NAUJIENOS

Moksleiviai domėjosi vaiko teisių apsaugos klausimais

Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos 5-8 klasių moksleiviai, dalyvaudami projekte „Kam aš svarbus“, aptarė socialinę sistemą Ukmergėje ir nustatė septynias įstaigas ar organizacijas, kurioms rūpi vaikai. Šią savaitę vaikai apsilankė pirmojoje įstaigoje, kuri rūpinasi vaikų gerove – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Ukmergės rajone.

Vaikus priėmė ir apie atliekamas funkcijas papasakojo bei aprodė darbo kabinetus, vaiko kambarį, atsakė į klausimus vyriausiosios specialistės Rita Grigienė ir Audronė Jasionienė. Vaikai teiravosi, ar visada pasiseka padėti vaikams, ar buvo atvejų, kuomet nepavyko išspręsti problemos, kas padeda spręsti vaikų klausimus, ar buvo Ukmergėje paliktų be priežiūros vaikų, ar yra vaikų globėjų, ar buvo ypatingų atvejų ir kt.

Specialistės papasakojo apie ypatingą atvejį, kuomet reaguojant į pranešimą apie paliktus be priežiūros vaikus (mažamečiai vaikai buvo pastebėti užlipę ant palangių daugiabučio trečiajame aukšte) suvažiavo specialiosios tarnybos: policija, ugniagesiai, vaiko teisių specialistai.

Prie pokalbio su vaikais prisijungė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato viršininkas Saulius Kazlauskas, kuris kiekvienam projekto dalyviui padovanojo po atšvaitą, kad vaikai būtų matomi ir saugūs ne tik dieną, bet ir tamsiu paros metu.

Konferencija Marijampolėje bendram dialogui subūrė regiono vaiko teisių apsaugos, savivaldos ir teisėsaugos atstovus

Penktąjį vaiko teisių apsaugos sistemos reformos įgyvendinimo mėnesį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kartu su Marijampolės savivaldybės administracija organizavo konferenciją „Vaiko teisių apsaugos aktualijos Marijampolės apskrityje naujų sąlygų ir iššūkių kontekste“. Konferencijoje  suburti viso Marijampolės regiono atstovai iš atskirų savivaldos ir teisėsaugos institucijų, vykdančių vaiko teisių apsaugos funkciją.

Sveikinimo žodį pasitarimo dalyviams tarusi Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunskienė, specialistams linkėjo tvirtybės dirbant ypatingai atsakingą darbą, tarpusavio susikalbėjimo, visokeriopos pagalbos šeimoms siekiant palankios aplinkos vaikui.

Oficialioje konferencijos dalyje pranešimus skaitė Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti Dovilė Burbaitė, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vadovė Svajonė Rainienė, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Eglė Kirpienė bei Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė) Loreta Urbštienė.

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovė Dovilė Burbaitė pristatė Marijampolės regiono situaciją vaiko teisių apsaugos srityje, pasidalindama Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybių veiklos duomenimis, taip pat darbo rezultatais bendradarbiaujant su vietos savivaldos įstaigomis, policija, prokuratūra, teismais ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

Užtikrinant tarpusavio dialogą, toliau konferencijoje vystyta diskusija, siekiant realios pasitarimo naudos kasdienėje specialistų veikloje, padėsiančioje spręsti kylančias problemas. „Tokio pobūdžio susitikimai, organizacijoms jungiantis bendram pokalbiui, skyriaus vykdomi Marijampolės apskrities teritorijoje jau 24 kartą“, – sako D. Burbaitė. Atvirų pokalbių metu pasidalinama įstaigų sukaupta patirtimi, praktinėmis įžvalgomis, tai leidžia formuoti vienodesnę vaiko teisių apsaugą visame regione.

Konferencijoje didelis dėmesys kreiptas į kompleksinių ir koordinuotų paslaugų mechanizmo įgyvendinimą,  procesuose dalyvaujant atvejo vadybininkams ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriams. Taip pat Šakių rūmų teismo teisėjos Juditos Sungailaitės pažymėta, kad teismai, priimdami sprendimą šeimos ir vaiko atžvilgiu, atsižvelgia į visų suinteresuotų bylos baigtimi asmenų interesus. Be to, teisėja pabrėžė asmens teisę į teismų sprendimų apskundimą, priešingai – neveikimas reikštų šalies sutikimą.

Atsižvelgiant į konferencijoje „Vaiko teisių apsaugos aktualijos Marijampolės apskrityje naujų sąlygų ir iššūkių kontekste“ iškeltas aktualijas, toliau planuojamas vaiko teisių specialistų susitikimas su Marijampolės apskrities socialinių paslaugų centrų atvejo vadybininkais ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriais.

I.Gaigalienė: tik bendradarbiavimo dėka galima išspręsti iškylančias problemas

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai Molėtų rajono savivaldybėje pristatė vaiko teisių apsaugos sistemos naujoves, aptarė vaiko teisių pažeidimų specifiką.

Susitikime su Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovais, Molėtų socialinės paramos centro darbuotojais, atvejo vadybininkais, globos centro darbuotojais bei policijos pareigūnais išsakyti pastebėjimai dėl konkrečių darbo veiklos trūkumų, pateikti pasiūlymai ir sprendimo būdai.

Pasitarimo dalyviai noriai dalijosi pastebėjimais, teikė aktualius klausimus, susijusius su atvejo vadybos proceso veikla, atsakomybių pasidalijimu. Diskutuota apie mobilios komandos bendradarbiavimo su atvejo vadybininkais svarbą, atvejo vadybininkų darbo organizavimą, laikinąją globą.

Pasak Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Irenos Gaigalienės, tik glaudaus ir kokybiško institucijų darbo ir bendradarbiavimo dėka galima išspręsti iškylančias problemas. „Kadangi vieningai pripažinta, kad diskusijos apie vaiko teises yra visapusiškai naudingos, nuspręsta tokio pobūdžio susitikimus organizuoti reguliariai,“ - sakė vedėja I. Gaigalienė.

Atvyko vaiko teisių specialistai: kaip elgtis?

Vaiko teisių apsaugos specialistai, pradėję nagrinėti gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, apsilanko šeimos namuose arba nuvyksta į kitą vaiko buvimo vietą, susitinka su vaiku ir jį išklauso (išskyrus tuos atvejus, kai vaikas dėl amžiaus, sveikatos būklės, esamos būsenos negali išreikšti savo nuomonės) bei susitinka su vaiko tėvais (ar kitais atstovais pagal įstatymą).

Kodėl reikia įsileisti vaiko teisių apsaugos specialistus į namus? Reikia suprasti, kad tai yra jų darbas, jie privalo reaguoti į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir neįvertinę situacijos (grėsmės vaikui lygio), negali žinoti, kaip konkrečioje šeimoje rūpinamasi vaikais.

Kaip būtų racionaliausia sutikti vaiko teisių specialistą? „Bendradarbiaujant ir nenusiteikiant priešiškai, be jokios baimės. Nereikia jausti priešiškumo. Specialistas ateina pasikalbėti ir įvertinti vaiko situaciją, ar vaikui yra saugu, ir dažnai taip ir būna, kad mes nuvykstame, su tėvais pakalbame ir atsisveikiname, tai pakankamai dažni atvejai. Taigi labai svarbu būti atviriems, padėti specialistams įvertinti visas aplinkybes, kalbėtis“, – sako vaiko teisių apsaugos specialistai.

Kaip rodo pirmų 4 mėnesių statistika, sulaukta daugiau nei 6 tūkst. pranešimų apie įtariamus vaiko teisių pažeidimus, vaiko teisių specialistai išanalizavo 9496-ių vaikų situaciją. Iš jų 44 proc. vaikų grėsmės lygis nebuvo nustatytas. Tai reiškia, kad pranešimas nepasitvirtino, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta arba atsižvelgus į vaiko amžių, jo raidą ir nustatytus tam tikrus rizikos veiksnius, nenustatytinas grėsmės vaikui lygis.

Priminsime, kad grėsmės lygio nustatymas susijęs su vaiko amžiumi (kūdikiai kur kas labiau pažeidžiami nei vyresni vaikai). II grėsmės lygis 0-3 metų kūdikiui nustatomas, jei yra bent vienas aukštos rizikos veiksnys. Nustatant tokį patį grėsmės lygį 4-6 metų vaikui – turi būti ne mažiau nei 2 aukštos rizikos veiksniai. Kai vaikas yra sulaukęs 7-15 arba 16-17 metų, II grėsmės lygis gali būti nustatytas esant ne mažiau nei 5 aukštos rizikos veiksniams.

Gali kilti klausimas, ar tikrai verta pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, jei vos ne kas antru atveju grėsmės vaikui lygis nėra nustatomas? Vaiko teisių specialistai primena: nepranešimas gali baigtis skaudžia nelaime pačiam vaikui, o laiku suteikta pagalba gali padėti tam užbėgti už akių.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos specialistams prieš porą savaičių moteris pranešė, kad neseniai pagimdžiusi, psichikos liga serganti jos dukra negeba rūpintis naujagimiu. Specialistai nedelsiant apsilankė kūdikio mamos namuose, kuriuose iš tiesų nebuvo tinkamų sąlygų naujagimiui, reikalingų priemonių, drabužėlių, kūdikis nebuvo registruotas, nemaitinamas krūtimi, mama kalbėjo nerišliai, negalėjo paaiškinti, kur vaikelio tėvas, kaip planuoja pasirūpinti naujagimiu. Suabejojus, ar mama gerai jaučiasi, pakviesti medikai. Vėliau su vaiko mama ir atsiradusiu vaiko tėvu aiškintasi, kaip jie planuoja rūpintis vaiku. Į pagalbą jaunai šeimai įsitraukus vyro tėvams, kurie sutiko priimti jauną šeimą ir padėti, naujagimis grįžo į šeimą, kuri toliau stebima socialinių darbuotojų ir kuriai toliau teikiama pagalba.

Toliau analizuojant statistinius duomenis matyti, kad beveik 46 proc. vaikų nustatytas I grėsmės vaikui lygis. Tai reiškia, kad vaikas iš šeimos nepaimamas, bet identifikuota, kad šeimai reikalinga vienokia ar kitokia pagalba ir tokia pagalba yra inicijuojama.

Galiausiai, iš visų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus apie 10 proc. vaikų nustatytas II grėsmės lygis, vadinasi, vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei fiksuota reali grėsmė, todėl vaikai, teismui išdavus leidimus, laikinai paimti iš tėvų ar globėjų.

Vaiko teisių apsaugos specialistai primena: sprendimas dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą priimamas, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, jas pagrindžiančius faktus bei tais atvejais, kai kartu nustatomi ir aukštos rizikos veiksniai pagal vaiko amžių, kaip keliantys grėsmę jo sveikatai, saugumui ar gyvybei. Fizinė bausmė arba vyno taurė patys savaime nėra pagrindas paimti vaiką iš šeimos.

Šeimai, kurios vaikui ar vaikams nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis, teikiamos intensyvios paslaugos, siekiant, jog vaikai galėtų grįžti į šeimą – inicijuojama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliosios komandos bei atvejo vadybininko (socialinių paslaugų darbuotojo) paskyrimas.

Visų pirma, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį šeimai pagalbą (jai sutikus) teikia Tarnybos mobilioji komanda, kuri susideda iš socialinio darbuotojo, psichologo ir specialisto (socialinio darbuotojo ar psichologo), turinčio žinių ir (ar) darbo patirties su priklausomybę turinčiais asmenimis ir (ar) jų šeimomis.

Mobilioji komanda 14 kalendorinių dienų nuo vaiko paėmimo, šeimai sutikus, atlieka intensyvų darbą su šeima: vyksta į šeimos gyvenamąją vietą ir pirmojo susitikimo su šeima metu atlieka rizikos ir saugumo veiksnių šeimoje įvertinimą, taip pat atlieka šeimos stiprybių ir poreikių intensyviai pagalbai vertinimą, teikia intensyvią konsultacinę ir kitokią pagalbą šeimai pagal poreikį, siekdama būtinos šeimos narių elgesio korekcijos ir saugios gyvenamosios aplinkos vaikui sudarymo, bendradarbiauja su atvejo vadybininku ir kartu su juo įvertina šeimos poreikius dėl pagalbos ir socialinės rizikos lygį šeimoje, parengia rekomendacijas atvejo vadybininkui (socialinių paslaugų įstaigos darbuotojui) dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo ir jas aptaria su šeimos nariais, dalyvauja atvejo vadybininko organizuojamuose atvejo nagrinėjimo posėdžiuose. Šiame etape taip pat ypatingai svarbus šeimos/tėvų bendradarbiavimas su pagalbą koordinuojančiais ir ją teikiančiais specialistais.

Labai svarbu tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą būti geranoriškiems, bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos specialistais, atvejo vadybininku, socialiniais darbuotojais, tai yra, suteikti visą prašomą informaciją ir priimti siūlomą pagalbą, nes tikslas yra padėti šeimai, jog vaikui būtų saugu augti šeimoje ir būtų užtikrinti geriausi jo interesai.

Vyriausybė pritarė svarbiems su įvaikinimu susisijusiems pasikeitimams

Vyriausybė pritarė Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo pakeitimams.

Svarbiausia naujovė, jog šiuo teisės aktu nustatoma nauja sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas - užsienio valstybės pilietis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, įrašymo į Norinčių įvaikinti asmenų apskaitą tvarka, taip jiems taikomą procedūrą, sąlygas bei galimybes įvaikinti suvienodinant su Lietuvos Respublikos piliečiais, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Iki šiol tokie asmenys buvo įrašomi į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas - užsienietis, ir užsieniečių sąrašą ir turėjo galimybę įvaikinti tik vyresnius ar turinčius rimtų sveikatos sutrikimų vaikus. Tokioms šeimoms pasiūlymo įvaikinti be tėvų globos likusį vaiką tekdavo laukti labai ilgai.

Numatyta, jog norintys įvaikinti asmenys prašymus dėl įvaikinimo gali teikti tiek miestų / rajonų savivaldybių administracijoms, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniams skyriams.

Tarnybos teritoriniai skyriai, gavę asmenų prašymus įvaikinti: atlieka pradinį įvertinimą (pagal duomenis iš valstybės informacinių sistemų/registrų) bei kreipiasi į globos centrą dėl Tarnybos atestuotų asmenų išvados apie asmens pasirengimą įvaikinti vaiką.

Trumpinami procedūrų terminai: numatytas konkretus 20 darbo dienų terminas pradiniam įvertinimui atlikti; šeimos įrašymo į apskaitą terminas sutrumpintas nuo 20 darbo dienų iki 3 darbo dienų; įvestas naujas išvados dėl pasirengimo įvaikinti vaiką galiojimo terminas - 24 mėn.

Įteisinta vaikų įrašymo į Vaikų, atitinkančių specialiuosius kriterijus, sąrašą tvarka. Į šį sąrašą, tarpinstitucinei įvaikinimo komisijai pateikus rekomendaciją, įrašomi per 6 mėn. siūlyti, bet neįvaikinti vaikai (turintys sunkių sveikatos sutrikimų; vyresni nei 7 m.; kartu siūlomi įvaikinti 3 ir daugiau broliai/seserys). Šie vaikai siūlomi įvaikinti užsienio šalių piliečiams, nuolat negyvenantiems Lietuvos Respublikoje.

Linas Kukuraitis. Noriu nuraminti tėvus: esu jūsų ir vaikų pusėje

Pastaruoju metu dažnai atsakinėju į klausimus apie vaiko teisių apsaugą ir apie tai, kas yra smurtas ir nepriežiūra, dėl kurių vaikai kartais laikinai paimami iš tėvų, kol šeimai teikiama intensyvi pagalba.

Tiesą sakant, aš džiaugiuosi, kai manęs klausiate, nes tai reiškia, kad jūs domitės, nesivadovaujate stereotipais ir norite sužinoti informaciją – nepasikliaujate tik gandais socialiniuose tinkluose. Todėl pasinaudodamas proga padėkosiu už klausimus ir kartu paaiškinsiu, kaip viską regiu aš pats.

Puikiai suvokiu tėvų nerimą ir nuogąstavimus, nes nė viena šeima nėra apsaugota nuo klaidų. Klysti, būti pavargusiems bei sutrikdytiems vaikų elgesio yra žmogiška – tai pasitaiko mums visiems. Bet prašau išklausančios diskusijos, įsiklausančio požiūrio. Pažadu įsiklausyti ir pats.

Pagrindinis ir svarbiausias dalykas, prie kurio kviečiu nebegrįžti, tai visapusiškas smurto ir fizinių bausmių draudimas vaiko atžvilgiu. Suprantu, kad daug kas buvome auklėti „beržinės košės“ dvasia. Tačiau turbūt visi atvirai ir ramiai mąstantys pritarsite, kad jeigu norime išauginti drąsų, savimi pasitikintį, kitus gerbiantį, atsakingą ir laisvą žmogų, bet koks smurtas prieš ugdytinį yra tokių pastangų priešas. Nekalbant jau apie psichologinę, fizinę ir kitokią žalą, žaizdas bei pasekmes, kurias bet koks smurtas palieka mumyse visam gyvenimui.

Aš tikrai tikiu, kad visi dėdami pastangas auginti vaikus be smurto mes galime pakeisti savo vaikų, šeimų ir Lietuvos ateitį į gera.

Smurtas prieš vaiką ar nepriežiūra – kai tai daroma tyčia

Kad būtų aiškiau, dar kartą priminsiu, jog smurtas prieš vaiką – tai veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.

Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Šiame apibrėžime labai norėčiau atkreipti dėmesį į žodį „tyčinis“. Jis reiškia, kad draudžiami tyčiniai smurtiniai veiksmai arba neveikimas vaiko atžvilgiu, kai tai gali sukelti sunkias pasekmes, pavojų vaiko gyvybei, pakenkti sveikatai ar normaliai raidai. Mėlynės susimušus su draugais ar netyčia nutikusi nelaimė ir vertinama kaip netyčinė nelaimė, kurios taip pat niekam nelinkėčiau, nes kartais pasekmės būna labai skaudžios.

Taigi bet kurie tėvai, kurie rūpinasi savo vaikais, nesmurtauja tikrai neturėtų baimintis net tais atvejais, jeigu per klaidą tektų pasikalbėti su vaiko teisių specialistais. Juk kai nieko blogo nedarai – nieko ir nebijai.

Laikinai globai paimamų vaikų skaičius mažėja

Nuo 2018 m. liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos sistema buvo centralizuota, kas reiškia, kad visoje Lietuvoje nuo šiol galioja vienodos taisyklės. Iki tol Lietuvoje galiojo 60 skirtingų taisyklių rinkinių, nes kiekviena savivaldybė taikė savo tvarką: vienur vaikas buvo paimamas iš smurtaujančių tėvų, tačiau šeima negaudavo jokios pagalbos, kitur – nepaimamas net tais atvejais, jei vaikas atsidurdavo ligoninėje – jis būdavo „sugydomas“ ir grąžinamas atgal į tą pačią aplinką.

Tokia sistema neturėjo ateities, nes, turbūt, visi sutiksite, kad visų Lietuvos vaikų teisės ir apsauga turėtų būti užtikrinama vienodai, nepriklausomai nuo to, kokiame rajone gimė. Lygiai taip pat visos šeimos turėtų gauti pagalbą, jeigu pateko į krizę ir nebegali ar nemoka iš jos išlipti savarankiškai.

Iki reformos buvo taip – šeimoje fiksuojamas smurtas, vaikas paimamas savivaldybės vaiko teisių skyriaus sprendimu, o šeima paliekama gyventi kaip sau nori.

Po reformos – fiksavus smurtą ir nustačius antrą grėsmės lygį vaikas paimamas tik teismo sprendimu, o šeimai teikiama intensyvi pagalba, kad vaikas kuo greičiau galėtų sugrįžti pas tėvus.

Atkreipiu dėmesį: dabar mes šeimoms galime teikti pagalbą, o sprendimas dėl vaiko paėmimo priimamas teisme – tai reiškia, kad sprendimas yra objektyvesnis. Beje, šiuo metu šeimų organizacijų teikiami pasiūlymai dėl aktyvesnio tėvų įtraukimo į teismo sprendimo priėmimą yra labai pagrįsti.

Pagalbą krizę patiriančiai šeimai teikia tiek mobilioji komanda, tiek atvejo vadybininko sutelkti specialistai. Suprantu, kad šiuo metu ta pagalba yra teikiama per lėtai, per retai, o vaiko atskyrimas nuo šeimos tampa nedovanotinai ilgas. Darome viską, kad pagalba, susitarimai ir sprendimai būtų padaryti kiek galima greičiau ir vaikams bei šeimai būtų padaryta mažiausia įmanoma žala. Mūsų tikslas priešingas – kad šeima būtų sutelkta naujam gyvenimo etapui ne smurto.

Lyginant praėjusių ir šių metų duomenis matome, kad vaikų laikinosios globos skaičiai, kurie geriausiai parodo apsaugojamų vaikų skaičių, netgi sumažėjo: 2017 m. liepos-spalio mėnesiais laikinoji globa buvo nustatyta 710 vaikų, 2018 m. liepos-spalio mėnesiais – 694-iems vaikams. Tai liudija, kad paimamų vaikų skaičius po reformos pradžios yra šiek tiek mažesnis.

Nė vienas vaikas nepaimamas dėl pliaukštelėjimo ar nepaskiepijus

Atskiro aptarimo reikalauja ir platinami gandai, esą vaikas gali būti paimtas dėl pliaukštelėjimo, nepaskiepijus, maitinant vegetariškai ar įskundus nedraugiškiems kaimynams. Šie gandai yra neteisingi.

Visiškai suprasdamas, kad nėra tobulų šeimų, noriu pabrėžti, kad didelė grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei nustatoma ne dėl vieno veiksnio, o dėl veiksnių visumos. Kitaip tariant, vaikai nepaimami dėl pliaukštelėjimo, vaikai paimami dėl sistemingo smurto, sistemingo fizinių bausmių taikymo arba nuolatinės nepriežiūros, kai vaikas negali normaliai vystytis.

Kaip vyksta procesas? Vaiko teisių apsaugos specialistai dažniausiai pranešimus gauna iš policijos pareigūnų, kurie paprastai iškviečiami kilus konfliktui, prasidėjus smurtui, per neramias šventes, jeigu visame šiame procese dalyvauja vaikai. Retesniais atvejais pranešimas apie įtariamą vaiko teisių pažeidimą gaunamas tiesiogiai iš gyventojų.

Vaiko teisių apsaugos specialistai dažniausiai atvyksta į šeimos gyvenamą vietą ir siekia pakalbėti su tėvais, jeigu jie nėra ypatingai apsvaigę, ir vaikais, jeigu tai įmanoma pagal vaikų amžių ar sveikatos būklę. Kai įtariamas smurtas, vaikas vežamas medikų apžiūrai.

Paprastai bet koks iškvietimas gali baigtis trimis būdais. Pirma, pranešimas gali nepasitvirtinti, tuomet vaiko teisių apsaugos specialistai padėkoja už sugaištą laiką ir išvyksta (44,4 proc. visų atvejų).

Antra, gali būti nustatytas 1-as grėsmės lygis, tuomet šeimai teikiama pagalba, bet vaikas ar vaikai lieka šeimoje (45,9 proc.). Trečia, gali būti nustatytas 2-as grėsmės lygis – tuomet vaikas paimamas iš tėvų, kreipiamasi į teismą, o šeimai teikiama intensyvi pagalba (9,7 proc.).

Alkoholio vartojimas: 0 promilių taisyklės nėra

Daugumoje atvejų, į kuriuose iškviečiami vaiko teisių apsaugos specialistai, vartojamas alkoholis. Ir šiuo atveju kalbu apie netgi labai nesaikingą vartojimą.

Alkoholio vartojimas prie vaikų nėra uždraustas, tačiau mes rekomenduojame, kad tokiais atvejais būtų bent vienas suaugęs alkoholio nevartojantis asmuo, kuris galėtų priimti sprendimus nutikus nelaimei – vaikui užspringus, susižeidus, dingus ar panašiai.

Taip pat labai svarbu žinoti, kad abiejų tėvų ar vienintelio iš tėvų stiprus girtumas yra ypatingai pavojingas kūdikiams iki 3 metų – tai laikoma aukštos rizikos veiksniu. Juk kūdikis gali sušalti, jei patalpa nekūrenama, nusideginti, kai kūrenama, susižeisti su įrankiais, pavojingai nukristi, jei yra neprižiūrimas, ar netgi gali būti nuspaustas miegant stipriai apsvaigusiam asmeniui.

Bet kuriuo atveju noriu pabrėžti, kad vertinama veiksnių visuma – ne vienas pliaukštelėjimas, bet ar vaikas nuolat kumščiuojamas, baudžiamas fizinėmis bausmėmis. Ne tik tėčio ar mamos (o gal abiejų) girtumas, bet tai, ar apsvaigę jie demonstruoja agresiją vaiko atžvilgiu, ar elgiasi saugiai. Ne vegetariška mityba, bet ar mokykla ir sveikatos specialistai nesignalizuoja, jog vaikas yra nuolat alkanas ar išsekęs.

Jeigu vaikas yra nemušamas, jo atžvilgiu netaikomos fizinės bausmės, nedemonstruojama agresija, vaiku rūpinamasi, jis pavalgęs, aprengtas, neapėjęs utėlėmis, o kai suserga, yra gydomas, tuomet vaiko teisių apsaugos specialistai tikrai neturės priekaištų ir atsisveikins.

Jeigu šeima turi sunkumų, vaiko teisių specialistai pirmiausia išsiaiškins situaciją ir pasiūlys pagalbą, kurią įgyvendina savivaldybėje dirbantys atvejo vadybininkai.

Visais atvejais labai prašau tėvų bendradarbiauti su vaiko teisių specialistais, padėti jiems išsiaiškinti tiesą ir priimti pagalbą, nes pozityvios tėvystės kursai ar psichologo konsultacijos yra tikrai naudingas dalykas net puikiems tėvams.

Jeigu manote, kad vaiko teisių apsaugos specialistų sprendimas yra nepagrįstas, būtinai skųskite jį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriui, o kai nustatomas 2 grėsmės lygis – aukštesnės instancijos teismui. Be to, visais atvejais galima skųstis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybai.

Artimiausiu metu ketiname sukurti atskirą skyrių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, kuris nagrinėtų gyventojų skundus – tiek dėl sprendimų pagrįstumo, tiek dėl vaiko teisių apsaugos specialistų etikos.

Ką keisime?

Bet kuri sistema negali būti tobula, todėl ją tobuliname. Pirmiausia pataisysime poįstatyminius aktus taip, kad iš šeimų nebūtų reikalaujama pasirašyti jokių konfidencialumo pasižadėjimų.

Antra, vaiko teisių specialistai bus aprūpinti mobiliosiomis kameromis, todėl turėsime objektyvią informaciją, kaip yra bendraujama su šeimomis.

Trečia, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, kaip minėjau, atsiras atskiras, objektyvus skundų nagrinėjimo skyrius, bus patvirtintas Etikos kodeksas darbuotojams.

Ketvirta, Tarpžinybinėje vaiko gerovės taryboje, kurioje darbuojasi ir visuomenininkai, kritiškai peržiūrėsime visas naujai nustatytas tvarkas, kad išvengtume dviprasmybių, dėl kurių gali atsirasti klaidos darbuotojų darbe. Be kita ko, peržiūrėsime procedūras, kad jos truktų trumpiau. Labai svarbu sutarti dėl vienodai suprantamų formuluočių nustatant grėsmės lygius.

Penkta, sureguliuosime darbo krūvius vaiko teisių apsaugos specialistams, kad jie galėtų kokybiškiau atlikti darbą ir daugiau laiko skirti įsigilinimui į kiekvieną unikalią šeimos situaciją.

Šešta, įtrauksime visuomenės atstovus į vaiko teisių apsaugos specialistų (karjeros valstybės tarnautojų) atranką.

Septinta, užtikrinsime nuolatinį vaiko teisių apsaugos specialistų mokymą, refleksiją, superviziją – nes tik nuolat analizuojanti ir besikeičianti institucija gali išlikti atvira ir jautri kiekvienos šeimos situacijai.

Suprantu, kiek įtampos ir nerimo atnešė naujoji vaiko teisių apsaugos sistema bei tie plačiai viešinami itin rezonansiniai atvejai. Užtikrinu, kad visos situacijos vertinamos ypatingai rimtai, netinkamas tarnautojų elgesys stabdomas, įžvelgus klaidas tarnautojai nušalinami, daromi pakeitimai visoje sistemoje.

Bet vis tiek drįstu teigti, kad ši naujai kuriama sistema yra geresnė nei buvusi, nes užtikrina vienodą vaiko apsaugą visoje Lietuvoje, sukuria aiškią pagalbos šeimai sistemą, sutelkia įvairių sričių specialistus ir geriau apsaugo vaikus nuo smurto. Tikiu, kad kartu tobulindami šią jautrią sritį, sutelkę pajėgas pagalbos teikimui paimamų iš šeimos vaikų skaičių sumažinsime iki minimumo.

Nuoširdžiai priimu konstruktyvius pasiūlymus, bet teikiant juos prašau vadovautis ir vaiko interesais, neteisinti ir nemenkinti smurto prieš vaikus reiškinio.

Juk dar ne taip seniai karštai diskutavome, ką padaryti, kad vaikai nebūtų daužomi tarsi nuosavybė, kad nebūtų mėtomi į šulinius... Mes visi už tai atsakingi.

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Mobilioji komanda - intensyvi pagalba šeimai

Su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka atsirado nemažai naujovių, siekiant didinti vaikų saugumą ir pagalbą šeimai. Viena jų – mobiliosios komandos. Visuomenėje pasitaiko manančių, kad būtent mobiliosios komandos reaguoja į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vyksta į šeimą ir, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos. Paaiškiname, kaip yra iš tiesų. Skaitykite daugiau.

Paaiškinimas, kaip nustatoma grėsmė vaikui

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo šių metų liepos, draudžia bet kokį smurtą ir fizines bausmes vaikų atžvilgiu. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į liūdną Lietuvos statistiką: Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. nuo smurto artimoje aplinkoje tiesiogiai nukentėjo 1,4 tūkst. vaikų iki aštuoniolikos metų amžiaus. 90,3 proc. vaikų patyrė smurtą iš tėvų arba įtėvių. Skaitykite daugiau.

Tarnybos reakcija ir veiksmai, nustačius grėsmę vaiko saugumui

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai nuo š.m. liepos 1 dienos, pasikeitus vaiko teisių apsaugos sistemai, nedelsiant reaguos į visus raštu, žodžiu ar kitokiomis priemonėmis gautus vaiko teisių pažeidimus visą parą ir savaitgalį bei švenčių dienomis. Skaitykite daugiau.

10 esminių vaiko teisių apsaugos pokyčių

1.Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pavaldūs visų Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai dirba pagal vienodus standartus – vienijančias vertybes ir tikslus. Formuojama vienoda teisės taikymo praktika visoje šalyje vykdant vieningus, aiškius ir konkrečius veiksmus. Skaikytike daugiau.

 

Įvaikinimo statistika

2017 metais įvaikinti 139 tėvų globos netekę vaikai.
Lietuvos gyventojai įvaikino 92 vaikus.
47 vaikus įvaikino Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje arba užsienyje, bei užsienio piliečių šeimos.
2016 metais įvaikinti 157 tėvų globos netekę vaikai. Lietuvoje gyvenančios šeimos įvaikino 90 vaikų, o užsienyje gyvenančios lietuvių, mišrios ir užsieniečių šeimos – 67 vaikus.

Tarnyba įgyvendina institucinės globos pertvarkos projektą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2015 m. lapkričio mėnesio įgyvendina institucinės globos pertvarkos projektą ,,Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ (toliau – Projektas). Jo tikslas – sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingos perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos kūrimui ir įgyvendinimui Lietuvoje.

Aktualu

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Sistema Lietuvoje
Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS
SISTEMOS PERTVARKA

Siekant sukurti nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrintų vienodos praktikos, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, formavimąsi ir taikymą valstybėje, savalaikį reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir operatyvų sprendimų priėmimą, nuo š.m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja, mažųjų interesus labiau apsaugosianti vaiko teisių apsaugos sistema. Plačiau apie pertvarką ir naujausia aktuali informacija

2018 m. liepos 1 d. – 2018 m. spalio 31 d. statistiniai duomenys bei 6 metų laikinosios globos duomenys

Palyginamieji statistiniai duomenys už 3 pirmuosius mėnesius

Statistika. Vaikų laikinoji globa (07 01 - 10 22)

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X