NAUJIENOS

Kauno apskrityje mažiau pranešimų apie galimai pažeidžiamas vaiko teises

Lapkritį Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris apima Raseinių r., Kaišiadorių r., Kauno r., Kėdainių r., Jonavos r. ir Birštoną, pasiekė trečdaliu mažiau nei ankstesniais mėnesiais pranešimų apie galimai nesaugią aplinką vaikui. Ši tendencija stebima ir gruodžio pirmoje pusėje. 

Lapkritį skyrius gavo 111 pranešimų dėl galimai nesaugios aplinkos vaikui. Beveik pusei iš jų grėsmės vaikui lygis nenustatytas (įvertinus situaciją nebuvo nustatytas nei vienas aukštos rizikos veiksnys arba nenustatyti penki ir daugiau kitų rizikos veiksnių). Kauno apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė mano, kad statistika atspindi pamažu besikeičiančią padėtį. „Kinta požiūris į alkoholio vartojimą prie vaikų. Džiugina ir tai, kad suklupusios šeimos vis noriau priima pagalbą ir bendradarbiauja“, – kalbėjo N. Martišienė.

Didėjantis Kauno apskrityje nustatytų pirmojo grėsmės vaikui lygio atvejų skaičius rodo, kad platus spektras į pagalbą vaikui ir sunkumų patiriančiai šeimai orientuotų paslaugų veikia. Galima teigti, kad dėl to rečiau tenka taikyti kraštutines priemones – laikinai paimti vaiką iš šeimos.

82 atvejais praėjusį mėnesį specialistai įvertino pirmąjį grėsmės vaikui lygį, t. y. nustatyti galimi vaiko teisių pažeidimai ir įvertinta, kad šeimai reikalinga pagalba. Stebima ir analizuojama, ar teikiamos socialinės paslaugos konkrečioje situacijoje yra efektyvios: kaip keičiasi šeimos gyvenimo būdas, supratimas apie vaiko auklėjimą ir jo poreikius, vaiko interesų užtikrinimą. 

Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatytas 13-ai vaikų, tai reiškia, kad buvo iškilusi reali grėsmė jų saugumui, sveikatai ar gyvybei ir šeimoje vaikui likti buvo nesaugu. Kiekvienai šeimai, kuri sutiko, buvo arba yra teikiama intensyvi mobiliosios komandos specialistų, vėliau – atvejo vadybininko koordinuojama pagalba. Tikslas bendras –  sudaryti sąlygas vaikui kuo greičiau grįžti į savo namus.

N. Martišienės žodžiais, šeimos, kurių vaikams buvo reikalinga laikinai užtikrinti saugumą, šiuo metu turi galimybę atsitiesti su profesionalia psichologo,  kitomis pagal poreikį teikiamomis specialistų paslaugomis, tereikia jas priimti. 

Pranešimų skaičiumi lapkritį išsiskyrė Kėdainių r. Čia ir antrojo grėsmės vaikui lygio atvejų buvo nustatyta daugiausiai. Dėl šios priežasties Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai gruodį rengia tikslinius susitikimus su šiame rajone vaiko gerovės srityje dirbančiais specialistais. Bendruose susitikimuose ypatingas dėmesys skiriamas probleminių situacijų analizei.

Lapkričio mėnesį Kauno apskrityje grėsmės vaikui lygis vertintas iš viso 197 vaikams. Didžiąją dalį sudaro atvejai, kai dėl triukšmo dėl galimų konfliktų ar smurto artimoje aplinkoje ir girtavimo į šeimą atvykę policijos pareigūnai randa nepilnamečius, kuriais tuo metu tėvai pasirūpinti negali. 

Vaiko teisių apsaugos specialistų teigimu, ne paslaptis, kad beveik visos krizinės situacijos – besaikio girtavimo, smurtinių santykių pasekmės.  

Lapkričio 1-30 d. vertintų grėsmės lygių statistika

Bendruomenių veikla itin svarbi didinant vaiko teisių apsaugos veiklos efektyvumą

Vaiko teisių apsaugos kokybei reikšmingą įtaką daro prevencinė veikla, ypač tikslingai ją vykdant bendruomeniniu pagrindu. Tiesiogiai įtraukiant į vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą įvairius bendruomenių narius, tėvus, pačius vaikus, globos ir ugdymo įstaigas - garantuojamas ne tik  informacijos objektyvumas, bet ir reikiamos sąlygos pačios visuomenės apsisprendimui dalyvauti procese.

Žinoma, ne mažiau svarbus vaidmuo tenka ir politikams, vaiko teisių sistemos partneriams ir pačiai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Tai yra aktualu ir Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus veikloje. 

Aktyviai tęsiamas bendravimas su Marijampolės regiono tėvais. Kazlų Rūdos savivaldybės Bagotosios pagrindinės mokyklos visuotiniame tėvų susirinkime susirinkę supažindinti su Tarnybos veikla. Susirinkimo metu Kazlų Rūdos vaiko teisių specialistai tėvus detaliai supažindino su vaiko teisių apsaugos sistemos pokyčiais, atsakė į tėvams rūpimus klausimus. Šiame susirinkime labai aktyviai dalyvavo ir patys tėvai. Jie noriai dalinosi savo gerąja patirtimi ir praktika, siekiant tinkamai drausminti vaikus ir prevenciškai daryti įtaką jų elgesiui nenaudojant jokių prievartos formų.

„Pokalbio metu buvo akcentuota tarpinstitucinė, mokyklų ir tėvų bendradarbiavimo svarba, siekiant sudaryti reikiamai saugias sąlygas vaikams ne tik mokykloje, bet ir šeimoje bei viešojoje aplinkoje. Aptarta tėvų aktyvaus dalyvavimo mokyklos gyvenime svarba vaiko sėkmingai raidai, jo individualiems pasiekimams ir mokymosi motyvacijai,“ – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Dovilė Burbaitė.

Siekiant aktyviau į vaiko teisių apsaugos veiklą įtraukti bendruomenių atstovus Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos seniūnijoje buvo organizuotas tikslinis susitikimas su aktyviais vietinės bendruomenės nariais. Šiame susitikime dalyvavo Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kalvarijos savivaldybėje specialistai, Kalvarijos savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius.

Susitikimo metu Sangrūdos seniūnijos bendruomenės atstovams pristatyta esama vaiko teisių apsaugos situacija Kalvarijos savivaldybėje, akcentuota bendruomenės narių aktyvumo užkertant kelią galimiems vaiko teisių pažeidimams svarba ir naudingumas. Kartu aptartos pasireiškiančios problemos ir sunkumai vykdant vaiko teisių apsaugos veiklą šioje savivaldybėje, pristatant ir aptariant galimus bei būtinus prevencinius bendruomenės veiksmus, siekiant apsaugoti vaikus. Tuo tikslu, bendruomenės nariai buvo supažindinti su pagalbos vaikui ir šeimai organizavimu savivaldybėje, siekiant mažinti galimas grėsmes vaikams.

Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namuose vyko tikslinis įvairių institucijų atstovų, susijusių su vaiko teisių apsaugos veikla, susitikimas su globojamais vaikais. Šiame susitikime dalyvavo Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilkaviškio rajone specialistai, Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namų vadovė ir socialiniai darbuotojai, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato atstovas.

Su globojamais vaikais kalbėta apie vaiko teisių pažeidimų atpažinimą, pagalbos formas, aptartos situacijos, kylančios ir dėl pačių vaikų galimai netinkamo elgesio, būdai joms išvengti. Vaikų dėmesį ypatingai patraukė policijos pareigūnės Vilijos Grybauskienės pasakojimas apie laisvalaikio užimtumą Vilkaviškyje, skatinant išmėginti save Šaulių būrelyje ir policijos mokyklėlėje vaikams.

Susitikimai su atskirų Marijampolės regiono bendruomenių atstovais formuoja vienodai atsakingą požiūrį į vaiko teises ir jo interesus. „Organizuojant prevencinį darbą su vaiku ir jo šeima, vaiko situacija dažnai išsispręstų nelaukiant krizinių situacijų stadijos. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ir ateityje planuoja skirti reikiamą dėmesį bei aktyvumą, organizuojant tokio pobūdžio susitikimus su tėvais, ugdymo įstaigų, globos namų darbuotojais, seniūnijų bendruomenių nariais ir pačiais vaikais, sudarant galimybes mažinti ar net visiškai išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų,“ – teigia vedėja D. Burbaitė.

Vaikų dienos centro auklėtiniai supažindinti su Tarnybos veikla

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos specialistai lankėsi Petrašiūnų vaikų dienos centre. Vaikams buvo pristatyta Tarnybos veikla, akcentuota vaiko teisių gynėjo darbo specifika, diskutuota apie vaikų teises ir pareigas, kurios apibrėžtos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje bei priminta, kur jiems reikėtų kreiptis pagalbos, ištikus bėdai.

Susirinkusieji buvo itin smalsūs ir aktyvūs: jie dėmesingai klausėsi specialistų pasakojimo, uždavinėjo aktualius klausimus, energingai teikė atsakymus. Nors Petrašiūnų dienos centrą lanko tik pradinių klasių moksleiviai, vaiko teisių apsaugos specialistai žavėjosi mažųjų išmintimi, tiksliomis žiniomis apie savo teises ir pareigas bei supratimu, kuo visuomenei svarbus Tarnybos specialistų darbas.

Petrašiūnų vaikų dienos centro socialinė darbuotoja Giedrė Misevičiūtė džiaugėsi vaiko teisių apsaugos specialistų apsilankymu ir prasmingai praleista popiete, kurios metu vaikai praturtino savo turimas žinias bei turėjo išskirtinę progą pažinti specialistus, besirūpinančius jų teisių apsauga ir gerove.

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos specialistai vaikų dienos centro auklėtiniams buvo paruošę ir kūrybinę užduotį – vaikų buvo paprašyta sukurti po kalėdinį atviruką, skirtą Tarnybos darbuotojams artėjančių švenčių proga. Vaikai, pasitelkę savo fantaziją ir kūrybiškumą, skyrė specialistams pačius šilčiausius linkėjimus ir išradingus piešinius.

Susitikimo dalyviams buvo įteiktos atminimo dovanos - kuprinės su Vaiko teisių apsaugos tarnybos simbolika bei "Vaiko Konstitucijos" knygelės.

Pateikiame situacijos apie mergaitės įvaikinimą įtėviams iš Naujosios Zelandijos išaiškinimą

Žiniasklaidoje pasirodė informacija apie dešimtmetę kaunietę, skubiai ruošiamą įvaikinimui į Naująją Zelandiją. Žiniasklaidoje skelbiama: „Nė žodžio angliškai nemokanti mergaitė savo naujuosius namus matė tik nuotraukose. Naujosios Zelandijos gyventojai būsimos įdukros gyvai nėra matę, tačiau yra visiškai tikri, kad Lietuvos teismas priims jiems palankų sprendimą. Dešimtmetę pusmetį globojo bendraamžę savo dukterį auginanti moteris. Pasak kaimynų, mažylę ji ketino įsivaikinti. Mergaitei viskas nupirkta, į baseiną Druskininkuose veždavo. Ji ją kaip savo antrą dukrą augina. Ji turi ir dukrą, ir sūnų, bet ir ją mylėjo kaip antrą savo dukrą, – pasakojo netoli šeimos gyvenanti moteris. – Ji norėjo ją įsivaikinti, bet jai neleidžia, jai tik globa buvo paskirta.“

Pateikiame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos situacijos išaiškinimą.

Mergaitė yra 2009 m. gimimo, ji nori būti įvaikinta, su ja ketinančia įvaikinti šeima bendrauja technologijų pagalba (susirašinėja, bendrauja IT programų pagalba, siunčia nuotraukas, dalinasi informacija, mergaitė mokosi anglų kalbos).

Kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima. Įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams. Įvaikinimas negalimas prieš vaiko norą.

Naujoji Zelandija visiškai nėra susijusi su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka. Taip pat įvaikinimo organizavimo procedūros nuo š. m. liepos 1 d., kaip ir iki pertvarkos, vyksta pagal galiojantį ir iki tol galiojusi teisinį reglamentavimą (Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas bei kitus nacionalinės teisės aktus). Tarptautinis įvaikinimas vykdomas tik per Užsienio valstybės instituciją, įgaliotą veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje (toliau – įgaliota užsienio valstybės institucija).

Nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. nepriimami užsienio valstybių institucijų nauji prašymai dėl įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo. Šiuo metu akredituotos mūsų šalyje užsienio valstybių institucijos, pasibaigus jų akreditacijos laikotarpiui, gali pratęsti tarptautinio įvaikinimo veiklą. Šiandien Lietuvoje veikia 10 akredituotų užsienio valstybių institucijų, iš jų 4 Italijos, 2 JAV ir po vieną Ispanijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Švedijos įgaliotą instituciją.

Daugiau informacijos apie akredituotų užsienio valstybių institucijų įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje pratęsimą galima rasti čia: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-162 patvirtintame Įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo akredituotoms užsienio valstybių institucijoms tvarkos apraše (Žin. 2005-06-11, Nr. 73-2668, Žin. 2012-01-12, Nr. 7-218).

Vaikas gali būti siūlomas įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, ir užsieniečiams, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (mergaitė apskaitoje laukia galinčios įvaikinti Lietuvos šeimos nuo 2015 m. balandžio mėn., o nuo 2016 m. rugpjūčio siūloma tarptautiniam įvaikinimui) nebuvo rasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, gyvenanti Lietuvoje, galinti globoti ar įvaikinti šį vaiką. Taigi prioritetas visada suteikiamas globai ar įvaikinimui Lietuvoje, o ne įvaikinimui užsienyje. Tarptautinis įvaikinimas organizuojamas tik gavus vaiko globėjo pritarimą  (kuris, be abejo, yra suderintas su vaiko nuomone ir noru) bei gavus Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos rekomendaciją, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus.

Vaiko globėjas (šiuo atveju institucija) pateikė nuomonę, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus. Mergaitės tėvas miręs, motinai 2015 m. neterminuotai apribota motinos valdžia.

Šiuo metu mergaitė turi dvi nepilnametes seseris, viena jų globojama Lietuvos Respublikos piliečių šeimoje, kita auga kartu su norima įvaikinti mergaite globos institucijoje. Moteris, kuri globoja šeimoje norimos įvaikinti mergaitės seserį, nesikreipė į teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu nei dėl mergaitės svečiavimosi, nei dėl globos, nei dėl įvaikinimo. Jei būtų gautas toks prašymas, būtų stabdoma ikiteisminė tarptautinė įvaikinimo procedūra. Šiuo metu Norinčių įvaikinti asmenų apskaitoje nėra nei vienos šeimos, kuri pageidautų įvaikinti vyresnį nei 6 metų vaiką.

Moterys, kurios komentuoja straipsnyje, viena iš jų savanoriauja globos institucijoje (bendruomeniniuose vaikų globos namuose), kita yra kaimynė ir draugė savanorės (pasak Globos namų socialinio darbuotojo). Mergaitė nėra nei globojama moters šeimoje, nei svečiuojasi nustatyta tvarka, tiesiog apsilanko pas savo bendraamžę (draugę).

Teismas, nagrinėdamas įvaikinimo bylą, patikrina, ar tinkamai buvo įvykdyta ikiteisminė įvaikinimo procedūra ir, ar išnaudotos visos galimybės vaikui būti globojamam šeimoje ar įvaikintam Lietuvoje. Teismo posėdis numatytas 2019 m. sausį. Šeima taip pat atvyksta į Lietuvą kitų metų pirmomis dienomis tikslu susipažinti, pabendrauti su vaiku ir, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, spręsti klausimą dėl tolimesnio gyvenimo kartu.

Vaikas anglų kalbos mokosi nuo antros klasės, be to, susitikimuose su įtėviais bendrauja vertėjai.

Tarnybų atstovų susitikimas Ukmergėje: kad bent vienas vaikas būtų laimingas

Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono specialistai apsilankė Ukmergės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Su Tarnybos viršininku Dainiumi Vyšniausku vaiko teisių apsaugos specialistai aptarė gelbėtojų teikiamą pagalbą specialiosioms tarnyboms, akcentavo tarpusavio bendradarbiavimo svarbą ne tik vykstant į iškvietimus, bet ir vykdant įvairias prevencines akcijas.

„Stiprinant organizacijų produktyvų bendradarbiavimą – laimi kiekvienas visuomenės narys“, – susitikimo metu sakė Audrius Petuška, l. e. patarėjo pareigas Ukmergės rajono vaiko teisių apsaugos skyriuje.  

Susitikimo metu išsakyta idėja susivienyti ir kalėdiniu laikotarpiu Ukmergės globos centro laikinosios globos grupėje gyvenantiems vaikams organizuoti bendrą renginį, kurio metu vaikai galėtų apsilankyti priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, susipažinti su ugniagesių gelbėtojų kasdienybe. „Džiugu, kad Tarnybos darbuotojai visuomet mielai palaiko ir prisideda įgyvendinant vaikų svajones“, – sakė D. Vyšniauskas.

Ukmergės rajono VTA skyriaus darbuotojai džiaugiasi nauja draugyste, kuri ateityje, tikėtina, atneš dar daugiau teigiamų rezultatų, kuriant saugią aplinką tiek vaikams, tiek ir visai visuomenei.   

Tarnybos atestuoti asmenys kelia kompetencijas mokymuose „Vaikas su negalia“

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos organizuojamuose mokymuose „Vaikas su negalia“ Tarnybos atestuoti asmenys kelia kompetencijas.

Mykolo Romerio universitete vykstančių mokymų tikslas - suteikti žinių ir praktinių įgūdžių Tarnybos atestuotiems asmenims ir Globos centrų specialistams, reikalingų rengiant ir konsultuojant budinčius globotojus, globėjus (rūpintojus), įtėvius, šeimynų steigėjus/dalyvius, bendruomeninių vaikų globos įstaigų darbuotojus darbui ir bendravimui su negalią turinčiais vaikais.

„Žmogus ateina į pasaulį, kad išmoktų suprasti gyvenimo pamokas. Tokie vaikai (saulės, indigo, kristalų) yra ypatingi. Gyvenimo pamokas jie padeda išmokti greičiau. Tokie vaikai yra gyvenimo mokytojai. Jie yra ypatingos gyvenimo dovanos,“ – sako mokymus vedanti klinikinė psichologė, socialinių mokslų daktarė, „Vadybos ir psichologijos instituto“ atstovė Aistė Diržytė.

Mokymų metu aptariama, kaip atpažinti vaiko negalią ir jos ypatumus. Taip pat aptariamas pasirengimas neįgalaus vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui ar priežiūrai šeimoje, pagalbos neįgaliam vaikui bendruomenėje teikimui bei bendravimui su skirtingas negalias turinčiais vaikais.


 

 

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Mobilioji komanda - intensyvi pagalba šeimai

Su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka atsirado nemažai naujovių, siekiant didinti vaikų saugumą ir pagalbą šeimai. Viena jų – mobiliosios komandos. Visuomenėje pasitaiko manančių, kad būtent mobiliosios komandos reaguoja į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vyksta į šeimą ir, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos. Paaiškiname, kaip yra iš tiesų. Skaitykite daugiau.

Paaiškinimas, kaip nustatoma grėsmė vaikui

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo šių metų liepos, draudžia bet kokį smurtą ir fizines bausmes vaikų atžvilgiu. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į liūdną Lietuvos statistiką: Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. nuo smurto artimoje aplinkoje tiesiogiai nukentėjo 1,4 tūkst. vaikų iki aštuoniolikos metų amžiaus. 90,3 proc. vaikų patyrė smurtą iš tėvų arba įtėvių. Skaitykite daugiau.

Tarnybos reakcija ir veiksmai, nustačius grėsmę vaiko saugumui

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai nuo š.m. liepos 1 dienos, pasikeitus vaiko teisių apsaugos sistemai, nedelsiant reaguos į visus raštu, žodžiu ar kitokiomis priemonėmis gautus vaiko teisių pažeidimus visą parą ir savaitgalį bei švenčių dienomis. Skaitykite daugiau.

10 esminių vaiko teisių apsaugos pokyčių

1.Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pavaldūs visų Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai dirba pagal vienodus standartus – vienijančias vertybes ir tikslus. Formuojama vienoda teisės taikymo praktika visoje šalyje vykdant vieningus, aiškius ir konkrečius veiksmus. Skaikytike daugiau.

 

Įvaikinimo statistika

2017 metais įvaikinti 139 tėvų globos netekę vaikai.
Lietuvos gyventojai įvaikino 92 vaikus.
47 vaikus įvaikino Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje arba užsienyje, bei užsienio piliečių šeimos.
2016 metais įvaikinti 157 tėvų globos netekę vaikai. Lietuvoje gyvenančios šeimos įvaikino 90 vaikų, o užsienyje gyvenančios lietuvių, mišrios ir užsieniečių šeimos – 67 vaikus.

Tarnyba įgyvendina institucinės globos pertvarkos projektą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2015 m. lapkričio mėnesio įgyvendina institucinės globos pertvarkos projektą ,,Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ (toliau – Projektas). Jo tikslas – sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingos perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos kūrimui ir įgyvendinimui Lietuvoje.

Aktualu

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Sistema Lietuvoje
Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS
SISTEMOS PERTVARKA

Siekant sukurti nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrintų vienodos praktikos, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, formavimąsi ir taikymą valstybėje, savalaikį reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir operatyvų sprendimų priėmimą, nuo š.m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja, mažųjų interesus labiau apsaugosianti vaiko teisių apsaugos sistema. Plačiau apie pertvarką ir naujausia aktuali informacija

2018 m. liepos 1 d. – 2018 m. lapkričio 30 d. statistiniai duomenys

Palyginamieji statistiniai duomenys už 3 pirmuosius mėnesius

Statistika. Vaikų laikinoji globa (07 01 - 10 22)

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X