DĖMESIO! Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) administracija Vilniuje kraustosi į naujas patalpas - iš A. Vivulskio g. 13 į Labdarių g. 8.

Dėl kraustymosi galimi ryšio, tiek interneto, tiek stacionarių telefonų, sutrikimai, todėl prašome kantrybės ir supratingumo šiomis dienomis, jeigu nepavyktų operatyviai susisiekti su Tarnybos administracijos darbuotojais.

AKTUALU

Ieškomi mobiliosios komandos specialistai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM visoje Lietuvoje ieško mobiliosios komandos specialistų: psichologų, socialinių darbuotojų bei specialistų darbui su priklausomais asmenimis.

Norinčius kandidatuoti, prašome el. paštu atrankos@vaikoteises.lt pateikti gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką, nurodant, į kokį teritorinį skyrių ir kokias pareigas pretenduojama (pvz.: pretenduojama į specialisto (psichologo) pareigas, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (Varėnoje) arba į specialisto (socialinio darbuotojo) pareigas, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (Šakiuose))

Daugiau informacijos tel. +370 695 64353

Dažniausiai užduodami klausimai

 

Asmenims, pretenduojantiems į MK specialistų pareigas, taikomi VTAPĮ 30 str. numatyti apribojimai (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e711b850aa6011e7a65c90dfe4655c64). 

 

Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai MK specialistams: 

1. specialistas (psichologas) turi turėti aukštąjį universitetinį psichologijos krypties išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį) arba jam prilygintą išsilavinimą ir 2 metų psichologo darbo su vaikais ir (ar) suaugusiais, ir (ar) šeimomis darbo patirtį; 

2. specialistas (socialinis darbuotojas) turi turėti aukštąjį universitetinį ar neuniversitetinį socialinio darbo ar edukologijos (socialinio pedagogo kvalifikacija) krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį socialinio darbo su vaikais ir (ar) šeimomis srityje ir (ar) socialinių paslaugų teikimo srityje; 

3. specialistas (dirbantis su priklausomybę ar priklausomybių sutrikimų simptomų turinčiais asmenimis ir (ar) jų šeimomis) turi turėti aukštąjį universitetinį ar neuniversitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį su priklausomybę ar priklausomybių sutrikimų simptomų turinčiais asmenimis ir (ar) jų šeimomis srityje, ir (ar) socialinio darbo su vaikais ir (ar) šeimomis srityje, ir (ar) socialinių ar sveikatos priežiūros paslaugų srityje. 

MK specialistas (dirbantis su priklausomybę ar priklausomybių sutrikimų simptomų turinčiais asmenimis ir (ar) jų šeimomis) be aukščiau nurodytų išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimų, turi turėti žinių darbo su priklausomybę ar priklausomybių sutrikimų simptomų turinčiais asmenimis ir (ar) jų šeimomis srityje, gebėti identifikuoti priklausomybės sutrikimų simptomus, jų įtaką asmens elgesiui, žinoti priklausomybės ligomis sergančių asmenų psichosocialinės reabilitacijos pagrindus, tikslus ir priemones. 

Taip pat visi MK specialistai turi: 

* išmanyti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo,  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų vaiko teisių apsaugą reguliuojančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatas ir gebėti jas taikyti praktikoje; 

* išmanyti vaikų raidos ypatumus įvairiais jų amžiaus tarpsniais ir su jais susijusius socialinius, emocinius poreikius, šeimos ir vaiko raidos dinamiką, gebėti užmegzti ir palaikyti kontaktą su vaiku ir šeima, įvertinti individualius vaiko ir (ar) šeimos poreikius; 

* mokėti dirbti Microsoft Office programiniu paketu, žinoti taikomųjų kompiuterinių programų pagrindus; 

* gebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, mokėti rinkti, sisteminti ir analizuoti informaciją, rengti išvada, teikti rekomendacijas;  

 * gebėti suteikti pirmąją pagalbą; 

* žinoti bendravimo psichologijos, profesinės etikos ir elgesio kultūros pagrindus; 

turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones. 
 

MK SPECIALISTŲ FUNKCIJOS 

Bendrosios funkcijos: 

1. informacijos rinkimo ir šeimos ir (ar) vaiko situacijos vertinimo: 

1.1. renka informaciją apie šeimą ir (ar) vaiką ir atlieka visapusišką šeimos ir (ar) vaiko situacijos vertinimą (užpildo Aprašo 2 priedą). Vertindama šeimos ir (ar) vaiko situaciją, MK gali kreiptis į kitus fizinius bei juridinius asmenis dėl informacijos apie šeimą ir (ar) vaiką; 

1.2. įvertina šeimos konteksto, struktūros ir gyvenimo ciklo įtaką esamoms problemoms; 

1.3. darbo su šeima ir (ar) vaiku metu įvertina šeimos santykių, šeimos narių ir (ar) vaiko elgesio pokyčius; 

2. intensyvios MK pagalbos šeimai ir (ar) vaikui – planavimo, organizavimo ir teikimo: 

2.1. kartu su šeima ir (ar) vaiku iškelia praktiškai įgyvendinamus pagalbos šeimai ir (ar) vaikui tikslus ir uždavinius, numato jų sprendimo būdus ir priemones; 

2.2. padeda šeimai ir (ar) vaikui valdyti  krizę, spręsti konfliktines situacijas; 

2.3. taiko motyvavimo technikas, kad padidintų asmens motyvaciją priimti pagalbą ir keisti savo elgesį; 

2.4. taiko įgalinimo metodus, kad asmuo gebėtų spręsti iškilusias problemas; 

2.5. taiko šeimos konsultavimo metodus, kad įvyktų teigiami pokyčiai šeimoje; 

2.6. konsultuoja vaiko tėvus vaiko auklėjimo, drausminimo, poreikių patenkinimo, saugumo užtikrinimo ir vystymosi sąlygų sudarymo klausimais; 

2.7. informuoja šeimos narius ir (ar) vaiką, kur galima gauti reikalingą pagalbą, paslaugas ar gydymą; 

3. intensyvaus MK darbo organizavimo ir bendradarbiavimo su AV, valstybės ir (ar) savivaldybių institucijomis, įstaigomis, organizacijomis: 

3.1. organizuoja ir dalyvauja MK organizuojamuose MK specialistų pasitarimuose, MK ir AV susitikimuose; 

3.2. dalyvauja AV organizuojamuose atvejo nagrinėjimo posėdžiuose; 

3.3. dirbdama su šeima ir (ar) vaiku keičiasi aktualia informacija su AV, siekiant MK darbo su šeima ir (ar) vaiku teikiamos pagalbos ir paslaugų efektyvumo ir ekonomiškumo; 

3.4. baigusi darbą su šeima ir (ar) vaiku, MK parengia ir pateikia rekomendacijas AV dėl tolesnio darbo su šeima ir (ar) vaiku organizavimo. 

Pretendentai turi pateikti gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką. 

Formuojamos naujos mobiliosios komandos (toliau – MK) Tarnybos  teritoriniuose skyriuose:

  1. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (MK darbo vieta Varėnoje).
  1. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (MK planuojama darbo vieta Kėdainiuose).
  1. Kauno m. vaiko teisių apsaugos skyrius (MK darbo vieta Kaune).
  1. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (MK darbo vieta Šilutėje).
  1. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (MK darbo vieta Šakiuose).
  1. Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (MK darbo vieta Rokiškyje).
  1. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (MK darbo vieta Šiauliuose).
  1. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (MK darbo vieta Šilalėje).
  1. Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (MK planuojama darbo vieta vienoje iš savivaldybių).
  1. Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (MK darbo vieta Visagine).
  1. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (MK darbo vieta Vilniuje).
  1. Vilniaus m. vaiko teisių apsaugos skyrius (MK darbo vieta Vilniuje).

MK pagalbą šeimoms teikia jų gyvenamojoje vietoje arba kitoje su šeima sutartoje vietoje (pavyzdžiui, Krizių centre), taigi, dirbdama intensyvų MK darbą su šeimomis, MK važinėja po visą miesto ar apskrities teritoriją.

 

Taip pat ieškoma pretendentų papildyti šiuo metu veikiančias Tarnybos MK:

1. Kauno m. vaiko teisių apsaugos skyriaus (MK darbo vieta Kaune) specialisto (psichologo), terminuota DS iki grįš laikinai negalintis eiti pareigų darbuotojas

2. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (MK darbo vieta Šiauliuose) specialisto (psichologo), neterminuota DS

3. Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (MK darbo vieta Telšiuose), specialisto (psichologo), neterminuota DS

4. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (MK darbo vieta Tauragėje) specialisto (dirbančio su priklausomybę ar priklausomybių sutrikimų simptomų turinčiais asmenimis ir (ar) jų šeimomis), neterminuota DS.

 

 

Valstybė nuo sausio 1 d. garantuos visiems tėvams nemokamą advokato pagalbą atstovavimui teisme

Lietuvos aukščiausiasis teismas tik patvirtino Seimo pavasario sesijoje priimtas Civilinio proceso kodekso pataisas - nepriklausomai nuo pajamų, valstybė visada garantuos tėvams nemokamą advokato pagalbą.

Nuo 2020 metų sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimai, susiję su privalomu advokato dalyvavimu nagrinėjant bylas dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo, numatant pareigą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (toliau ­– Tarnyba) inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą vaiko atstovams pagal įstatymą bei atlikti kitus papildomus veiksmus, susijusius privalomu advokato dalyvavimu minėtos kategorijos bylose.

Tarnyba sprendimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas bus gautas ne darbo laiku, apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo privalės pranešti bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjančiam teismui ir įteikti vaiko atstovams pagal įstatymą.

Remiantis minėtais pakeitimais, teismui sprendžiant klausmą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo tikslingumo, vaiko atstovus pagal įstatymą visada privalės atstovauti advokatas.

 

Vaiko teisių apsaugos specialistai vaikus saugo ne tik dieną, bet ir naktį

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (toliau Tarnyba) teritoriniai skyriai visoje Lietuvoje vaiko teisių apsaugą užtikrina visą parą, poilsio ir švenčių dienomis. Tarnybos teritoriniuose skyriuose nedarbo valandomis, poilsio ir švenčių dienomis vaikų teises gina vaiko teisių apsaugos specialistai budėtojai. Tarnybos duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., vaiko teisių apsaugos specialistų budėtojų darbo metu visoje Lietuvoje apie 3457 kartų buvo gauti pranešimai, dažniausiai iš policijos, ir buvo būtina užtikrinti vaikams saugią aplinką.

„Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos viena esminių dalių yra saugoti vaikus 24 val., be poilsio dienų. Tiek ekspertai, tiek partneriai, sprendimų priėmėjai pripažįsta – sistema veikia ir vaikai sulaukia pagalbos dieną, naktį, net ir didžiausių švenčių metu. Tai ne kartą užkirto kelią pavojui vaikų sveikatai ar netgi galbūt išgelbėjo vaiko gyvybę“, - pabrėžė Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Kartais vaikai patys prašo būti išvežti iš namų

„Nedarbo valandomis, poilsio ir švenčių dienomis vaiko teisių apsaugą užtikriname mes, budėtojai. Informaciją gauname specialiuoju telefonu, dažniausiai, iš policijos budėtojų. Per valandą turime sureaguoti ir nuvykti į įvykio vietą. Dažniausiai pranešimai būna dėl neblaivių tėvų, kurie neprižiūri savo vaikų. Įvykio vietoje visada būna policijos pareigūnai, kurie mielai bendradarbiauja su mumis ir padeda esant agresyviai nusiteikusiems asmenims,“ – apie savo darbą pasakoja vaiko teisių apsaugos specialistė – budėtoja Diana Žukovskaja.

 Pasak budėtojos, pirmiausia išsiaiškinamos visos įvykio aplinkybes, būtinai pasikalbama su vaikais, sužinoma, ar nereikia medicinos pagalbos. Daugeliu atvejų randami giminaičiai, kurie pasiruošę laikinai pasirūpinti vaikais ir priglausti savo namuose, jeigu toks poreikis yra. Bet pasitaiko ir liūdnų atvejų, kai reikia vežti vaikus į globos ar į gydymo įstaigas, kai yra poreikis suteikti jiems būtiną medicininę pagalbą.

„Dar liūdniau matyti vaikus gyvenančius nepriežiūroje, visą dieną nevalgiusius, kai tėvai vaikais nesirūpina, juos skriaudžia. Mūsų darbas ir pareiga – apsaugoti visus vaikus, užtikrinti tinkamą ir saugią aplinką vaikams ir ginti jų teises,“ – sako vaiko teisių apsaugos specialistė – budėtoja D. Žukovskaja.

Tarnybos vaiko teisių apsaugos specialistė budėtoja Vida Baranauskienė teigia, kad visada yra atsižvelgiama į vaiko balsą, jo nuomonę: „Nuvykę į iškvietimus, gautus iš policijos, stengiamės nuramint vaiką. Pasakome, kad mes atvykome jam padėti, kad nesame blogiečiai. Pastebiu, kad kuo labiau stengiesi užmegzti su vaikais kontaktą, tuo jie labiau tavimi patiki. Jeigu atsiranda giminaičiai ar kiti artimais ryšiais susiję asmenys, vaiko teisių apsaugos specialistai budėtojai vaikų neapgyvendina globos namuose ar pas budinčius globėjus.“

Pasak V. Baranauskienės, būna ir tokių atvejų, kada vaikai patys paprašo būti paimti iš tėvų ir apgyvendinti kitoje aplinkoje: „Dažniausiai paaugliai prašo patys būti išvežti iš namų, nes patiria psichologinį smurtą iš tėvų. Jeigu vaikas nenori apsigyventi pas giminaičius, tada vežame vaiką pas globėjus arba į globos namus. Visais atvejais mes išklausome vaikų balsą ir į vaikų nuomonę atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.“

„Kartais būna, kad vaikai serga, tuomet juos vežame į sveikatos priežiūros įstaigą. Buvo atvejis, kuomet vaikas buvo išbertas, jį nuvežėme į ligoninę ir joje jis liko sveikti. Jeigu matome, kad šeimoje yra problema, jog tėvas ar sugyventinis smurtauja ne tik prieš vaiką, bet ir prieš mamą, tuomet  pasiūloma pagalba ir mamai, paprastai mama su vaiku apsigyvena moterų krizių centre,“ sako vaiko teisių apsaugos specialistė budėtoja V. Baranauskienė.

Kaip veikia sistema?

Vaiko teisių apsaugos specialistai – budėtojai, atvykę pagal gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems bei geriausiems jo interesams, išklauso vaiką, gebantį reikšti savo pažiūras tiesiogiai, o jeigu to padaryti neįmanoma, per atstovą pagal įstatymą ir priima sprendimą, atsižvelgiant į vaiko norus, jeigu tai neprieštarauja paties vaiko geriausiems interesams.

Vaikais yra visapusiškai pasirūpinama. Esant poreikiui, vaikai yra vežami į gydymo įstaigą, kur jie yra apžiūrimi gydytojo, jiems yra suteikiama visa būtina medicininė pagalba.

Primename, jog, esant poreikiui užtikrinti vaikui saugią aplinką, jis dažniausiai laikinai apgyvendinamas pas giminaičius, arba pas asmenis, su vaiku susijusius emociniais ryšiais, arba pas vaiko brolį ir (arba) seserį globojančią (rūpinančią) šeimą. Tik tais atvejais, kai nerandama artimųjų, kurie galėtų priimti vaiką į šeimą, vaikai apgyvendinami globos centre, šeimynoje ar kitoje vaikų globos institucijoje.

Tarnybos duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., vaiko teisių apsaugos specialistų budėtojų darbo metu visoje Lietuvoje apie 3457 kartų buvo gauti pranešimai, dažniausiai iš policijos, ir buvo būtina užtikrinti vaikams saugią aplinką.

Kokia pagalba šeimai suteikiama?

Tais atvejais, kai vaikui nustatoma reali grėsmės jo saugumui, sveikatai ar gyvybei ir aukščiausias grėsmės lygis, jis yra paimamas iš tėvų ar globėjų (rūpintojų), yra kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Šeimai inicijuojamas atvejo vadybininko, dirbančio savivaldybėje, paskyrimas bei pradedama teikti intensyvi pagalba: 14 kalendorinių dienų tai daro Tarnybos mobilioji komanda, kuri po intensyvaus darbo su šeima pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima.

Tarnybos mobilioji komanda su šeima jos gyvenamojoje vietoje atlieka intensyvų darbą, teikia intensyvią kompleksinę, individualią ar grupinę, konsultacinę ir kitokią pagalbą, atlieka saugumo ir rizikos veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikių pagalbai, šeimos narių elgesio pokyčių įvertinimus, rengia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.

Atvejo vadybininkas, kuris dirba savivaldybės socialinių paslaugų įstaigoje ir nėra Tarnybos darbuotojas, koordinuoja kompleksinės pagalbos šeimai teikimą. Jis surenka visą atvejo vadybos procesui reikalingą informaciją apie vaiką, šeimą ir kitus svarbius vaikui asmenis iš įvairių įstaigų atlieka šeimos poreikių pagalbai vertinimą, atsižvelgdamas į mobiliosios komandos pateiktas išvadas ir rekomendacijas sudaro pagalbos šeimai planą, koordinuoja jo įgyvendinimą, vykdo šeimos stebėseną, organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdžius.

Atvejo vadybos tikslas pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą yra koordinuoti kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimą bei teikimą, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. Šeimai bendradarbiaujant su pagalbą koordinuojančiais ir ją teikiančiais specialistais ir sėkmingai keičiant netinkamą elgesį, kuris pažeidė vaiko teises ir geriausius interesus, vaikai grįžta į šeimas.

Lietuvoje per metus, nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. buvo apie 1500 atvejų, kai vaikams buvo nustatyta laikinoji (globa) rūpyba, iš minėtų atvejų laikinoji globa (rūpyba) jau pasibaigė 662 vaikams.

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė: ,,Vaikai – būsimieji valstybės vadovai“

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) gynėjai Monikai Pažarauskienei teko svarbi užduotis – Jėzuitų mokykloje dalyvauti demokratijos popietėje. Vaiko teisių gynėja ne tik stebėjo mokyklos Seimo rinkimus, bet ir skaitė paskaitą apie vaikų teises ir pareigas. Akcentuota, kad labai svarbu nuo vaikystės išmokti suprasti visų žmonių teises ir pareigas.

Demokratijos pamokos sumanymas – leisti pradinukams patiems ,,prisiliesti“ prie tikrosios politikos, t.y. rinkimų – pilietinės pareigos, kuri teks vaikams, kai jie sulauks 18-kos metų. Jėzuitų mokyklos Seimo rinkimai vyko lyg tikrame gyvenime. Pirmiausia mažieji piliečiai turėjo gauti asmens dokumentą, nes be jo dalyvauti rinkimuose neįmanoma. Gavę dokumentus keliolika vaikų iškėlė savo kandidatūras, o rinkėjai iš karto susidomėjo būsimo Seimo darbu - kaip mokyklos gyvenimas galėtų pagerėti ir kokias problemas būtų galima išspręsti kartu su vietos Seimo nariais.

Kandidatai į mokyklos Seimą pristatė savo būsimus darbus, o rinkėjai dėstė savo lūkesčius, pvz. tokius kaip reikia įrengti skambutį lauke, kad visi girdėtų, kada baigiasi pertrauka.

Mokyklos Seimo rinkimuose vaikai pamatė, kaip atrodo balsavimo biuleteniai, lyg tikruose Seimo rinkimuose diskutavo su kandidatais. Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė, apžiūrėjusi rinkiminių apylinkių balsavimo sales, kurios buvo įrengtos labai tikroviškai, pagyrė vaikus už aktyvumą, supratimą, pilietinę drąsą.

,,Vaikai - labai svarbi visuomenės dalis, todėl su vaikais kalbėti apie valstybę ir jos piliečius - būtina“, – akcentavo vaiko teisių gynėja.

Pasak  VTAS vyr. specialistės Monikos Pažarauskienės, vaikai bus rinkėjai ir bus renkami, todėl jie jau dabar aktyviai mokosi, kas yra teisės ir pareigos tiek valstybėje, tiek mažesnėje bendruomenėje, tokioje kaip mokykla.

Demokratijos popietėje VTAS specialistė taip pat vaikams skaitė paskaitą apie valstybės gyventojų teises ir pareigas, akcentavo, kad vaikų teisė mokytis, o pareiga – stropiai mokytis yra svarbu valstybei.

159 rinkėjai išsirinko devynis Jėzuitų mokyklos Seimo narius. Vaikų gynėjai išrinktiems mokyklos Seimo nariams dovanojo Vaiko konstitucijas.

Ypatingų atvejų metu dažniausiai nukenčia vyresnio amžiaus vaikai

Šiais metais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) užfiksavo, jog ypatingų atvejų metu iš viso galimai nukentėjo 135 vaikai: 93 mergaitės ir 42 berniukai. Ypatingų atvejų metu dažniau nukenčia vyresnio amžiaus (10-14 ir 15-17 m.) vaikai, tai sudaro daugiau nei 70 proc. visų nukentėjusių vaikų.

„Daugiau nei 100 ypatingų atvejų kilo, kai vaikai augo šeimoje ar globėjų (rūpintojų) šeimoje. Dažniausia ypatingų atvejų priežastis - seksualinis smurtas. Tarnyba, reaguodama į kiekvieną pranešimą bet kuriuo paros metu, stengiasi kuo labiau mažinti ypatingų atvejų skaičių ir stabdyti seksualinį smurtą prieš vaikus“ - apie ypatingus atvejus pranešė Skaistė Vasiliauskė, Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyriausioji specialistė. 

Ypatingas atvejis – tai galimas vaiko teisių pažeidimas, kai yra pagrindas manyti, kad prieš vaiką galimai panaudoti tyčiniai smurtiniai veiksmai arba vaiko savižudybės, bandymo nusižudyti, sukeliančio grėsmę gyvybei, atvejai. Ypatingas atvejis gali būti ir dėl nepriežiūros, kai vaikui įtariama arba nustatyta mirtis, sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat galimi su seksualine prievarta ir prekyba vaikais susiję atvejai.

Tarnyba į namus vyksta tik gavus pranešimą, savavališkai šeimos nėra tikrinamos. Per šiuos metus buvo užfiksuoti iš viso 129 ypatingi atvejai: 112 ypatingų atvejų, kai vaikai augo šeimoje ar globėjų (rūpintojų) šeimoje, ir 17 ypatingų atvejų, kai vaikai globojami (rūpinami) šeimynose ar globos institucijose.

Dažniausia ypatingų atveju priežastis – seksualinis smurtas. 25 vaikai nukentėjo dėl suicidinio elgesio (tyčinio apsinuodijimo medikamentais, savęs žalojimo ir kt.), 9 vaikai patyrė sunkius sveikatos sutrikdymus, 3 vaikai mirė ir 5 vaikai nusižudė. 

Iš visų 93 nuo seksualinio smurto nukentėjusių vaikų 31 nukentėjo nuo nepilnamečių (pavyzdžiui, vyresnių draugų), likusią dalį smurtautojų sudarė pilnamečiai asmenys, iš kurių 16 buvo vaikui artimi asmenys (tėvai, seneliai, broliai ar seserys ir pan.), o net 39 vaikai galimai nukentėjo nuo jiems pažįstamų pilnamečių naudotos seksualinės prievartos.

„Žmonės nelieka abejingi ir vis dažniau praneša Tarnybai apie galimus smurto atvejus, todėl labai tikimės, kad ateityje ypatingų atvejų skaičius ženkliai sumažės”- kalbėjo Tarnybos specialistė.

Panevėžio apskrities VTAS specialistai: „Kupiškis susidūrė su iššūkiu - rajone nėra nė vieno budinčio globotojo“

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistai inicijavo susitikimą su Kupiškio rajono seniūnijų socialiniais darbuotojais, švietimo įstaigų socialiniais pedagogais bei kitais specialistais dirbančiais su šeimomis ir vaikais. „Kupiškio rajone iškyla nemažai problemų, kai reikia užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką. Tai vienintelis rajonas apskrityje šiandien neturintis budinčių globotojų, trūksta susikalbėjimo tarp institucijų“, - apie susitikimų poreikį sakė Panevėžio apskrities VTAS vedėja Žaneta Ginaitė.

Į Kupiškį atvykę apskrities vaiko teisių apsaugos specialistai akcentavo, kad būtinas visų institucijų bendras ir kryptingas darbas siekiant užtikrinti tinkamą socialinių paslaugų teikimą vaikui ir šeimai.  „Tikimės, kad Kupiškio rajono socialinių paslaugų centro Globos centras imsis veiksmų, viešinimo programų, kad rajone atsirastų budinčių globotojų. Tam reikia visos bendruomenės pastangų ir nuoseklaus specialistų darbo - motyvuoti žmones priimti likimo skriaudžiamus vaikus į savo šeimą. Jau nuo kitų metų nei vienas vaikas nebus apgyvendinamas vaikų globos namuose, manau, tai iššūkis rajonui“, - susitikime sakė Panevėžio apskrities VTAS vedėja Žaneta Ginaitė ir pažymėjo, kad prieš akis dar du mėnesiai per kuriuos reikia labai rimtai padirbėti, kad Kupiškyje atsirastų žmonių, norinčių ir galinčių dirbti budinčiais globotojais.

Susitikime dalyvavo ne tik seniūnijų socialiniai darbuotojai, švietimo įstaigų socialiniai pedagogai, bet ir kiti su vaikais dirbantys ir jų interesus atstovaujantys specialistai: vaiko gerovės komisijų nariai, atvejo vadybininkai,  policijos pareigūnai. Tad, pabrėžiant budinčių globotojų svarbą, jiems buvo pristatytas gynėjų ir budėtojų darbas, mobiliosios komandos teikiamos paslaugos šeimai.

„Svarbu, kad skirtingose institucijose dirbantys specialistai suprastų kitų darbo specifiką. Visi esame tampriai susiję, o bendras tikslas – saugus vaikas. Todėl, pirmiausia, turi būti užtikrintas tarpinstitucinis susikalbėjimas ir pagarba kolegoms, tuomet bus lengviau ir žmones motyvuoti imtis kilnaus ir visai visuomenei labai svarbaus ir būtino darbo – tapti budinčiais globotojais“, - sakė Ž. Ginaitė.

Panevėžio apskrities VTAS vedėja specialistus paragino sutelkti jėgas budinčių globotojų paieškai, o visais vaiko teisių apsaugos klausimais kreiptis į VTAS darbuotojus. Susirinkusius informavo, kad vaiko teisių gynėjai yra pasiruošę ir dalyvauja tiek tėvų, tiek bendruomenių susirinkimuose ir yra atviri diskusijoms bei konsultacijoms.

Konferencija pagalbą teikiantiems specialistams: krizės keliauja iš kartos į kartą

Pagalbą į krizę patekusiems asmenims ir šeimoms teikiančius specialistus subūrė Kaune vykusi praktinė-mokslinė konferencija, kurioje diskutuota savižudybių prevencijos, psichologinės-emocinės krizės, konsultacinės pagalbos teikimo ir kt. klausimais. Konferencijos pranešėjai pabrėžė, jog laiku suteikta reikiama pagalba – galimybė „išlipti“ iš nesibaigiančių problemų liūno ir užkirsti kelią skaudiems padariniams.

VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centro organizuotoje konferencijoje “Psichologinė krizė. Pagalbos metodai ir būdai” kalbėta ne tik apie pagalbos teikimą tiems, kuriuos kamuoja įvairios problemos, bet ir tiems, kurie skuba šią pagalbą suteikti nukentėjusiesiems. Pabrėžta, jog krizė gali ištikti kiekvieną, tačiau reagavimas į ją priklauso nuo individualių žmogaus charakterio savybių, puoselėjamų vertybių bei gyvenimiškosios patirties.

Konferencijoje skambėję pranešimai palietė jautriausias nūdienos temas: nuo savižudybių prevencijos iki šeimose gajų problemų – smurto, alkoholizmo, nesantaikos – keliaujančių karta iš kartos. Pastarąsias problemas savo kasdieniame darbe atpažįsta ir sprendžia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūriniuose padaliniuose dirbančios mobiliosios komandos.

„Vaiko paėmimas iš šeimos – jau savaime yra krizė, kurios įveikimui reikalingos didelės pastangos ir ryžtas. Mes negalime išspręsti už tėvus juos kamuojančių problemų, bet galime pasiūlyti jiems reikalingą pagalbą. Siekiame, kad su krize susidūrę asmenys suprastų, jog esame jų pusėje, tad judėti į priekį padeda tik abipusis pasitikėjimas ir bendradarbiavimas“, – teigia Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos priklausomybių ligų specialistė Indrė Preisaitė.

Pranešimą „Mobiliosios krizių komandos Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės“ konferencijoje skaitė ir Tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyr. specialistė Jurgita Barysienė. Ji pažymėjo, kad mobilių komandų sukūrimas išties pasiteisino. Specialistės teigimu, mobiliosios komandos reaguoja į įvykius nedelsiant bei suteikia skubią, intensyvią pagalbą į krizę patekusiai šeimai. Pirmosios 14 dienų, anot pranešėjos, dažnai šeimai ir būna lemiamos, apsisprendžiant dėl tolimesnio bendradarbiavimo su pagalbą teikiančiais specialistais.

J. Barysienė konferencijos dalyviams pabrėžė, jog pagrindinis mobiliųjų komandų tikslas –  padėti šeimai ir vaikui suvaldyti krizę, identifikuoti ir spręsti iškilusias problemas, padėti šeimos nariams koreguoti elgesį taip, kad tėvai ar vienintelis iš tėvų galėtų užtikrinti vaikui saugią gyvenamąją aplinką. Specialistė susirinkusiuosius informavo ir apie kitų metų pokyčius, planuojamus mobiliųjų komandų darbo veikloje.

Nepilnamečių pasiryžimas ankstyvai motinystei: priežastys ir pasekmės

Asmenybės branda, karjeros siekiai ir finansinio stabilumo troškimas paskatina šiuolaikinę tėvystę atidėti vyresniam amžiui. Bet yra ir išimčių – kai kurios merginos, dar nesulaukusios pilnametystės, ryžtasi ankstyvajai motinystei. „Kai nepilnametės susilaukia savo vaikų, mes tampame atsakingi tiek dėl jų pačių, tiek dėl jų gimusių atžalų saugumo ir gerovės“, teigia Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Viktorija Sinkevičiūtė.

Vaiko teisių apsaugos specialistai mini atvejus iš savo darbo praktikos, kuomet ankstyvajame amžiuje, kone paauglystėje, motinystę pasirinkusioms merginoms tenka suteikti ne tik psichologinę, bet ir socialinę pagalbą.

„Visų pirma, mes rūpinamės nepilnamečių ir jų mažylių interesais. Siekiame, kad buities sąlygos būtų palankios vaikų auginimui, jaunos mamos turėtų galimybę mokytis, šeimai būtų teikiamos reikalingos socialinių darbuotojų ir psichologų konsultacijos“, – sako Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Viktorija Sinkevičiūtė.

Vaiko teisių apsaugos specialistė teigia, jog pasitaiko atvejų, kai jaunos merginos, dar būdamos paauglės, šeimyninį gyvenimą ir vaikelio gimimą planuoja sąmoningai, siekdamos pakeisti savo esamą padėtį. Dažnai jos pasigenda šiltų jausmų ir globos iš savo tėvų ar globėjų, stokoja finansinių lėšų, nėra užtikrintos dėl ateities norų ir tikslų. Veikiausiai tokios aplinkybės nulemia lūkestį, kad ankstyva motinystė taps lemiamu gyvenimo pokyčiu.

„Mergaitės dažnai susikuria iliuziją, kad pabėgusios iš šeimos, kurioje nėra artimo ryšio su tėvais, stinga pinigų ir kitų reikiamų dalykų, jų gyvenimas kardinaliai pasikeis – taps šviesus, ramus, stabilus. Deja, realybė dažnai būna tokia: šeimyninę laimę bandoma kurti su vyresniais asmenimis, kurie, sužinoję apie merginų nėštumą, palieka jas likimo valiai – be pastogės ir pinigų, sužeistomis širdimis ir sujauktomis mintimis“, – pasakoja V. Sinkevičiūtė.

Jos teigimu, ankstyvajame amžiuje vaikelio susilaukusios merginos būna ypač jautrios ir emociškai pažeidžiamos, tad negaunant palaikymo iš artimųjų, vienintele paguoda joms tampa specialistų teikiama pagalba ir parama.

„Kaskart rūpinantis jaunomis motinomis, kurioms, rodos, dar pačioms trūksta tėviškos globos, užplūsta daug minčių ir jausmų. Tokiems atvejams skiriame dvigubai daugiau savo dėmesio ir laiko, nes specialistų pagalba būna reikalinga ne tik mamai, bet ir jos mažyliui. Stebint, bendraujant ir rūpinantis jauna mergina nuo pat jos nėštumo pradžios iki vaikelio gimimo, abipusis ryšys nenutrūksta tol, kol ji tampa pilnamete. Per kelis metus toks ryšys peržengia darbines ribas ir formulumus – kalbamės, domimės jų kasdienybe, dalinamės išgyvenimais ir patirtimi ne tik darbo valandomis“, – atskleidžia V. Sinkevičiūtė.

Psichologė: „Geriausias laikas motinystei – sulaukus asmenybės brandos“

Psichologinės paramos ir konsultavimo centro psichologė Giedrė Širvinskienė įvardija, jog vienos iš pagrindinių, nepilnamečių nėštumą sąlygojančių, priežasčių yra ankstyva santykių paieška, kuomet jaučiamas meilės ir šilumos trūkumas artimiausioje aplinkoje. „Kai merginos nepatiria tėviškos meilės, jos skubama ieškoti kažkur kitur“.

Psichologės teigimu, motinystė ankstyvame amžiuje dažnai susilaukia neigiamos reakcijos, pasmerkimo ir atstūmimo iš aplinkinių, kartais – net ir iš pačių artimiausių žmonių. Šeimoje patirtas artimųjų priešiškumas, engimas, ar netgi „varymas iš namų“, skatina merginas rinktis galimybę atsisakyti dar negimusio kūdikio. „Po tokio žingsnio gali kilti naujos problemos – savęs nuvertinimas, nepagarba sau, atsitiktinių santykių paieška“.

G. Širvinskienė pabrėžia, kad laiku suteikta artimųjų parama ir specialistų pagalba gali padėti išvengti pasekmių, dėl kurių ateityje dažnai gailimasi.

„Žinau ne vieną atvejį, kai jaunos merginos, susilaukusios vaikų, sėkmingai juos užaugina. Net jeigu jos daro klaidas, stokoja tam tikrų įgūdžių ar žinių, bet iš visos širdies stengiasi dėl savo vaiko gerovės – jos turi galimybę tampti puikiomis motinomis. Svarbu, kad reikiamu momentu, kuomet dėl motinystės sunkumų norisi palūžti, būtų suteikiama reikiama pagalba, palaikymas, padrąsinimas nepasiduoti ir judėti į priekį“, – sako  G. Širvinskienė.

Psichologė pataria merginoms pagal galimybes nėštumą planuoti ir jam ruoštis iš anksto. Jos teigimu, geriausias laikas motinystei yra tuomet, kai žmogus sulaukia savo asmenybės brandos, jaučiasi tvirtai ir stabiliai tiek emocine ir psichologine, tiek finansine prasme.

Po vaiko teisių gynėjų inicijuotų susitikimų ugdymo įstaigose smurto tema, klausimai kilo socialiniams pedagogams

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai su  Alytaus miesto ugdymo įstaigų socialiniais pedagogais aptarė jiems iškilusius klausimus, kurie dažniausia atsiranda ne bendraujant su vaikais, o bandant bendradarbiauti su tėvais. Susirinkusiųjų pedagogų ir vaiko teisių gynėjų nuomone, glaudus tėvų bendradarbiavimas su mokykla yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių efektyvią pagalbą spendžiant vaikui kylančias problemas.

„Iš socialinių pedagogų sužinojome, jog kai kurie emocijų ir elgesio sutrikimų turintys vaikai, kurių pastaruoju metu mokyklose daugėja, dažnai nesulaukia tinkamos specialistų pagalbos dėl to, kad jos nepriima pastarųjų vaikų tėvai, neigdami, kad jų atžalos turi problemų“, - po susitikimo su socialiniais pedagogais kalbėjo Renata Kruk, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vyresnioji patarėja.  

Pasak socialinių pedagogų, tėvai, kurių vaikai turi emocijų ir elgesio sutrikimų, dažnai supyksta kai pedagogės praneša, kad jų vaikai neadekvačiai elgiasi. Nepriima minties, kad jų vaikams reikia specialistų pagalbos, neretai neigia problemą bei tikina, kad namuose vaikas taip nesielgia, kad jiems pavyksta susitarti. 

Vaiko teisių gynėjai siūlo tėvams nebijoti pripažinti problemos, o sužinojus  apie galimą vaiko sutrikimą nedelsiant kreiptis patarimo į specialistus. 

„Jie turi suprasti, kad vaikas iš tokių problemų neišaugs, o problema tik gilės“, - teigė Renata Kruk, Alytaus apskrities VTAS vyresnioji patarėja. 

Susirinkusiųjų pedagogų ir vaiko teisių gynėjų nuomone, glaudus tėvų bendradarbiavimas su mokykla yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių greitą ir reikalavimus atitinkančią pagalbą vaikui.

Būtent pedagogai mato vaiką kiekvieną dieną ne namų aplinkoje, atkreipia dėmesį, kaip jis elgiasi su bendraamžiais, pastebi elgesio sutrikimus ankstyvoje jų pasireiškimo stadijoje. 

„Tėvams neigiant vaiko elgesio problemą ir atsisakant bendradarbiauti su pedagogais, neieškant būdų padėti vaikui keisti elgesį bei tais atvejais, kai mokykla jau išnaudojusi visas turimas pagalbos vaikui priemones, o jo elgesys vis tiek nesikeičia, būtina kreiptis į VTAS“, - susitikimo metu kalbėjo Agnė Malakauskaitė, Alytaus apskrities VTAS patarėja Alytaus mieste. 

„Bendrauti ir analizuoti problemas siūlyčiau ne tik su vaikų, turinčių emocijų ir elgesio sutrikimų tėvais, tačiau ir su  visais klasės vaikais ir jų tėvais, paaiškinti, kaip jie turėtų bendrauti su  elgesio ar emocijų sutrikimų turinčiais vaikais. Būtina mokyti vaikus tolerancijos, gebėjimo nesmerkti kitaip besielgiančių bendramokslių paaiškinant, kaip reiktų reaguoti į galimą kitokį jų elgesį“, - kalbėjo R. Kruk.

 

Mobilioji komanda: ,,Šeima, norinti augti kartu su vaiku, pasiryžta nuveikti daug“

,,Jeigu nori nueiti greičiau, tai eik vienas. Jeigu nori nueiti toliau – eik drauge su kitais“, – tokiu posakiu pradedamas susitikimas – mokymai, kur dalyvavo Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) mobilioji komanda (MK) ir apskrityje dirbantys atvejo vadybininkai. 

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) mobilioji komanda ir su dešimtimis šeimų dirbantys atvejo vadybininkai pritarė, kad tik glaudžiai dirbant kartu galima pasiekti geresnių rezultatų - greičiau nustatyti ir išspręsti šeimos problemas ir grąžinti vaikus.  Visų tikslas yra bendras – saugus vaikas šeimoje. Mobilioji komanda, kai vaikui nustatytas aukščiausias grėsmės lygis, su šeima dirba 14 kalendorinių dienų. Gerąja patirtimi dalijasi Šiaulių apskrities VTAS mobiliosios komandos (MK) socialinė darbuotoja.

,,Viename rajone nutiko nelaimė – mama, auginanti tris vaikus, prieš juos smurtavo. Vaikus teko paimti iš šeimos. Moterį tuo metu paliko ir gyvenimo draugas. Mama nebesirūpino vaikais – jų nelankė, beveik nesidomėjo, kaip jiems sekasi. Reikėjo kantrybės motyvuoti mamą, bendrų ilgų pastangų, kad mamos gyvenime vyktų pokyčiai ir kad vaikai su mama vėl būtų kartu. Sutelkus jėgas su psichologais, atvejo vadybininkais, socialiniais darbuotojais ir organizavus pagalbą rezultatas pasiektas – vaikai su  mama vėl gyvena kartu. Šiuo metu Krizių centre, bet svarbiausia, kad kartu ir šeimoje nėra smurto“, – sako MK socialinė darbuotoja Laura Kasputienė.

,,Jeigu su MK susitiktume dar dažniau, rezultatai būtų dar geresni. Dabar bendras MK ir atvejo vadybininkų darbas labai padeda greičiau rasti būdų, kaip padėti šeimai, nes mobilioji komanda daug bendrauja su šeimomis ir mums atsiunčia rekomendacijas dar iki atvejo vadybos (AV) posėdžio“, – pažymėdama kaip svarbu bendras darbas VTAS specialistei antrino ir atvejo vadybininkė Svetlana Elenauskienė iš Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro.

Svarbiausias mobiliosios komandos (MK) tikslas – šeimai, išgyvenančiai santykių su vaikais krizę suteikti kuo geresnę pagalbą, parodyti galimybes keistis į gerąją pusę. Šiuo metu tam mobilioji komanda turi 14 dienų, nuo sausio 1-osios bus skiriama 30 dienų.

Kai vaikas, nustačius aukščiausią grėsmės lygį paimamas iš šeimos, su ja, arba su tėvu, kuris galbūt vienas augina vaikus MK specialistės susitinka tikrai ne vieną kartą. ,,Būna, kad važiuojam kelias dienas iš eilės, prisitaikom, kaip žmogui patogiau. Svarbu, kad jis priimtų pagalbą ir norėtų keistis.  O pagalba tokia – yra nustatomi vertinimai, kai išaiškėja rizikos ir saugumo veiksniai parenkami pagalbos būdai. Pvz., jeigu išryškėja priklausomybė, rekomenduojamas gydymas, suteikiama informacija, kur ir kaip tai galima padaryti, jeigu tai yra psichologinės problemos, tai rekomenduojama psichologo pagalba. Kitą dieną, jeigu žmogus sutinka, vėl važiuojame į šeimą, motyvacijas keistis sustipriname. Neretai būna taip, kad vien problemos įvardijimas jau diktuoja pagalbos būdus. Vaikų tėvai pamato save iš šalies. Pagaliau, MK yra tie specialistai, kurie paaiškina, kad vaikas iš šeimos paimtas ne šiaip ir yra visos galimybės vaiką susigrąžinti“, – sako MK socialinė darbuotoja Laura Kasputienė. 

Šiaulių apskrityje per metus – nuo 2018 liepos iki 2019 liepos – MK aplankė 139 šeimas.  Apsilankymų skaičius keleriopai didesnis, nes vienai šeimai užtenka trijų apsilankymų, kitai jau reikia ir šešių.  Dažniausiai šeimos, kur vaikams nustatytas aukščiausias grėsmės lygis, pagalbą priima. Šiaulių apskrityje per metus jos atsisakė tik 20 šeimų.

Po 14 - kos dienų MK perduoda rekomendacijas savivaldybės paskirtam atvejo vadybininkui. ,,Kai mes jau taikom atvejo vadybą, šeima ar vienas iš tėvų jau būna supažindintas su pagalbos galimybėmis. Neretai svarbiausia yra priklausomybės ligų specialisto ir psichologo pagalba. Būna, kad dėl skurdo tėvai ar vienas jų negali važinėti į konsultacijas, tai tenka vežioti. Kartą teko net vykti pas darbdavį ir įtikinėti, kad jo darbuotojui reikia pagalbos, nes jis nori susigrąžinti vaikus, tai žmogui reikia suteikti laivą valandėlę nuvykti pas specialistą. Sunkokai, bet darbdavį įtikinome“, – darbo subtilybes pasakoja atvejo vadybininkė Sonata Būzienė.

,,Kokį bendrą tikslą matote, kai dirbate su šeima, patyrusia krizę?“, – klausė bendradarbiavimo mokymų organizatorė Žmogaus studijų centro konsultantė Nomeda Brazdžiūnaitė – Sanden.

,,Saugus vaikas saugioje šeimoje“, – toks buvo vieningas atvejo vadybininkų ir MK atsakymas.

Siekiant išsaugoti vaiką šeimoje, sunkumų patiriančios šeimos apgyvendinamos krizių centre

Kai šeima ar joje augantis vaikas susiduria su problemomis, vaiko teisių gynėjai reaguoja vieni pirmųjų. Vienas iš būdų pagelbėti sunkumų patiriančiai šeimai su vaikais – visos šeimos apgyvendinimas krizių centre, kur kompleksinė specialistų pagalba – ir vaikui, ir mamai, ir tėvui – teikiama visą parą. Sprendimą, ar šeimą apsigyventi krizių centre – geriausias sprendimas konkrečiu atveju, priima vaiko teisių apsaugos specialistai bendradarbiaudami su atvejo vadybininku.

„Krizių centre motinos ar tėvai su vaikais apgyvendinami tais atvejais, kai šeimai reikia nuolatinės kompleksinės pagalbos, kad nereikėtų taikyti griežčiausios vaiko apsaugos priemonės vaiką atskirai apgyvendinant nuo tėvų. Ši priemonė kaip pagalba šeimai taikoma tuomet, kai nustatomas pagalbos šeimai poreikis, kai šeimos gyvenamoji aplinka nėra saugi nei pačiam vaikui, nei vaiko vienam iš tėvų ar netgi abiems tėvams. Apsigyventi krizių centre rekomenduojama toms šeimoms, kurioms, tarkime, trūksta socialinių įgūdžių rūpintis vaikais. Pavyzdžiui, motina dėl įgūdžių stokos, negeba laiku pamaitinti kūdinio. Šalia esantis socialinis darbuotojas pasirūpins, kad būtų užtikrinti būtiniausi vaiko poreikiai, kad nekiltų grėsmė vaiko saugumui ir sveikatai. Mama, kilus neaiškumams, taip pat gali kreiptis bet kuriuo paros metu“, – sako Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vedėja Irena Gaigalienė.   

Apsigyventi krizių centre taip pat neabejotinai siūloma mamoms su vaikais, kurios patiria įvairų smurtą, nes apgyvendinimas saugiame centre suteikia stiprybės motinai, kad ji suprastų esanti ne viena. Mamą su vaikais agyvendinus krizių centre bei moteriai su vaikais išėjus iš nesaugios aplinkos jos savivertė išauga ir ji geriau gali pasirūpinti savo vaikais, išauga jos autoritetas vaikų akyse.

Anot skyriaus vedėjos I. Gaigalienės, pasitaiko, kad šeimos patiria santykių krizę, vaiko elgesio ar kitus sunkumus, tačiau svarbu, kad šiais atvejais žmonės žinotų, kur kreiptis profesionalios pagalbos, kad būtų aiškus pagalbos jiems planas ir platus spektras kokybiškų ir nemokamų socialinių paslaugų.

„Mūsų tikslas – išsaugoti ne tik tėvų ir vaikų ryšį, bet ir kad jie kiekvieną dieną fiziškai būtų kartu. Manome, kad tai atitinka geriausius vaiko interesus. Svarbiausia, kad šeima noriai bendrautų su vaiko teisių apsaugos specialistais ir geranoriškai priimtų siūlomą pagalbą“, – VTAS vedėja I. Gaigalienės.

Krizių centre apgyvendinta šeima gauna kompleksinę specialistų pagalbą. Be to, šeima „išimama“ iš jai įprastos aplinkos, kurioje niekas nemotyvavo keisti gyvenimo būdo. „Pavyzdžiui, motina buvo pasiryžusi keisti savo gyvenimo būdą, tačiau nesulaukė aplinkinių palaikymo, prarado motyvaciją nuolat gaudama tik neigiamas nuostatas. Antra, ji jaučiasi žymiai saugesnė būdama krizių centre, nes, kaip žinome, itin dažna priežastis, kodėl šeimos nesikreipia pagalbos net patirdamos smurtą, – nesitiki būti apsaugotos nuo smurtautojo nei pačios, nei jų vaikai. Taigi, apgyvendinus krizių centre, užtikrina saugumą. Tik patekę į saugią aplinką žmonės išdrįsta spręsti ilgą laiką šeimą kankinusius sunkumus“, – sako VTAS vedėja. 

Jūratė Mieželytė, Utenos apskrities VTAS Visagine patarėja prisimena šeimą, kuriai padėjo būtent apgyvendinimas krizių centre. „Buvo gautas pranešimas, kad kūdikį auginanti moteris nuolat girtauja.

Paaiškėjo, kad tai vaiko teisių apsaugos specialistams žinoma šeima, nes motina jau yra praradusi ne vieną savo vaiką. Darbo su šeima metu išsiaiškinta, kad mama deda pastangas neprarasti savo mažiausio vaiko, nori jį auginti pati, tačiau ne visuomet pakanka stiprybės. Specialistų pasitarimo metu nuspręsta, kad šiuo atveju būtų geriausia šeimai pasiūlyti apsigyventi krizių centre. Mama labai nenoriai, bet sutiko kurį laiką, t.y. kol jos draugas yra ligoninėje, pagyventi šeimos krizių centre. Su ja buvo sutarta, kad tai bus dar vienas svarus įrodymas, kad ji nori gyventi kartu su savo vaiku. Motina nuvyko susipažinti su krizių centro darbuotojais ir pripažino, kad daug kas yra geriau, nei tikėjosi. Moteris su kūdikiu Šeimos krizių centre praleido apie 2 mėnesius. Per tą laiką šeima buvo stebima ir konsultuojama“, – pasakojo patarėja J. Mieželytė.

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. veiksianti vaiko teisių apsaugos ir pagalbos šeimai sistema

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pasikeitimai 

Sistema Lietuvoje

Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

DUOMENYS RENKAMI IŠ ĮVAIRIŲ REGISTRŲ 

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia 

2019.01.01 - 2019.09.30 Tarnybos statistiniai duomenys 

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X