AKTUALU

Dažniausiai sutinkami mitai apie globą (rūpybą) ir kaip yra iš tiesų

MITAS: globa (rūpyba) yra pelningas verslas – globėjai (rūpintojai) iš to „uždirba“

Iš tiesų kiekvienam vaikui, globojamam (rūpinamam) šeimoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) globos (rūpybos) išmoka. Kai globojamam (rūpinamam) vaikui mokama našlaičio pensija ir (arba) periodinė išmoka jo išlaikymui, globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp 4 bazinių socialinių išmokų dydžio ir šių išmokų dydžio.

Vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo 2017 m. sausio 1 d. mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.

Jeigu globojamas (rūpinamas) vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo ir (ar) pagal formaliojo profesinio mokymo programas ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos bendrabutyje ar vaikų socializacijos centre, jam skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio (76 Eur) išmoka per mėnesį.

Kiekviena savivaldybė turi teisę mokėti „pagalbos pinigus“ iš savivaldybės biudžeto lėšų, kurių dydis nustatomas kiekvienoje savivaldybėje individualiai.

Globėjas (rūpintojas) – tai asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka patikėta likusio be tėvų globos vaiko globa (rūpyba), priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, paskirtas vaiko globėju (rūpintoju), įgyja ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas – vaiko atstovui pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Taigi, turint pagrįstų prielaidų dėl to, kad vaiko globėjas (rūpintojas) naudoja išmoką ne vaiko interesams, apie tai būtina informuoti VTAS.

MITAS: iš šeimų paimami tik maži vaikai 

Tiesa yra ta, kad ne šeima renkasi vaiką, o vaikui ieškoma globėjo (rūpintojo), kuris galėtų geriausiai tenkinti konkretaus vaiko poreikius ir interesus. Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, nustatant vaiko globą (rūpybą), pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama tokia eile: giminaičiams, asmenims, su vaiku susijusiems emociniais ryšiais, vaiko brolį ir (arba) seserį globojančioms (rūpinančioms), įvaikinusioms šeimoms, globėjų (rūpintojų) šeimoms, globos centrui, šeimynoms, vaikų globos institucijoms.

2018 m. liepos-gruodžio mėnesiais antrasis grėsmės lygis buvo nustatytas ir iš nesaugios aplinkos paimta 270 vaikų, kurių amžius 0-3 metai, 149 vaikai – 4-6 metų amžiaus, 155 vaikai – 7-9 metų amžiaus, 312 vaikų – 10-14 metų amžiaus ir 175 vaikai, kuriems 15-17 metų. Taigi, statistiko rodo, kad iš jiems nesaugios aplinkos daugiausiai paimta 10-14 metų amžiaus vaikų. Pažymėtina, jog nustatytų laikinosios globos (rūpybos) atvejų per tą patį ataskaitinį laikotarpį taip pat daugiausiai yra būtent 10-14 metų amžiaus vaikams. Iš nesaugios aplinkos paimti vaikai beveik 50 proc. atvejų apgyvendinami pas giminaičius, 20 proc. – pas asmenis, su kuriais vaikai susiję emociniais ryšiais, likusi dalis vaikų – šeimose, kurios jau yra įvaikinusios ar globoja vaiko brolius/seseris, šeimynose, globos centruose, vaikų globos institucijose, krizių centruose, gydimo įstaigose.

Norėtųsi, kad visi tėvai atsakingai rūpintųsi vaikais ir nesusiklostytų situacijos, kai, kilus pavojui vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tenkataikyti kraštutinę priemonę – paimti vaiką iš šeimos ir perkelti į saugią aplinką.

MITAS: iš šeimų paimti vaikai iškart apgyvendinami vaikų globos namuose

Iš tiesų iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas dažniausiai (apie 70 proc.) apgyvendinamas vaiko giminaičio ar asmens, su vaiku susijusio emociniais ryšiais, šeimoje (pavyzdžiui, šeimos draugai, kaimynai ar kt.). Visuomet dedamos didelės pastangos rasti tokius asmenis, ir tik jų neradus tėvų globos netekęs vaikas apgyvendinamas šeimynoje arba paslaugas teikiančio budinčio globotojo šeimoje.

Vaikų globos institucijoje vaikas gali būti apgyvendintas tik išimtiniais atvejais, t. y. kai nėra galimybės jo globoti (rūpintis) šeimoje, šeimynoje ar globos centre pas budintį globotoją. Vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje gali trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius. Deja, šiuo metu vis dar labai trūksta budinčių globotojų, ypač galinčių priimti tėvų globos netekusius vaikus bet kuriuo paros metu, todėl kartais laikinosios globos (rūpybos) nustatymas institucijoje yra neišvengiamas.

MITAS: Globėju tapti sudėtinga, procedūra yra ilga ir paini

Asmuo, norintis globoti (rūpinti) šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, kurios darbuotojams padedant, bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra.

Pirmiausia bus vykdomas asmens pradinis įvertinimas. Tarnybos teritorinis skyrius, gavęs Vaiko globos organizavimo nuostatuose nurodytus dokumentus, patikrina, ar asmuo nėra  teismo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu šioje srityje, ar asmeniui nebuvo ar nėra apribota tėvų valdžia, ar asmuo nebuvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų, ar asmuo neserga ligomis, kurioms esant negali globoti (rūpinti) vaiko, patikrina, ar asmuo nėra teistas už tam tikras nustatytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Tarnybos teritoriniam skyriui atlikus asmens pradinį vertinimą ir priėmus teigiamą sprendimą, asmuo nukreipiamas į savivaldybės teritorijoje veikiantį Globos centrą dėl mokymų ir jo pasirengimo vaiko globai (rūpybai) patikrinimo pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą ir išvados parengimo.

Mokymai privalomi kiekvienam fiziniam asmeniui, norinčiam tapti vaiko globėju (rūpintoju), dėl kurio teigiamo pradinio įvertinimo priimtas Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas, ir jo sutuoktiniui ar bendrai gyvenančiam (neįregistravus santuokos) asmeniui. Pastebėtina, kad vaiko artimiesiems giminaičiams (seneliams, broliams, seserims) mokymai yra rekomenduojami, tačiau neprivalomi. 

Pabaigus mokymus, jų organizatorius įvertina, ar asmuo tikrai yra pasiruošęs globoti (rūpintis) tėvų globos netekusį vaiką. Atkreiptinas dėmesys, jog tik gavus teigiamą išvadą apie pasirengimą globoti (rūpinti) vaiką, asmuo gali būti skiriamas globėju (rūpintoju). Globėjų (rūpintojų) mokymai trunka 3 mėnesius, o visa pasirengimo jais tapti procedūra – apie 4,5 mėnesius nuo dokumentų pateikimo.

MITAS: Globėjai (rūpintojai) nesirūpina, neprižiūri savo globotinių (rūpintinių), nelaiko savo šeimos nariais

GIMK mokymų programa, kurioje dalyvauja asmenys, siekiantys tapti vaiko globėjais (rūpintojais) ar įtėviais, sudaro galimybes būsimiems globėjams (rūpintojams) ar įtėviams atskleisti savo gebėjimus, požiūrius, nuostatas, galimybes bei lūkesčius priimant sprendimą tapti vaiko globėju (rūpintoju) ar įtėviu. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens pasirengimas vaiko globai (rūpybai) ar įvaikinimui vertinamas pagal penkis GIMK programos nustatytus gebėjimus vertinant asmens ir  šeimos motyvus ir gebėjimus  tapti vaiko globėju (rūpintoju) ar įtėviu ir tuo pagrindu yra rengiama minėta išvada.

Vaiko globą (rūpybą) prižiūri valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, t. y. Tarnyba. Tarnyba, vykdydama vaiko globos (rūpybos) priežiūrą, bendradarbiauja su savivaldybės administracija, globos centru, kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje.

Globėjas (rūpintojas) gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių.

Globėjas (rūpintojas), kuris netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globojamo vaiko teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų.

Pažymėtina, kad nuo 2018 m. kiekvienoje savivaldybėje veikia Globos centrai, kurie organizuoja ir teikia pagalbą ir paslaugas globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir jų globėjams (rūpintojams) bei įtėviams. Kiekvienas vaiko globėjas (rūpintojas) ar įtėvis, šeimynos dalyvis turi galimybę kreiptis į globos centrą pagal gyvenamąją vietą ir gauti reikiamas paslaugas. Tikėtina, kad kuo ankščiau bus organizuota reikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad vaiko sunkumai bus išspręsti greičiau ir efektyviau.

MITAS: Globos centrai yra Vaikų  globos namai  

Vis dar gajus mitas, kad Globos centras yra tolygus Vaikų globos namams. Iš tikrųjų Globos centras tuo ir skiriasi nuo vaikų globos namų, kad globojami (rūpinami) vaikai yra prižiūrimi budinčių globotojų šeimose, todėl prižiūrimo vaiko budinčių globotojų šeimoje faktinė gyvenamoji vieta negali sutapti su Globos centro adresu.

Globos centras tėvų globos netekusiam vaikui ieško jo poreikius atitinkančio globėjo (rūpintojo), kartu dalyvauja atvejo vadybos procese, kai siekiama vaiką grąžinti į tėvų šeimą ir/ar nesant galimybei grįžti į tėvų šeimą ieškomi galimi nuolatiniai vaiko globėjai (rūpintojai).

Taip pat globos centras rūpinasi konkrečioje savivaldybėje gyvenančiais globojamais (rūpinamais) ar įvaikintais vaikais bei jų  globėjais (rūpintojais), įtėviais, šeimynomis, kad jiems būtų prieinama ir suteikiama reikalinga konsultacinė, psichosocialinė, teisinė ir kita pagalba.

Be to, globos centras organizuoja mokymus pagal GIMK programą asmenims, ketinantiems tapti vaiko globėjais (rūpintojais), įtėviais, budinčiais globotojais ar šeimynų dalyviais.

 

Kaip padėti seksualinį smurtą patiriantiems vaikams?

Kas yra seksualinis smurtas?

Vaiko seksualinis išnaudojimas yra vaiko įtraukimas į seksualinę veiklą, kurios ji ar jis visai nesuvokia, negali suteikti kompetentingo sutikimo, arba veikla, kuriai vaikas nėra pagal išsivystymą pasiruošęs, pažeidžia įstatymus arba visuomenės socialinius tabu.

Vaiko seksualinis išnaudojimas yra veiksmas tarp vaiko ir suaugusiojo ar kito vaiko, kuris (dėl amžiaus ar išsivystymo gali sukurti pasitikėjimą, daryti įtaką ar naudotis galia) amžiumi ar išsivystymu yra susijęs su vaiku atsakomybe, pasitikėjimu ir įtaka, veiksmas, kurio tikslas yra patenkinti ar numalšinti kito asmens poreikius.

Seksualinis išnaudojimas gali apimti, bet nebūtinai apsiriboja vaiko skatinimu ar privertimu dalyvauti bet kokioje neteisėtoje seksualinėje veikloje, vaiko išnaudojimas prostitucijoje ar kitokioje neteisėtoje seksualinėje veikloje, vaiko išnaudojimas pornografinėje veikloje ir medžiagoje.

Komercinis ar kitoks vaiko išnaudojimas reiškia vaiko naudojimą darbui ar kitokioje veikloje kitų naudai. Tai apima, bet nebūtinai apsiriboja, vaiko darbo jėga ir vaiko prostitucija. Ši veikla daro žalą vaiko fizinei ar psichinei sveikatai, švietimo, dvasiniam ar socio-emociniam vystymuisi.

Vaiko seksualinio išnaudojimo ženklai ir simptomai

Kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus atveju dauguma ženklų yra nespecifiniai, o specifiniai ženklai yra fiziniai: nubrozdinimai, sudraskymai lytinių organų ir burnos srityje, specifinės lytiniu keliu plintančios ligos.

Vaikų nuo 3 metų elgesyje galima pastebėti šiuos pokyčius: pasireiškia apetito pokyčiai, miego pokyčiai, košmarai, regresyvus elgesys (vaikas elgiasi lyg būtų žymiai mažesnio amžiaus: šliaužioja, čiulpia nykštį), tampa hiperaktyviais, patiria tikus veido srityje.

Seksualinį smurtą patyrusį vaiką galima atpažinti ir iš fizinių ženklų.

Vaikai, patyrę seksualinį smurtą, patiria dažnai pasikartojančias šlapimo trakto infekcijas, suserga lytiniu keliu perduodamomis ligomis, kraujuoja, gali turėti įtrūkimų, įplyšimų aplink burną, išeinamąją angą ar vaginą, somatinių sutrikimų.

Vaikai gali pradėti neįprastai daug valgyti arba bandyti išvemti maistą, patirti neįprastą skausmą ir niežėjimą genitalijų srityje, susidurti su sunkumais vaikštant ar sėdint, nepaaiškinamais išbėrimais ar sumušimais, šlapimo nelaikymu, išmatų nelaikymu - šlapinimusi į lovą.

Vaikams nuo 6 metų, patyrusiems seksualinį smurtą, gali atsirasti nepaaiškintos baimės, bloga nuojauta, nerimas, depresija, mintys apie savižudybę, pykčio sulaikymas arba išliejimas, sumišimas prieš vienos lyties suaugusiuosius, vengimas nusirengti, eiti į tualetą, į sporto salę, pasikartojantis seksualinis elgesys su vaikais, gyvūnais ar suaugusiais.

Taip pat, jeigu vaiko seksualus elgesys pasikartoja labai dažnai ar nuolatos, vaikas labai gerai išmano lytinį gyvenimą, naudoja žargoną, kalba seksualinėmis temomis, viršydamas išsivystymo amžių, provokuoja ar impulsyviai seksualiai elgiasi, demonstruoja smurtą ar nuolaidumą, galima įtarti, jog toks vaikas patyrė seksualinį smurtą.

Mokyklinis amžius vaikams ir paaugliams, patyrusiems seksualinį smurtą, gali pasireikšti depresija ar agresija, užsisklendimas, disociacijos jausmas, gėda savo kūno ar seksualinių požymių, savęs žlugdymas, savęs kaltinimas bei neapykanta sau, sunkumai sutapatinant save su savo lytimi, pradėjimas piktnaudžiauti narkotikais ir alkoholiu.

Kaip patirtas seksualinis smurtas paveikia vaikų gyvenimus?

Vaikai, nukentėję nuo seksualinės prievartos, yra labiau linkę patirti fizines sveikatos problemas, dažniau skundžiasi potrauminio streso sindromo simptomais, dažniau liūdi ir turi daugiau problemų mokykloje, nei nenukentėjusieji.

Nukentėję nuo seksualinės prievartos, yra labiau linkę suaugę patirti rimtus depresijos sutrikimus. Jaunos mergaitės, kurios yra seksualiai išnaudojamos, yra labiau linkusios į valgymo sutrikimus paauglystėje.

Paaugliai, nukentėję nuo žiauraus smurto, patiria sunkumų pereinant į pilnametystę, yra labiau linkę patirti finansines nesėkmes ir fizines traumas bei yra daugiau rizikos, kad nesiseks kitose srityse dėl elgesio problemų bei išnaudojimo pasekmių.

Vaikystėje nukentėję nuo seksualinės prievartos dažniau susiduria su piktnaudžiavimo problemomis. 70-80% išgyvenusiųjų seksualinę prievartą be saiko vartoja narkotikus ir alkoholį.

Jaunos merginos, kurios yra seksualiai išnaudojamos, yra 3 kartus labiau linkusios patirti psichiatrinių sutrikimų ar piktnaudžiauti alkoholiu ir narkotikais pilnametystėje, nei merginos, kurios nebuvo seksualiai išnaudojamos.

Tarp išgyvenusių šiuos įvykius vyrų daugiau nei 70% siekia  gydymo nuo tokių problemų kaip piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, mintys apie savižudybę bei bandymai nusižudyti. Vyrai, kurie buvo seksualiai išnaudojami, yra labiau linkę žiauriai elgtis su aplinkiniais.

Vaikai, kurie buvo seksualiai išnaudojami, pasižymi ilgalaikėmis ir dažnesnėmis elgesio problemomis, ypatingai netinkamu seksualiniu elgesiu.

Moterys, kurios praneša apie išprievartavimą vaikystėje, 3 kartus dažniau  tampa nėščiomis prieš sukankant 18 metų. Apytiksliai 60% paauglių nėštumo atvejų įvyksta po patirto priekabiavimo, išprievartavimo, ar mėginimo išprievartauti. Vidutinis jų skriaudėjų amžius yra 27 metai.

Vaikystėje patyrę seksualinę prievartą yra labiau linkę į netinkamus lytinius santykius. Daugiau nei 75% paauglių prostitučių buvo anksčiau seksualiai išnaudojamos.

Paaugliai, kurie kenčia nuo žiauraus elgesio, suaugę rizikuoja tapti sunkaus nusikaltimo, smurto namuose bei nuosavybės gadinimo aukomis ar kaltininkais.

Beveik 50% įkalintų moterų teigia, kad jos vaikystėje buvo seksualiai išnaudojamos.

Daugiau nei 75% serijinių prievartautojų teigia, kad paauglystėje buvo tvirkinami.

Ką daryti esant įtarimams dėl vaiko seksualinio išnaudojimo?        

Pirmiausia reikia pranešti policijai. Turint informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą reikėtų apie tai informuoti policiją skambinant skubios pagalbos telefonu 112. Bendrojo pagalbos centro operatorius atsakys į pagalbos skambutį, nustatys grėsmės pobūdį ir vietą, išsiųs pagalbos tarnybas.

Turint informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą reikėtų apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, nurodant kuo daugiau duomenų (šeimos adresą, jei žinote, tėvų ir vaiko vardus, pavardes), kad būtų galima imtis reikiamų priemonių vaikui apsaugoti, inicijuoti reikalingos pagalbos vaikui ir šeimai teikimą ir kt. Pranešant apie galimą vaiko teisių pažeidimą prisistatyti nėra būtina.  

Rinkti faktus - pastebimus ženklus apie fizinę, elgesio, emocinę / psichologinę būseną. Rinkti piešinius, rašinius, posakius tuo atveju, kai šie faktai yra įtarimą keliančiais ženklais.

Darbo dienomis po 17 val., savaitgaliais bei švenčių dienomis, reikėtų skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 (policija, esant reikalui, susisiekia su tuo metu vaiko teisių apsaugos skyriuje dirbančiu budinčiu specialistu). Darbo dienomis iki 17 val. reikėtų skambinti į Tarnybą arba jos teritorinį skyrių (kontaktus rasite nuorodoje: www.vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/).

Asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali susisiekti su Tarnybos teritorinio skyriaus specialistu ir pasikonsultuoti dėl iškilusių klausimų, susijusių su reagavimu į galimą vaiko teisių pažeidimą.

Informacija parengta remiantis „Paramos vaikams centro“ steigėjos, psichologės, programos „Pozityvi tėvystė“ vadovės Ernos Petkutės parengta informacija

Dažniausiai sutinkami mitai apie įvaikinimą ir kaip yra iš tiesų

Apie įvaikinimą sklando nemažai mitų, kurie visiškai neatitinka tikrovės. Dalinamės dažniausiai girdimais mitais apie įvaikinimą ir pateikiame informaciją, kaip yra iš tikrųjų.

MITAS: vaikai įvaikinami neatsižvelgiant į jų nuomonę

Iš tiesų Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima. Kai įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja vaiko interesams.

Kiekvieno įvaikinamo vaiko atveju, šios Civilinio Kodekso nuostatos yra laikomasi.

Svarbu pastebėti, kad kiekvieno tėvų globos netekusio vaiko nuomonę globėjas privalo pateikti Tarnybai prieš vaiko įrašymą į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Globos namuose dirbantys psichologai, socialiniai darbuotojai ar globos namų darbuotojai, turintys artimą ryšį su vaiku, atsižvelgdami į vaiko amžių ir brandą, išsiaiškina jo nuomonę dėl galimybės augti įtėvių ar globėjų šeimoje, pasitikslinami vaiko lūkesčiai galimai šeimai, jų gyvenimo būdui. 

Nepavykus surasti įtėvių ar globėjų šeimos Lietuvoje, globėjas bendraudamas su vaiku išsiaiškina jo nuomonę dėl galimybės būti įvaikintam užsienio piliečių šeimoje. Tik esant teigiamai vaiko nuomonei dėl įvaikinimo, pradedama organizuoti ikiteisminė tarptautinio įvaikinimo procedūra bei ieškoma užsienio piliečių šeima, galinti geriausiai užtikrinti galimo įvaikinti vaiko interesus.

MITAS: įvaikinimo procese nevertinama vaiko globėjo (rūpintojo) ir kitų vaiko giminaičių nuomonė

Iš tiesų Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad būtinas vaiko įstatyminio atstovo (tėvų, kai jiems teismas nėra neterminuotai apribojęs tėvų valdžios, globėjo ar (rūpintojo) rašytinis sutikimas dėl vaiko įvaikinimo, kuris privalo būti patvirtintas teismo.

Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą). Iš pradžių tėvų globos netekusiam vaikui nustatoma laikinoji globa. Ji gali trukti iki 18 mėnesių Jeigu tėvai nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, atsiranda pagrindas nustatyti vaikui nuolatinę globą. Sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo ir dėl nuolatinės globos nustatymo priima teismas. Pirmiausiai vaikai, įrašyti į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, siūlomi įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiams nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje.

Giminaičių vaidmuo, santykiai su tėvų globos netekusiu vaiku ir jų nuomonė yra labai svarbūs sprendžiant be tėvų globos likusio vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir įvaikinimo klausimą, todėl visada atsižvelgiama ir siekiama užtikrinti geriausius vaiko interesus. Jei vaikas palaiko itin artimus ryšius su broliais, seserimis, seneliais, giminėmis ar net tėvais, jis gali nesutikti dėl įvaikinimo ir tokiu atveju, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jis nebus siūlomas įvaikinti. Pažymėtina, kad didelė grupė vaikų (3 broliai/seserys ar daugiau) gali būti siūloma globoti (rūpinti) arba įvaikinti skirtingoms šeimoms, jei jos sutinka palaikyti ryšį ir užtikrinti bendravimą tarpusavyje, užtikrinant tiek vaikų teisę gyventi šeimoje, tiek išlaikyti brolių/seserų tarpusavio ryšius.

MITAS: įvaikinti gali užsienio piliečiai savarankiškai kreipęsi į Tarnybą

Tarnyba, vykdydama ikiteisminę tarptautinio įvaikinimo procedūrą, kiekvienu įvaikinimo atveju bendradarbiauja išimtinai tik su akredituotų užsienio organizacijų, kurioms suteiktas įgaliojimas veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje, atstovais arba užsienio šalių centrinėmis institucijomis, kurių nacionalinė teisė leidžia vykdyti tarptautinį įvaikinimą bendradarbiaujant centrinėms įvaikinimo institucijoms.

Užsienio piliečiai, siekdami įvaikinti vaiką, prašymą ir visus įstatymų nustatytus dokumentus pateikia savo šalyje veikiančiai akredituotai užsienio organizacijai. Pastebėtina, kad tokia šeima turi atitikti savo valstybės, kurioje gyvena, reikalavimus dėl galimybės įvaikinti, taip pat ir Lietuvos Respublikos.

Šiuo metu įgaliojimai vykdyti tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikti 9 akredituotoms organizacijoms: 4 Italijoje ir po 1 JAV, Švedijoje, Ispanijoje, Naujoje Zelandijoje, Kanadoje. Naujos užsienio organizacijos neakredituojamos vykdyti tarptautinį įvaikinimą nuo 2006 m.

MITAS: įvaikinimo pirmenybė teikiama užsienio, o ne Lietuvos piliečiams

Iš tiesų visais atvejais prioritetu laikoma tėvų globos netekusio vaiko globa (rūpyba) ar įvaikinimas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. Vaikui netekus tėvų globos pirmiausia ieškomi artimieji giminaičiai, asmenys su vaiku susiję emociniais ryšiais, taip pat tėvų globos netekusio vaiko brolius/seseris įvaikinusios ar globojančios šeimos. Tokiems asmenims neatsiradus arba nesutikus vaiko globoti ar įvaikinti, ieškoma giminystės ryšiais su vaiku nesusijusių asmenų šeima, kuri galėtų vaiką globoti (rūpinti) ar įvaikinti. 

Ikiteisminės tarptautinio įvaikinimo procedūros vykdymas, pradedamas tik tada, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą nebuvo gauta LR piliečių prašymų įvaikinti ar globoti vaiką, jei vaiko globėjas (rūpintojas) pritaria, kad vaiko interesus geriausiai užtikrintų tarptautinis įvaikinimas ir jei tokiam siūlymui pritaria Tarpinstitucinė įvaikinimo komisija. Taigi, tarptautinis įvaikinimas yra kraštutinė priemonė siekiant užtikrinti vaikui prigimtinę jo teisę – augti šeimoje.   

MITAS: ginami būsimų įvaikintojų, o ne vaikų interesai

Iš tiesų tėvų globos netekusio vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo organizavimas – tai siekiamybė suteikti tėvų globos netekusiam vaikui galimybę augti šeimoje ir užtikrinti jo prigimtinę teisę, kurioje jis jaustųsi saugus, mylimas, būtų užtikrinamos vaiko teisės ir geriausi interesai. Todėl vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo organizavimas yra paremtas iškirtinai tėvų globos netekusių vaikų geriausiais interesais.

Visais atvejais, taikant įvaikinimo procesą reguliuojančias procedūras, parenkama šeima, galinti geriausiai užtikrinti tėvų globos netekusio vaiko interesus, o ne vaikas konkrečiai šeimai.

MITAS: įvaikinus vaiką užsienyje nežinomas tolesnis jo likimas

Iš tiesų akredituotos organizacijos įsipareigoja ir teikia Tarnybai grįžtamąją informaciją apie įvaikintus vaikus (per pirmuosius 2 metus po įvaikinimo – kas pusę metų, kitus 2 metus – kartą per metus, po 4 metų po įvaikinimo – kai to pareikalauja Tarnyba), kurią sudaro nustatytos formos pranešimai apie įvaikinto vaiko integraciją į šeimą, gyvenimo sąlygas, vystymąsi, sveikatą ir vaizdinė medžiaga.

Tarnyba visuomet analizuoja grįžtamąją informaciją apie įvaikintus vaikus, jų adaptaciją, teikiamą pagalbą ir vaiko pasiekimus.

Kai kurios užsienio piliečių šeimos, prieš priimdamos sprendimą įvaikinti vaiką iš Lietuvos Respublikos, atvyksta į šalį, susipažįsta su kultūra, ragauja tradicinį maistą, pradeda mokytis lietuvių kalbos.  Didžioji užsienio piliečių šeimų dalis, kurios įvaikina vaiką iš Lietuvos, įvaikintiems vaikams atvirai kalba apie kilmės šeimą, neretu atveju palaiko tarpusavio bendravimo ryšius su įvaikinto vaiko šeima: broliais, seserimis, tetomis, dėdėmis, seneliais ar kitais giminaičiais.

Dalis užsienio piliečių šeimų stengiasi išsaugoti įvaikinto vaiko identitetą: prisijungia prie savo gyvenamojoje šalyje veikiančių lietuvių bendruomenių, kurios puoselėja Lietuvos tradicijas, sudaro sąlygas vaikui mokytis lietuvių kalbos, dalyvauja įvairiuose renginiuose, namuose gamina lietuviškus tradicinius patiekalus. Užsienio piliečių šeimos, neretu atveju, bendrauja su kitomis iš Lietuvos Respublikos įvaikinusiomis šeimomis. Tokiu būdu sudaromos galimybės įvaikintiems vaikams bendrauti tarpusavyje. Užsienio piliečių šeimos, kuriose auga įvaikinti vaikai iš Lietuvos, dažnai ir atvyksta į Lietuvą. Kelionės metu įtėvių šeimos ir vaikai aplanko vaikų globos namus, kuriuose augo vaikas, stengiasi surasti giminaičių ar kitų, vaikui svarbių asmenų iš praeities.

MITAS: įvaikinimo procedūra yra ilga ir sudėtinga 

Iš tiesų įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės bei nuo pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičiaus.

Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje nuolat gyvenanti šeima, pageidaujanti įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų ar net ilgiau. Jei šeima pageidauja įvaikinti vaiką iki trejų metų, vyresnius vaikus ar iš karto kelis vaikus, įvaikinimo procedūros tikėtina trukmė – iki 6 mėnesių.

Trukmė didžiaja dalimi priklauso nuo to, kokie ir kiek vaikų tuo metu yra galimų įvaikinti.

Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, dažniausiai pageidauja įvaikinti sveiką ar su nežymiais sveikatos sutrikimais nuo 3 mėn. iki 2 metų amžiaus mergaitę. Mažesnė dalis šeimų pageidauja įvaikinti vaiką iki 3 metų amžiaus ar vyresnį. Per metus įvaikintojų, norinčių įvaikinti vaiką iki 4-6 metų amžiaus, pasitaiko tik kelios. Lietuvių šeimos retai kada sutinka įvaikinti vaiką, kurio tėvai serga psichinėmis ligomis, turi proto negalią, priklausomybę alkoholiui, narkotikams, baimindamiesi galimų pasekmių vaiko vystymuisi, sveikatai ir raidai. Didžioji dalis šeimų pageidauja įvaikinti vieną vaiką.

Užsienio šalių piliečiams sudaromos galimybės įvaikinti tik specialiųjų poreikių turinčius vaikus, t. y. tuos vaikus, kuriems nebuvo surasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, galinti globoti ar įvaikinti. Užsienio piliečių šeimos Lietuvoje gali įvaikinti tik specialių poreikių vaikus, t. y. vaikus, turinčius rimtų sveikatos sutrikimų, vyresnio amžiaus vaikus (nuo 7 metų), trijų ir daugiau brolių, seserų grupes.

2018 metų duomenimis, norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje sąraše 77 šeimos laukia pasiūlymų įvaikinti. Iš jų net 87 proc. laukia vaiko iki 3 metų amžiaus (iš jų net trečdalis laukia vaiko iki 1 metų amžiaus).

 

 

 

 

 

 

 

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Šilutės rajone siekiama turėti daugiau globėjų

Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone organizavo pasitarimą su Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus bei Globos centro atstovais. Susitikimo metu prieita išvada, kad kiekvienas vaikas turi teisę gyventi šeimoje ir turėti globėjus, dėl to bus pradėta aktyvi informavimo ir globėjų (rūpintojų), įtėvių pritraukimo kampanija.

„Prioritetinė vaiko teisė – gyventi šeimoje – privalo būti užtikrinta ir likusio be tėvų globos (rūpybos) vaikui, todėl ypatingai svarbu, kad Šilutės rajone turėtume budinčių globotojų, socialinių globėjų, kurių šiuo metu nėra“, – pasitarime akcentavo VVTAĮT Šilutės rajono patarėja Indra Pranaitienė.

Minėtam tikslui pasiekti buvo aptarti konkretūs veiksmai dėl Globos centro veiklos viešinimo bei sklaidos. Socialinės paramos skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė bei Centro direktorė Reda Urbaitytė artimiausiu metu įsipareigojo pradėti aktyvią viešinimo kampaniją įvairiose žiniasklaidos priemonėse, seniūnijose, ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigose, miesto renginių metu ir t. t.

Taip pat aptartos bendradarbiavimo galimybės dėl socialinių paslaugų teikimo bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams, kitoms tikslinėms grupėms, siekiant užtikrinti reikiamą pagalbą vaiko globėjams (rūpintojams), įtėviams.

Susirinkime dalyvavo VVTAĮT Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone patarėja Indra Pranaitienė, vyr. specialistės Kristina Šadauskaitė, Dovilė Račkauskienė, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė, vyr. specialistė Inga Užgalienė, Socialinių paslaugų centro direktorė Reda Urbaitytė, socialinės priežiūros pagalbos šeimai padalinio vedėja socialinėms paslaugoms Renata Skvirbienė, Socialinės globos padalinio vedėja socialinėms paslaugoms Lina Linkytė, globos koordinatorės: Eglė Vermontienė, Milda Vaičiūnienė, Ieva Kazakauskaitė.

Joniškio rajone Vaiko teisių apsaugos vyriausioji specialistė teisininkė mažai seniūnijos bendruomenei pristatė šių dienų vaiko teisių apsaugos aktualijas

Apie vaiko teisių apsaugą ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbą visuomenėje, mažose bendruomenėse vis dar trūksta informacijos, kyla klausimų, kurie apauga nepagrįstais mitais. Tai Vaiko teisių apsaugos specialistai vyksta bendrauti su kaimų šeimomis.

,,Apsilankiau tolimiausiame Joniškio rajono kampelyje - Gaižaičių seniūnijoje. Čia atėjo  vaiko teisių apsauga labai susidomėjusios šeimos, kurios susiduria su problemomis, augindamos vaikus. Man svarbiausi buvo pristatyti, kaip veikia vaiko teisių apsaugos sistema šiandien ir kaip užtikrinami vaiko interesai šeimoje ir pakalbėti apie smurto žalą šeimoje. Gaila, bet kaimuose ši bėda didelė‘‘, - sakė Šiaulių apskrities VTAS skyriaus Joniškio rajono vyriausioji specialistė teisininkė Genovaitė Eidukienė.

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono vyriausioji specialistė Genovaitė Eidukienė dalyvavo susitikime su Joniškio rajono Gaižaičių bendruomenės nariais. Pristatyta reprezentacija apie šiandien naujai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, grėsmės lygių nustatymą, apie pagalbą šeimoms, apie įvaikinimą, apie geriausių vaiko interesų užtikrinimą, apie pagarbą vaikui, apie smurto sąvoką.

Diskusija praėjo kokybiškai, bendruomenės nariai buvo suinteresuoti, turėjo klausimų apie nepilnamečius vaikus. ,,Nuo kokio amžiaus gali būti paliekamas vaikas namuose vienas?“. ,,Kada gali būti vaikas paimtas iš šeimos?“ Tokie ir dar daug kitų klausimų, liečiančių individualiai kiekvieną šeimą nuskambėjo susitikime. Taip pat bendruomenės narius domino klausimas kuo skiriasi vaiko paėmimas iš jam nesaugios aplinkos ir vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą, kokie yra nustatomi rizikos veiksniai?

Šeimoms, susiduriančioms su sunkumais, buvo paaiškinta, kad Joniškio rajono savivaldybėje veikia kompleksinė pagalba šeimoms, kur yra teikiama įvairi pagalba, t.y. psichologo, mediatoriaus paslaugos, pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo. Kai kurios šeimos nurodė, kad norėtų gauti tokią paslaugą, tačiau iškyla pavežėjimo klausimai. Gaila, bet nepasiturinčios šeimos negali išvykti iš savo gyvenamos vietos, arba joms kartais tai būna per brangu. Pasiūlyta šiuos klausimus spręsti su šio projekto koordinatoriumi.

Pokalbyje buvo akcentuojamos vaiko teisės ir pareigos. Priminta tėvams, kad vaikas užima labai svarbią vietą šeimoje ir visuomenėje, kad reikia gerbti vaiko kaip ir kiekvieno kito asmens orumą, nes jis prilygsta suaugusio žmogaus orumui. Diskusijoje išryškėjo kai kurių šeimų pasisakymai, kad per mažai laiko skiria savo vaikams, jų pasauliui pažinti, mažai laiko skiriama pokalbiams su vaiku.

,,Gaila, kad tėvai skiria mažai laiko vaikams. Su jais reikia kalbėtis, žinoti, kuo jie gyvena, kas juos džiugina, o kas skaudina‘‘,- sakė Šiaulių apskrities VTAS skyriaus Joniškio rajono vyriausioji specialistė teisininkė Genovaitė Eidukienė.

Buvo diskutuota apie tėvų lygybės principą, apie tai, kad tėvų teisės ir pareigos yra lygios, kad nutraukus tėvams santuoką ar ją pripažinus negaliojančia, ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

Pokalbis buvo šiltas, įdomus ir konstruktyvus tiek bendruomenės nariams tiek vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei.

Atėjo dešimties šeimų atstovai.

,,Bet tai mūsų žmonės, mūsų šeimos, kur auga vaikai. Ir dešimt, ir viena šeima mums yra vertybė‘‘,- sakė Šiaulių apskrities VTAS skyriaus Joniškio rajono vyriausioji specialistė teisininkė Genovaitė Eidukienė.

Vaiko teisių apsaugos specialistams šeimų ginčuose ir teismų maratonuose svarbiausia vaiko gerovė

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams tenka nagrinėti ir labai jautrias istorijas, kai reikia ginti ne tik fizinį, bet ir emocinį vaiko saugumą bei teisę turėti pilnavertę šeimą.

„Tenka teismuose dalyvauti civilinėse bylose, kur sprendžiamas vaiko likimas: kokioje šeimoje augs vaikas, mirus mamai ar tėvui, kai likęs vienas iš tėvų negali ar nenori rūpintis vaiku, o ir vaikas praradęs ryšį su likusiu gyvu tėvu. Mūsų rūpestis, kad vaikas patektų į jam priimtiną ir saugią aplinką, kur jis jaustų emocinį saugumą ir tikrą šeimos meilę“,- sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė Eglė Bikinienė.

Situacija, kai vaikas po tėvų ištuokos gyvena su vienu iš tėvų, o su kitu ilgus metus nesimato, nepalaiko emocinio ryšio, gana dažna. Gyvendamas su vienu iš tėvų vaikas dažniausiai sulaukia pilnametystės ir pradeda savarankišką gyvenimą. Deja, ramų vaiko gyvenimą su vienu iš tėvų kartais sudrumsčia tragiški įvykiai. Mama, su kurią  po tėvų ištuokos daug metų gyveno vaikas, mirė. Pagal  LR Civilinį kodeksą įstatyminiu atstovu tuomet lieka tėvas. (LR CK 3.156 straipsnis: „Tėvų valdžios lygybė. 1.Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. 2. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.“

Tačiau tokias situacijas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai  kas kartą tenka nagrinėti individualiai. Jeigu išsituokęs tėvas su vaiku pastaraisiais metais net nesimatė, nebent kartais paskambindavo (dažniausiai neblaivus), o nepilnametis nori gyventi mirusios mamos giminių šeimoje, kur jaučia meilę,  rūpestį, o svarbiausia - emocinį saugumą,  nes visus vaikystės metus po tėvų ištuokos artimi giminės vaiką lankė, padėjo juo rūpintis ir mylėjo. Po mamos mirties vaikas jau kelis mėnesius gyvena ne su tėvu, o giminių šeimoje. Pagal galiojančius teisės aktus įstatyminis vaiko atstovas yra tėvas, nors vaikas gyvena su giminėmis. Todėl kas kartą mamos netekusį vaiką  gydymo, mokymo ir kitose įstaigose atstovauti turėtų tėvas, kuris po ištuokos su vaiko motina yra praradęs ryšius su vaiku, apie jo gyvenimą ir poreikius nieko nežino (nenori žinoti).  Vaiko interesas – turėti įstatyminį atstovą, kuris tinkamai atstovautų jo interesus. Šiuo atveju logiška būtų paimti vaiką iš tėvo, tačiau pagal galiojančius teisės aktus tą būtų galima padaryti tik tada, kai kyla grėsmė vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei. Šiuo atveju tėvas tiesioginės grėsmės vaikui nekelia, tačiau vaikas ir pats tėvas sutinka, kad vaiko interesus atitiktų ir jį tinkamai atstovautų giminių šeima.

LR Civiliniame kodekse ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra numatyta, jog kreipimasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo biologinės šeimos yra kraštutinė priemonė apsaugant vaiką nuo tiesioginės grėsmės jo sveikatai ir gyvybei.

Norint inicijuoti laikinosios globos (rūpybos) nustatymą, reikalingas teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos. Gavęs teismo leidimą, VTAS kreipiasi į savivaldybės administraciją su nurodymu nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą). Savivaldybės administracija nuo nurodymo dienos laikinąją globą (rūpybą) privalo nustatyti per tris darbo dienas nuo VTAS nurodymo įregistravimo dienos. Globos (rūpybos) faktas nustatomas nuo VTAS nurodymo įregistravimo dienos.

Pažymėtina, jog VTAS specialistai gina vaiko norą ir teisę gyventi ir gerai jaustis pilnavertėje šeimoje. Juolab, kad minimoje situacijoje ginamas nepilnametis vaikas yra tokio amžiaus, kai motyvuotai ir argumentuotai išsako nuomonę, kodėl nenori gyventi su tėvu.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMAS

4 straipsnis. Vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principai

1) geriausių vaiko interesų prioriteto – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Vaiko interesų principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, siekiant nustatyti, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, nurodant, kad vaiko interesai buvo išnagrinėti ir kad į juos atsižvelgta pirmiausia. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą;

,,Svarbiausia yra vaiko gerovė, pirmiausia yra vaiko interesai “,- sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė Eglė Bikinienė.

Tokias situacijas, kurios apibrėžtos LR CK 3.254 straipsnyje, Vaiko globos organizavimo nuostatų 3 dalyje, kai „tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui“ tenka nagrinėti gana dažnai.

,,Tai tikrai ne pirma tokia situacija, kurią tenka nagrinėti Šiaulių apskrities VTAS specialistams. Nebūtinai vieno iš tėvų, pas kurį gyveno vaikas, mirties atveju. Yra buvę situacijų, kada nepilnametį vaiką auginantys išsituokę, kartu negyvenantys tėvai ar mamos sunkiai ar nepagydomai suserga ir negali rūpintis vaiku, išvyksta“- sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė Eglė Bikinienė. 

 

Ramybė Birštone – ilgalaikio bendro darbo rezultatas

Birštono mieste pranešimai apie galimai pažeidžiamas vaiko teises reti. Bet prevencinis darbas čia itin aktyvus tiek su šeima, tiek ir su jaunuomene: turi tradicijas, yra tęstinis, o įvykusi pertvarka padėjo užtikrinti paslaugų kompleksiškumą.

 „Esame maža bendruomenė, vienas kitą žinome, esant poreikiui, į pagalbą suskumbame laiku, tad sąlyginę ramybę mums tik prevencija užtikrino“, – kalbėjo Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Birštono mieste Romualda Barštienė.

Į bendrą susitikimą šiandien sukviesti Birštono miesto savivaldybės, policijos, gydymo, socialinės krypties įstaigų atstovai, kaip reta, kalbėjo ne apie neįveikiamas problemas, bet pasidžiaugė nuoseklaus bendro darbo rezultatu. Susitikimo metu daug dėmesio skirta tam, kad kiekviena institucija dar kartą išsiaiškintų, kaip atpažinti grėsmes vaikui, į ką dar atidžiau atkreipti dėmesį. Aptartos galimos situacijos mokykloje, ligoninėje, reagavimo būdai, analizuoti konkretūs atvejai. Peržvelgtas šeimai teikiamų paslaugų paketas.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius apima Kauno, Jonavos, Kėdainių, Kaišiadorių, Prienų, Raseinių rajonus ir Birštono miestą.

Skirtingos Pagėgių institucijos į pagalbą šeimai žiūri viena kryptimi

Kovo 13 dieną vaiko gerovės srities aktualijos būrin sukvietė atstoves iš skirtingų Pagėgių institucijų. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitikimai Pagėgiuose yra pakankamai dažnas reiškinys, o pagrindinis jų organizavimo tikslas – aiškumo tarp skirtingų institucijų palaikymas ir bendrų sprendimo būdų priėmimas, tam, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai teikiant kompleksinę pagalbą Pagėgių savivaldybės šeimoms.

,,Lietuvoje beveik visada problemos yra sprendžiamos tik tada, kai jau užklumpa. Ir tai yra normalu, nes dažnai įstaigos dėl didelio užimtumo tiesiog neturi laiko joms užkirsti kelio prieš užklumpant. Kadangi mes dirbame nedidelėje ir pakankamai ramioje savivaldybėje, turime prabangą apsvarstyti prevencines priemones, kad potencialių problemų būtų išvengta, o šeimos išsaugotų savo vaikus. Svarbiausia laiku pastebėti grėsmės signalus,“ – kalbėjo Pagėgių savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Laima Lukošienė.

Bekalbant apie galimas grėsmes, buvo modeliuojamos situacijos, kaip galima išsaugoti priklausomybių turinčias šeimas, neatskiriant vaikų nuo tėvų. ,,Siekdami išvengti vaikų atskyrimo nuo tėvų, galime išnaudoti Socialinių paslaugų centrui priklausančius krizių namus, kuriuose, gaudamos visapusišką pagalbą, šeimos būtų laikinai apgyvendintos kartu su vaikais. Tai itin aktualu šeimoms, auginančioms kūdikius, mat kūdikiui mama – gyvybiškai svarbi ir reikalinga,“ – kaip jau pasiteisinusią anksčiau ir galimą naudoti ateityje prevencinę priemonę įvardijo Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorė Nijolė Kovaliova. 

Susitikimo metu aptarta ir laikinoji globa vaikams, laikinai iškeltiems iš nesaugios aplinkos. Kadangi Pagėgių savivaldybėje šiuo metu galimybės suteikti laikinąją globą – labai ribotos, buvo svarstoma, kaip reikėtų išlaviruoti, jeigu staiga atsirastų poreikis vaiką laikinai priglausti saugioje aplinkoje. ,,Dėl laisvų vietų stygiaus Pagėgių globos institucijoje tektų apsvarstyti laikinosios globos paslaugų pirkimą kitame rajone. Taip pat būtų galima spręsti atsiradusį ir ilgalaikės globos poreikį. Bent laikinai, iki kol atsilaisvintų vieta Pagėgiuose, vaiką būtų galima apgyvendinti kitame rajone,“ – pasiūlė Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Vaitiekienė.

Šiame susitikime aktyviai diskutavo, aptarė esamas problemines situacijas, dalijosi patirtimis bei siūlė prevencines priemones Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės specialistės, Pagėgių savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, Pagėgių savivaldybės Vaiko globos centro direktorė ir koordinatorė, Pagėgių savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja ir vyriausioji specialistė bei Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorė ir socialinės darbuotojos - atvejo vadybininkės.

Kaip jau parodė praktika, tokie susitikimai yra naudingi bendradarbiavimo efektyvumui, esą jie padeda išsiaiškinti visus nesklandumus, išgrynina priemones ir tikslus bei suvienija skirtingas institucijas bendro rezultato siekimui.

Susitikimą su progimnazijos moksleivių tėvais lydėjo ne tik rimti pokalbiai, bet ir juokai

„Ar iš manęs atims vaiką, jei išgersiu vieną taurę vyno?“ – tokie ir panašūs klausimai kilo Leipalingio progimnazijos moksleivių tėvų susitikime su Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Druskininkų mieste atstovais.

Ketvirtadienio vakarą Druskininkų vaiko teisių apsaugos specialistai pakvietė progimnazijos mokinių tėvus į susitikimą. „Iš patirties žinau, kad tėvams kyla daug klausimų apie vaiko teisių apsaugą, apie procedūras, susijusias su vaiko teisėmis. Kai kurių žmonių žinios apipintos kažkokiais mitais apie „siautėjančius“ ir neva vaikus atiminėjančius Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus. Todėl ir nusprendėme pasikviesti tėvus diskusijai, atsakyti į jiems rūpimus klausimus, galų gale – nuraminti juos“, - apie susitikimą kalbėjo Vaiva Kirkauskienė, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Druskininkų mieste patarėja.

Į susitikimą atvyko  apie 50 tėvų. Vaiko teisių specialistai pristatė veiklą, išaiškino pagrindinius terminus, supažindino su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu. „Sausą“ informaciją lydėjo pasakojimai iš darbo patirties, suteiktas žinias užtvirtino vaizdžios skaidrės.

„Tiesą pasakius, ėjau į susitikimą su jauduliu, nežinojau, kaip į mus reaguos tėvai. Tačiau tokio šilto ir atviro bendravimo nesitikėjau. Jie klausinėjo, mes atsakinėjom. Rimtai kalbėjomės ir  juokavome“, - pasakojo vaiko teisių specialistė Laimutė Bakšienė.

Vaiko teisių skyriaus atstovai Druskininkų savivaldybėje planuoja susitikti dar su 4 progimnazijų moksleivių tėvais. „Ir būtinai apsilankysime ikimokyklinio ugdymo įstaigose, juk iši informacija svarbi ir pačių mažiausiųjų tėvams“, -  kalbėjo Druskininkų vaiko teisių apsaugos specialistė Janina Matonienė.

 

 

Tauragės apskrityje aptartas mobiliosios komandos ir atvejo vadybininkių bendradarbiavimas

Kovo pradžioje Tauragės apskrities VTAS mobiliosios komandos specialistės dalyvavo susitikime, kuriame Šilalės rajono socialinių paslaugų namų atvejo vadybininkėms pristatė savo vaidmenį, kai vaikui tampa nebesaugu šeimoje. Atvejo vadybininkų ir mobiliosios komandos darbas yra neatsiejamas vienas nuo kito, todėl labai svarbu aiškiai įvardyti abiejų pusių indėlį į bendrą procesą.

Mobilioji komanda pristatė savo darbo specifiką

Pristačiusi Tauragės apskrities mobiliosios komandos sudėtį, joje dirbanti psichologė Alma Žiauberienė neseniai dirbti pradėjusioms atvejo vadybininkėms papasakojo ir apie komandos darbą, kuris tęsiasi iki atvejo vadybos proceso. ,,Mūsų darbas su šeima aktyviai vyksta pradedant gautu pranešimu apie joje užfiksuotą antrąjį grėsmės lygį ir užbaigiant rekomendacijos pateikimu atvejo vadybininkui 14-ąją dieną. Tai reiškia, jog pradinį darbą atliekame mes, o tuomet ,,estafetė“ perduodama Jums – atvejo vadybininkėms,“ – pokalbį pradėjo psichologė.

,,Atvejo vadybininkams bendradarbiauti su mumis ir socialiniais darbuotojais yra reikalinga, nes būtent mes vykstame pas šeimas, su jomis susibendraujame ir pamatome realų jų kasdienybės paveikslą, kuris nuo oficialios aplinkos kuriamo įvaizdžio atvejo vadybos posėdžių metu akivaizdžiai skiriasi,“ – pabrėždama bendradarbiavimo svarbą teigė mobiliosios komandos psichologė.

Psichologė, atskleisdama mobiliosios komandos darbo specifiką, pasidalijo ir vertybėmis, kurias puoselėja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, o kartu ir mobilioji komanda. ,,Visuomenei, o ypatingai šeimoms, su kuriomis mums tenka dirbti, labai svarbu suvokti, jog mūsų tikslas – padaryti viską, kad laikinai iškeltam vaikui būtų sukurtos sąlygos sugrįžti pas šeimą. Kitaip tariant, mes atvažiuojame padėti, spręsti iškilusias problemas, įkvėpti įstatyminius vaiko atstovus pokyčiams tam, kad vaikas galėtų sugrįžti į saugią aplinką – į savo namus. Dėl negatyvaus žmonių požiūrio ir jų jaučiamos baimės mums neretai užmegzti pirminį ryšį su jais yra iššūkis, tačiau, įrodžius, jog mūsų ketinimai yra patys geriausi, galiausiai vis tiek pavyksta užsitarnauti šeimų pasitikėjimą, padedantį pokyčiams,“ - kalbėjo A. Žiauberienė.    

Nuo naujų metų Šilalėje mobiliosios komandos pagalbos dar nebuvo prireikę

Susitikime daugiausiai gvildenta tema buvo nesaugi vaikui aplinka, mat mobilioji komanda darbą su šeima pradeda tik tada, kai joje nustatomas aukščiausias nesaugumo lygis. Pokalbio metu patarėja Šilalės rajone Jolanta Kvietkauskienė pasidžiaugė pozityviais rezultatais: ,,Šilalės rajone grėsmės lygį nuo naujų metų teko vertinti 42 kartus, laimei, nei karto nebuvo užfiksuotas aukščiausias grėsmės lygis. Būtent dėl šios priežasties šiais metais atvejo vadybininkėms dar nebuvo poreikio susipažinti ir bendradarbiauti su mobiliosios komandos specialistėmis,“ – argumentavo patarėja Šilalės rajone.

Numatomi mobiliosios komandos darbo pokyčiai

Susitikimo metu kalbėta ir apie diskutuojamus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus. Įstatyme yra nuostatos, kurios įpareigos mobiliosios komandos specialistes į vaiko teisės pažeidimus reaguoti visais atvejais, nebepriklausomai nuo grėsmės lygių.

Nuolatinis bendradarbiavimas ir bendravimas naudingas dar ir dėl kitų priežasčių. Kaip juokavo pačios susitikimo dalyvės, tokie susitikimai atstoja ,,supervizijas“, kurių metu aptariamos problemos, išsakomos pozicijos, pasidalijama patirtimis ir tokiu būdu tobulinama veikla.

Šiandien daugiau nei 100-e Lietuvos mokyklų vyksta „Vaiko konstitucijos pamoka” penktokams

Šiandien daugiau nei 100-e mokyklų visoje Lietuvoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuoja „Vaiko konstitucijos pamoką“ šalies penktokams.

Mokyklų sąrašą rasite čia.

„Suaugusieji dažnai sako, esą vaikai žino savo teises, tačiau pamiršta pareigas. Vis tik įsitikinome priešingai – vaikai savo pareigas puikiai išmano ir kartais net lengviau įvardija nei savo teises. Pavyzdžiui, kiekvienas vaikas turi teisę į saugią vaikystę,“ – susitikime su Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos penktokais sakė Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Renginio metu vaikai buvo supažindinti su jų teisėmis ir pareigomis, kurios apibrėžtos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje; diskutuota apie tai, kaip 11-12 metų vaikai supranta pagrindines savo teises ir pareigas; priminta, kur reikėtų kreiptis pagalbos, jeigu patiria patyčias, smurtą ar jaučiasi skriaudžiami. Šiais metais lapkričio 20 d. šiai Konvencijai sukaks jau 30 metų.

„Kiekvieno žmogaus teisės turi būti puoselėjamos. Tik žmogus, kuris žino savo teises, nepažeidžia ir kitų asmenų teisių, gali jaustis saugus ir kurti savo šalies ateitį. To jums, vaikai, labai linkiu“, – baigdama vaiko konstitucijos pamoką penktokams sakė direktorė A. Jakavonienė.

Šios akcijos partneris – Lietuvos moksleivių sąjunga. Aktyvūs šios sąjungos nariai pasirinktose mokyklose šiandien taip pat veda „Vaiko konstitucijos pamoką“ penktokams.

Virš 4000 konstitucijos pamokų dalyvių buvo įteikta atminimo dovana – „Vaiko konstitucija“.

Primename, kad pagrindinės vaiko teisės yra: teisė į vardą ir pilietybę, teisė gauti išsilavinimą, teisė gyventi visavertį gyvenimą, teisė turėti savo nuomonę ir ją reikšti, teisė žinoti savo tėvus ir bendrauti su jais, teisė būti apgintam nuo bet kokio pobūdžio smurto, teisė turėti asmeninį gyvenimą ir laisvę, teisė vartoti gimtąją kalbą.

Pagrindinės vaiko pareigos yra: mokytis, gerbti savo tėvus ir globėjus bei kitus asmenis, saugoti savo sveikatą, gerbti savo valstybę ir įstatymus, laikytis visuomenės priimtų elgesio taisyklių ir kt.

Primename, kad vaikas, patiriantis smurtą (psichologinį, fizinį, seksualinį, nepriežiūrą, patyčias ar kt.), turėtų kreiptis į: į suaugusį žmogų, kuriuo pasitiki; į „Pagalbos vaikams“ liniją; skubiais atvejais, jei gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti nemokamu tel. nr. 112; į gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių (galima kreiptis anonimiškai, telefonu, el. paštu, paštu); skambinti į nemokamai emocinę paramą teikiančias linijas („Vaikų linija“, „Jaunimo linija“).

Su „Vaiko konstitucija“ galite susipažinti čia:

http://vaikoteises.lt/media/file/2019/Vaiko-Konstitucija.pdf

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Sistema Lietuvoje
Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS
SISTEMOS PERTVARKA

Siekant sukurti nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrintų vienodos praktikos, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, formavimąsi ir taikymą valstybėje, savalaikį reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir operatyvų sprendimų priėmimą, nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja, mažųjų interesus labiau apsaugosianti vaiko teisių apsaugos sistema. Plačiau apie pertvarką ir naujausia aktuali informacija

2018 m. liepos 1 d. – 2019 m. vasario 28 d. statistiniai duomenys


 

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X