Įstatymai apibrėžia, ką daryti, kad nepilnamečių apklausos jų dalyviams paliktų kuo mažiau traumų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nustatyta, kad skirtumas tarp nepilnamečio ir pilnamečio įtariamojo apklausos ikiteisminiame tyrime yra tas, kad į nepilnamečio įtariamojo apklausą kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio įtariamojo teisės.

Nors BPK nėra nuostatų, įpareigojančių nepilnamečius įtariamuosius apklausti atskirose patalpose, vis tik nurodoma, kad nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vieną kartą. 

Nepilnamečių liudytojų ar nukentėjusiųjų apklausos metu privalo būti daromas vaizdo ir garso įrašas.

BPK nustatyta, kad į mažamečio liudytojo ar mažamečio nukentėjusiojo apklausą visuomet, taip pat į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją arba kitais atvejais, kai to prašo proceso dalyviai arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo teisės.