Naujienos

Seimas pradeda svarstyti vaikų teises ginančios sistemos pertvarką

Seimą jau pasiekė Vyriausybės parengtas projektų paketas, kuriuo tobulinama vaiko teisių apsaugos sistema.  Jį antradienį plenariniame posėdyje pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Įstatymais skirtingų institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą, sąvokos keičiamos į vieną ir valstybine vaiko teisių apsaugos institucija nuo liepos 1 d. tampa Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Šiuo metu be Tarnybos vaiko teisių apauga užsiima ir 60 savivaldybių dirbantys vaiko teisių apsaugos skyriai, kurie taps šios tarnybos padaliniais. Projekte apibrėžiama, kuriais atvejais globos (rūpybos) klausimus kuruos Tarnyba, kuriais – savivaldybės, nurodoma, kas bus atsakingas už pagalbą šeimai ir globėjų paiešką.

Įstatymų paketui pritarta šiandien po pateikimo, kitas svarstymas posėdyje numatytas birželio 19 d. Jei įstatymai bus priimti, jie įsigalios nuo 2018 m. liepos 1 d.

Šiuo metu savivaldybėse dirbantys vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai bus perkelti į Tarnybos padalinius (nebent nepareikš noro būti perkelti), bus priimami ir nauji darbuotojai. Jau prasidėjo jiems skirti mokymai dėl grėsmės lygių vaikui nustatymo, atvejo vadybos, mobilių komandų veikimo, išorinės bei vidinės komunikacijos, siekiant kelti darbuotojų kompetencijas.

Šios pertvarkos esmė – sukurti bendrą ir aiškią sistemą, kuri padėtų greitai ir profesionaliai reaguoti į pranešimus apie vaikų nepriežiūrą, smurtą, kryptingai dirbti su šeimomis, kuriose kyla problemos ar krizės, stiprinti globėjų paieška ir pagalbą jiems.

Jau priimtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta, kad Tarnyba, gavusi informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdama susisiektų su vaiku ir jo atstovu pagal įstatymą, bei, įvertinusi grėsmės vaikui lygį, imtųsi priemonių, reikalingų geriausiems vaiko interesams užtikrinti.

Ieškome miestų ir apskričių Vaiko teisių apsaugos skyrių vedėjų

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieško miestų ir apskričių Vaiko teisių apsaugos skyrių vedėjų.

Kandidatai, norintys tapti Vaiko teisių apsaugos skyrių vedėjais, turi atitikti būtinus reikalavimus, taip pat išlaikyti Bendrųjų gebėjimų, Užsienio kalbų mokėjimo ir Vadovavimo gebėjimų testus.

Vedėjo pareigybė reikalinga vadovauti Skyriui, planuoti, organizuoti jo veiklą bei užtikrinti Skyriaus nuostatuose nustatytų uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas bendrojoje – Skyriaus vidaus administravimo – veiklos srityje ir specialiojoje – vaiko teisių apsaugos užtikrinimo – veiklos srityje.

Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus: turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą (bakalauro arba magistro kvalifikacinis laipsnis) socialinių mokslų studijų srities socialinio darbo, pedagogikos (edukologijos), teisės arba psichologijos krypties išsilavinimą.

Kandidatas taip pat turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo ir 1 metų darbo patirtį vaiko teisių apsaugos ir (ar) viešojo administravimo, ir (ar) teisės srityse, išmanyti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų vaiko teisių apsaugą reguliuojančių nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatas; išmanyti įvairių amžiaus tarpsnių vaikų raidos ypatumus ir su jais susijusius socialinius, emocinius poreikius, gebėti užmegzti ir palaikyti kontaktą su vaiku ir įvertinti individualius jo poreikius; turėti teorinių žinių, susijusių su vaiko teisių apsauga, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos, teisingumo, vidaus reikalų sistemomis bei nepilnamečių administracine ir baudžiamąja justicija.

Daugiau informacijos ieškokite čia:

http://portalas.vtd.lt/lt/marijampoles-apskrities-vaiko-teisiu-apsaugos-skyriaus-vedejas-karjeros-valstybes-tarnautojas-322;36083.html

http://portalas.vtd.lt/lt/taurages-apskrities-vaiko-teisiu-apsaugos-skyriaus-vedejas-karjeros-valstybes-tarnautojas-322;36082.html

Tarnyba puoselėja ilgametę tarptautinio bendradarbiavimo tradiciją

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje šiandien vyksta Tarnybos bei užsienio valstybių institucijų, įgaliotų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje, atstovų susitikimas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Vita Šulskytė susitikimo atidarymo metu džiaugėsi ilgamete bendradarbiavimo patirtimi: „Mūsų susitikimai tapo tradicija. Džiaugiuosi dar vienais metais bendradarbiavimo ir galimybių prisidėti prie vaikų gerovės. Ačiū už prasmingą darbą kartu“.

Tarnybos bei akredituotų užsienio valstybių institucijų, vykdančių tarptautinį įvaikinimą, įgaliotų atstovų susitikimo metu aptariami aktualūs klausimai, susiję su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūros pokyčiais nuo 2018 metų liepos 1 dienos. Taip pat projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ naujienos vaikų globos srityje. Taip pat analizuojami su svečiavimusi susiję aktualūs klausimai, įvaikintų vaikų ryšiai su broliais ir seserimis, biologiniais tėvais bei kitais giminaičiais, šeimos galimam įvaikinti vaikui parinkimo procesas. Aptariami konkretūs probleminiai tarptautinio įvaikinimo atvejai, dalijamasi patirtimi, ieškoma galimų sprendimų.

Susitikimo tikslas – susitikti bei pasidalinti prabėgusių metų situacija, praktika, žiniomis ir patyrimais. Susitikimo metu kiekvienas atstovas pristato ryškiausią tarptautinio įvaikinimo atvejį, jo problematiką ir dalinasi patirtimi, kaip sprendė situaciją. Tokių praktinių temų analizės turtina kiekvieno dalyvaujančiojo patirtį, suteikia žinių, papildomų idėjų ir minčių tolimesniam darbui.

Susitikimai su šeimų atstovais tradiciškai Tarnybos organizuojami kiekvienais metais gegužės mėnesį.

Tarnybos atstovė LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ papasakojo apie centralizacijos naujoves

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausioji specialistė-projektų koordinatorė Rugilė Ladauskienė LRT radijo laidai  „Ryto garsai“ papasakojo apie šiuo metu vykstančius Vaiko teisių apsaugos specialistų mokymus.

LRT radijo laidai „Ryto garsai“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausioji specialistė-projektų koordinatorė Rugilė Ladauskienė atsakė į klausimus, kaip keisis Vaiko teisių apsaugos sistema po liepos 1 dienos. „Dirbsime pagal vieningą sistemą, turėsime instrumentą, pagal kurį matuosime grėsmės lygius vaikui ir nustačius grėsmės lygį pagal jį reaguosime, kokias toliau paslaugas teikti, ar vaiką reikia paimti iš šeimos, kad jam būtų suteiktas saugesnis būstas, saugesni namai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad gavus pranešimą dėl smurto ar grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei, vaiko teisių specialistai turės sureaguoti per šešias valandas ir nuvykti į vaiko buvimo vietą. Susitikti su vaiku, išklausyti jį, išklausyti artimųjų, o gavus pranešimą iš policijos nuvykti per vieną valandą,“ - sakė R.Ladauskienė.

Vaiko teisių apsaugos specialistai šiuo metu yra mokomi darbo organizavimo, naujų teisės aktų taikymo praktikoje, supažindinami su teisės aktų pakeitimais, grėsmės vaikui lygių vertinimo ir nustatymo tvarka, Atvejo vadyba, mobiliųjų komandų darbo organizavimu, vaiko globos organizavimu ir kitais teisės aktais, susijusiais su šia reforma.

Nuo liepos 1 dienos Valstybės vaiko teisių apsaugos sistemoje dirbs didesnės pajėgos - atsiras 230 naujų etatų.

„Mes jau dabar paskelbėme, kad kviečiame specialistus prisidėti prie vaiko teisių apsaugos sistemos stiprėjimo.  Konkursuose gali dalyvauti psichologai, socialiniai darbuotojai, teisininkai, pedagogai,“ - teigia R.Ladauskienė.

Visą pokalbį galite išgirsti nuo 36:10 iki 42:16 minutės čia:

https://www.lrt.lt/radijas/laidos/128/ryto-garsai

 

Su Šeimos diena!

Svarbu, kad šeimos dažnai savęs klaustų ar jos gyvena iš meilės, dėl meilės ir meilėje. Konkrečiai tai reiškia aukojimąsi, atleidimą, kantrybę, savitarpio pagalbą, pagarbą. Kaip pagėrėtų šeimų gyvenimas jei kiekvieną dieną būtų naudojami trys paprasti žodžiai: „prašau“, „ačiū“, „atsiprašau“. (Popiežius Pranciškus)

Šeimoje gimsta mąstančio, kūrybingo, atsakingo ir sąžiningo žmogaus pradmenys. Šeima - saugumo, laimės ir meilės vieta, kurioje žmogus įgyja visa tai, kas yra svarbiausia ir brangiausia jo gyvenime, išmoksta rūpintis savo artimaisiais, suauga kaip brandi asmenybė.

Vertybių perteikimas yra kantrybės ir laiko reikalaujantis procesas. Jeigu mes norime, kad užaugę vaikai elgtųsi tinkamai – įdirbis šiandien neabejotinai duos vaisių rytoj. Skirkime daugiau savo laiko artimiausiems, brangiausiems žmonėms: vaikams, tėvams, broliams ir seserims, sutuoktiniams, seneliams - tiems, kurie svarbiausi mūsų gyvenime.
 
Mylėkime savo šeimas!

 

Tarnyboje vyks tarptautiniam įvaikinimui skirtas susitikimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje gegužės 18-tą dieną vyks Tarnybos bei užsienio valstybių institucijų, įgaliotų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje, atstovų susitikimas.

 Tarnybos bei akredituotų užsienio valstybių institucijų, vykdančių tarptautinį įvaikinimą, įgaliotų atstovų susitikimo metu ketinama aptarti aktualius klausimus, susijusius su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūros pokyčiais nuo 2018 metų liepos 1 dienos. Taip pat ketinama aptarti projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ naujienas vaikų globos srityje. Susitikime taip pat bus analizuojami su svečiavimusi susiję aktualūs klausimai, įvaikintų vaikų ryšiai su broliais ir seserimis, biologiniais tėvais bei kitais giminaičiais, šeimos galimam įvaikinti vaikui parinkimo procesas. Renginio metu bus analizuojami konkretūs probleminiai tarptautinio įvaikinimo atvejai, dalijamasi patirtimi, ieškoma galimų sprendimų.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiosios specialistės Jurgitos Juodytės, susitikimai su akredituotų užsienio valstybių institucijų įgaliotais atstovais arba šeimų atstovais visuomet yra svarbūs: „Kitaip ir būti negali, nes šeimų atstovai - yra Tarnybos partneriai vykdant tarptautinio įvaikinimo procesą Lietuvos Respublikoje. Glaudus tarpusavio bendradarbiavimas - tikimybė kuo sklandžiau vykdyti tarptautinio įvaikinimo procedūras. Vienas iš šių susitikimo tikslų - susitikti bei pasidalinti prabėgusių metų situacija, praktika, žiniomis, patyrimais. Siekiame, kad šių metų susitikimas būtų ypač praktiškas ir naudingas. Atliepiant į šį tikslą, susitikimo metu kiekvienas atstovas pristatys ryškiausią tarptautinio įvaikinimo atvejį, jo problematiką ir dalinsis patirtimi, kaip sprendė situaciją. Tokių praktinių temų analizės, turtina kiekvieno dalyvaujančio patirtį, suteikia žinių ir papildomų idėjų ir minčių tolimesniam darbui. Nemažiau svarbu šeimų atstovams pristatyti vaiko teisų apsaugos sistemos pokyčius. Susitikimo svarbus momentas ir tas, kad bendravimas gyvai formuoja tarpusavio partnerystės santykį, kuris svarbus darbo kokybei užtikrinti.“

Susitikimai su šeimų atstovais tradiciškai Tarnybos organizuojami kiekvienais metais, gegužės mėnesį. „Susitikimų metu analizuojamos temos kas kart yra skirtingos. Jau yra kalbėta apie: vaiko parengimą globai (įvaikinimui) ir išleidimą iš globos namų, bendravimą su įvaikinamo vaiko giminaičiais, grįžtamąją informaciją po įvaikinimo, įtėvių atstovaujamose šalyse parengimo klausimais. Susitikimų metu esame žiūrėję filmus įvaikinimo tematika, po kurių peržiūros buvo kviečiama diskusijai. Į susitikimus kviečiami ir kitų įstaigų atstovai, pagal analizuojamų temų poreikį,“ - teigia J.Juodytė.

Pasak vyriausiosios specialistės J.Juodytės, Tarnybos ir užsienio valstybių institucijų, įgaliotų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje bendradarbiavimas vyksta sklandžiai ir sėkmingai: „Geriausias to įrodymas yra įvaikinti vaikai ir tai, kad bendradarbiaujant su šeimų atstovais pavyksta įvaikintiems vaikams užmegzti ar atnaujinti santykius su Lietuvoje likusiais broliais bei seserimis ar kitais giminaičiais. Taip susikuria išplėstinės šeimos, užsimezga giminiški santykiai. Visada sakau, kad ir vienas įvaikintas vaikas yra daug. Todėl, Tarnyba džiaugiasi šeimų atstovais, jų prasmingu darbu, nes jie yra neatsiejama tarptautinio įvaikinimo proceso dalis.“

Jan Maciejevski: prasidėję mokymai - labai svarbi vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos dalis

Vykdant Vaiko teisių apsaugos pertvarką Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prasidėjo mokymai, skirti Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistams. Mokymus veda Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai.

Šiandien pradėti rengti Vaiko teisių apsaugos skyrių vidiniai mokytojai, kuriems bus pristatytas vaiko teisių apsaugos teisinis reglamentavimas, įsigaliosiantis nuo šių metų liepos 1 dienos, išdėstyti centralizuotos vaiko teisių apsaugos sistemos veikimo, tarpžinybinio bendradarbiavimo principai.

Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistams bus pristatyta Tarnybos struktūra, Tarnybos vertybės, vizija bei misija, išdėstytas Tarnybos darbo organizavimas, Viešasis administarvimas: sprendimų priėmimas ir skundų nagrinėjimas Tarnyboje, Administracinių nusižengimų kodekso, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, Vidutinės ir minimalios priežiūros įstatymų pakeitimai ir taikymas, rekomendacijos dėl kompleksinės pagalbos teikimo vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio išnaudojimo. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas ir praktiniai aspektai, grėsmės vaikui lygių vertinimo kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarka, Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus vidaus nagrinėjimo tvarka, Atvejo vadyba, Civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso pakeitimai ir jų taikymas, Globos organizavimas ir apskaita, Globos centrai ir globos centrų kokybės priežiūra, Asmenų, norinčių įvaikinti vaikus ir galimų įvaikinti vaikų apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašas, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos Vaiko teisių apsaugos modulis. Duomenų įvedimas ir nauji funkcionalumai, išorinė ir vidinė komunikacija.

Parengti Vaiko teisių apsaugos skyrių vidiniai mokytojai užtikrins nepertraukiamą ir tęstinį mokymų metu gautos informacijos perdavimą esamiems ir būsimiems Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams. Iki šių metų liepos 1 d. planuojama apmokyti visus esamus Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistus, o iki kitų metų liepos 1 d. - visus naujus Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistus.

"Džiaugiamės ir dėkojame, kad jūs esate čia, kad pasiryžote tapti naujos vieningos Vaiko teisių apsaugos sistemos vidiniais mokytojais. Mokymuose informaciją perduos tiesiogiai iš Vaiko teisių apsaugos sistemą kūrę, teisės aktus rengę asmenys. Siekiame maksimalios naudos perduodant žinias ir siekiant tinkamai pasiruošti Vaiko teisių apsaugos sistemos centralizacijai.

Artėja liepos 1 diena, kada įsigalios naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo vadovaujantis šalyje keičiama vaiko teisių apsaugos sistema. Žinoma tam, kad pokyčiai įvyktų reikia pastangų, todėl esame dėkingi už jūsų pasiryžimą prisidėti prie naujos visą parą vaikų gerovę ir saugumą užtikrinsiančios Vaiko teisių apsaugos sistemos sukūrimo. Prasidėję mokymai yra svarbi vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos dalis. Jūs, tapdami vidiniais mokytojais, prisiimate atsakomybę apmokyti vaiko teisių apsaugos specialistus visuose Lietuvos regionuose.

Mokymų metu susipažinsite su teisės aktų naujienomis, išmoksite dirbti su naujos Vaiko teisių apsaugos sistemos įrankiais, taikyti teisės aktus praktikoje, susipažinsite su nauja darbo organizavimo tvarka. Jūsų misija ir užduotis itin svarbi - perduoti tikslią informaciją visiems naujos Vaiko teisių apsaugos sistemos specialistams visoje Lietuvoje. Esate labai svarbūs ir jūsų vaidmuo svarbus tuo, kad jūs perduosite šiuose mokymuose įgytą informaciją ir žinias apie tai, kaip veiks vieninga, centralizuota Vaiko teisių apsaugos sistema, supažindinsite vaiko teisių apsaugos specialistus su teisės aktais, įsigaliosiančiais nuo liepos 1 d., ir svarbiausia, jų taikymu praktikoje.

Mūsų bendras tikslas - užtikrinti vienodą ir aiškią vaiko teisių gynimo sistemą, garantuojamą kiekvienam vaikui. Tarnybos misija - saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus. Mūsų vertybės - vaiko balsas, bendradarbiavimas, darbuotojų profesionalumas, skaidrumas", - kreipdamasis į vaiko teisių specialistus kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas Jan Maciejevski.

Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistų mokymai rengiami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 redakciją, įsigaliosiančią nuo 2018 m. liepos 1 dienos, rengiamus šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus bei jų sąlygotus teisinio reglamentavimo ir vaiko teisių apsaugos sistemos pokyčius.

Po pertvarkos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje numatoma, kad iš viso dirbs 644 darbuotojai - 230-čia pareigybių daugiau nei dabar darbuojasi visuose Vaiko teisių apsaugos skyriuose savivaldybėse.

 

Kviečiame jungtis prie Vaiko teisių apsaugos komandos visoje Lietuvoje

Nuo 2018 m. liepos 1 d. pradėjus veikti centralizuotai vaiko teisių apsaugos sistemai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš viso bus 644 etatai - 230-čia pareigybių daugiau nei dabar yra Vaiko teisių apsaugos skyriuose savivaldybėse.

Daugiau informacijos apie laisvas darbo vietas ieškokite čia:

http://www.vaikoteises.lt/veikla/karjera/

LRT radijo laidoje „Paraštės“ – pokalbis apie įvaikinimą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės Giedrė Mikalauskienė ir Jurgita Juodytė laidoje kalbėjo apie įvaikinimo procedūras, atskleidė, kiek laiko užtrunka, kol tėveliai nusprendžia įvaikinti iki tol, kol vaikas apsigyvena jų namuose.

Papasakojo, nuo ko pradėti, norint įvaikinti, kur kreiptis, kokius dokumentus pateikti, kokie reikalavimai keliami būsimiems įtėviams, kokie yra galimi įvaikinti vaikai, kaip atrodo ir kiek trunka pradinis įtėvių vertinimas ir kokie etapai seka po to.

 Visą laidos „Paraštės“ įrašą galite išgirsti čia:

https://www.lrt.lt/radijas/laidos/11565/parastes

Sveikiname su Motinos diena visas Mamas, būsimas Mamas, Įmotes ir Globėjas!

Jūs visos esate Mamos iš didžiosios raidės!

Kartu tariame AČIŪ už meilę, rūpestį, šilumą, supratimą ir besąlygišką palaikymą. Kad mokate išklausyti, suprasti ir atleisti.

Mokate svajones paversti tikrove!

Tegul patys gražiausi šio pavasario žiedai puoš Jūsų rankas, o meilė ir pagarba šildys širdis.

Tegul kiekviena Jūsų diena būna įkvepianti ir prasminga, o šeimoje vyrauja darna ir supratingumas.

Būkite laimingos, sveikos, mylimos savo vaikų ir artimųjų. Su Jūsų švente!

Lietuviai įvaikina tėvų globos netekusius vaikus ir antrą, ir trečią kartą

Praėjusiais metais 84 Lietuvos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, šeimų (sutuoktinių porų) įvaikino 92 tėvų globos netekusius vaikus – 47 mergaites ir 45 berniukus. Iš jų 67 vaikai turėjo įvairių sveikatos sutrikimų. Paminėtina, jog 1 įvaikintas vaikas buvo paliktas „Gyvybės langelyje“, o 5 – gydymo įstaigose.

Praėjusiais metais 81 įvaikintas vaikas buvo nuo 3 mėnesių iki 3 metų amžiaus, 8 įvaikinti vaikai – iš 4–6 metų amžiaus vaikų grupės, 2 įvaikinti vaikai – iš 7–9 metų amžiaus ir 1 vaikas iš 10–14 metų amžiaus grupės. 15–17 metų amžiaus vaikų neįvaikinta. Daugiausiai be tėvų globos likusių vaikų įvaikinta iš Vilniaus miesto savivaldybės (19) bei Vilniaus apskrities (18 vaikų).

2017 metais, palyginus su 2016 metais, padidėjo skaičius įvaikinusių šeimų, turinčių vaikų. 2016 metais iš 80-ties įvaikinusių šeimų 30 jau turėjo vaikų (biologinių, iš ankstesnių santuokų ar įvaikintų vaikų), o 2017-ais metais iš 84 įvaikinusių šeimų net 50 proc. (42 šeimos) šeimų jau turėjo vaikų.

Iš devyniolikos šeimų, auginančių įvaikintus vaikus: septyniolika šeimų įvaikino antrą kartą, dvi šeimos – trečią kartą.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vyriausiosios specialistės, vykdančios skyriaus vedėjo funkcijas, Giedrės Mikalauskienės, tai, kad žmonės pasiryžta kartoti įvaikinimo procedūrą, griauna mitą, jog įvaikinti globos netekusį vaiką Lietuvoje yra sunku, o procedūros trunka ilgai ir yra sudėtingos. Anot G. Mikalauskienės, dažnai pasitaiko atvejų, kai šeimos pasiryžta įvaikinti jau įvaikintų vaikų biologinius brolius ar seseris. 

Įvaikinančios šeimos taip pat yra skatinamos. „Nuo 2018 metų sausio 1 dienos yra priimti įstatymų pakeitimai, gerinant įvaikinančių šeimų gyvenimo sąlygas. Pavyzdžiui, Darbo kodekso pakeitimai įtėviams dabar leidžia pasinaudoti 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogomis, neatsižvelgiant į įvaikinto vaiko amžių, mėnesio trukmės tėvystės atostogomis. O pagal Išmokų vaikams įstatymą tuo laiku įtėviams skiriama nustatyto 304 eurų dydžio išmoka. Be to, kiekviena savivaldybė dar gali turėti atskirą įtėvių skatinimo sistemą. Pavyzdžiui, kai kuriose savivaldybėse įvaikinti vaikai į darželius priimami be eilės,“ – tvirtina Įvaikinimo ir globos skyriaus vyriausioji specialistė, vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas, G. Mikalauskienė.

Tiek Lietuvos Respublikos piliečiams, tiek užsienio valstybių piliečiams įvaikinamų vaikų skaičius išlieka stabilus: „Jau trejus metus iš eilės Lietuvos Respublikos piliečiams vidutiniškai įvaikinama apie 90 tėvų globos netekusių vaikų, o užsienio valstybių piliečiams – iki 60-ties vaikų per metus,“ – sako G. Mikalauskienė.

Parengiama vis daugiau būsimų globėjų (rūpintojų) ir įtėvių

2017 metais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atestuotų asmenų organizuotuose Įvadiniuose Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programos (GIMK) mokymuose dalyvavo du kartus daugiau asmenų, siekiančių tapti vaiko globėjais (rūpintojais) ar įtėviais, negu 2016 ir 2015 metais.

Praėjusiais metais Įvadiniuose GIMK mokymuose dalyvavo 1033 asmenys (781 šeima), ketinantys globoti (rūpinti) vaiką ir 236 asmenys (123 šeimos), ketinantys įvaikinti vaiką. Lyginant 2015 - 2017 sudarytų Įvadinių mokymų grupių skaičius išaugo 3 kartus. O mokymuose dalyvavusių būsimų globėjų (rūpintojų) skaičius išaugo daugiau nei 2 kartus. 2015 metais tokių asmenų buvo 400, o 2017 metais - 1033 asmenys. Lyginant 2017 ir 2016 metus, parengtų būsimų globėjų (rūpintojų) skaičius išaugo 38 proc., o lyginant 2017 ir 2015 metus, minėtas skaičius išaugo net 62 proc.

GIMK - tai globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programa, pagal kurią rengiami būsimi vaikų globėjai (rūpintojai) ir įtėviai mūsų šalyje. Ši programa parengta pagal Jungtinėse Amerikos valstijose sukurtą PRIDE programą, skirtą tėvystės įgūdžių ugdymui ir tobulinimui. PRIDE programa sėkmingai adaptuota daugelyje Europos šalių. Pažymėtina, kad Lietuva, diegdama šią programą, konsultavosi su Lenkijos ekspertais, dirbančiais vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo srityje. 

Rengiant globėjus (rūpintojus) ir įtėvius pagal GIMK programą, taikoma standartizuota ir nuosekli mokymo sistema, kuri padeda atrinkti, įvertinti ir parengti šeimas vaiko globai (rūpybai) ar įvaikinimui.       

Svarbi GIMK mokymų nuostata - viską pradėti nuo savęs, tai yra būsimi globėjai (rūpintojai) ar įtėviai mokymų metu aptaria savo emocijas, jausmus ir išgyvenimus, mokosi suprasti tėvų globos netekusio vaiko padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad mokymų metu asmuo kartu su Tarnybos atestuotais asmenimis įsivertina savo gebėjimus, žinias ir galimybes tapti vaiko globėju (rūpintoju) ar įtėviu.

Pažymėtina, kad pagal šią programą vykdomi ir tęstiniai mokymai, padedantys šeimoms, jau globojančioms ar įvaikinusioms vaikus, įveikti kylančius sunkumus, taikyti šeimoje pozityvias vaikų auklėjimo priemones. GIMK programa universali tuo, kad čia pagrindinis dėmesys skiriamas globėjų ar įtėvių gebėjimams globoti (rūpinti) ar įvaikinti vaiką.

 

 

 

Ankstesnis 1 2 3 ... 11 Sekantis
X