos vaikų globėjais (rūpintojais). To priežasčių yra net keletas: trūksta informacijos, viešinimo bei pasidalijimo sėkmingais globos pavyzdžiais, savivaldybėse trūksta pagalbos bei paslaugų globėjams ir jų šeimose globojamiems vaikams, savivaldybės skiria nepakankamą finansinę paramą globoti pasiryžusiems asmenims. Tikėtina, kad šios išvardintos aplinkybės stabdo netgi tuos, kurie norėtų tapti globėjais, jie nedrįsta kreiptis ir dalyvauti pasirengime būti vaiko globėju“, – sako Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė.

Pasak vedėjos I. Gaigalienės, neabejotinai didžiausia paskata priimti globoti į savo šeimą likusį be tėvų globos vaiką – palaikymas, padėka, dėmesys ir žinojimas, kad esant sunkiai krizinei situacijai globėjas (rūpintojas) neatidėliotinai sulauks kompetentingos ir nuoširdžios specialistų pagalbos.

„Neramina tai, kad vaikų globa šeimose ar kitoje šeimai artimoje aplinkoje savivaldybėse vis dar nepriskiriama prie prioritetinių sričių, kuriai būtų skiriamas didesnis visapusiškas dėmesys bei didesnis finansavimas. „Utenos apskrityje galime pasidžiaugti Visagino miestu, nes jame iš 60 likusių be tėvų globos vaikų net 55 yra globojami šeimose. Daugiau nei pusė likusių be tėvų globos vaikų šeimose globojami Molėtuose (55 vaikai iš 93), Ignalinoje (37 vaikai iš 67) ir Anykščiuose (56 vaikai iš 106). Utenoje pas globėjus šeimose auga 65 vaikai iš 123, o štai Zarasuose vos trečdalis – 21 vaikas iš 64. Likę vaikai auga šeimynose, institucijose, globos centruose, nors suprantama, kad vaikas geriuasiai jaučiasi augdamas šeimoje“, – mano vedėja I. Gaigalienė.

Paprastai vaikui globa (rūpyba) nustatoma tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių  priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia – negali patys auginti vaiko. Iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas dažniausiai apgyvendinamas vaiko giminaičio ar asmens, su vaiku susijusio emociniais ryšiais, šeimoje (pavyzdžiui, šeimos draugai, kaimynai ar kt.). Visuomet dedamos didelės pastangos rasti tokius asmenis, ir tik jų neradus tėvų globos netekęs vaikas apgyvendinamas šeimynoje arba paslaugas teikiančio budinčio globotojo šeimoje. Vaikų globos institucijoje vaikas gali būti apgyvendintas tik išimtiniais atvejais, t. y. kai nėra galimybės jo globoti (rūpinti) šeimoje, šeimynoje ar globos centre pas budintį globotoją. Vaiko iki 3 metų globa vaikų globos institucijoje gali trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius. Deja, šiuo metu vis dar labai trūksta budinčių globotojų, ypač galinčių priimti tėvų globos netekusius vaikus bet kuriuo paros metu, todėl kartais laikinosios globos (rūpybos) nustatymas institucijoje yra neišvengiamas.

Primename, kad norint globoti (rūpinti) šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją.  

Pirma, Tarnybos teritorinis remdamasis gautais dokumentais, patikrina, ar asmuo nėra  teismo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu šioje srityje, ar asmeniui nebuvo ar nėra apribota tėvų valdžia, ar asmuo nebuvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų, ar asmuo neserga ligomis, kurioms esant negali globoti (rūpinti) vaiko, patikrina, ar asmuo nėra teistas už tam tikras nustatytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Antra, asmuo privalo dalyvauti Globėjų (rūpintopjų) ir įtėvių mokymuose, kuriuos organizuoja savivaldybės teritorijoje veikiantys globos centrai. Mokymai privalomi kiekvienam fiziniam asmeniui, norinčiam tapti vaiko globėju (rūpintoju), išskyrus vaiko artimuosius giminaičius (senelius, brolius, seseris), kuriems mokymai rekomenduojami, tačiau neprivalomi. 

Trečia, pabaigus mokymus, pagal GIMK programą Tarnybos atestuoti asmenys įvertina, ar asmuo yra pasirengęs globoti (rūpintis) tėvų globos netekusį vaiką. Tik gavus teigiamą išvadą apie pasirengimą globoti (rūpinti) vaiką, asmuo gali būti skiriamas globėju (rūpintoju).

Globėjų (rūpintojų) mokymai trunka 3 mėnesius, o visa pasirengimo jais tapti procedūra – apie 4,5 mėnesius nuo dokumentų pateikimo.

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Sistema Lietuvoje
Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

DUOMENYS RENKAMI IŠ ĮVAIRIŲ REGISTRŲ 

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia 

2019.01.01 - 2019.06.30 Tarnybos statistiniai duomenys 

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X