Naujienos

Policijos pareigūnai – artimiausi pagalbininkai

Susitikimas su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovais pradėtas nuo padėkos žodžių.  „Esat artimiausi mūsų pagalbininkai jautriose situacijose, sakome ačiū visiems pareigūnams už tikrą nuoširdumą ir rūpestį dėl bendro tikslo – vaiko saugumo“, – kalbėjo policijos ir vaiko teisių specialistų susitikimą inicijavusi Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė.

Į susitikimą su skyriaus komanda atvyko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Pliavga ir Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas Gintautas Žukauskas.

D. Pliavga pasidžiaugė, kad policijos pareigūnų ir vaiko teisių specialistų bendradarbiavimas po reformos praėjus daugiau nei pusmečiui nusistovėjo, vyksta sklandžiai. Tai, anot pareigūno, parodė ir iki metų galo policijoje vykdyta stebėsena. „Praėjusių metų liepą sutarėme, kad gelbėsime kuo tik galime bet kokiam įvykiui nutikus, ar iškilus nenumatytoms aplinkybėms. Pradžia visada sunki“,  – jautriai kalbėjo pareigūnas.

Vyresnioji patarėja Sigita Mockienė bei patarėjai Kauno apskrities VPK aptarnaujamuose rajonuose su pareigūnais aptarė darbinius klausimus dėl neblaivumo nustatymo asmenims ir šių duomenų pateikimo, diskutavo apie pažeidimų fiksavimo niuansus ir atvejus, kai svarbu dalytis informacija.

Sutarta susitikti dažniau, aptarti darbo eigoje kylančius bendradarbiavimo klausimus. Kauno apskrities VPK aptarnauja Kauno apskrities vaiko teisių apimamus Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių ir Jonavos rajonus.

 

 

Tarnybos direktorė: „Šiuo metu pagrindinis tikslas – baigti komplektuoti kolektyvą ir suaktyvinti visuomenės informavimą“

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau - Tarnyba) direktorė Alina Jakavonienė lankydamasi Telšių ir Klaipėdos apskričių vaiko teisių apsaugos skyriuose pažymėjo, kad Tarnyba išgyveno pradžios krizes ir pradeda dirbti rutininiu ritmu.

„Artimiausi tikslai yra pabaigti formuoti Tarnybos personalą ir suaktyvinti visuomenės informavimą. Dauguma kolektyvo dirba jau ritmingai, vis daugiau šeimų supranta mūsų veiklą, supranta, kad Tarnyba skirta ginti vaiko teises, o ne skirti šeimas“, - pažymėjo Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Pasak p. A. Jakavonienės, artimiausiu metu bus aktyvinamas ir visuomenės informavimas: „Dar daugiau bendrausime su visuomene, susitiksime su partneriais - švietimo, gydymo įstaigų specialistais, dar daugiau teiksime informacijos visuomenei, tėvams, šeimoms, rengsime susitikimus ir aiškinsime, kad mūsų tikslas - saugus vaikas šeimoje."

Taip pat direktorė paragino bendradarbius išlaikyti rimtį, kol vyksta savivaldos rinkimai ir nepasiduoti provokacijoms, nes tikrai yra politikų, kurie naudosis vaikų klausimais savo politinėje agitacijoje.

„Esame valstybės institucija ir nesikišame į politinius procesus. Mums svarbiausia laiku prevenciškai užkirsti kelią nelaimei, smurtui prieš vaikus“, - pažymėjo direktorė Alina Jakavonienė.

Ieškoti geriausių pagalbos šeimai priemonių reikia ne tik savivaldybės teritorijoje, bet ir regiono ar šalies mastu

Vasario mėnesį net triskart Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai organizavo tarpinstitucinius pasitarimus su Zarasų, Utenos ir Anykščių rajono savivaldybėse pagalbą vaikui ir šeimai organizuojančių bei teikiančių institucijų atstovais – socialiniais partneriais. Susitikimo metu ne tik aptarti praėjusių metų veiklos rezultatai, bet ir ieškota sprendimų, kaip operatyviai organizuoti pagalbą vaikui ir šeimai, kuo sklandžiau apsaugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir geriausius interesus. 

„Manau, kad atvejo vadybos metu teikiama pagalba turi būti suprantama plačiąja prasme. Taigi, ieškoti geriausių pagalbos šeimai priemonių reikia ne tik konkrečios savivaldybės teritorijoje, bet ir regiono ar visos šalies mastu. Nepamirškime, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta, jog, taikant atvejo vadybą, pagalba vaikui ir šeimai turi būti orientuota į kompleksiškumą, t. y. teikiama ne tik vaikui, bet ir jo biologiniams tėvams, įtėviams, globėjams (rūpintojams)“, – sako Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė.  

Pasitarimo metu laikytasi vieningos nuomonės, kad institucijos, kurios rūpinasi vaikų gerove, turi bendrą tikslą – užtikrinti kiekvienam vaikui galimybę saugiai augti savo biologinėje šeimoje. Deja, ne visi tėvai geba pasirūpinti tinkama savo atžalų priežiūra, suteikti jiems geriausias sąlygas augti šeimoje nepatiriant smurto, alkoholizmo ir kitų neigiamų veiksnių. Dėl šios priežasties iškilo klausimas, kas turi organizuoti pagalbą tėvams, kuriems laikinai apribota tėvų valdžia, o jų vaikams nustatyta nuolatinė globa.

„Visų pirma, tėvai, kuriems laikinai apribota tėvų valdžia, patys turi būti iniciatyvūs ir suinteresuoti, kad išnyktų aplinkybės, dėl kurių imtasi šeimai skaudžių priemonių, t. y. dėl nesaugios aplinkos vaikas apgyvendintas atskirai nuo tėvų. Noriu pabrėžti, kad teisiškai kreiptis į teismą dėl laikinojo tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali tik patys tėvai. Taigi, jeigu tėvai yra suinteresuoti keisti savo netinkamą elgesį ir jiems reikalinga pagalba, asmenys turi teisę kreiptis į savivaldybę, kad gautų kompleksines paslaugas. Ir, priešingu atveju, jeigu tėvai nerodo noro ir pastangų keisti savo netinkamą gyvenimo būdą, deja, Tarnyba, teisės aktų nustatyta tvarka, turi kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo“, – teigė skyriaus vedėja I. Gaigalienė. 

Pasitarimų metu skyriaus vedėja I. Gaigalienė pristatė praėjusių metų II pusmečio veiklos analizę, įvykusius pokyčius bei numatomus teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, pakeitimus. 

Primename, jog aukščiausias grėsmės vaikui lygio nustatymas ir jo paėmimas iš tėvų ar atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė apsaugos priemonė, kai kyla reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Vaikai iš tėvų paimami tik išskirtiniais atvejais. Jeigu šeima turi sunkumų, vaiko teisių specialistai pirmiausia išsiaiškina situaciją ir siūlo pagalbą šeimai, šią įgyvendina savivaldybėje dirbantys atvejo vadybininkai.

Nustačius nesaugią aplinką vaikui, visada prašoma, kad vaiką laikinai globotų artimieji giminaičiai, giminaičiai ar asmenys su vaiku susieti emociniais ryšiais. Tik tais atvejais, kai nėra giminaičių ar asmenų, su vaiku susietų emociniais ryšiais, laikinoji globa gali būti nustatoma globos centre, perduodant vaikus prižiūrėti budintiems globėjams, teikiantiems profesionalias paslaugas arba šeimynoje.

Alytaus rajono vaikų globėjų gretas papildė keturi naujokai

Alytuje įteikti pažymėjimai dar keturiems Alytaus rajono gyventojams, planuojantiems tapti globėjais. Tris mėnesius dalyvavę mokymuose pagal bendrąją globėjų ir įtėvių rengimo programą (toliau – GIMK) šiandien jie jau pasirengę imtis atsakingos globėjų misijos.

Šiuo metu šešiasdešimt šešiose Alytaus rajono šeimose globojami šimtas keturi vaikai, o nuo 2018 metų liepos 1-osios iki dabar net dvylika šeimų buvo pravesti GIMK mokymai.

Alytaus apskrities vaiko teisių skyriaus specialistai (toliau – VTAS) Alytaus rajone ir Alytaus rajono savivaldos atstovai susitiko su globėjais ir globos koordinatoriais, pasveikino naujai į globėjų gretas stosiančiuosius, šnekučiavosi prie puodelio arbatos apie džiugias akimirkas ir, žinoma, rūpesčius. O rūpesčių yra, kad ir paprastų, tokių, kaip neįrengtos, bet labai reikalingos žaidimų aikštelės kiemuose ar neatsakyti kasdieniai klausimai. Globėjai išreiškė didelį norą bendrauti vieni su kitais, kad reikiamu momentu gautų patarimą iš bendraminčių, pasidalintų išgyvenimais. VTAS darbuotojų nuomone, atsiradęs bendravimo poreikis – puikus paskatinimas nedelsiant jungtis prie vaikų globėjų ir įtėvių asociacijos „Šviesa“, kurios steigėjas Evaldas Petraitis gyvena Alytaus rajone.

„Bendravimas ir dalinimasis patirtimi labai svarbus, ypač tokioje jautrioje sferoje, kaip globa. O bendraujant neoficialioje aplinkoje, prie puodelio arbatos, kaip šiandien žmonės atsipalaiduoja, atsisako oficialumų, daug laisviau leidžiasi į diskusiją. Tikiuosi šiandien atsakėme į visus globėjams rūpėjusius klausimus. Norėtųsi daugiau tokių susitikimų ir pokalbių“, - kalbėjo Renata Kruk Alytaus apskrities VTAS patarėja Alytaus rajone.

Savo priklausomybių nepripažįstančių tėvų „nuopelnas“ – kasdien į „karą“ einantys vaikai

„Tai ką išgyvena vaikas, augdamas šeimoje, kurioje vienas ar abu tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, galima prilyginti potrauminio streso sutrikimui, kuris išsivysto žmonėms, dalyvavusiems karo veiksmuose ar išgyvenusiems stichines nelaimes“, – tvirtino Romalda Stasionienė, Alytaus apskrities vaiko teisių skyriaus (toliau – VTAS)  mobiliosios komandos vyriausioji specialistė (psichologė).

Alytuje įvyko Alytaus priklausomybių konsultacinio punkto veiklos rezultatų pristatymas. „Šiandienos susitikimą galime pavadinti apskritojo stalo diskusija. Mes kalbėjomės ne tik apie Priklausomybių ligų specialistų asociacijos darbus, priklausomybės alkoholiui žalą, bet diskutavome ir apie Alytuje veikiantį Priklausomybių konsultacinį punktą, ir jo naudą alytiškiams“, – susitikimo įspūdžiais dalijosi Virginijus Tamulionis, Alytaus apskrities VTAS mobiliosios komandos vyriausiasis specialistas (priklausomybių specialistas) ir susitikimo organizatorius.

Susitikime dalyvavo ir Priklausomybių ligų specialistų asociacijos (toliau - asociacija) pirmininkas Gytis Jurevičius ir pirmininko pavaduotojas Deividas Smailys. Į diskusiją su asociacijos atstovais atvyko Vaiko teisių skyriaus, policijos, Bendruomenės namų, Socialinių paslaugų centro, SOS vaikų kaimai Lietuvoje, Psichologinės pedagoginės tarnybos, Psichikos sveikatos centro, Visuomenės sveikatos biuro, Pusiaukelės namų atstovai.

Pasak D. Smailio informacija apie priklausomybes, jų padarinius aktuali ne tik organizacijoms, dirbančioms su socialiai pažeidžiamais žmonėmis, bet ir kiekvienam mūsų. Atlikus tyrimus išaiškėjo, kad net 49 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų rizikingai vartoja alkoholinius gėrimus. Tai nereiškia, kad jie turi priklausomybę, bet riba, skirianti nuo jos, labai maža ir šie skaičiai verčia susimąstyti. 

Alytaus apskrities VTAS specialistai įsitikinę, kad pirmas žingsnis kovoje su krize suvokimas – kuo ilgiau šeima neigs priklausomybę, tuo gilesnes traumas patirs vaikai.

V. Tamulionio nuomone, darbas su šeimomis, išgyvenančiomis krizes – didelis iššūkis. Juk svarbiausia, kad šeima įveiktų sunkumus, o vaikai vėl jaustųsi saugūs savo namuose, su savo tėvais. „Nemenka dalimi jaučiuosi už tai atsakingas, nes privalau priklausomybę turinčius šeimos narius nukreipti tinkama linkme“, – kalbėjo V. Tamulionis, po darbo valandų Alytaus apskrities VTAS, besidarbuojantis Alytaus priklausomybių konsultaciniame punkte. 

Dažnai į šį punktą kreipiasi būtent tos šeimos, su kuriomis VTAS Mobiliosios komandos specialistai susiduria kasdienėje savo veikloje. „Pamatęs tuos žmones atėjusius į Priklausomybių konsultacinį punktą, lengviau atsidūstu – reiškia mano darbas nenuėjo veltui, jie motyvuoti ir pasirengę keistis“, – pasidžiaugė V. Tamulionis.

Jaunųjų teisininkų kvietimu Seime faktais griauti mitai apie „vaikų grobimus“

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM direktorė Alina Jakavonienė Seime vykusioje diskusijoje: „Vaikų teisės: kokių sprendimų reikia Lietuvai?“ pabrėžė, kad kai kurie atskirų organizacijų nariai kuria mitus apie naująją vaikų apsaugos sistemą, tačiau jie visi sudūžta į faktus. Skaidres galite rasti čia

„Vaikų teisių gynėjų tikslas yra saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus. Mūsų tikslas nėra bausti tėvus, mūsų tikslas – saugoti vaikus. Mūsų misija – ginti, gelbėti, gerbti, girdėti, globoti kiekvieną vaiką“, – konferencijos pradžioje sakė A. Jakavonienė.

Kaip pagrindinius pertvarkos tikslus A. Jakavonienė išskyrė ankstyvą atpažinimą šeimų, auginančių vaikus, kurios galimai patiria smurtą ar kitus socialinės rizikos veiksnius. Anot jos, šiame kontekste labai svarbus nepakantumo vaiko teisių pažeidimams visuomenėje ugdymas, visuomenės įtraukimo į šeimų, patiriančių socialinę riziką, atpažinimo didinimas bei pareigos informuoti apie galimus vaiko teisių pažeidimus įtvirtinimas įstatyme.

Tarnybos direktorė A. Jakavonienė pažymėjo, kad vaiko teisių ir interesų apsaugos stiprinimas užtikrinamas keliomis pagrindinėmis priemonėmis: vaiko teisių apsaugos užtikrinimas 24/7, valstybės vaiko teisių apsaugos funkcijos delegavimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, vienodo vaiko teisių apsaugos standarto užtikrinimas visoje LR teritorijoje bei vaiko teisių apsaugos sistemos skaidrumo užtikrinimas.

„Gavę informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vaiko gyvenamojoje ar kitoje neutralioje aplinkoje, kurioje tuo metu yra vaikas, vaiko teisių apsaugos specialistai apsilanko itin skubiai: smurto atveju – tą pačią dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas (gavus pranešimą iš policijos – per 1 valandą), kitais atvejais – per 3 darbo dienas“, – sakė A. Jakavonienė.

Per 7 mėnesius (nuo 2018 m. liepos 1 dienos) gauta apie 10 tūkst. pranešimų dėl beveik 14 tūkst. vaikų, kai galimai buvo pažeistos vaiko teisės. Beveik 70 proc. tokių pranešimų gaunama iš policijos, rečiausiai pranešimai gaunami iš mokytojų ir medikų.

Daugiau statistikos rasite čia.

Renginio metu auditorija supažindinta su vaikų teisių apsaugos teisine aplinka, prelegentai pateikė savo požiūrį į atskirus politikų siūlymus, diskutavo dėl  Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojų kompetencijas ir kvalifikaciją.

Jeigu užteko meilės vienam vaikui, užteks ir dar keturiems

Nuolatinė vaiko globa – atsakingas žingsnis, kurį pasiryžta žengti tikrai ne kiekviena šeima. Nuo pat pirmos minutės, nusprendus suteikti likimo nuskriaustam vaikui saugų prieglobstį, namų šilumą ir dalį savo širdies, reikia paaukoti ir daug kantrybės, norint, jog globojamas vaikas jaustųsi esąs savas ir pilnavertis šeimos narys. O jeigu meilės, kuri dažniausiai skiriama vienam globojamam vaikui, prireiktų iškart keturiems? „Iš pradžių laikinai globojome du vaikus, po to galvojome, jog laikinai priimsime dar du jų brolius, bet ilgainiui pripratome prie jų visų ir nebegalėjome išsiskirti, nes tapome viena šeima“ – pripažino kaunietė Lina, kartu su vyru Rimantu nusprendę nuolatinai globoti keturis, našlaičiais likusius, vienos šeimos vaikus – tris brolius ir sesutę.

(Visų šiame straipsnyje minimų asmenų vardai pakeisti, siekiant apsaugoti jų privatumą ir vengiant, kad situacijos būtų atpažintos).

Laikinoji vaikų globa tapo nuolatine

Ugnė ir Matas gyveno laikinojoje globoje jau apie metus, kai šeimą papildė dar du jų broliai – Lukas ir Aurimas. Visi keturi vaikai yra tikri broliai ir sesuo, kurie, dar būdami mažamečiai, neteko savo biologinių tėvų. Vaikų globėjais tapę Lina ir Rimantas tikina, jog iš pradžių neketino tapti daugiavaike šeima, nes vaikais rūpinosi tik laikinai, tačiau ilgainiui, susipažinus su visais vaikais ir iškart juos pamilus, ryžosi tapti jų nuolatiniais globėjais.

„Tarp mūsų stiprus ryšys užsimezgė nuo pat pirmų dienų, kai tik susipažinome. Kiekvieną dieną norėjosi juos visus apkabinti, pabučiuoti, apsaugoti. Juk tie vaikai jau buvo nuskriausti likimo, negalėjome jų nuskriausti dar kartą. O ir mergaitė, augusi su mumis jau kurį laiką, pasakė, kad be brolių niekur neisiu“, jaudinančią savo šeimos istoriją, pasiryžus globoti keturis vaikus, papasakojo globėja.

 

Vaikų talentai džiugina globėjus

Abu sutuoktiniai užaugino pilnametį sūnų, kuris sėkmingai sukūrė savo šeimą ir tėvų namus paliko jau prieš kelerius metus. Linos teigimu, šeimoje atsiradus keturiems vaikams, namai vėl atgijo juose pilna šurmulio, juoko, gyvybės.

„Vaikai yra labai judrūs, energingi, jų visur pilna. Stengiamės, kad jie savo energiją tinkamai išnaudotų, todėl visi trys berniukai lanko dziudo užsiėmimus, o pastebėję, kad mergaitė yra muzikali, paskatinome ją lankyti muzikos mokyklą ir mokytis chorinio dainavimo“, vaikų gebėjimais ir talentais pasidžiaugė moteris.

Anot globėjos, pasididžiavimą kelia ir vaikų noras mokytis. Lina teigė, jog Ugnės mokslo rezultatai puikūs, todėl ji – viena iš klasės pirmūnų. Berniukai taip pat stengiasi mokytis pavyzdingai, neatsilikti nuo sesers. Vaikai laikosi drausmės ir namuose – padeda globėjams atlikti buities darbus, kartu gamina maistą.

„Geri, protingi vaikai. Esame labai laimingi, kad jie su mumis", – pripažino Lina.

 

Specialistai šeimą mini geriausiais žodžiais

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistas Valdemaras Ivankevičius, kreipęsis į teismą dėl nuolatinės globos paskyrimo vaikams, teigė, jog itin stiprus ryšys tarp globėjų ir jų globotinių buvo akivaizdus dar iki teismo dienos.

„Mačiau, jog vaikai labai myli Liną ir Rimantą, nesitraukia nuo jų nė per žingsnio, stovi apglėbę vieni kitus. Esu įsitikinęs, jog tokios šeimos, kurioje dabar gyvena vaikai, norėtų kiekvienas, – teigė teisininkas V. Ivankevičius.

Pasak jo, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai paragino sutuoktinius baigti globėjų ir įtėvių kursus bei tapti nuolatiniais vaikų globėjais, nes nesinorėjo, jog broliams ir seseriai tektų išsiskirti, gyventi skirtingose šeimose.

Sutuoktinių tinkamumą tapti nuolatiniais globėjais įvertino ir Kauno miesto Vaikų gerovės centro „Pastogė“ globos ir įvaikinimo tarnybos socialinė darbuotoja Virginija Virbalienė. Anot jos, tai ypatingi žmonės, kurie galėtų tapti pavydžiu kitoms Lietuvos šeimoms.

„Tai išties retas atvejis mūsų darbo praktikoje ir jaudinantis iki pat širdies gelmių. Mums ši šeima ir jos poelgis nuolatinai globoti visus keturis vienos šeimos vaikus kelia ypatingą pagarbą ir pasididžiavimą“, – patikino socialinė darbuotoja V. Virbalienė.

 

Šeimos išgyvenančios sunkumus naudojasi suteiktomis galimybėmis

Sausio mėnesį Lietuvoje aukščiausias grėsmės lygis vaikui buvo nustatytas tik 103 atvejais. Iš jų laikinoji globa patvirtinta 87 atvejais. Taip pat vien per sausį 71 kartą (o per 7 mėnesius - 300 kartų) atvejo vadybos posėdžiuose buvo konstatuota, kad tėvai sprendžia problemas ir vaikai buvo sugrąžinti į biologinės šeimos aplinką. Visus naujausius Tarnybos statistinius duomenis galite rasti čia: http://www.vaikoteises.lt/lt/veikla/statistika/

Primename, jog aukščiausias grėsmės vaikui lygio nustatymas ir jo paėmimas iš tėvų ar atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė apsaugos priemonė, kai kyla reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Vaikai iš tėvų paimami tik išskirtiniais atvejais. Jeigu šeima turi sunkumų, vaiko teisių specialistai pirmiausia išsiaiškina situaciją ir siūlo pagalbą šeimai, šią įgyvendina savivaldybėje dirbantys atvejo vadybininkai.

Nustačius nesaugią aplinką vaikui, visada prašoma, kad vaiką laikinai globotų artimieji giminaičiai, giminaičiai ar asmenys su vaiku susieti emociniais ryšiais. Tik tais atvejais, kai nėra giminaičių ar asmenų, su vaiku susietų emociniais ryšiais, laikinoji globa gali būti nustatoma globos centre, perduodant vaikus prižiūrėti budintiems globėjams, teikiantiems profesionalias paslaugas arba šeimynoje.

Vaikai yra visuomenės dalis, kuri savarankiškai negali spręsti iškilusių problemų, nes jiems trūksta žinių, gebėjimų ar galimybių, suaugusieji gali piktnaudžiauti savo galia. Todėl buvo nuspręsta, kad reikia įstatymo ginančio vaikų teises ir 1996 metų kovo 14 d. Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Įstatymas nustatė pagrindines vaiko teises bei laisves, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, tėvų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybes už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas.

Kaip rodo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos statistiniai duomenys, nuo Vaiko teisių apsaugos sistemos reformos pradžios 2018 m. liepos 1 d. sumažėjo atvejų, kada vaikams buvo nustatytas aukščiausias grėsmės lygis, t.y. kai buvo iškilęs pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, taip pat padaugėjo atvejų, kada tėvams bendradarbiaujant su Tarnyba ir pakeitus savo elgesį vaikai perkelti dėl kilusio pavojaus jų saugumui sugrįžo į šeimas.

Ankstesnis 1 2 3 ... 56 Sekantis
X