Naujienos

Beveik trečdalis vaikų po intensyvaus mobiliosios komandos darbo grįžta į šeimas

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius per pusmetį dėl 1308 vaikų gavo pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Per tą patį laikotarpį apie 10 proc. vaikų nustatytas antrasis grėsmės lygis (nustatytas pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei). Beveik trečdalis iš tėvų paimtų vaikų per itin trumpą laiką (2-14 dienų) po intensyvaus mobiliosios komandos darbo grįžo į savo biologinę šeimą.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki metų pabaigos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai inicijavo pagalbą beveik 500 šeimų, kurioms kompleksinę pagalbą teikė atvejo vadybininkai, dirbantys savivaldybėje. Praktika rodo, kad tik vykstant glaudžiam vaiko tėvų ir vaiko teisių apsaugos bei pagalbą teikiančių specialistų bendradarbiavimui pasiekiamas pagrindinis tikslas – kad vaikas augtų šeimoje.

„Vaiko teisių apsaugos specialistai nori, kad vaikai augtų šeimoje, saugioje aplinkoje, apsupti tėvų meilės, šilumos bei rūpesčio. Prieš vaikui grįžtant į šeimą atvejo vadybos posėdžio metu yra vertinami pokyčiai šeimoje, t. y. rizikos (ar jei išliko, ar yra naujų) bei apsaugos (tai, kas padeda ar padėtų minimalizuoti atitinkamą rizikos veiksnį) veiksniai, specialistų, teikusių pagalbą šeimai informacija“, – sako Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Sandra Vrublevskienė.

Jos  teigimu, glaudus  bendradarbiavimas su socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojais vyksta tam, kad nebūtų pažeidžiamos vaikų teisės ir geriausi interesai, kad būtų pasirūpinta šeimos socialine ir psichologine gerove.

„Vaikas, sugrįžęs į biologinę šeimą, nėra paliekamas likimo valiai – kurį laiką vaiko teisių apsaugos specialistai ir toliau palaiko glaudų kontaktą su socialiniais darbuotojais, siekdami, kad didelis dėmesys būtų skiriamas rūpinimuisi šeimos psichologine ir socialine gerove“, – teigia Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Rima Butkienė.

Atvejo vadybos posėdžių metu Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos specialistai su savivaldybės administracijos paskirtu atvejo vadybininku, šeima, specialistais (socialiniais darbuotojais, psichologais, sveikatos priežiūros ir kt.) aptaria atvejo vadybos planą, jo tikslus, uždavinius, pasiektus rezultatus. Atvejo vadybos posėdžiuose ne kartą konstatuota, kad atvejo vadybos efektyvumas nukenčia tuomet, kai šeimai stinga motyvacijos keisti gyvenimo būdą, elgesį arba tais atvejais, kai reikalingos išskirtinės paslaugos. S. Vrublevskienės nuomone, tokiais atvejais tikslingai į atvejo vadybos procesą įtraukiamas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, nes būtent šis specialistas turi galimybę inicijuoti bei ieškoti paslaugų ir kitose savivaldybėse.

„Esu įsitikinusi, kad glaudus vaiko teisių apsaugos specialistų bendradarbiavimas su paslaugas teikiančiais ir jas organizuojančiais, koordinuojančiais partneriais, leidžia parinkti kiekvienai šeimai tinkamiausias pagalbos priemones. Kartu tai užtikrina kokybišką darbą, kuriantį vaiko ir šeimos pasitikėjimą vaiko teisių apsaugos ir pagalbą teikiančiais specialistais“, – teigė S. Vrublevskienė.

Primename, jog nuo 2018 m. liepos 1 d. centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą, teisinė vaiko teisių apsauga priskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o socialinė apsauga – švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos srities paslaugų teikimas šeimoms, kurios susiduria su sunkumais, išliko savivaldybių funkcija.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos misija – saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus.

 

Ministras L. Kukuraitis: pasiekėme kompromisą dėl vaikų apsaugos

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektui, kuris vaiko paėmimą iš tėvų numato tik kraštutiniu atveju ir kuriame atsižvelgiama į daugelio šeimų organizacijų išsakytus prašymus aiškiai apibrėžti, kada vaikas gali būti paimamas iš jam nesaugios aplinkos, patikslinti, kas yra psichologinis smurtas ir nepriežiūra.

„Šiuo įstatymu mes aiškiai įtvirtiname esminį principą – vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius. Taip pat numatome „pagalvę“ šeimoms, kuriose vaikui kilo pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai, bet šeima nori ir turi jėgų keistis: tokiais atvejais pasitelksime giminaičių ar kitų artimų asmenų pagalbą užtikrinant vaiko saugumą, blogiausiu atveju vaikas su tėvais ar vienu iš tėvų galės būti apgyvendinamas krizių centre, kur galima užtikrinti, kad nebus smurto“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Pritarimas po svarstymo reiškia, kad Seimas dėl šio projekto balsuos dar vieną kartą – pavasario sesijoje. Teisės akto pakeitimai įsigalios, jeigu bus priimti Seime ir jeigu juos pasirašys prezidentė.

„Noriu padėkoti visiems Lietuvos žmonėms, visoms organizacijoms, kurios nebuvo abejingos, teikė savo pasiūlymus, kaip pataisyti įstatymą. Kiekviena kritika yra naudinga, jeigu tik mokame ja pasinaudoti. Manau, kad jungtinis įstatymas, kuriame sugulė kompromisiniai pasiūlymai yra geras, o toliau mūsų visų ir vėl lauks sunkus darbas – užtikrinti gerą ir šeimoms draugišką Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų darbą ir įtvirtinti visų mūsų gebėjimą nenaudoti smurto ar fizinių bausmių prieš vaikus“, - sako ministras L. Kukuraitis.

Laikinasis svečiavimasis – būdas padėti vaikui augti

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) Vilkaviškio rajone specialistų susitikimo su Vilkaviškio rajono Švietimo pagalbos tarnybos, vykdančios Globos centro funkcijas metu išgryninta problema – vaikų, gyvenančių globos  įstaigose, laikinasis svečiavimasis nėra toks dažnas, kaip norėtųsi.

Vilkaviškio rajono VTAS darbuotojai organizavo susitikimą su Vilkaviškio rajono Švietimo pagalbos tarnybos, vykdančios Globos centro funkcijas specialistais, kad aptarti globos proceso organizavimą, užtikrinant vaikų bendravimą su giminaičiais ir kitais su jais emociniais ryšiais susijusiais asmenimis.

Net ir tais atvejais, kai tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių negali patys auginti vaiko, o vaikui nustatyta globa, labai svarbu, kad nebūtų nutraukti artimųjų ir vaikų santykiai. Palaikyti ryšius su šeima ir žmonėmis, su kuriais yra emocinis ryšys būtina. „Tik palaikydamas santykius su artimaisiais vaikas suvoks savo identitetą, išsiugdys savivertę. Vaiko svečiavimasis šeimoje padeda formuotis suvokimui apie šeiminius ryšius ir jų modelį, kas neabejotinai pasitarnaus jam ateityje“, – savo nuomone dalijosi Dovilė Burbaitė, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Vienas iš būdų, užtikrinančių vaiko ryšių su artimaisiais palaikymą – laikinas svečiavimasis. Kas tai yra? Tai – galimybė vaikui, augančiam globos namuose, susitikti su giminaičiais praleisti kartu laiką: per atostogas, šventes, savaitgaliais.

Tačiau akivaizdu, kad šia galimybę naudojamasi retai. Pavyzdžiui, Vilkaviškio rajone 2018 metais iš 48 vaikų, gyvenančių globos institucijose, tik 15 jų vyko svečiuotis (7 vaikai brolio ar sesers, 4 – kitų giminaičių bei 4 kitų asmenų –  ne giminaičių) šeimose.

Svarbu paminėti, kad laikinasis svečiavimasis organizuojamas asmens, norinčio su vaiku praleisti laiką, ir paties nepilnamečio bei globos institucijos susitarimo pagrindu. Svarbiausia išklausyti vaiko nuomonę ir norus.

„Norėtųsi, kad institucijose globojami vaikai kuo dažniau lankytųsi pas artimuosius. Viliuosi, kad taip ir bus ateityje“, – kalbėjo Rasa Blažaitienė, Marijampolės apskrities VTAS Vilkaviškio rajone patarėja.

Informacijos dėl svečiavimosi tvarkos ir procedūrų galite  rasti čia: http://www.pertvarka.lt/globa/vaiko-sveciavimasis/ 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos misija - saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus. Pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis užtikrinamos visos vaiko teisės ir siekiama, kad visi pasaulio vaikai turėtų laimingą vaikystę - Vaiko teisių konvencija, priimta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1989 m. lapkričio 20 d. Vaikų teises taip pat užtikrina LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.

 

 

 

Daugiau paslaugų globėjams – kokybiškenė pagalba vaikams

Institucijos, kurios rūpinasi vaikų gerove, turi bendrą tikslą – užtikrinti kiekvienam vaikui galimybę saugiai augti savo biologinėje šeimoje. Deja, ne visi tėvai geba pasirūpinti tinkama savo atžalų priežiūra, suteikti jiems geriausias sąlygas augti šeimoje nepatiriant smurto, alkoholizmo ir kitų neigiamų veiksnių. Krizinėse situacijose atsidūrusių šeimų vaikais dažnai tenka pasirūpinti įstaigoms, suteikiančioms laikiną prieglobstį globėjų šeimose. Aptarti aktualius laikinosios globos klausimus Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai pakvietė Kauno miesto vaikų gerovės centro „Pastogė“  (toliau – VGC „Pastogė“ ) atstoves.

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. patarėja Diana Raimonda Barauskienė susitikime akcentavo pagalbą vaikui ir šeimai. „Sunkumus patiriančioms šeimoms turi būtų suteiktos kvalifikuotų specialistų paslaugos, tačiau svarbu tinkamai pasirūpinti ir globoje atsidūrusių vaikų savijauta, padėti globėjams kokybiškai vykdyti savo atsakingą veiklą“, - dėstė D. R. Barauskienė.

VGC „Pastogė“ globos ir įvaikinimo tarnybos socialinės darbuotojos patikino, jog yra rengiamas projektas, kurio dėka vaikus globojančios šeimos gaus platesnį spektrą reikiamų paslaugų: psichologų konsultacijų, socialinių darbuotojų pagalbą ir kt.

Susitikime buvo įžvelgta ir problemų. Minėta, jog itin jaučiamas trūkumas globėjų, galinčių suteikti globą neigaliesiems, paaugliams ir delinkventinio elgesio vaikams. Specialistai išsakė viltis, kad didesnis dėmesys šeimoms, globojančioms vaikus, ir efektyvesnis paslaugų teikimas, tikėtina, jog pritrauks daugiau asmenų, norinčių ir galinčių pasirūpinti vaikų gerove.

„Džiaugiuosi, jog turime tokį centrą, kuris suteikia realią pagalbą tiek vaikams, tiek nelaimėn patekusiems jų tėvams. Nors visi atliekame skirtingas funkcijas, bet tik susitelkę bendram darbui ir dalindamiesi savo patirtimi, galime pasiekti geriausių veiklos rezultatų“, - apibendrino D. R. Barauskienė.

Vaikų gerovės centro „Pastogė“ misija - suteikti apleistam, skriaudžiamam vaikui laikiną prieglobstį globėjų šeimoje, padėti biologinei vaiko šeimai išspręsti problemas, kad vaikas galėtų grįžti atgal į namus, arba surasti jam naują šeimą. Šiuo metu centre laikinai gyvena devyni vaikai.

 

Trejus metus bus stiprinamos paslaugos, padėsiančios šeimai įveikti sunkumus

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pradeda vykdyti projektą, kuris skirtas vaikus auginančioms šeimoms ir globėjams teikti kompleksines paslaugas, siekiant įgalinti šeimą įveikti iškilusius sunkumus. Nuo šių metų sausio startavo Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas projektas Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001 „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“.

Planuojama projekto įgyvendinimo trukmė – 3 metai (iki 2022 m. pabaigos).

Projekto tikslinės grupės: globos centrų darbuotojai, mobiliųjų komandų darbuotojai.

Projekto laikotarpiu numatoma visų savivaldybių globos centruose sukurti papildomas specialistų darbo vietas: psichologų, globos koordinatorių arba socialinių darbuotojų. Taip pat bus parengta metodinė programa, kuria remdamiesi globos centro darbuotojai vaikams ir jų globėjams (rūpintojams) teiks kokybiškas, užsienio gerąja patirtimi pagrįstas, bet Lietuvos gyventojams pritaikytas socialines paslaugas.

Projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ tikslas – įveiklinti globos centrus ir užtikrinti mobiliųjų komandų darbą visoje Lietuvoje.

Pasak Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Vitos Šulskytės, itin svarbu, kad globos centrų teikiamos paslaugos būtų ne tik reglamentuojančių aprašų puslapiuose, tačiau jų naudą pajustų globėjai, rūpintojai, įtėviai ar asmenys norintys jais tapti. Ypatingai svarbi globos centrų veikimo pradžia, paslaugų kokybė, nuo to priklauso ir asmenų, kuriems skirtinos paslaugos, pasitikėjimas paslaugų teikėjais. Be to, globos centrų veikimo skirtingose svaivaldybėse patirtis yra skirtinga ne tik laiko prasme, t.y. kada jie yra pradėję veiklą bei kokios patirties turi dirbantys specialistai, tačiau ir požiūriu, idėjomis, kaip jie gali skatinti globą šeimoje ir įvaikinimą, kaip ir kokią pagalbą teikti budintiems globotojams, kaip informuoti apie galimybę konsultuotis su tam tikrais sunkumais susidūrusius globėjus ar įtėvius ir pan.   

„Viliamės, kad įgyvendinant šį projektą sustiprės globos centrai, o tuo pačiu jie galės teikti efektyvesnę ir svaresnę pagalbą globėjams bei jų globojamiems vaikams“, – sako V. Šulskytė.

Projekto metu taip pat bus stiprinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas: vyks apskritojo stalo diskusijos visose regionuose, nacionalinio lygmens suvažiavimai, bus vykdoma globos centrų veiklos kokybės stebėsena ir vertinimas.

Projekte taip pat numatoma mobiliųjų komandų darbuotojų (psichologų, socialinių darbuotojų bei darbuotojų, turinčių žinių bei patirties dirbant su priklausomybių turinčiais asmenimis) veiklos efektyvinimas bei jų kompetencijų tobulinimas.

Mobiliosios komandos specialistai šeimai padeda suvokti apie šeimoje esančią krizę, paėmus vaiką iš šeimos dėl jam kilusio pavojaus saugumui, sveikatai ar gyvybei, ir priimti sprendimą dėl problemų sprendimų, motyvuoja pokyčiams, o neretai ir padeda jų siekti.

Vaiko teisių specialistai nuolat tobulina psichologines žinias

Darbas Vaiko teisių apsaugos skyriuje reikalauja žinių iš įvairių sričių, viena jų – psichologija. Todėl Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) patarėja Lazdijų rajone Daiva Gorochovenkienė suorganizavo susitikimą su Lazdijų sveikatos centro medicinos psichologe Roma Žalimiene.

Pokalbio su psichologe metu aptarti įvairūs darbiniai klausimai: kaip elgtis įtemptoje situacijoje, kaip rasti bendrą kalbą su agresyviai nusiteikusiais klientais, kaip išvengti nesusipratimų darbinėje veikloje ir net kolektyve.

„Galiausiai, mūsų susitikimas, galima sakyti, virto į grupinę terapiją. Juk ne paslaptis, jog šiomis dienomis vaiko teisių apsaugos specialistai išgyvena daug įtampos. Darbuotojams kyla nesaugumo, nerimo jausmas. Labai džiaugiuosi, kad R. Žalimienė rado laiko susitikti su mumis ir atsakyti į rūpimus klausimus.“, - pažymėjo D. Gorochovenkienė.

 „Deja, tačiau tenka pripažinti, jog susidūrus su sudėtingomis situacijomis mūsų kasdieniame darbe, psichologo pagalbos prireikia ne tik šeimoms, išgyvenančioms krizes, bet ir mums – Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams“, – apie darbinę kasdienybę kalbėjo patarėja. 

Pasak Lazdijų rajono VTAS darbuotojų, tokie susitikimai padeda surasti išeitis iš jautrių situacijų ir  nugalėti iššūkius.

„Gera pradžia – pusė darbo. Esu įsitikinusi, kad tokie susitikimai labai reikalingi. Stengsimės panašius profesinės terapijos susitikimus organizuoti ir ateityje“, – džiaugėsi D. Gorochovenkienė.

Vaiko nuomonės išklausymas – jam draugiškoje aplinkoje vaiko kambaryje

Siekdama geriau atliepti vaiko interesus, Tarnyba įrengė per 60 Vaikų kambarių – bent vieną kiekvienoje savivaldybėje esančiame teritoriniame vaiko teisių apsaugos padalinyje. Vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais – tokią nepilnamečių teisę įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, vaiko teisių gynėjai, savo kasdienėje veikloje labai dažnai turi pasikalbėti su vaiku, išgirsti jo lūkesčius: apie santykius su tėvais, artimaisiais, globėjais, asmenimis, susijusiais su juo emociniais ryšiais, ar – visai nepažįstamais.

"Vaiko kambario įrengimo tikslas - užtikrinti vaikui draugišką, emociškai priimtiną aplinką. Prabėgo pusmetis nuo to laiko, kai vaiko teisių apsaugos sistema tapo vieninga. Tad ir patalpas vaikams visuose teritoriniuose skyriuose įrengėme vienodai jaukiai. Manome, kad yra svarbu su vaiku kalbėtis tokioje aplinkoje, kurioje jis jaustųsi ramus", - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

„Manyčiau, kad tokių kambarių nauda yra akivaizdi, nes, nesvarbu kokio amžiaus vaikai bebūtų,  patekę į įstaigą – ar tai būtų VTAS, ar policija, ar ligoninė –  patiria didžiulį stresą. Situacijos, kai vaiką kalbina jam nepažįstamas suaugęs žmogus, nėra malonios. O štai tinkamai įrengtoje erdvėje vaikas gali atsipalaiduoti, apsiprasti, nusiraminti, jaustis saugiau. Labai svarbu, kad kambaryje yra skirtingų pagalbinių priemonių, kurios tinkamos kalbantis su skirtingo amžiaus vaikais, t. y. vienos priemonės tinka penkiamečiui, kitos –  paaugliui“, – sako Olga Leikina, Vilniaus apskrities VTAS psichologė.

Marijampolės apskrities VTAS vedėja Dovilė Burbaitė išskyrė svarbiausius atskiros vaikų erdvės privalumus: „Patalpos, tikslingai įrengtos tam, kad vaikas jaustųsi komfortiškai, sudaro galimybes specialistams lengviau pradėti ir užmegzti kontaktą su nepilnamečiais, o tuo pačiu – ir objektyviai įvertinti aplinkybes, dėl kurių reikalinga išgirsti vaiko balsą. Mūsų patirtis parodė, kad vaikai jaučiasi saugesni matydami, jog pokalbis vyksta visiškai konfidencialioje, ramioje ir jiems priimtinoje aplinkoje“.

Anot D. Burbaitės, vaikams įrengtos patalpos gali būti naudojamos ir tais atvejais, kai į skyrių atvyksta asmenys su vaikais spręsti įvairių klausimų, pavyzdžiui, gauti reikiamą pažymą. Vaikai, prižiūrimi darbuotojų, mielai tą laiką, kol tėvai tvarko dokumentus, žaidžia vaikų kambaryje.

„Mūsų skyriuje yra įrengti 2 vaiko kambariai – abiejuose  pastato aukštuose, tad vaikai visada būna arčiau tėvų. Pastebėjome, kad tėvai, sutvarkę reikalus su vaiko teisių apsaugos specialistais, mielai prisijungia prie savo žaidžiančių vaikų: padeda jiems spalvinti, dėlioti dėliones, paskaito knygą. Vyresnio amžiaus vaikai susirango ant sofos, apsikamšo pagalvėmis, skaito ar tiesiog ilsisi. Visuomet vaikams pasiūlome atsigerti ar pasivaišinti“, – vardina Žaneta Ginaitė, Panevėžio miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja.

Suprantant, kad specialistai bendrauti su vaikais turi atsižvelgdami į jų amžių, brandą bei turėti kitų specialių žinių, jie nuolat gilina savo žinias kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai dalyvavo mokymuose „Vaiko nuomonės išklausymas ir vertinimas“ tema, kurių metu aptarta pokalbio su vaiku struktūra ir eiga, pasirengimas pokalbiui ir pokalbis su vaiku, vaiko nuomonės išklausymas ir jos vertinimas, vaiko poreikių nustatymas pagal amžiaus tarpsnius bei aptarti teisiniai aspektai, susiję su vaiko nuomonės išklausymu ir kt. Tarnyba ir toliau didins specialistų kompetencijas bendravimo su vaiku ir kitose srityse.

Atsispyrę alkoholiui, apsaugo savo vaikų likimus

Po Vaiko teisių apsaugos sistemos reformos praėjus daugiau nei pusei metų, jau matomas darbo su sunkumų patiriančia šeima rezultatas. Kauno apskrityje, per sudėtingiems atvejams labai trumpą pusės metų laikotarpį, nuoseklus darbas davė rezultatą net 9-iose šeimose, į jas galėjo grįžti 18 vaikų. 

Kai šeima arba vienas iš tėvų pasiryžo keistis ir svarbiausius įsipareigojimus jau įvykdė, vaikui baigiama laikinoji globa ir jis grįžta į namus.  Kėdainių rajone stiprybės atsispirti alkoholiui savyje rado keturis vaikus auginanti šeima. Prienų rajone specialistų atkaklumu ir profesionalumu pasiekta pokyčių dar dviejose šeimose, į jas metams baigiantis grįžo penki vaikai. Panašiai sekasi ir Jonavos, Kauno, kituose  rajonuose.

Kiekvieną iš šių šeimų vaiko teisių apsaugos ir socialinėje srityje dirbantys žmonės laiko didžiuliu laimėjimu. Suaugusiųjų gyvenimo pokyčiai tiesiogiai siejasi su vaikų emocine būsena, gyvenamąja vieta ir pilna to žodžio prasme – ateitimi.  

“Laikinosios globos tikslas kuo greitesnis vaiko grąžinimas į pasikeitusią šeimą. Manau, kad statistika atspindi kryptingo specialistų darbo pasiekimus, sveikintinos tėvų pastangos - pamažu keičiasi požiūris į siūlomą pagalbą, ji priimama noriau“, – kalbėjo Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Sigita Mockienė.

Į pagalbą suklupusiai šeimai ateina visuose Tarnybos padaliniuose dirbanti mobilioji komanda su psichologu, priklausomybės ligų specialistu ir socialiniu darbuotoju; iš jos darbą perima savivaldybės atvejo vadybininkas su konkrečiai situacijai formuojama specialistų grupe.

 „Kiekvienu atveju stengiamės surasti stipriąsias žmogaus savybes ir jas motyvuoti, paskatinti nepasiduoti, dorotis su problemomis. Specialistai žino motyvaciją padedančius palaikyti mechanizmus“,  –  patirtimi dalijosi vyresnioji patarėja.

Su skaudžiomis istorijomis kasdien susiduriantys vaiko teisių apsaugos specialistai atviri – devyniais atvejais iš dešimties, krizinės situacijos kaltininkas yra alkoholis. Jis veda į vaikų neprižiūrą, skurdą, socialinį apleistumą, gimdo smurtą. Metų metais girtavus, problemai einat iš kartos į kartą, kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą, reikia žygdarbiui prilygstančių pastangų. Bet tai įvyksta.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius apima Kėdainių, Raseinių, Jonavos, Kaišiadorių, Prienų, Kauno rajonus ir Birštono miestą.

X