Naujienos

Vilniaus specialistų susitikimas – vaikų problemoms spręsti

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vedėja Sandra Vrublevskienė kartu su skyriaus patarėja Rima Butkiene iniciavo susitikimą su VšĮ Santaros klinikų ir Vaikų ligoninės, VšĮ VULSK filialo, Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus atstovais.

Susitikimo metu VTAS atstovės pristatė pagrindines savo įstaigos veiklos gaires, svarstė, kaip pagerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

„Džiaugiamės, kad Vilniaus universiteto Vaikų ligoninė 2021 m. planuoja plėsti Vaiko raidos centrą. Tikimės, kad pagalbą gaus daugiau vaikų, turinčių raidos, emocinių ir elgesio sutrikimų“, - sakė S. Vrublevskienė.

Radviliškio VTAS patarėja L. Paurienė: „Praneškite apie vaikus, patiriančius smurtą“

Sausio 14 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi  Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Radviliškio rajone patarėja Larisa Paurienė.
„Visi turime vaikų ir anūkų, tad, manau, klausimai apie vaikų teisių apsaugą aktualūs kiekvienam iš mūsų. Kviečiu aktyviai dalyvauti pokalbyje su mūsų viešnia bei užduoti jai klausimų“,- sakė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius renginio pradžioje.

Skyriaus funkcijos keitėsi

Pasak L. Paurienės, nuo 2018 m. liepos 1 d. Vaikų teisės apsaugos skyriaus funkcijos bei pavadinimas keitėsi ir dabar jis tapo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi. Šiaulių apskrities skyriui priklauso Šiaulių miesto, Šiaulių, Akmenės, Kelmės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio rajonų skyriai. Mūsų skyrius nebeatlieka socialinės paslaugos - nebenustato laikinosios globos, šią paslaugą dabar atlieka Socialinės paramos skyrius. Mes bendraujame su globėjais, lankomės šeimose.  Atsirado „Globėjų centras“, mūsų specialistai įvertina, kaip globojami vaikai“,- sakė viešnia.

Iš šeimos be priežasties nepaimamas nė vienas vaikas

Pasak viešnios, šiuo metų vaikų teisių apsauga yra „ant bangos“ ir žmonės vieni kitus baugina istorijomis, kai iš šeimų atimami vaikai. L. Paurienė susitikimo metu paneigė šį gandą. „Kai šeimoje girtaujama, vartojami narkotikai ir dėl to kenčia vaikas, vaikui nustatoma laikinoji globa, kol šeimoje bus išspręstos problemos. Tėvams susitvarkyti skiriamas maksimalus laikas iki vienerių metų. Jeigu per šį laiką niekas nepasikeičia, ruošiami procesiniai dokumentai teismui dėl tėvų valdžios apribojimo. Jeigu vaikas iš šeimos  paimamas naktį, jis atiduodamas artimiems giminaičiams arba su vaiku emociniais ryšiais susijusiems asmenims, nes vaikui ir taip didelė traumą naktį išvykti iš savo namų. Nei vienas vaikas iš šeimos nebuvo paimtas tam neturint teisinio pagrindo. Buvo ne vienas atvejis, kai naktį iš šeimos buvo paimti vaikai ir ryte tėvai neatėjo pasiteirauti, kur jų vaikai yra – tai labai skaudina. Vaikas iš šeimos yra paimamas, kai nustatoma aukščiausia 2 lygio grėsmė. Mūsų tarnyba analizuoja šeimos situacija, vertina aplinkybes ir jeigu situacija nepasikeičia yra nustatomas 2 grėsmės vaikui lygis, tada kreipiamės į teismą su  prašymu leisti iš šeimos paimti vaikus.  Iš viso mūsų rajone buvo pateikta apie 20 tokių prašymų ir tik 2 buvo nepatenkinti.  Vaiko paėmimo iš šeimos procedūra yra labai reglamentuota, negalima paimti vaiko iš šeimos jei tam nėra teisinio pagrindo.

Pagalba šeimoms

Neretai šeimoms, kuriuose auga mažamečiai vaikai, reikia socialinės bei materialinės pagalbos. „Yra šeimų, kurios gyvena skurdžiai ar stokoja socialinių įgūdžių ir jose vaikams nustatomas 1 grėsmės lygis. Su tokiomis šeimomis dirba atvejo vadybininkas bei socialinis darbuotojas. Šie specialistai teikia šeimoms socialinę pagalbą, moko socialinių įgūdžių, atlieka patarėjo vaidmenį. Jeigu situacija nesikeičia ir nustatoma grėsmė vaikui, tada tenka kreiptis į teismą, kad būtų gautas leidimas vaiką iš šeimos paimti. Radviliškio rajonas sudėtingas: gyvena nemažai  asmenų, sugrįžusių iš įkalinimo įstaigų, asmenų stokojančių socialinių įgūdžių, taip pat pasitaiko atvejų, kai žmonės, turintys protinių sutrikimų, sukuria šeimas bei susilaukia vaikų. Tokias šeimas stebi socialiniai darbuotojai, kurie teikdami pagalbą padeda tėvams auginti vaikus šeimose“,- apie įvairiapusę pagalbą šeimoms papasakojo viešnia.

Bendrauti su vaiku galime ir be tėvų žinios

Pasak L. Paurienės, jų tarnybos darbuotojams tenka susidurti su smurtu prieš vaikus, vaikai būna seksualiai išnaudojami, patiria fizinį bei psichologinį smurtą. „Jeigu žinote apie tokius smurto atvejus prieš vaikus, praneškite mums - labai smagu, kai gali vaikui padėti, apsaugoti jį nuo smurtautojo. Labai padeda ugdymo įstaigos, pranešdamos apie smurto prieš vaikus atvejus. Kai gaunamas pranešimas, mūsų darbuotojai  jį tiria, bendrauja su vaiku. Mūsų tarnybos atstovai su vaiku gali bendrauti bet kur ir bet kada, net nepranešus tėvams“,- sakė viešnia, kviesdama visus bendruomenės narius būti pilietiškais ir pamačius smurto prieš vaikus atvejus ar neprižiūrimus vaikus pranešti Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Radviliškio rajone.

Pateikti aktualūs klausimai

Kad vaikų teisių apsaugos tema labai aktuali „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariams, rodė ir klausimų gausa, į kuriuos išsamiai atsakė  Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Radviliškio rajone patarėja Larisa Paurienė.

Ar pasitaiko atveju, kai kaimynai apie neprižiūrimus vaikus praneša keršydami?

Jeigu kaimynai pateikė policijos pareigūnams melagingą informaciją, šeima gali parašyti pareiškimą Policijos komisariatui, santykius su kaimynams galima spręsti mediacijos pagalba.

Ar vaikams yra amžiaus cenzas, kai jie gali skųstis dėl smurto – juk vaikai gali ir meluoti?

Jeigu gerai kalbantis dvejų metų vaikas sako, kad yra mušamas rykšte ir jis muša kitus vaikus, galima neabejoti, kad prieš jį naudojamas smurtas. Vaikų elgesys daug ką parodo: keičiasi jų elgesys, jie vengia bendrauti. Teismo civiliniuose procesuose pasisakyti gali vaikai nuo 10 metų amžiaus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba  dažnai prieštarauja, kad teismo procese būtų apklausiami vaikai. Vaikų nuomonę  įvertinti prašoma psichologų – ekspertų pagalba.

Pasak L. Paurienės, vaiko apklausa baudžiamosiose bylose ir ikiteisminio tyrimo metu yra filmuojama ir įrašoma. Dauguma mažamečių vaikų sako tiesą, nes vaikai iki 5 metų dar nemoka meluoti. Jeigu vaikas meluoja, vadinasi, jis bijo pasakyti tiesą.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius paprašė viešnios patikslinti, kur yra jų tarnyba ir kaip pateikti pranešimą apie pastebėtą smurtą prieš vaikus.

„Mūsų tarnyba yra įsikūrusi Radviliškio rajono savivaldybės pastate, Aušros aikštė 10, pirmame aukšte. Apie pastebėtą smurtą galite pranešti raštu arba paskambinti telefonu, paskelbtu mūsų internetiniame puslapyje“,- atsakė  specialistė.

G. Lipnevičius pasidomėjo, kaip tapti laikinuoju bei nuolatiniu globėju ir kokia suma mokama už šį darbą.
„Laikinąjį globėją skiria savivaldybės administracija, o norint tapti nuolatiniu globėju reikia teismo sprendimo. Globėju galima tapti nuo 21 metų, yra tam tikri apribojimai pvz. 65 metų asmeniui galima globoti vaiką, vyresnį kaip 10 metų. Budintieji globėjai jokių išmokų negauna, jiems skiriamos tik vienkartinės išmokos už vienos dienos globą. Nuolatiniai globėjai gauna 152 eurų išmoką vaikui ir 152 eurų išmoka valstybės skiriama globėjui“,- atsakė L. Paurienė.
„Ar vaikas paimamas iš šeimos, jeigu vienas iš sutuoktinių smurtauja ar girtauja, o kitas gyvena tvarkingai?“- domėjosi G.Lipnevičius.
Pasak L.Paurienės, tokiu atveju dažniausiai tvarkingai šeimoje gyvena mama, jai suteikiamas laikas išspręsti problemas šeimoje, kad joje vaikui būtų saugu. Tačiau dažnai mamos pasirenka sutuoktinį, o ne vaiką ir vaikai iš tokių šeimų paimami.

Apie leidimą užsieniečiams įvaikinti vaikus

Bendruomenės nariams buvo aktualus klausimas apie leidimus užsieniečiams įvaikinti vaikus iš Lietuvos. „Ar yra įstatymų, kurie galėtų patikrinti, kaip vaikai gyvena užsienyje?“- iškilo bendruomenės klausimas moterims. „Įvaikinimas nėra globa, šiuo atveju tampama tėčiu ir mama. Lietuviai įsivaikina nedaug vaikų, poros, negalinčios susilaukti vaikų, nori įsivaikinti mažus, iki 3 metų vaikus. Užsieniečiams, norintiems įsivaikinti vaikus iš Lietuvos, yra labai daug saugiklių. Bylos dėl įvaikinimo užsienio piliečiams sprendžiamos valstybės mastu, jas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, iš užsienio apie  šiuos žmones atsiunčiamos storiausios bylos. Jeigu vaikas įvaikinamas iš globos namų, šie namai keletą metų domisi, kaip vaikas gyvena, bendrauja su šeima nuotoliniu būdu. Šie vaikai nėra išvežami į nežinią, džiugu, kad jie susiranda šeimas, naujus namus“,-  į klausimą atsakė L. Paurienė.

Iš kur atsiranda hiperaktyvūs vaikai?

Bendruomenės nariai pastebėjo, kad  matosi daug hiperaktyvių vaikų, su kuriais patys tėvai nebesusitvarko.

„Vaikai – tėvų veidrodis. Jeigu mažas vaikas nereaguoja į pastabas, rėkia, mažametį vaiką galima pakelti, priglausti, nukreipti jo dėmesį – yra įvairių priemonių. Jeigu vaikas visiškai tėvų neklauso, vadinasi, jis neauklėjamas, jam viskas leidžiama. Būtų gerai, kad apie tokius atvejus praneštumėte mūsų tarnybai“,- paprašė viešnia L.Paurienė.
Klausimams išsekus, „Kavos popietės“ viešniai L.Paurienei bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius įteikė gėlių puokštę ir padovanojo savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumeratą. Bendruomenės nariai viešniai už įdomų bei nuoširdų pokalbį padėkojo gausiais aplodismentais.

„Kavos popietėje“ gimtadienio proga buvo pasveikintas bendruomenės gidas Albertas Vitartas – bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius visos bendruomenės sukaktuvininkui jam įteikė gėlių puokštę.

Popietę organizavo ir jos dalyvius kava vaišino „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G.Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai V. Aleknienė, R. Radavičienė, S. Skorkaitė, A.Litinskas. Sausio 14 d. popietę taip pat organizuoti padėjo I.Pankrašovienė, T.Kojelienė, O.Kazlovskaja, G.Chodosovskaja, I.Grakauskienė.


„Radviliškio krašto" informacija

Kretingos rajono gyventojai dažniausiai naudojasi individualiomis specialistų konsultacijomis, lanko pozityvios tėvystės mokymus

Šiandien Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kretingos rajone (toliau – VTAS) patarėja Rasa Piekienė susitiko su Kretingos rajono savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore Lina Bruzdeilyniene.

Susitikimo metu buvo aptartos bendradarbiavimo perspektyvos dėl koordinuotos pagalbos teikimo šeimoms, siekiant sudaryti palankias sąlygas vaikams augti šeimoje bei aptartos išvadų rengimo ir teikimo Vaiko gerovės komisijai dėl minimalios priežiūros priemonių taikymo (skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo) aktualijos.

Susitikimo metu VTAS patarėja R. Piekienė pristatė Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos ir teisinio reglamentavimo, susijusio su vaiko teisių apsauga, įgyvendinimo aktualijas.

„Imantis bet kokių veiksmų svarbiausia – vaiko interesai. Taigi, teikiamos paslaugos turi būti tik tokios, kokių reikia vaiko gerovei“, - sakė R. Piekienė.

L. Bruzdeilynienė apžvelgė dažniausiai rekomenduojamas pagalbos priemones vaikams, jų tėvams, globėjams (rūpintojams). Koordinatorės teigimu, Kretingos rajono savivaldybės gyventojai dažniausiai naudojasi individualiomis specialistų konsultacijomis, lanko efektyvios ir pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo mokymus.

Regioninės diskusijos dėmesio centre – pertvarkos eiga, patirtis teikiant bendruomenines paslaugas ir ateities perspektyvos

Trečiadienį institucinės globos pertvarkos klasterio apskrito stalo diskusijoje Tauragės regione regiono savivaldybių tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir globos centrų koordinatoriai, socialinės paramos skyrių vedėjai ir specialistai, pertvarkoje dalyvaujančių ir kitų socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovai, bandomųjų paslaugų teikėjai bei kiti dalyviai aptarė pertvarkos procesų eigą, diskutavo apie esamas ir planuojamas teikti paslaugas.

„Labai džiugina gausus institucijų, savivaldos, socialinių paslaugų teikėjų dalyvavimas susitikime, aktyvus jų įsitraukimas į diskusijas. Sulaukėme atstovų ne tik iš Tauragės regiono, bet ir Šakių bei Šilutės rajonų savivaldybių. Tai rodo, kad mus visus vienija bendras tikslas – sklandus perėjimas nuo institucinės globos prie tokių paslaugų, kurios geriausiai atitiktų žmonių poreikius“, - sako diskusijos iniciatorė ir vedėja, Tauragės regiono, Šakių ir Šilutės r. savivaldybių pertvarkos procesų ekspertė Marijona Janavičienė.

 

Susitikimo dalyviai supažindinti su įgyvendinamomis ir artimiausiu metu planuojamomis įgyvendinti veiklomis, parengtais metodinių dokumentų paketais naujų formų bendruomeninėms paslaugoms teikti. Diskutuota apie ES investicijas, kurios numatytos pertvarkos įgyvendinimo laikotarpiui. Aptartos plėtojamos globos formos pertvarkos tikslinėms grupėms Tauragės regiono, Šakių ir Šilutės rajonų savivaldybėse.

Diskusijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su regiono savivaldybėse šeimoje ir bendruomenėje teikiamomis bei planuojamomis teikti socialinėmis paslaugomis be tėvų globos likusiems vaikams ir asmenims, turintiems proto ar (ir) psichikos negalią.

Socialinės priežiūros paslaugų, teikiant kompleksinę pagalbą besilaukiančioms moterims ir motinoms, vienoms auginančioms vaiką/vaikus iki 3 metų amžiaus, Tauragės regione bandomąją paslaugą pristatė VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ direktorė Audronė Balčiūnienė. Ji pasidalino patirtimi ir papasakojo apie šios paslaugos naudą bei supažindino dalyvius su paslaugų gavėjų, kurios pasinaudojo šia paslauga, atsiliepimais.

„Psichologo konsultacijos ir grupiniai-terapiniai užsiėmimai buvo puiki galimybė susidėlioti, kas man gyvenime yra svarbiausia“. „Kitaip pradėjau žiūrėti į sutiktus žmones, atsirado noras imtis problemų sprendimo, o ne pasyvaus žiūrėjimo į viską“. „Džiaugiuosi, kad krizių centre yra vykdomi tokie projektai, kurie žmogui suteikia galimybę suprasti, kas gyvenime yra svarbiausia, vaikai neatskiriami nuo mamų ir gali augti kartu. Vykdomas projektas  iš tiesų turi didžiulę prasmę.

Netikėjau, kad gali būti gerų, nuoširdžiai norinčių padėti žmonių, be išankstinio nusiteikimo, smerkimo, nuvertinimo. Pradedu tikėti savimi. Džiaugiuosi kiekviena diena, matydama šalia savęs augančius vaikus. Galvoju apie ateitį, kaip gyvensiu savo bute, dabar jau pradedu taupyti pinigus buto įsigijimui“. Taip apie kompleksinės pagalbos reikšmę jų gyvenimui atsiliepia moterys, gavusios šią paslaugą.

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai tobulina savo žinias pozityvios tėvystės mokymuose

Dažnam žodžiai pozityvi tėvystė skamba kaip labai gražus žodžių junginys, tačiau retai kuris įsigilina, kas tai yra iš tikrųjų. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) du specialistai sausio 8-26 dienomis dalyvauja pozityvios tėvystės mokymuose.

„Pozityvios tėvystės mokymai rekomenduotini visiems tėvams kaip pagalba geriau suprasti ir įgyti žinių apie vaiko raidos etapus bei dėl to galimai susijusio, skirtingais amžiaus tarpsniais kylančio prieštaringo jų elgesio, suvokimą. Tuo pačiu tai skatina pagalbos priėmimo svarbą, šeimai susidūrus su pirmomis, nepilnamečiui besiformuojančiomis problemos apraiškomis. Akivaizdu, kad tokių mokymų patirtis duoda naudą ir specialistams, dirbantiems vaiko teisių apsaugos srityje“, – sako Marijampolės apskrities VTAS vedėja Dovilė Burbaitė.

Šiuos mokymus organizuoja Marijampolės savivaldybės Bendruomeniniai šeimos namai, paskaitas veda psichologė - praktikė Audra Tamošaitienė. Į kursus ateina žmonės vedini įvairių tikslų. Kai kas ateina savanoriškai, siekdami pagilinti tėvystės įgūdžius, kitiems mokymai pasiūlomi atvejo vadybos metu, kai šeimai reikalinga pagalba.

Tenka pripažinti, kad dalis kursų dalyvių mokymus pradeda nusiteikę skeptiškai, tačiau, pasak psichologės A. Tamošaitienės, juos baigus požiūris pasikeičia. Dalyviai atranda pozityvios tėvystės kursų naudą.

 Neretai tėvai suvokia paprastą tiesą, kad kartais konfliktą su vaiku išspręsti padeda nesudėtingas, praktiniais pavyzdžiais pagrįstas, pozityvios tėvystės paskaitoje išgirstas psichologės patarimas.

Pozityvios tėvystės kursai nemokami, organizuojami nedidelei 10 asmenų grupei, o į užsiėmimus galima eiti su vaikais (jų priežiūrą užtikrina vaikų užimtumo specialistai).

Pozityvios tėvystės mokytis Marijampolės VTAS specialistus paskatino ne vien tai, kad įgautas žinias galima puikiai pritaikyti darbe, bet ir tai, kad jos pačios yra motinos, susiduriančios su įvairiais klausimais ir rūpesčiais, kaip ir kiekviena vaikus auginanti moteris.   Pozityvios tėvystės mokymai suteikia progą pasikalbėti apie tėvystę, gauti ir pasidalyti patirtimi su kitais. Tai puiki galimybė tėvams išmokti geriau suprasti vaiką, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, išmokti efektyvių drausminimo, motyvacijos, pozityvių ribų nustatymo priemonių.

Marijampolės apskrities VTAS specialistai įsitikinę, kad kolegų pozityvios tėvystės kursuose įgautos  žinios pravers  kasdieniame darbe, gilinantis į individualius šeimų atvejus, padės pasiūlyti pagalbą sprendžiant problemas.

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius kreipiasi į šeimos atvejo vadybininką dėl skubaus atvejo vadybos posėdžio sušaukimo

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius gavęs informaciją apie vakar ryte į gydymo įstaigą pristatytą sunkios būklės kūdikį, inicijavo aplinkybių tyrimą ir paprašė papildomos informacijos iš Vilniaus miesto savivaldybės, gydymo įstaigos, policijos.

Šeima Tarnybai žinoma nuo praėjusių metų rugsėjo pradžios. Gimus kūdikiui, ligoninė informavo vaiko teisių apsaugos specialistus dėl poreikio pasidomėti tėvų galimybėmis pasirūpinti vaiku. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai lankėsi šeimoje.

„Pirminio pokalbio su tėvais metu buvo konstatuota, kad mama gali rūpintis vaiku su specialistų priežiūra, todėl buvo kreiptasi į savivaldybę dėl pagalbos šeimai teikimo. Vilniaus miesto savivaldybė paskyrė atvejo vadybininką. Iki šiol iš atvejo vadybininko informacijos apie papildomas grėsmes kūdikiui nebuvo gauta“, – sakė Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Sandra Vrublevskienė.

Pasak vedėjos, vaiko teisių apsaugos specialistai stengiasi maksimaliai įvertinti galimas grėsmes vaiko saugumui ir pagal tai priimti vaiko geriausius interesus atitinkančius sprendimus (pavyzdžiui, inicijuojamas pagalbos teikimas). Artimiausiu metu tikimės gauti daugiau informacijos iš atvejo vadybininko ir priimti atitinkamus sprendimus.

Kėdainių rajone sprendžiasi laikino vaiko apgyvendinimo problema

Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajone iniciatyva surengtame įvairių institucijų susitikime aptartas rajone vienas aktualiausių klausimų – kaip išvengti vaiko laikino apgyvendinimo ligoninėje.

“Kalbame apie vienetinius atvejus, bet ir vieno vaiko viena naktis praleista ligoninės palatoje, kai galima rasti kitą variantą, yra didelė problema. Tarnyba vienareikšmiškai pasisako už tai, kad laikinosios globos atveju vaikui geriausia pas artimus, emociniais ryšiais su jo šeima susijusius asmenis”, - kalbėjo laikinai einanti patarėjos pareigas Kėdainių rajone Vilma Juškevičienė.    

V. Juškevičienei antrino Kėdainių ligoninės vadovas Stasys Skauminas, išsakydamas rūpestį, kad gydymo įstaigoje sudėtinga užtikrinti vaiko mokymą.

Patarėja patikino, kad dedamos visos pastangos rasti artimus žmones, giminaičius, kurie galėtų laikinai pasirūpinti iš nesaugios aplinkos paimtu vaiku, taip išvengti papildomo streso jam. Tačiau nepavykus, retais atvejais, tenka rinktis Savivaldybės nurodytą įstaigą.

Kėdainių r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintame sąraše nurodoma, kad be tėvų globos likusį vaiką bet kuriuo paros metu laikinai  priimti šiame rajone gali dvi įstaigos: Kėdainių ligoninė ir Pagalbos šeimai centras. Bet pastarasis, direktorės Sandros Sagatienės teigimu, šiuo metu tokios paslaugos neteikia, neturi sąlygų.

Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubienė informavo, kad problema žinoma, dedamos pastangos ją išspręsti. Jau vasarį Savivaldybė pradės keturių butų pirkimo procedūrą. Į naujus butus išsikels šeimynos iš Pagalbos šeimai centro ir atsilaisvinusios patalpos prireikus pasitarnaus kitam svarbiam tikslui.

Kėdainių rajone vyksta sklandus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, tai padeda esmines problemas įveikti greičiau. Šiame susitikime dalyvavo Kėdainių r. savivaldybės, Pagalbos šeimai centro, Kėdainių ligoninės ir Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai.

Alytiškė Zita Kaluževičienė: globoti vaikus – mano pašaukimas

Alytiškė Zita Kaluževičienė – moteris užauginusi vienuolika svetimų vaikų, kurie ilgainiui tapo savais. Renginyje „Alytaus metų apdovanojimai 2019“ Z. Kaluževičienė buvo nominuota  apdovanojimui „Už nuopelnus vaiko gerovei“ ir jį laimėjo. 

„Prieš 25 metus man teko apsilankyti Alytaus vaikų globos namuose. Pabendravusi su vaikais supratau, kaip jiems reikia šeimos, kaip jiems trūksta mamos, širdies šilumos. 1995 metais, kartu su  vyru įkūrėme šeimyninius globos namus, o vėliau – šeimyną. Taip ir užauginome 11 svetimų vaikų. Šiandien mes džiaugiamės ne tik užaugintais vaikais, bet ir jų vaikais – mūsų anūkais. Kaip smagu, kai visi sugrįžta, suvažiuoja į mūsų bendrus jaukius namus per šventes ar tiesiog pabūti, pabendrauti, pasidžiaugti vieni kitais“, – atsiimdama apdovanojimą kalbėjo Z. Kaluževičienė.

Moteris dėkojo visiems, kurie pastebi ne tik sėkmingus verslininkus, medikus, mokytojus, bet ir paprastas šeimos mamas – tokias kaip ji. 

„Linkiu, kad Alytuje neliktų globos namų, o visi vaikai augtų šeimose“, – palinkėjo Z. Kaluževičienė.

Po renginio ponią Zitą pasveikino Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Abromaitienė ir Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Alytaus mieste patarėja Agnė Malakauskaitė. 

„Niekada nesigailėjau savo priimto sprendimo globoti svetimus vaikus. Labai aiškiai suprantu, kad tai buvo mano pašaukimas. Esu dėkinga savo sutuoktiniui Juozui Algirdui Kaluževičiui už palaikymą ir supratimą“, – kalbėjo globėja.

 

Ekspertė: atsiranda naujo tipo įstaigų, kur psichikos ir proto negalią turintys žmonės gyvena daug geriau jų poreikius atitinkančioje aplinkoje

Pastaruosius keletą metų netylant kalboms, kad būtina uždaryti dideles globos įstaigas, daug kam kyla klausimas, kur gyvens juose įsikūrę negalią turintys žmonės.

Projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ ekspertė Lina Gulbinė pasakoja, kad atsiranda vis daugiau naujo tipo įstaigų, kur psichikos ir proto negalią turintys žmonės gyvena daug geriau jų poreikius atitinkančioje aplinkoje.

Didžiosios Britanijos pavyzdys

1970-aisiais Liverpulyje (Didžioji Britanija) pradėtas projektas, kurio metu žmonės į savo šeimas priėmė gyventi ilgą laiką institucijoje gyvenusius žmones (daugiausia tai buvo psichikos ir proto negalią turintys asmenys). Laikas parodė, kad jų gyvenimo kokybė smarkiai pagerėjo, dauguma tapo daug savarankiškesni ir pasirengę tolimesniam savarankiškam gyvenimui bendruomenėje.

„Galima sakyti, kad buvo pereita prie gyvenimo bendruomenėje. Istorija rodo, kad tai buvo sėkmingas sprendimas. Ilgalaikiai tyrimų rezultatai parodė, kad dauguma žmonių, net ir turinčių sudėtingiausių problemų, daugelį metų praleidę bendruomenėse išplėtė savo socialinius ryšius, įgijo savarankiško gyvenimo įgūdžių, pagerėjo jų gyvenimo kokybė, sumažėjo atkryčiai ir pakartotinės hospitalizacijos poreikis“, – Didžiosios Britanijos patirtimi dalijasi L. Gulbinė. Jos teigimu, jau 1990-aisiais Didžiojoje Britanijoje pradėtos teikti paslaugos atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus poreikius.

Pamažu steigiamos šiuolaikiškos įstaigos

Lietuvoje dar daugiau nei 5400 psichikos ir proto negalią turinčių žmonių gyvena didelėse įstaigose, kurios nė iš tolo neprimena jaukių namų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) užsibrėžė tikslą, kad tokių į ligonines panašių įstaigų nebeliktų, o žmonės pamažu įsikurtų į namus panašiose įstaigose, kurios geriausiai atitiktų jų poreikius ir sveikatos būklę. Nuo šių metų į SADM pavaldžias įstaigas siunčiami tik tie žmonės, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis. Planuojama, kad nuo 2024 m. seno tipo SADM pavaldžios įstaigos nebepriims proto negalią ar psichikos sutrikimų turinčių asmenų.

Sakote, utopija, dar labai daug metų užtruks, kol gyvensime kaip Didžiojoje Britanijoje ar Skandinavijos šalyse? L. Gulbinė sutinka, kad reforma neįvyks greitai, bet pamažu dideles įstaigas pakeisti bendruomeniniais namais, kur gyvena ne daugiau kaip 10 žmonių, tikrai įmanoma.

Gyvenimo vieta – pagal žmogų

Ekspertė įsitikinusi, kad gyvenimo vieta globos reikalingam psichikos ar proto negalią turinčiam žmogui turi būti parenkama atsižvelgiant į jo savarankiškumo lygį. Pirmiausia, asmuo turėtų būti apgyvendinamas bendruomenėje, jei tai įmanoma. Pavyzdžiui, suteikiamas būstas, kuriame jis gyvena su kitais žmonėmis (ne daugiau kaip 4). Toks būstas vadinamas apsaugotu, t. y. jo gyventojams, nors gyvena savarankiškai (t. y. patys rūpinasi maistu, būsto tvarkymu ir pan.) nuolat padeda atvejo vadybininkas. Tai nėra fizinė pagalba, o labiau elgesio, sveikatos ir saugumo, savipriežiūros ir kt. patarimai. Šiuo metu jau įsteigta 12 apsaugotų būstų Tauragės, Utenos, Šiaulių ir Vilniaus savivaldybėse, juose gyvena 20 žmonių. Labai džiugina, kad tarp apsaugotame būste gyvenančių yra ir nepilnametį vaiką auginanti šeima, ir vieniša motina su vaiku.

Jei asmuo nėra tiek savarankiškas, kad galėtų gyventi be pagalbos, jis gali būti apgyvendinamas nedidelėje namus primenančioje institucijoje – grupinio arba savarankiško gyvenimo namuose. Kuo jie skiriasi? L. Gulbinė sako, kad savarankiško gyvenimo namai žmogui tiktų tada, kai jam reikia ir priežiūros, ir paraginimo, kai kuriais atvejais – ir vienokios ar kitokios fizinės pagalbos. Grupinio gyvenimo namai siūlomi tada, kai žmogaus savarankiškumo lygis mažesnis ir tos pagalbos reikia daugiau, čia dirba daugiau socialinio darbuotojo padėjėjų, kurie prireikus padeda buityje.

Šiuo metu savivaldybės jau yra įsteigusios 21 savarankiško gyvenimo namus, kuriuose gyvena apie 450 neįgaliųjų. 2019 m. pradžioje veikė 25 SADM pavaldžių įstaigų įsteigti grupinio gyvenimo namai, 6 iš jų skirti negalią turintiems vaikams. Šiose įstaigose gyvena beveik 200 žmonių.

Tikslas – kad žmonės kuo ilgiau išliktų savarankiški

Pasak L. Gulbinės, iki šiol grupinio ir savarankiško gyvenimo namai būdavo atskiros institucijos, t. y. žmogus, gyvenęs grupinio gyvenimo namuose, būklei pasikeitus keliaudavo į savarankiško gyvenimo namus arba išsikraustydavo gyventi savarankiškai (su jam reikalinga pagalba). Šiuo metu kuriama metodika sudarytų galimybes jam visą laiką gyventi toje pačioje įstaigoje, keistųsi tik teikiamos pagalbos pobūdis ir jos intensyvumas, atsižvelgiant į žmogaus būklę ir jo poreikius. Tik būklei smarkiai pablogėjus, kai prireiktų nuolatinės slaugos ar priežiūros, būtų svarstoma apie apgyvendinimą specializuotoje socialinės globos įstaigoje.

Tiek savarankiško, tiek grupinio gyvenimo namuose psichikos ir proto negalią turintys žmonės skatinami patys tvarkytis asmeninį ir socialinį gyvenimą, jiems padedama tik ten, kur tikrai nesiseka. Ekspertė pabrėžia, jog labai svarbu tai, kad šios institucijos nebūtų uždaros, kad jų gyventojai daugelį paslaugų gautų bendruomenėje – lankytų dienos užimtumo centrus, socialines dirbtuves, o kai kurie netgi dirbtų, dalyvautų kitose bendruomenės veiklose.

Dar viena problema, į kurią dėmesį atkreipė ekspertė – tai, kad šiuo metu įstaigose proto ir psichikos negalią turintys žmonės dažnai gyvena kartu. Taip neturėtų būti, nes jų poreikiai labai skiriasi. Reikėtų jiems teikiamas paslaugas atskirti.

Kuo daugiau paslaugų bendruomenėse

Pasak L. Gulbinės, siekiant, kad psichikos ir proto negalią turintys žmonės kuo ilgiau galėtų likti savo šeimose, jų nereikėtų apgyvendinti įstaigoje, būtina plėtoti ir kitas paslaugas bendruomenėje, kuo arčiau žmogaus gyvenamosios vietos. Svarbu užtikrinti, kad ir namuose gyvenantys psichikos ar proto negalią turintys žmonės gautų jiems reikalingas paslaugas, kad jos būtų kokybiškos, atitinkančios jų poreikius.

Viena tokių – laikino atokvėpio paslauga. Ji skirta pagelbėti šeimoms, kurios laikinai negali pasirūpinti globojamu neįgaliu asmeniu – ar susirgus, ar besimokant, prireikus daugiau dirbti ar tiesiog pervargus. Šios paslaugos teikiamos arba asmens namuose, arba įstaigoje iki 24 val. per parą ne daugiau kaip 30 dienų, o išimtiniais atvejais, pvz., susirgus žmogų prižiūrinčiam asmeniui, susirgus ar mirus artimam žmogui – iki 90 parų. Nuo projekto pradžios atokvėpio paslaugą gavo 154 šeimos, per 2018 m. – 80 šeimų. Šiuo metu tokios pagalbos sulaukė 26 šeimos, planuojama, kad artimiausiu metu paslauga pasinaudos dar apie 70 šeimų.

L. Gulbinė įsitikinusi, kad būtinos ir kitos paslaugos, kurios padėtų asmeniui integruotis visuomenėje: dienos centrai, socialinės dirbtuvės, asmeniniai asistentai, darbo asistentai, įdarbinimas su pagalba, pagalba priimant sprendimus ir pan. „Tikėkimės, kad iki 2024 m. atsiradęs platus paslaugų spektras įgalins žmones gyventi orų, įdomų ir turiningą gyvenimą bendruomenėje, neišsiskiriant su šeima, artimaisiais ir savo pažįstamų ratu“, – optimistiškai nusiteikusi projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ ekspertė.

Svarbiausia, kad tarnybos skubiai reaguotų į kiekvieną vaiko teisių pažeidimą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) vedėja Sandra Vrublevskienė ir patarėja Rima Butkienė šiandien susitiko su Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Poskyrio pirmininku Rolandu Šepečiu bei VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus vyriausiuoju specialistu Jevgenijumi Liepiu.

Susitikimo metu buvo aptarti abiem institucijoms aktualūs klausimai, siekiant efektyvesnio tarpusavio bendradarbiavimo. VTAS specialistai su policijos atstovais diskutavo apie pokyčius, įvykusius po Vaiko teisių apsaugos reformos.

„Pagrindinis specialistų uždavinys – operatyvus reagavimas į kiekvieną vaiko teisių pažeidimą. O taip pat vaiko teisių apsaugos specialistų indėlis atstovaujant vaiko interesus baudžiamosiose bylose, nepilnamečių asmenų apklausose“, - susitikimo metu pabrėžė S. Vrublevskienė.

Pasak R. Butkienės, džiugina tai, kad policijos pareigūnai, bendradarbiaudami su vaiko teisių apsaugą užtikrinančiais specialistais ir budėtojais, dienomis, naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis gelbsti kraštutiniu atveju ieškodami vaikams saugios aplinkos.

Pasitarimo metu taip pat kalbėta ir apie Vilniaus m. savivaldybėje esamas ir teikiamas paslaugas vaikams bei paslaugų poreikį, prevencinių ir intervencinių priemonių taikymą. Taip pat susitarta dėl nuolatinių susitikimų organizavimo tarp VTAS ir VPK. 

Pirmą kartą per septyniolika metų lietuvių šeima iškart įvaikino 3 vaikus

Mūsų šalies piliečiai, gyvenantys Lietuvoje, pirmą kartą nuo 2002 metų, iš karto įsivaikino 3 vienos šeimos vaikus: du broliukus ir jų sesutę. Vyriausiajam iš vaikų yra 7 metai. Įtėviai, į savo šeimą priėmę 3 svetimus vaikus, dar augina ir savo biologinį vaiką.

„Suprantame, kad biologinių tėvų globos netekusiems vaikams nepaprastai svarbu išlaikyti artimus, šiltus santykius su likusiais broliais ar seserimis. Todėl įtėvių ryžtas vienu metu į savo šeimą priimti net kelis giminystės ryšiais susijusius vaikučius – labai svarbus žingsnis. Galime tik pasidžiaugti, kad pernai net 10 lietuvių šeimų iškart įsivaikino po du vaikus“, - sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Minėta įtėvių šeima pradinį prašymą savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai dėl įvaikinimo pateikė 2018 metų gegužės mėnesį. Tų pačių metų rugpjūtį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavo šios šeimos, norinčios įsivaikinti vieną arba du vaikus, prašymą įtraukti ją į norinčių įvaikinti asmenų sąrašą. Spalį Tarnyba šeimai pateikė galimai įvaikinti vaikų pasiūlymą – įsivaikinti net 3 artimais giminystės ryšiais susijusius vaikus. Galimiems įtėviams sutikus, gruodį trys vaikučiai buvo įvaikinti ir Kalėdas sutiko jau įtėvių šeimoje.

Preliminariais duomenimis, 2018 metais 94 šeimos (sutuoktinių poros) ir 7 nesusituokę asmenys (moterys) įvaikino 102 tėvų globos netekusius vaikus.

Tuo tarpu 2017 m. buvo įvaikinti 92 tėvų globos netekę vaikai. Juos į savo namus priėmė 84 nuolat Lietuvoje gyvenančios šeimos (79 sutuoktinių poros ir 5 nesusituokę asmenys). Pažymėtina, kad 2017 m. iš 19 šeimų, auginančių įvaikintus vaikus, net 17 įvaikino antrą kartą, 2 šeimos – trečią kartą.

Pastaruosius keletą metų įvaikinimo procese ryškėja tendencija, jog ir jau turinčios vaikų šeimos ryžtasi įvaikinti. Pavyzdžiui, 2017 m. net pusė iš 84 įvaikinusių šeimų jau turėjo vaikų (biologinių, iš ankstesnių santuokų ar įvaikintų vaikų). 2016 m. iš 80 įvaikinusių šeimų, net 30 jau turėjo vaikų (biologinių, iš ankstesnių santuokų ar įvaikintų vaikų).

Budintiems globotojams - visokeriopa globos centrų pagalba

Priimti, kad ir laikinai, svetimą, dažniausiai gyvenimo jau traumuotą vaiką į savo namus – nemenkas iššūkis. Tam pasiryžtų tikrai ne kiekvienas, o ir pasiryžęs ne kiekvienas susidorotų su rūpesčiais ir klausimais, kurių kyla daugybė, ir juos spręsti reikia čia ir dabar. Kad palengvintų budinčių globotojų naštą, Tauragės, Šilalės ir Jurbarko savivaldybės bendrai dalyvauja įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva nuo 2014 m. vykdoma institucinės globos pertvarka, kuria siekiama, kad vaikams, taip pat suaugusiesiems su proto ir (ar) psichikos negalia nereiktų gyventi globos namuose, kad vaikai augtų biologinėse šeimose, pas įtėvius ar globėjus arba šeimai artimoje aplinkose, o žmonės su negalia gautų reikiamas paslaugas, pagalbą bendruomenėje. Vienas pertvarkos tikslų – mažinti į vaikų namus patenkančių vaikų skaičių. Į pagalbą likusiam be tėvų globos ar iš vaikui nesaugios aplinkos paimtam vaikui iki jį grąžinant į šeimą arba randant nuolatinius globėjus ar įtėvius skuba budintys globotojai.

Globa šeimoje iš visų globos formų yra svarbiausia ir palankiausia forma vaiko asmenybės vystymuisi. Laikinoji globa globotojo šeimoje organizuojama siekiant užtikrinti be tėvų globos likusio vaiko teisių ir įstatymų ginamų interesų įgyvendinimą ir apsaugą, suteikiant vaikui tokias artimiausias šeimos gyvenimui sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei bei socialinei raidai, ir tokią šeimos aplinką, kokios reikia jo gerovei.

Projekte dalyvaujanti budinti globotoja Jūratė Latožienė pati pirmoji Tauragės rajone pasiryžo imtis  šių atsakingų pareigų. Šiuo metu jos namuose, kuriuose auga ir dvi savos dukros, gyvena 2, 8 ir 13 metų globotiniai. Moteris pasakoja išties kasdien susidurianti su įvairiomis problemomis.

– Spręsti jas dažniausiai tenka nedelsiant. Išsprendi, o paskui galvoji, ar teisingai padarei, ir labai gerai, kai turi su kuo aptarti susidariusias situacijas, pasidalinti mintimis. Globos centras ir jo įgyvendinamas projektas tam labai padeda: yra savitarpio pagalbos grupė, psichologo konsultacijos, seminarai, – pasakoja J. Latožienė.

Paprašyta papasakoti, su kokiomis situacijomis tenka susidurti, budinti globotoja pasakoja apie du broliukus. Globotoja prisimena, kaip patį pirmąjį kartą atsitūpusi šalia paaiškino, kad jiems teks čia pabūti, kol mama pasveiks. Vaikai greit priprato, nurimo, tapo tikri plepučiai. Net ir grįžę į savo namus jie po kurio laiko panoro aplankyti globotoją, nors gyveno už 5 km. Tokie išgyvenimai yra jautrūs ir ilgam lieka atmintyje.

Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis“ Globos centro koordinatorė Aušra Partsvania antrina, kad  sunkumų, su kuriais susiduria globotojai, išties begalė: vaikai atvyksta traumuoti, turintys elgesio sutrikimų, psichikos pažeidimų, gimę su vaisiaus alkoholiniu sindromu, patyrę įvairiapusišką nepriežiūrą. Dažnai atvežami būdami užsikrėtę pedikulioze, neturintys elementarių higienos, socialinių įgūdžių, nepasitikintys aplinka, patyrę smurtą artimoje aplinkoje.

– Kai nusprendžiau tapti globotoja, visi artimieji labai nerimavo – jie įsivaizdavo, kad būsiu viena su globojamais vaikais. Labai gerai, kad yra palaikymas ir pagalba, – teigė J. Latožienė.

Tauragės regiono institucinės globos pertvarkos procesų ekspertė Marijona Janavičienė, atsakinga ir už pertvarką Šilutės bei Šakių rajonuose, pasakoja, kad Tauragės, Šilalės ir Jurbarko savivaldybių bendrai įgyvendinamo projekto esmė – globos centrų budintiems globotojams teikiama pagalba. Anot ekspertės, pagalba labai reikalinga, kad jie neliktų vieni. Globos centrai tuo tikslu ir yra sukurti, kad visokeriopai padėtų globotojams. Pastarieji dalyvauja savitarpio pagalbos grupėse, jos labai naudingos.

– Stengiamės, kad globotojai neliktų su savo bėdomis vieni, juk jų darbas labai sudėtingas. Globotojai dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, ir negali, kaip įprasta, po darbo grįžti namo – darbas ir yra jų namuose. Jie nuolat jaučia atsakomybę ir įtampą.

A. Partsvania pritaria ekspertei:

– Puiku, kad dalyvaudami projekte galime globotojams suteikti dar daugiau paslaugų, samdyti gerus lektorius. Štai kaip tik neseniai informatyvų seminarą vedė lektorius Vaidas Arvasevičius. Savitarpio pagalbos grupėse globotojai dalijasi patirtimi, sprendžiame situacijas, kurių būna kiekvieną dieną, bendromis jėgomis randame išeitį. Vyksta ir supervizijos, kurių metu globotojai gilinasi į save, atranda savo skaudulių. Tai pagalba sau, stipri savianalizė, padedanti tapti stipresniu, geriau save pažinti. Juk žmonės gali ir perdegti, ir nusivilti, nes jų emocinė būsena nuolat įtempta. Budinčiam globotojui ir globojamam vaikui suteikiame nuolatinę pagalbą – individualias psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijas, suteikiame galimybę tobulinti profesines kompetencijas.

Be to, projekte dalyvaujantiems globotojams Globos centras padeda kone visais kitais gyvenimo atvejais: nuo informavimo, konsultavimo iki tarpininkavimo visose instancijose – bendraujant su medicinos ar teisėsaugos institucijomis, švietimo įstaigomis, jei vaikui reikia darželio ar mokyklos. Kadangi globotojai dirba ne pagal darbo sutartį, o pagal individualios veiklos pažymą, Globos centro koordinatorė kartu su Tauragės apskrities valstybine mokesčių inspekcijos atstovais organizuoja informavimą, konsultavimą, visapusišką pagalbą pajamų deklaravimo ir mokesčių klausimais.

Šiuo metu Tauragės regione (Tauragėje, Šilalėje ir Jurbarke) yra 6 budintys globotojai. Bandomajame projekte „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ dalyvauja 4.

Globos centrai yra kiekvienoje savivaldybėje, jie įkurti nuo liepos 1 d. ir veikia prie socialines paslaugas teikiančios įstaigos kaip jos padalinys. Jie atsakingi už asmenų, norinčių ir galinčių tapti vaiko globotojais, suradimą, atrinkimą, konsultavimą, mokymus, pagalbą organizuojant dalyvavimą tęstiniuose mokymuose, planuoja bei koordinuoja jų veiklą, organizuoja vaikų apgyvendinimą globotojo namuose, apmoka jų paslaugas, organizuoja laikino atokvėpio paslaugas ir kitą reikiamą pagalbą globotojui ir vaikui.

Laikraščio „Tauragės žinios“ publikacija.

Ankstesnis 1 2 3 ... 33 Sekantis
X