VTAPĮ nuostatos ir jų išaiškinimas

Vaikui nesaugi aplinka – vaiko gyvenamoji ar kita aplinka, kurioje kyla pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai dėl nepriežiūros, smurto ar kitų socialinės rizikos veiksnių (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas), 2 str. 13 p.).

Vadovaujantis Įstatymo 36 str. 4 p., vaikas gali būti paimamas iš jam nesaugios aplinkos. Tačiau tai dar nereiškia, kad vaikas yra / bus paimtas iš atstovų pagal įstatymą.

Vaikas gali būti paimtas iš jam nesaugios aplinkos, kai:

  • kyla pavojus vaiko gyvybei ir (ar) sveikatai;
  • vaikas paliktas be priežiūros arba paliktas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi ir dėl to kyla grėsmė jo saugumui, sveikatai ar gyvybei;
  • tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais);
  • tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.

Vaiką paėmus iš jam nesaugios aplinkos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 2 d. d. įvertina grėsmės vaikui lygį. Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai, paėmę vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir nenustatę grėsmės vaikui lygio arba nustatę pirmąjį grėsmės vaikui lygį, perduoda vaiką jo atstovams pagal įstatymą.

 Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai, nustatę, kad vaikas negali būti perduotas jo atstovams pagal įstatymą dėl to, kad nustatytas pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, nustato antrąjį grėsmės vaikui lygį ir imasi veiksmų, numatytų Įstatymo 40 str.

Daugiau skaitykite čia:

http://www.vaikoteises.lt/naujienos/naujienos/kokia-aplinka-vaikui-yra-nesaugi.html

Vadovaujantis Įstatymu, Tarnybos teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau pradeda nagrinėti pranešimą ir vertina grėsmės vaikui lygį.

Vertinant grėsmės vaikui lygį, Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai nuvyksta į vaiko buvimo vietą, susitinka su vaiku ir jį išklauso, su vaiku bendraujama individualiai, jei reikia, nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą bei susitinka su vaiko atstovais pagal įstatymą.

Grėsmės vaikui lygiai yra 2. Lygius skiriantis požymis – grėsmė vaiko saugumui sveikatai ir (arba) gyvybei. Vertindami grėsmės vaikui lygį specialistai atsižvelgia į rizikos veiksnius, susijusius su:

·       vaiko funkcionavimu;

·       vaiko atstovais pagal įstatymą;

·       tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku;

·       socialine aplinka.

Grėsmės vaikui lygis įvertinamas užpildžius Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą – visuomet vertinama aplinkybių visuma ir atsižvelgiama į vaiko amžių, nes tai, kas gali kelti didelę grėsmę kūdikiui, gali būti menkai pavojinga paaugliui. Pažymėtina, kad Grėsmės vaikui lygis gali būti įvertintas, bet nenustatytas, ir tokiu atveju pranešimo nagrinėjamas baigiamas.

Daugiau skaitykite čia:

http://www.vaikoteises.lt/naujienos/naujienos/paprastas-paaiskinimas-kaip-nustatoma-gresme-vaikui.html

Primename, kad Tarnybos teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau pradeda nagrinėti pranešimą, vertina grėsmės vaikui lygį.  Vertinant grėsmės vaikui lygį, Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai nuvyksta į vaiko buvimo vietą, susitinka su vaiku ir jį išklauso, su vaiku bendraujama individualiai, jei reikia, nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą bei susitinka su vaiko atstovais pagal įstatymą.

Daugiau skaitykite čia:

http://www.vaikoteises.lt/naujienos/naujienos/reagavimas-i-pranesima-apie-galima-vaiko-teisiu-pazeidima-veiksmu-seka_1.html

Vaiką žalojantis elgesys apima visas smurto prieš vaikus iki 18 metų rūšis – fizinį smurtą, seksualinį smurtą ir išnaudojimą, psichologinę prievartą, nepriežiūrą ir apleistumą, komercinį ir kitokį išnaudojimą. Vaikas gali patirti vieną kurią nors iš šių smurto formų arba keleto jų kombinaciją. Toks suaugusio, su kuriuo vaikas susijęs atsakomybės, pasitikėjimo ir galios santykiais, elgesys padaro žalą ar sukelia grėsmę vaiko sveikatai, išgyvenimui, raidai ar orumui. 

Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, smurto prieš vaikus pasekmė yra visam gyvenimui sutrikdyta fizinė ir psichinė sveikata, o tai neišvengiamai atsiliepia šalies socialinei ir ekonominei raidai.

Suprasti, kodėl suaugęs žmogus, dažnai pats artimiausias, smurtauja prieš mažą vaiką, yra nepaprastai sudėtinga. Šiandien yra tik visiškai aišku, kad nėra vienos tokio suaugusių elgesio priežasties, ir taip pat aišku, kad prievarta prieš vaikus nepriklauso nuo socialinės ar ekonominės šeimos padėties, rasės ar religijos.

Įstatymu įtvirtinta vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto, uždraudžiant visų formų smurtą prieš vaiką.

Daugiau skaitykite čia:

http://www.vaikoteises.lt/naujienos/naujienos/kas-yra-vaika-zalojantis-elgesys-kaip-ji-atpazinti-ir-kodel-butina-tam-uzkirsti-kelia.html

Vaikas gali būti paimtas iš jo atstovų pagal įstatymą, kai yra nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas Tarnybos teritoriniam skyriui įvertinus socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei veiksnius, susijusius su vaiku, vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku bei nustačius, kad:

* jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir (arba) gyvybei;

* arba nustačius, kad vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei.

Sprendimas dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą priimamas, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, jas pagrindžiančius faktus. Nustačius realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

Daugiau skaitykite čia:

http://www.xn--vaikoteiss-zmb.lt/naujienos/naujienos/paaiskiname-kodel-ir-kaip-vaikas-gali-buti-paimtas-is-seimos.html

Prasidėję mokslo metai kelia klausimų vaikų tėvams ir globėjams, kada galima vaiką palikti vieną namuose, ar galima leisti vienam grįžti iš mokyklos.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas įtvirtina, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už jų auklėjimą ir vystymą, taip pat privalo rūpintis atžalų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taigi tėvai yra atsakingi už vaiko poreikių tenkinimą bei saugumo užtikrinimą. Būtent jie turėtų įvertinti, ar vaikas vienas gali pareiti iš mokyklos, ar negali.

Sprendžiant, ar vaikas gali savarankiškai vykti į mokyklą, grįžti iš jos ir vienas likti namuose, būtina įvertinti vaiko psichologinį pasiruošimą būti be suaugusio asmens priežiūros ir jo įgūdžius. Atsižvelgiant į aplinkybes, tokias kaip saugumas vietovėje, kurioje vaikas keliauja vienas namo, eismo intensyvumas, vaiko negalia, specialieji poreikiai bei kitas, ir 7 metų amžiaus ar dar vyresniam vaikui gali reikėti vyresniųjų priežiūros.

Tarnybos specialistai primena, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. Įstatymas reglamentuoja, jog vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

Daugiau skaitykite čia:

http://vaikoteises.lt/naujienos/naujienos/kada-galima-palikti-vaika-be-prieziuros.html

Vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos dar nereiškia, kad vaikas paimamas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą. Iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas, nenustačius pavojaus jam yra perduodamas tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą.

Vaiką paėmus iš jam nesaugios aplinkos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnybos) teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 2 d. d. įvertina grėsmės vaikui lygį. Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai, paėmę vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir nenustatę grėsmės vaikui lygio arba nustatę pirmąjį grėsmės vaikui lygį perduoda vaiką jo atstovams pagal įstatymą.

Tik tais atvejais, kai kyla reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei ir nustatomas antrasis grėsmės vaikui lygis, kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo. 

Daugiau skaitykite čia:

http://www.vaikoteises.lt/naujienos/naujienos/kuo-skiriasi-vaiko-paemimas-is-jam-nesaugios-aplinkos-nuo-vaiko-paemimo-is-atstovu-pagal-istatyma.html

 

Su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka atsirado nemažai naujovių, siekiant didinti vaikų saugumą ir pagalbą šeimai. Viena jų – mobiliosios komandos. Visuomenėje pasitaiko manančių, kad būtent mobiliosios komandos reaguoja į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vyksta į šeimą ir, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos. Paaiškiname, kaip yra iš tiesų.

Antrąjį grėsmės lygį nustato ir vaiką iš atstovų pagal įstatymą ar nesaugios aplinkos paima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnybos) teritorinių skyrių specialistai. Po skyrių darbo valandų, savaitgaliais, nedarbo ir švenčių dienomis – budintys vaiko teisių apsaugos specialistai. Taip užtikrinamas reagavimas į galimus vaiko teisių pažeidimų pranešimus visą parą.

Paėmus vaiką iš atstovų pagal įstatymą (tėvų), per vieną darbo dieną kreipiamasi dėl mobiliosios komandos, kuri per vieną darbo dieną pradeda intensyvų darbą su šeima jos gyvenamojoje vietoje.  Mobiliąsias komandas (apskričių bei Vilniaus ir Kauno miestų teritoriniuose skyriuose) sudaro socialiniai darbuotojai, psichologai ir specialistai, dirbantys su priklausomybių turinčiais žmonėmis.

Mobilioji komanda 14 kalendorinių dienų po vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą organizuoja ir teikia intensyvią pagalbą šeimai, siekiant koreguoti šeimos narių elgesį ir sukurti saugią gyvenamąją aplinką vaikui, taip pat teikia rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima atvejo vadybininkui (savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos darbuotojui).

Daugiau skaitykite čia:

http://www.vaikoteises.lt/naujienos/naujienos/mobilioji-komanda--intensyvi-pagalbai-seimai.html

Vadovaujantis Įstatymu, asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą privalo apie tai nedelsdami pranešti policijai ir (ar) Tarnybai ar Tarnybos teritoriniam skyriui.

Atkreipiame dėmesį, kad:

    * darbo dienomis ir darbo valandomis asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali pranešti Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyriaus savivaldybėje dirbančiam patarėjui ar specialistams. Telefonai yra nurodyti interneto svetainėje www.vaikoteises.lt (http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/).

    * Asmenys, norintys pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis gali kreiptis bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 (policija, esant poreikiui, susisieks su tuo metu Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyriaus savivaldybėje dirbančiu specialistu).

    * Pažymime, kad visą parą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kai nėra reikalinga skubi pagalba dėl pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, galima pranešti elektroniniu paštu kreipiantis į Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyrių, kontaktai taip pat nurodyti interneto svetainėje http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/.

Asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali susisiekti su atitinkamu specialistu ir konsultuotis dėl iškilusių klausimų, susijusių su reagavimu į galimą vaiko teisių pažeidimą.

 

 

X