NAUJIENOS

Latvijai – Lietuvos patirtis pertvarkant vaiko teisių apsaugos sistemą ir vykdant institucinės globos pertvarką

Rugpjūčio 20-22 dienomis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuoja Latvijos delegacijos, siekiančios susipažinti su Lietuvos gerąja praktika planuojant bei įgyvendinant pertvarką vaiko teisių apsaugos srityje bei pereinant nuo institucinės vaikų globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, vizitą.

Lietuvoje lankysis Latvijos Respublikos Gerovės ministerijos, Teisingumo ministerijos bei Latvijos Respublikos vaikų teisių apsaugos inspekcijos atstovai.

Svečiai susitiks su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, viceministre Vilma Augiene, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovu Jan Maciejevski, ministerijos ir tarnybos specialistais, institucinės globos pertvarkos projekto, globėjų ir įtėvių atstovais.

Latvijos delegacija taip pat susitiks su Vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene, lankysis Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, susitiks su Kauno miesto savivaldybės bei vaikų gerovės centro „Pastogė“ atstovais, lankysis Vilijampolės socialinės globos namuose.

Vizito Lietuvoje metu Latvijos ministerijų bei Vaikų teisių apsaugos inspekcijos atstovai apsilankys Vaikų ir paauglių socialiame centre Nemenčinėje, taip pat susitiks su Paramos vaikams centro, Pagalbos vaikams linijos atstovais.

Priminimas: galima kreiptis dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamo maitinimo

Prasidedant naujiems mokslo metams, mokiniams iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų skiriamas nemokamas maitinimas mokykloje ir 57 eurų dydžio parama mokinio reikmenims įsigyti.

Prašymai dėl socialinės paramos mokiniams, tai yra dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti, savivaldybėse jau priimami nuo liepos 1 dienos. Tuos, kurie dar nespėjo to padaryti, raginame nedelsti ir kreiptis į savivaldybes, kad vaikai mokinio reikmenimis būtų aprūpinti kuo greičiau ir nemokamas maitinimas būtų skiriamas nuo mokslo metų pradžios.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad norintys gauti paramą mokinio reikmenims įsigyti prašymus savivaldybėms gali pateikti iki spalio 5 dienos. Dėl nemokamo maitinimo galima kreiptis visus mokslo metus, pablogėjus šeimos finansinei situacijai.

Planuojama, kad naujais mokslo metais socialinę paramą mokiniams gaus apie 65 tūkst. mokinių. Praėjusiais metais socialinę paramą mokiniams gavo apie 52,6 tūkst. mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų.

2018 m., palyginti su 2017 m., didesnis socialinės paramos mokiniams gavėjų skaičius planuojamas dėl valstybės remiamų pajamų dydžio padidinimo nuo 102 Eur iki 122 Eur. Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (183 eurai).

Jei mokinys patiria socialinę riziką arba auga šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, mokinio reikmenų rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo individualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.

Ir dėl nemokamo maitinimo, ir dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti vienas iš mokinio tėvų ar kitų pilnamečių šeimos narių, pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas, tai yra pripažintas visiškai veiksniu, gali kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota, – į savivaldybės, kurioje gyvena, administraciją.

Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė padėtis. Jeigu kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams metu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (socialinę pašalpą ar būsto šildymo, geriamojo ar karšto vandens išlaidų kompensacijas), pateikiamas laisvos formos prašymas ir pažymų apie šeimos gaunamas pajamas pateikti nereikia.

Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar bendrojo ugdymo programas.

Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją

Tarnyboje lankysis ir su jos praktiniu darbu susipažins Lietuvos moksleiviai

Rugpjūčio 22 dieną Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje lankysis ir su praktiniu tarnybos darbu susipažins mokiniai, praėję projekto „Moksleiviai - į Vyriausybę“ atranką.

Apsilankymo metu moksleiviai pamatys, kaip dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Lankytojai susitiks su tarnybos vadovu Janu Maciejevskiu, kuris papasakos apie vadovo darbo specifiką.

Moksleiviai apsilankys Įvaikinimo ir globos skyriuje, kur bus supažindinti su įvaikinimo ir globos procedūromis.

Tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriuje lankytojai sužinos, kaip veikia ir kokią pagalbą suteikia tarnyboje veikianti Pagalbos vaikams linija.

Taip pat galės susipažinti su tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus veikla, daugiau sužinoti apie pertvarkos projektą. 

Tarnybos darbuotojai papasakos apie savo kasdienį darbą, atsakys į visus lankytojams rūpimus klausimus. 

Vyriausybės organizuojamo projekto „Moksleiviai - į Vyriausybę“ atranką praėję dalyviai - motyvuoti, aktyvūs ir puikiai besimokantys moksleiviai.

Projekto „Moksleiviai - į Vyriausybę“ dalyviai taip pat lankysis Vyriausybėje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, Martyno Mažvydo bibliotekos studijoje, Vilniaus apskrities gestų vertėjų centre, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos filialo Vilniaus neįgaliųjų dienos užimtumo centre, Valstybinėje darbo inspekcijoje, Vilniaus teritorinėje darbo biržoje, SOS vaikų kaime, taip pat Rukloje. Dalyvaus ekskursijoje su oranžiniais dviračiais po Vilniaus senamiestį UNESCO teritorijos ribose. Turės galimybę dalyvauti tiesioginiame LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ eteryje.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja pradėjo dirbti Neringa Martišienė

Antradienį Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigose pradėjo dirbti Neringa Martišienė.

Prieš tai Neringa Martišienė 14 metų dirbo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamente, iš jų 10 – valstybės tarnyboje. „Kasdieniame darbe esu įpratusi atstovauti kiekvieno visuomenės nario interesams“, – sako N. Martišienė.

Neringa Martišienė yra baigusi Visuomenės sveikatos bakalauro ir magistro studijas Kauno medicinos universitete, taip pat Psichologijos bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete, greitu metu baigs Sveikatos psichologijos magistro studijas.

„Tikiu, kad nuoširdžiomis pastangomis ir komandiniu darbu sugebėsime rasti geriausius sprendimus kiekvienam vaikui ir tinkamiausią pagalbą jo šeimai, kurioje jis galės kurti savo saugios ir nerūpestingos vaikystės istoriją“, – sako šiandien darbą pradėjusi Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Primename, kad visų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių darbuotojų kontaktus nesunkiai galima rasti tarnybos tinklapyje www.vaikoteises.lt. Vaiko teisių apsaugos specialistų komanda nuolat pildosi, kontaktinė informacija reguliariai atnaujinama.

Kartu primename, kad gyventojai, norintys pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis, ypač matant grėsmę vaiko gyvybei, sveikatai ir saugumui, raginami kreiptis bendruoju pagalbos telefono numeriu 112. Policija, esant poreikiui, nedelsiant susisieks su budinčiu vaiko teisių apsaugos specialistu.

Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą: veiksmų seka

Paaiškiname, kokių veiksmų imasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įtaikinimo tarnybos teritoriniai skyriai, sulaukę pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą, bei kokia yra veiksmų seka.

Primename, jog grėsmės vaikui lygiai yra du. Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Antrasis – kai yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei.

Kaune nebeliko vaikų globos namų

Kauno savivaldybė skelbia uždariusi jos žinioje buvusius vaikų globos namus. Visi jų gyventojai persikėlė gyventi į butus. Nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems bei likusiems be tėvų globos vaikams iki 2020 metų planuojama pereiti visoje Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pertvarka vyksta maždaug penktadalyje – 25 iš 93 Lietuvoje veikusių vaikų globos namų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija džiaugiasi sparčiai vykdoma pertvarka, kai aktyviai dirba visos savivaldybės. Džiugina Kauno miesto jau keletą metų vykdoma vaikų globos politika – prioritetu teikiant paslaugas šeimoje, pas budinčius globotojus ir ertvarkant stacionarius vaikų globos namus. O taip pat sveikintinas Vilniaus miesto aktyvumas: liepos mėnesio duomenimis, Vilniuje išformuojami jau tretieji iš keturių sostinėje buvusių vaikų globos namų.

Šiuo metu visoje Lietuvoje į 84 bendruomeninius globos namus – namus ir butus – perkelta 490 vaikų. Stacionariuose globos namuose vis dar gyvena 2,3 tūkst. vaikų. Kauno savivaldybė skelbia, kad baigus vadinamąjį deinstitucionalizacijos procesą, šiuo metu 79 vaikai gyvena 13-oje butų, išsidėsčiusių visame Kauno mieste. Tarp jų – 20 vaikų su negalia.

„Atsikratėme gniuždančio sovietinio palikimo, kuomet be tėvų globos likę vaikai gyvendavo tvoromis apjuostose įstaigose. Nuo šios savaitės visi vaikai gyvena jaukiuose butuose. Tokia aplinka kur kas artimesnė įprastiems namams. Tikiu ir tikiuosi, kad kaimynai šalia jų apsigyvenusius vaikus sutiks svetingai, o jie galiausiai atsidurs rūpestingose globėjų šeimose. Kauniečiams niekada netrūko tarpusavio supratimo ir palaikymo. Jo ypač reikia dabar, nes tai yra mūsų visų vaikai“, – pranešime cituojamas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pirmieji gyventojai į tris butus įsikėlė 2016 metų gruodį, o pernai kovą visiškai ištuštėjo ir buvo uždaryti „Atžalyno“ globos namai Partizanų gatvėje. Iki šių metų rugpjūčio nebeliko gyventojų ir Panemunėje veikusiuose Kauno savivaldybės globos namuose. Pasak savivaldybės, būsimieji gyventojai patys dalyvavo priimant sprendimus dėl savo naujų namų interjero, sprendė, kokia spalva dažyti kambarių sienas, kaip juos apstatyti. Visus būstus Kauno savivaldybė surado, iš pagrindų atnaujino bei vaikų poreikiams pritaikė miesto lėšomis. Visuose butuose ištisą parą dirbs socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Anksčiau globos namuose jiems tekdavo vienu metu dirbti su maždaug 14 vaikų, dabar šis skaičius sumažės daugiau kaip perpus – iki šešių vaikų. Padedami suaugusiųjų, paaugliai mokysis namų ruošos darbų tvarkydami savo gyvenamąją aplinką, drauge ruoš valgį bei rūpinsis maisto produktais ir kitais būtiniausiais pirkiniais.

Dideli vaikų globos namai Lietuvoje pradėti uždarinėti nuo 2015 metų.

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Kviečiame visus kuo plačiau dalytis! (vaizdo klipas)

Kas bendro tarp grupės „The Beatles“ nario, gitaristo, dainų kūrėjo, aktorius Džono Lenono, JAV verslo magnato ir išradėjo, vieno „Apple“ kompanijos įkūrėjų Styvo Džobso, vienos įžymiausių XX amžiaus kino žvaigždžių, aktorės Merilin Monro ir pirmojo demokratiškai išrinkto Pietų Afrikos Respublikos prezidento, apdovanoto Nobelio taikos premija Nelsono Mandelos? Visi jie buvo įvaikinti. Dėl jų pasaulis tapo gražesnis. Priimkime vaikus į savo šeimas. Vaikų namus palikime praeityje. Kviečiame visus kuo plačiau dalytis žinia:

 

 

Padėkite vaikams sunkiu momentu – tapkite budinčiu globotoju (vaizdo klipas)

Kasmet keli šimtai vaikų patenka į krizines situacijas savo šeimose. Padėkite vaikui sunkiu metu - tapkite budinčiu globotoju. Budintis globotojas - tai laikinasis vaiko globėjas, kuris vaiką globoja savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Kviečiame žiūrėti ir dalintis budinčiais globotojais tapti kviečiančiu vaizdo klipu:

Nėra didesnės vertybės už šeimą ir nieko nėra svarbiau už vaiko balsą (vaizdo klipas)

Nuo liepos 1 d. pradėjus veikti naujai, mažųjų Lietuvos piliečių interesus labiau apsaugančiai vaiko teisių apsaugos sistemai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai tapo pavaldūs visų šešiasdešimties Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos „YouTube“ paskyroje galite pamatyti tarnybos klipą:

Įvaikinimo statistika

2017 metais įvaikinti 139 tėvų globos netekę vaikai.
Lietuvos gyventojai įvaikino 92 vaikus.
47 vaikus įvaikino Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje arba užsienyje, bei užsienio piliečių šeimos.
2016 metais įvaikinti 157 tėvų globos netekę vaikai. Lietuvoje gyvenančios šeimos įvaikino 90 vaikų, o užsienyje gyvenančios lietuvių, mišrios ir užsieniečių šeimos – 67 vaikus.

Tarnyba įgyvendina institucinės globos pertvarkos projektą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2015 m. lapkričio mėnesio įgyvendina institucinės globos pertvarkos projektą ,,Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ (toliau – Projektas). Jo tikslas – sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingos perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos kūrimui ir įgyvendinimui Lietuvoje.

Aktualu

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Sistema Lietuvoje
Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS
SISTEMOS PERTVARKA

Siekant sukurti nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrintų vienodos praktikos, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, formavimąsi ir taikymą valstybėje, savalaikį reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir operatyvų sprendimų priėmimą, nuo š.m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja, mažųjų interesus labiau apsaugosianti vaiko teisių apsaugos sistema. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai tapo pavaldūs visų Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai, kurie dirba pagal vienodus standartus – vienijančias vertybes ir tikslus, formuojama tokia pati teisės taikymo praktika, vykdomi vieningi, aiškūs ir konkretūs veiksmai atstovaujant ir ginant vaikų interesus visoje šalyje. Skaityti daugiau

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X