Naujienos

Mobiliosios komandos psichologė: „Darbe su vaikais emocinis tvirtumas itin svarbus, nes reikalauja atidumo, jautrumo detalėms“

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) mobiliosios komandos specialistės rengia ciklą susitikimų su socialinės srities darbuotojais, kuriuose kalbama apie vaiko raidos iššūkius, traumines patirtis, o itin didelis dėmesys skiriamas emocinio perdegimo temai. „Atliepti dažnai sudėtingo likimo vaiko interesus gali tik emociškai stiprus žmogus“, – kalba mobiliosios komandos psichologė Giedrė Starkevičiūtė.

Pasak G. Starkevičiūtės, tikimybę susidurti su emociniu perdegimu dažniau turi tų profesijų atstovai, kurie nuolat būna tarp žmonių socialiniai darbuotojai, mokytojai, gydytojai, policininkai, psichologai. Šią būseną neretai išgyvena specialistai, profesinei veiklai maksimaliai save atiduodantys. Grėsmė patirti perdegimą kyla itin daug iš savęs reikalaujantiems, neišlaikantiems darbo, poilsio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.

Dirbant su vaikais emocinis tvirtumas itin svarbus, nes ši veiklos sritis reikalauja atidumo, įsigilinimo, jautrumo detalėms.

Specialistė ragina nesibaiminti susidūrus su krize, o išnaudoti ją kaip galimybę pervertinti gyvenimo prioritetus ir tikslus. „Neįmanoma iš emocinio perdegimo išeiti nepasikeitus. Klausimas sau – kaip aš iki to atėjau – gali paskatinti teigiamus pokyčius gyvenime“, -  kalba psichologė.

Emocinis perdegimas moksliškai apibrėžiamas kaip emocinio, protinio ir fizinio išsekimo būsena, kurią sukelia ilgai trunkantis stipus stresas. 

„Išgyvenantieji emocinį perdegimą jaučia nuolatinio išsekimo būseną. Tos užduotys, kurios anksčiu būdavo paprastos ir lengvos, pradeda atrodyti neįveikiamos ir reikalaujančios milžiniškų pastangų. Stipriai mažėja darbo efektyvumas ir kokybė. Pradeda kamuoti bejėgiškumo, vidinės tuštumos jausmas, blogėja santykiai su aplinkiniais“, – vardija mobiliosios komandos narė.  

Emocinis perdegimas turi keturias stadijas. Pirmosios stadijos dažniausiai lieka nepastebėtos, o susidūrus su paskesnėmis, padėti žmogui tampa sudėtingiau.  Psichologės teigimu, tyrimai atskleidžia, jog visas stadijas žmogus vidutiniškai pereina per 1,5 metus, o išėjimas iš jo trunka apie 3 metus. Tačiau entuziazmas ir resursai, turėti iki krizės, paprastai nebeatsistato arba tai reikalauja labai didelių pastangų. Vėliausiose stadijose prireikia specialistų pagalbos.

Emociškai įteptą darbą dirbančius žmones psichologė ragina imtis prevencinių priemonių ir save apsaugoti jau pastebėjus pirmuosius požymius.

Susitikimuose G. Starkevičiūtė duoda keletą patarimų, kurie gali padėti perdegimo tikimybę sumažinti ir išlikti darbingais, gebančiais susidoroti su visomis krizėmis:

  • Rūpintis fizine sveikata, suderinti poilsį ir darbą, sveikai maitintis.
  • Nesusitapatinti su savo specialybe. Mėgstamas hobis gali būti apsauga net esant labai dideliam krūviui.
  • Kuo daugiau laiko skirti bendravimui su maloniais ir Jus palaikančiais asmenimis.
  • Grupinis bendravimas su tos pačios profesijos specialistais gali padėti.
  • Nesinešti profesinių išgyvenimų namo, skirti laiko šeimai, draugams.
  • Daryti emocines pertraukas, pabūti tyloje.
  • Kreiptis pagalbos į specialistus ir nelaukti, kol problemos padarys žalą sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Na o vieno dalyko patyrusi psichologė rekomenduoja neužmiršti niekada – tai kūryba ir saviraiška.

„Kaip keista bebūtų, bet menininkai rečiausiai susiduria su emociniu perdegimu, nes kurdami išreiškia save, jausmus, mintis, vertybes. Perdegimas tam tikra prasme yra apsinuodijimas svetimomis emocijomis, kai žmogus pamažu praranda ribą tarp savęs ir aplinkos, išsenka asmeniniai resursai. Kūryba nuo to apsaugo“,  – įsitikinusi G. Starkevičiūtė.

Didelio susidomėjimo sulaukę VTAS mobiliosios komandos susitikimai vyko Kauno ir Kėdainių rajonuose. Artimiausiu metu planuojamos išvykos į Jonavos, Prienų ir kitus Kauno apskrities VTAS apimamus rajonus.

 

X