Per pirmus keturis šių metų mėnesius nuo seksualinio smurto galimai nukentėjo 44 vaikai

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, per 2019 m. sausio – balandžio mėnesius užfiksuoti 46 atvejai, kai vaikai galimai nukentėjo nuo seksualinio smurto, kurių metu galimai nukentėjo 44 vaikai (16 berniukų ir 28 mergaitės). Iš jų 3 galimai nukentėję vaikai buvo 4-6 m. amžiaus grupėje, 7 vaikai – 7-9 m. amžiaus grupėje, 24 vaikai – 10-14 m. amžiaus grupėje, 10 vaikų – 15-17 m. amžiaus grupėje. Iš visų nukentėjusių vaikų 7 vaikams nustatytas neįgalumas.

Dažniausiai seksualinį smurtą prieš vaikus galimai naudojo svetimi suaugę asmenys, nuo kurių galimai nukentėjo 16 vaikų. Pažymėtina, kad nors šie asmenys su vaiku nėra susiję artimais giminystės ryšiais, tačiau dažniausiai yra vaikui gerai pažįstami (pavyzdžiui, dėdės, motinų sugyventiniai, pilnamečiai draugai ir pan.). Nuo vaikui artimų suaugusių asmenų galimai nukentėjo 13 vaikų, 11 vaikų galimai nukentėjo nuo svetimų nepilnamečių, 4 vaikai – nuo artimų nepilnamečių. Iš 44 nuo seksualinio smurto galimai nukentėjusių vaikų 21 vaikas seksualinį smurtą galimai patyrė artimoje aplinkoje.

Per 2018 m. sausio – balandžio mėnesius užfiksuoti 25 atvejai, kai vaikai galimai nukentėjo nuo seksualinio smurto, kurių metu galimai nukentėjo 25 vaikai. Šiuos duomenis palyginus su 2019 metų duomenimis matyti, jog seksualinio smurto atvejų užfiksuota beveik dvigubai daugiau. Manytina, kad tokį rodiklių pokytį nulėmė ne išaugęs seksualinės prievartos skaičius, o su vaiko teisių apsauga susijusių teisės aktų pakeitimai, aktyvesnis visuomenės reagavimas bei dažnesni pranešimai apie galimus smurto prieš vaikus atvejus, taip pat vaiko teisių apsaugos, ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų specialistų sėkmingesnis galimai smurtą patyrusių vaikų atpažinimas ir reagavimas.

Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, smurto prieš vaikus pasekmė yra visam gyvenimui sutrikdyta fizinė ir psichinė sveikata, o tai neišvengiamai atsiliepia šalies socialinei ir ekonominei raidai.

Suprasti, kodėl suaugęs žmogus, dažnai pats artimiausias, smurtauja prieš mažą vaiką, yra nepaprastai sudėtinga. Šiandien yra tik visiškai aišku, kad nėra vienos tokio suaugusių elgesio priežasties, ir taip pat aišku, kad prievarta prieš vaikus nepriklauso nuo socialinės ar ekonominės šeimos padėties, rasės ar religijos.

Vaikas turi būti apsaugotas, kai jo psichinei ar fizinei sveikatai ar gerovei iškyla grėsmė ar yra padaryta žala dėl suaugusių žmonių veiksmų ar neveikimo. Vaikas turi būti apsaugotas nuo smurtinio elgesio, nes tai yra jo žmogiškųjų teisių pažeidimas. Smurtas turi būti sustabdytas, net jei ir nėra akivaizdžių šiuo metu fizinių ar psichinių pakitimų. 

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu įtvirtinta vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto. Užkirsti kelią smurtui prieš vaikus įmanoma, tačiau tai reikalauja nepaprasto visų institucijų ir žinybų susitelkimo, bendro nuoseklaus darbo ir bendruomenės sutelktumo ir supratingumo.

Vaiko seksualinio išnaudojimo ženklai ir simptomai

Pasak „Paramos vaikams centro“ steigėjos, psichologės, programos „Pozityvi tėvystė“ vadovės Ernos Petkutės, kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus atveju dauguma ženklų yra nespecifiniai, o specifiniai ženklai yra fiziniai: nubrozdinimai, sudraskymai lytinių organų ir burnos srityje, specifinės lytiniu keliu plintančios ligos.

Vaikų nuo 3 metų elgesyje galima pastebėti šiuos pokyčius: pasireiškia apetito pokyčiai, miego pokyčiai, košmarai, regresyvus elgesys (vaikas elgiasi lyg būtų žymiai mažesnio amžiaus: šliaužioja, čiulpia nykštį), tampa hiperaktyviais, patiria tikus veido srityje.

Seksualinį smurtą patyrusį vaiką galima atpažinti ir iš fizinių ženklų.

Vaikai, patyrę seksualinį smurtą, patiria dažnai pasikartojančias šlapimo trakto infekcijas, suserga lytiniu keliu perduodamomis ligomis, kraujuoja, gali turėti įtrūkimų, įplyšimų aplink burną, išeinamąją angą ar vaginą, somatinių sutrikimų.

Vaikai gali pradėti neįprastai daug valgyti arba bandyti išvemti maistą, patirti neįprastą skausmą ir niežėjimą genitalijų srityje, susidurti su sunkumais vaikštant ar sėdint, nepaaiškinamais išbėrimais ar sumušimais, šlapimo nelaikymu, išmatų nelaikymu - šlapinimusi į lovą.

Vaikams nuo 6 metų, patyrusiems seksualinį smurtą, gali atsirasti nepaaiškintos baimės, bloga nuojauta, nerimas, depresija, mintys apie savižudybę, pykčio sulaikymas arba išliejimas, sumišimas prieš vienos lyties suaugusiuosius, vengimas nusirengti, eiti į tualetą, į sporto salę, pasikartojantis seksualinis elgesys su vaikais, gyvūnais ar suaugusiais.

Taip pat, jeigu vaiko seksualus elgesys pasikartoja labai dažnai ar nuolatos, vaikas labai gerai išmano lytinį gyvenimą, naudoja žargoną, kalba seksualinėmis temomis, viršydamas išsivystymo amžių, provokuoja ar impulsyviai seksualiai elgiasi, demonstruoja smurtą ar nuolaidumą, galima įtarti, jog toks vaikas patyrė seksualinį smurtą.

Mokyklinis amžius vaikams ir paaugliams, patyrusiems seksualinį smurtą, gali pasireikšti depresija ar agresija, užsisklendimas, disociacijos jausmas, gėda savo kūno ar seksualinių požymių, savęs žlugdymas, savęs kaltinimas bei neapykanta sau, sunkumai sutapatinant save su savo lytimi, pradėjimas piktnaudžiauti narkotikais ir alkoholiu.

Ką daryti esant įtarimams dėl vaiko seksualinio išnaudojimo?        

Paramos vaikams centro“ steigėjos, psichologės, programos „Pozityvi tėvystė“ vadovės E. Petkutės teigimu, pirmiausia reikia pranešti policijai. Turint informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą reikėtų apie tai informuoti policiją skambinant skubios pagalbos telefonu 112. Bendrojo pagalbos centro operatorius atsakys į pagalbos skambutį, nustatys grėsmės pobūdį ir vietą, išsiųs pagalbos tarnybas.

Turint informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą reikėtų apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, nurodant kuo daugiau duomenų (šeimos adresą, jei žinote, tėvų ir vaiko vardus, pavardes), kad būtų galima imtis reikiamų priemonių vaikui apsaugoti, inicijuoti reikalingos pagalbos vaikui ir šeimai teikimą ir kt. Pranešant apie galimą vaiko teisių pažeidimą prisistatyti nėra būtina.  

Rinkti faktus - pastebimus ženklus apie fizinę, elgesio, emocinę / psichologinę būseną. Rinkti piešinius, rašinius, posakius tuo atveju, kai šie faktai yra įtarimą keliančiais ženklais.

Darbo dienomis po 17 val., savaitgaliais bei švenčių dienomis, reikėtų skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 (policija, esant reikalui, susisiekia su tuo metu vaiko teisių apsaugos skyriuje dirbančiu budinčiu specialistu). Darbo dienomis iki 17 val. reikėtų skambinti į Tarnybą arba jos teritorinį skyrių (kontaktus rasite nuorodoje: www.vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/).

Asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali susisiekti su Tarnybos teritorinio skyriaus specialistu ir pasikonsultuoti dėl iškilusių klausimų, susijusių su reagavimu į galimą vaiko teisių pažeidimą.