Naujienos

Institucinės globos pertvarka: pagalba vaikams ir neįgaliesiems

Vaikai ir neįgalieji turės būti globojami ne institucijose, o atitinkamas paslaugas teikiant bendruomenėje ir šeimoje. „Jokie globos namai neatstos žmogui artimos aplinkos, šeimos ir buvimo bendruomenės dalimi. Todėl privalome padaryti viską, kad be tėvų likusiems arba riziką patiriantiems vaikams ir neįgaliesiems sudarytume tokias sąlygas,“ – Seime skaitytame pranešime apie Institucinės globos pertvarkos įgyvendinimą akcentavo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Pertvarka palies be tėvų likusius vaikus ir neįgaliuosius

Institucinės globos namų pertvarka orientuota į vaikus – likusius be tėvų globos, patiriančius riziką, turinčius proto, psichikos negalią – bei suaugusius neįgaliuosius, kurie turi proto, psichikos negalią.

Pertvarka leis sudaryti sąlygas vaikui augti biologinėje juo tinkamai pasirūpinti gebančioje šeimoje, pas globėjus ar įtėvius, o nesant galimybei – šeimai artimoje aplinkoje bendruomeniniuose globos namuose.

Žmonėms su proto ar psichikos negalia kuriamas ir plečiamas bendruomeninių paslaugų ratas, kad kiekvienas pagal individualias galimybes turėtų sąlygas į maksimalų savarankiškumą, buvimą bendruomenės dalimi ir reikalingą pagalbą.

Didesnė pagalba vaikams

Siekiant užkirsti kelią vaikų patekimui į institucijas, atsirado globos centrai ir budintys globotojai, kurie gali priimti vaiką patiriantį riziką, likusį be tėvų globos į šeimą.

Budintis globėjas yra ne globojantis, bet prižiūrintis vaikus, su juo nesusijusius giminystės ryšiais, veikiantis pagal individualios veiklos pažymėjimą ir sudaręs su globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Įstatyminis vaiko atstovas – globos centras.

Globos centras perduoda likusį be tėvų globos, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.

Globos centro funkcijas Lietuvoje vykdo 58 įstaigos, kuriose šiuo metu paslaugas teikia 177 budintys globotojai, globojantys 346 vaikus.

Taip pat jau yra atsisakyta socialinės rizikos šeimų sąrašų, stigmatizavusių šeimas. Darbui su šeima įvesta atvejo vadyba. Tai reiškia, kad būtent atvejo vadybininkas įvertina pagalbos šeimai poreikį, kartu su šeimai bei kitais specialistai sudaro pagalbos planą.

Atsisakoma institucinių globos namų, o vietoje jų kuriami bendruomeniniai. Su reikiama priežiūra bendruomeniniuose vaikų globos namuose augantys vaikai ir jaunuoliai gyvena visuomenėje, mokosi savarankiškumo. Šiuo metu Lietuvoje veikia 80 bendruomeninių vaikų globos namų.

Šiuo metu Lietuvoje iš viso globojami 8405 vaikai:

  • 177 budintys globotojai globoja 346 vaikus,
  • šeimoje globojamas 5361 vaikas;
  • šeimynose globojama 414 vaikų;
  • 80 bendruomeninių namų globojama 618 vaikų;
  • 97 institucinėse globos įstaigose globojama 1666 vaikai.

Bendruomeninės paslaugos neįgaliesiems

Suaugusiems ir vaikams su proto, psichikos negalia plečiamas bendruomeninių paslaugų ratas. Jis apima paslaugas į namus – yra daugiau kaip 3 300 paslaugų gavėjų ir dienos centrus, kurių paslaugas gauna 17 300 žmonių, trumpalaikę „laikino atokvėpio paslaugą“, savarankiško ir grupinio gyvenimo namus.

Skaičiuojama, kad iš viso socialines paslaugas – be bendrųjų socialinių paslaugų – šiuo metu gauna apie 28,6 tūkst. neįgaliųjų ir jų šeimų.

Dar viena svarbi naujovė – vykdomas asmeninio asistento bandomasis projektas. Tai namų ir viešojoje aplinkoje individualiai asmeniui teikiama pagalba iki 4 valandų per parą, kuri padeda įgalinti žmogaus savarankiškumą ir užtikrinti svarbiausias jo gyvybines veiklos funkcijas, tokias kaip asmens higiena, mityba, judumas, socialiniai santykiai ir aplinka.

Pertvarkos pokytis

Planuojama, kad dėl pertvarkos neįgaliųjų vaikų, globojamų institucijose, 2020 m. sumažės iki 36, kai 2012 m. buvo 131, o suaugusių neįgaliųjų, gaunančių institucinę globą, 2020 m. bus 2688, kai 2012 m. buvo 4121.

Numatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumo įstaigas galės patekti tik tie, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis. Taip pat tam tikrais atvejais gali būti ribojamas naujų neįgalių asmenų apgyvendinimas į pertvarkomų įstaigų sąrašą įtrauktose įstaigose, kol bus baigti jų pertvarkos procesai.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. numatoma, kad vaikai negalės patekti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldžias globos institucijas.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. numatoma nebepriimti naujų neįgalių asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai į likusius pertvarkytų įstaigų institucinės ilgalaikės socialinės globos padalinius.

Nuo 2030 m. planuojama nebepriimti naujų asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai (stacionariuose globos padaliniuose) į jokias socialinės globos įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Ką daryti, jei vienas iš tėvų kitam neleidžia matytis su vaiku?

Po skyrybų ar kitais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyriumi, pasitaiko situacijų, kai vienas iš tėvų neleidžia kitam matytis su vaiku. Ką tokiu atveju reiktų daryti?

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pabrėžia: tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepaisant to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Vaikas turi nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena.

Tėvai užtikrina nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą. Civiliniame kodekse nustatytas tėvų valdžios turinys ir įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, todėl yra tėvams privaloma, ji negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai.

Tuo atveju, jei vaiko vieno iš tėvų teisė ir pareiga auklėti bei prižiūrėti vaikus yra pažeidžiama kliudant bendrauti su vaikais, jis turi teisę kreiptis į vaikų gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių su prašymu išaiškinti kitam iš tėvų teises bei pareigas vaiko atžvilgiu bei galimą atsakomybę dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios (dėl kliudymo bendrauti su vaikais). Tarnybos teritorinių skyrių darbuotojų kontaktinius duomenis galima nesunkiai rasti Tarnybos interneto svetainėje www.vaikoteises.lt.

Tėvams nesutariant dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vaiko teisių apsaugos specialistai organizuoja pokalbį su tėvais, juos konsultuoja, orientuoja tėvus į vaiko poreikių bendrauti su abiem tėvais supratimą, siūlo kreiptis konsultacijų į psichologą, organizuoja bendrus tėvų susitikimus, tiria situaciją šeimoje (bendrauja su šeimos nariais, pedagogais, medikais), tarpininkauja sudarant laikiną bendravimo tvarką tėvų tarpusavio sutarimu, informuoja apie galimas teisines priemones.

Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant taip pat yra įtvirtinta Civiliniame kodekse. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. 

Tuo atveju, jeigu tėvai piktnaudžiauja tėvų valdžia bei pažeidinėja vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais arba jei bendravimo tvarka su vaiku nėra nustatyta, skyriumi gyvenantis tėvas ar mama turite teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Tai yra, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo – bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Bendravimo su vaiku tvarkoje teismas įprastai numato pagrindines bendravimo sąlygas (telefonu, internetu, laiką, kada galima susisiekti, bendravimą atostogų metu, kelionės išlaidų apmokėjimą ir pan.).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Tuo metu, kol vyksta ginčas dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, vaiko tėvas ar motina turi teisę teismui pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pateiktas ne tik pateikus ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teisme, bet taip pat ir iki ieškinio pateikimo teismui.

Kartu aktualu paminėti, jog pasikeitus aplinkybėms, kurioms esant buvo nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, minėta tvarka gali būti keičiama. Kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą (priėmusį sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo) dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.  Įstatymas neapibrėžia išsamaus sąrašo aplinkybių, kurioms pasikeitus atsiranda pagrindas keisti teismo  nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teismas vertina šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių visumą. Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarkos.

Tuo atveju, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdytų teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas ar motina, gyvenantis skyrium, turėtų teisę pateikti rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo ir, gavęs jį, kreiptis į antstolį. Įsiteisėjusių sprendimų vykdymo funkcija yra priskirta išimtinai antstolio kompetencijai, todėl vykdymo veiksmus organizuoti ir užtikrinti jų vykdymą turi būtent antstolis.

Antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, kreditoriaus prašymu galintys imtis priemonių, taikant priverstinio vykdymo priemones, kad gera valia nevykdomas teismo sprendimas būtų įvykdytas priverstinai. Taigi, vaiko tėvui ar motinai nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, vaiko motina ar tėvas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.

 

 

 

Stiprinamas Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ir policijos bendradarbiavimas

Antradienį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus iniciatyva Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate aptartas Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ir policijos bendradarbiavimas.

Pasitarime aptartas bendradarbiavimas reaguojant į pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, policijos komisariate vykdomos nepilnamečių apklausos ir kiti aktualūs klausimai, siekiant užtikrinti efektyvią vaiko teisių apsaugą Alytaus apskrityje.

Laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas Žaneta Abromaitienė apžvelgė situaciją apskrityje, pateikė statistinę informaciją. „Nuo liepos 1 d. skyriuje gauta virs 300 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, iš jų 77 gauti policijos specialiuoju telefonu „budėtojų“ darbo metu. Reaguojant į gautus pranešimus  buvo pasirūpinta, kad 116 vaikų, kuriems buvo iškilusi grėsmė, patektų į saugią aplinką. Deja, teko kreiptis į teismą dėl leidimo paimti 42 vaikus iš jų atstovų, nustačius antrą grėsmės vaikams lygį. Teismo leidimai paimti vaikus buvo išduoti, dėl paskutinių 2-jų vaikų teismo sprendimo dar laukiame“, – susitikime pristatė Ž. Abromaitienė. Pasak jos, grėsmės lygis vaikams buvo vertintas kvalifikuotai ir priimti tuo metu geriausiai vaiko interesus atitinkantys sprendimai.    

Pasitarime dalyvavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Virginijus Jaruševičius, Operatyvinio valdymo skyriaus viršininkas Darius Rukšėnas, Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Juozas Pečiulis, Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai, kiti pareigūnai, Lazdijų, Druskininkų policijos komisariatų atstovai. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui taip pat atstovavo ir įžvalgomis dalinosi skyriaus patarėjos Agnė Malakauskaitė (Alytaus mieste), Renata Kruk (Alytaus raj.), Daiva Gorochovenkienė (Lazdijų raj.), Aušra Bačinskienė (Varėnos raj.), Vaiva Kirkauskienė (Druskininkuose), skyriaus vyriausieji specialistai (budėtojai).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Virginijus Jaruševičius pasitarimo dalyvius kvietė aptarti, kaip sekasi startavus naujai vaiko teisių apsaugos sistemai kelti problemas, jei tokių pasitaiko, ir drąsiai ieškoti sprendimo būdų.  

Operatyvinio valdymo skyriaus viršininkas Darius Rukšėnas pritardamas kolegai kvietė diskutuoti, teikti pasiūlymus dėl bendros veiklos.

Savo pastebėjimais pasidalino vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjos, kurių nuomone, bendradarbiaujant su pareigūnais problemų nekilo.

Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai akcentavo, kad skyriaus specialistai kviečiami į apklausas atvyksta, sunkiau suderinti psichologų dalyvavimą apklausose. Skyriaus vyriausieji specialistai (budintys vaiko teisių apsaugos specialistai) padėkojo pareigūnams už informatyviai pateikiamą informaciją prieš vykstant į įvykio vietą, paslaugų bendradarbiavimą kartais tenkant ieškoti įvykio vietos adreso, už pagalbą pristatant vaikus į saugią aplinką, kuomet reikia vienu metu pasirūpinti keletu vaikų.

„Džiugu, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir vaiko teisių apsaugos skyriaus bendradarbiavimas vyksta sklandžiai. Kadangi bendraujant, tariantis galima pasiekti dar didesnio efektyvumo, nutarta periodiškai organizuoti pareigūnų ir skyriaus specialistų pasitarimus“, – sako Ž. Abromaitienė.

Skuodo rajone siekiama glaudaus institucijų bendradarbiavimo vykdant vaiko teisių apsaugą

Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Skuodo rajone atstovai dalyvavo susitikime su atvejo vadybininkais ir ugdymo įstaigų socialiniais pedagogais. Susitikimas vyko Skuodo savivaldybėje.

Pasitarime dalyvavo Skuodo socialinių paslaugų šeimai centro atvejo vadybos specialistai, savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, ugdymo įstaigų socialiniai pedagogai bei atvejo vadybininkai.

Pasak Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjos Skuodo rajono savivaldybėje Zitos Lenkienės, pasitarime buvo aptarti aktualūs klausimai bei darbo organizavimo pasikeitimai: „Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojus naujam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui Skuodo so­cia­li­nių pa­slau­gų šeimai cen­tras įga­liotas vyk­dy­ti at­ve­jo va­dy­bos funk­ci­jas, ko­or­di­nuo­ti at­ve­jo va­dy­bos pro­ce­sus ir teik­ti pa­slau­gas šei­moms. Susitikimo metu kalbėta apie pasikeitimus ir jų įgyvendinimą.“

Pasitarimo metu vaiko teisių apsaugos skyrius Skuodo rajone patarėja pateikė informaciją apie pasikeitimus ir apie veiklą, kurią vykdo nuo šių metų liepos 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, tapusi centralizuota institucija. 

Anot patarėjos Z. Lenkienės susitikime siekta bendradarbiavimo: „Pasitarime kalbėjome apie tai, kaip pasiekti kuo efektyvesnio bendradarbiavimo vaiko teisių apsaugos srityje, diskutavome apie bendradarbiavimo tvarką, analizavome konkrečius atvejus bei geriausius pagalbos vaikams ir šeimoms būdus.“

Utenos apskrityje – platesnis žvilgsnis į pagalbos šeimai galimybes

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius organizavo pasitarimą su Utenos rajono savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, Utenos socialinių paslaugų centro, Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro bei savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus specialistais.

Pasitarimo metu Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė ir patarėja Utenos rajone Gailutė Blažienė pateikė informaciją apie bendradarbiavimą tarp atskirų institucijų siekiant įgyvendinti vaiko teisių apsaugos pertvarkos pokyčius nuo šių metų liepos 1 d.

Pasak Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Irenos Gaigalienės, pasitarimo metu daug diskusijų kilo analizuojant atvejo vadybos procesą, atvejo vadybininko funkcijas organizuojant pagalbą institucijoje globojamam vaikui, taip pat vaikui, kuris patyrė žalą įtrauktas į tėvų tarpusavio konfliktą.

„Susitikimo metu atsakant į atvejo vadybininkų klausimus buvo raginama ieškoti įvairesnių pagalbos priemonių vaiko įstatyminiams atstovams, įvairesnių paslaugų, tai yra ir mediatoriaus, ir psichologo, ir pagalbos grupių, bendruomenės narių, vaiko bei šeimos artimojo rato asmenų pagalbos siekiant asmenims padėti išspręsti įvairias problemas, kurios turi įtakos vaiko teisių pažeidimams“, - sako vedėja I. Gaigalienė.

Pasak Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos, akcentuota, jog kiekvienas atskiras galimo vaiko teisių pažeidimo atvejis nuodugniai analizuojamas: „Kiekvienu konkrečiu atveju organizuojama pagalba vaikui ir jo įstatyminiams atstovams. Stengiamasi, kad jiems būtų padėta įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus.“

Pasitarime dalyvavę atvejo vadybininkai, anot I. Gaigalienės, pritarė, kad nuo liepos 1 d., dirbant pagal naujai funkcionuojančią sistemą, reikia žymiai plačiau gebėti parinkti pagalbos priemones vaikui bei jo įstatyminiams atstovams, kadangi vaikai patiria žalą labai įvairiose situacijose. 

Savivaldybėje dirbantys specialistai paraginti vaikams, kurių globėjai yra institucija, į atvejo vadybos procesą žiūrėti plačiau parenkant tinkamiausią specialistą organizuojant pagalbą vaikui.

Pristatant mobilią komandą, I. Gaigalienės teigimu, buvo plačiau paaiškinta, kad tai paslauga, kurią profesionalūs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM specialistai teikia 14 d. vaiko tėvams (įtėviams), kai vaikas yra atskirtas nuo šeimos, kai šeima išgyvena krizę. Akcentuota, jog ši paslauga yra labai reikalinga ir veiksminga. 

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų susitikime su NVO – apie budinčių globotojų situaciją mieste

Pirmadienį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų susitikime su VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ kolektyvu diskutuota apie budinčių globotojų situaciją Kaune, jų rengimą.

„Su „Vaikų ir paauglių socialinio centro“ atstovėmis daug kalbėjome apie tai, kokio amžiaus vaikams labiausiai trūksta globotojų. Akcentavome, kad reikia ieškoti šeimų, kurios imtų globoti ne tik iki 10 metų amžiaus vaikus, bet ir paauglius, neįgalius vaikus“, – pasakoja Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti Daiva Porutienė.

Nevyriausybinės organizacijos atstovių teigimu, planuojama Kauno apskrityje paruošti 8 globotojų šeimas, kurios vaikus pas save į šeimą priimtų planuotai.

Vaiko teisių apsaugos specialistai atkreipė dėmesį, kad Kauno mieste iš šeimos paimti vaikai nėra vežami į ligoninę (nebent serga), o apgyvendinami budinčių globotojų šeimoje ar Vaikų gerovės centre „Pastogė“.

Numatoma, kad VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ pasirašys bendradarbiavimo sutartį su Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriumi, tad susitikimas organizuotas siekiant pasidalinti aktualia informacija vaiko teisių apsaugos, globos srityse.

 

Telšiuose sprendžiama, kaip užtikrinti vaikų lavinimąsi ir sveikatos priežiūrą

Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Telšių rajone atstovai Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriuje susitiko su Telšių Socialinių paslaugų centro Globos centro specialistais bei atvejo vadybininkais.

Pasitarime buvo diskutuojama aktualiais globos (rūpybos) klausimais Telšių rajone, sprendžiamos iškylančios problemos, aiškinamasi jų priežastys ir sprendimo būdai, kurie užtikrintų vaiko teises ir geriausius vaiko interesus.

Telšių rajone šiuo metu yra paruoštos keturios budinčių globotojų šeimos, kiekviena jų gali priimti iki trijų vaikų. Buvo priimtas vieningas sprendimas, kad vaikai paimti iš šeimų, kai nėra artimų giminaičių, ar emociniais ryšiais susijusių asmenų, pirmiausia apgyvendinami budinčių globotojų šeimose. Šiuo metu pas budinčius globotojus laikinai apgyvendinti 5 vaikai.

Pasak Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Telšių rajone patarėjos Almos Tomkevičienės, stengiamasi kuo geriau užtikrinti vaikų teises ir jų interesus: „Kadangi vykdoma institucinė globos pertvarka, tai buvo atkreiptas dėmesys, kad vaikai paimti iš jiems neaugios aplinkos neatsidurtų vaikų namuose, o patektų į šeimai artimą aplinką. Stengiamasi, kad esant galimybei vaikai apsigyventų budinčių globotojų šeimose. Šiuo metu rajone yra keturios budinčių globotojų šeimos, norinčių tapti globotojais yra ir daugiau.“

Susitikimo metu, pasak A.Tomkevičienės, buvo diskutuojama apie tai, kaip vaikams užtikrinti ugdymąsi, sveikatos priežiūrą. „Susitikimo metu kalbėta apie tai, kai vaikams, kurie apgyvendinami globotojų šeimose labiau nutolusiuose nuo miesto centro užtikrinti lavinimąsi toje pačioje mokykloje, kaip užtikrinti vaikų sveikatos priežiūrą.“

Taip pat buvo plačiai diskutuojama apie atvejo vadybos posėdžius, apie būtinumą, apie laikinąsias globas (rūpybas) tėvų prašymu, jų priežiūros vykdymą.

 

Mobiliosios komandos susitikimuose su savivaldybių socialinių reikalų skyrių vadovais – apie efektyvesnę pagalbą šeimoms

Siekiant užtikrinti šeimos poreikius labiausiai atitinkančių paslaugų teikimą, šią savaitę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos specialistai organizavo susitikimus Marijampolės, Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse.

Su šių savivaldybių socialinės paramos ir socialinių paslaugų skyrių vadovėmis Svajone Rainiene, Simona Bikaite, Nijole Silickiene, Judita Simonavičiene aptartas ne tik mobiliosios komandos veiklos spektras, bet ir paslaugų plėtros galimybės savivaldybėse.

„Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklos teritorijoje nuo 2018 m. liepos 1 d. intensyviai planuojama, organizuojama ir teikiama mobiliosios komandos specialistų pagalba į krizę patekusioms šeimoms, bendradarbiaujant su savivalda ir jai pavaldžiomis institucijoms. Tokia skubi pagalba šiuo metu yra suteikta 39 šeimoms“, - sako Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti Dovilė Burbaitė.

Savivaldybių socialinės paramos ir socialinių paslaugų skyrių vadovės pristatė naujai teikiamas paslaugas vaikams ir šeimoms. Marijampolėje, Vilkaviškio vyskupijos Šeimos centre, ruošiami asmenys, kurie mokys krizes patyrusias šeimas, kaip išspręsti susidariusias situacijas. Kalvarijoje rugsėjo 1-ąją pradėta teikti socialinę, psichologinę ir vieno mėnesio apgyvendinimo paslaugą krizę patiriančioms šeimoms.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje, teikiant kompleksinę pagalbą šeimoms, siūloma daugiau naujų ir naudingų mokymų tėvams, tokių kaip STEP tėvų mokymas, tėvystės įgūdžių mokymas, kursai apie namų tvarkymą, programa besilaukiantiems kūdikio. Kazlų Rūdos savivaldybėje spalį planuojama organizuoti apskritojo stalo susitikimą su šios savivaldybės administracijos vadovais, socialines paslaugas teikiančių įstaigų specialistais paslaugų gyventojams detaliam poreikiui ir jų vystymui aptarti.

Apibendrindami įvykusių susitikimų rezultatus, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos specialistai pasakojo tikintys tolesnio bendradarbiavimo su savivaldybėmis sėkme, įgyvendinant pasiekiamas ir veiksmingas pagalbos priemones vaikams ir šeimoms.

Pagalbos vaikams linija švenčia devynerių metų sukaktį

Šiandien 9-erių veiklos metų sukaktį mini Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie SADM veikianti „Pagalbos vaikams linija“. Jos konsultantai konsultuoja vaikus bei dėl vaikų besikreipiančius suaugusiuosius, kai situacijai išspręsti reikalinga kitų įstaigų ar organizacijų pagalba.

„Pagalbos vaikams linijos tikslas – sustiprinti vaiko teisių apsaugą Lietuvoje bei padidinti informacijos apie socialines paslaugas sklaidą ir prieinamumą.

„Pagalbos vaikams linija“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje nemokamu telefono numeriu 116 111 pagalbą vaikams telefonu teikti pradėjo 2009 m. rugsėjo 14 d. Nuo 2011 m. vasario 14 d. pradėta bendradarbiauti su nevyriausybine organizacija „Vaikų linija“. Taip pat perduoti atitinkamus skambučius linijai turi galimybę ir Jaunimo (8 800 28888), Pagalbos moterims (8 800 66366) bei Vilties (116 123) linijos.

„Vaikų linijos“ konsultantai pirmieji priima skambučius telefono numeriu 116 111 ir, prireikus kitų institucijų ar organizacijų specialistų pagalbos, skambinančiuosius, jiems sutikus, sujungia su „Pagalbos vaikams linija“ tolimesniam pagalbos organizavimui. Į „Pagalbos vaikams liniją“ galima kreiptis ir elektroniniu paštu info@pagalbavaikams.lt bei skyrybos@pagalbavaikams.lt. Taip pat vaikams bei suaugusiesiems sudaryta galimybė bendrauti su „Pagalbos vaikams linijos“ konsultantu tiesiogiai internetu per linijos interneto svetainę www.pagalbavaikams.lt.

Taip pat interneto svetainėje www.pagalbavaikams.lt pateikiami fizinio ir seksualinio smurto, patyčių, alkoholio vartojimo ir priklausomybės nuo narkotikų, nėštumo bei sudėtingų šeimos santykių aprašymai, pagrindiniai požymiai bei būdai, kurie padėtų pačiam  vaikui ir (ar) jo tėvams spręsti iškilusias problemas, ieškoti, kas ir kaip galėtų padėti.

„Pagalbos vaikams linija“ suteikia galimybę vaikams ir jiems neabejingiems suaugusiesiems būti išklausytais ir išgirstais, operatyviai imasi veiksmų dėl problemų sprendimo  bei siekia užtikrinti geriausius vaikų interesus. Skambinantys iš „Pagalbos vaikams linijos“ konsultanto gauna ne tik informaciją, kas galėtų padėti, kur kreiptis, bet ir emocinį palaikymą, supratimą, ko kitą kartą reikia, jog asmuo išgirstų jam svarbią informaciją.

„Pagalbos vaikams linijos“ konsultantai su skambinančiojo sutikimu, neminint kas pranešė apie situaciją, kreipiasi į vaiko teisių apsaugos specialistus, mokyklų administracijas, savivaldybių administracijų Švietimo skyrius ir kt., prašant atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją bei imtis priemonių, rekomenduojant galimus problemų sprendimo būdus.

Vaiko teisių apsaugos specialistai, gavę pranešimą, aiškinasi nurodytas aplinkybes, tarpininkauja ir padeda šeimai priimti sprendimus, geriausiai atitinkančius vaiko interesus. Taip pat specialistai inicijuoja reikalingos pagalbos šeimai teikimą (pavyzdžiui, psichologinės, socialinės ar kt.) ir (ar) imasi kitų, teisės aktuose numatytų priemonių vaiko teisėms ir geriausiems interesams užtikrinti.

Praėjusiais metais „Pagalbos vaikams linija“ atsakė į 615 vaikų ir suaugusiųjų, besikreipusių dėl vaikų, skambučių. Kaip pastebi „Pagalbos vaikams linijos“ konsultantai, vaikai daugiausia praneša apie patiriamą smurtą šeimoje ir patyčias ugdymo įstaigoje, sudėtingus santykius su šeimos nariais. Tuo tarpu suaugusieji dažniausiai kreipiasi dėl smurto prieš vaikus atvejų.

Iš viso nuo veiklos pradžios „Pagalbos vaikams linija“ atsakė į 76 400 vaikų ir suaugusiųjų skambučių, taip pat beveik į 1000 vaikų ir suaugusiųjų laiškų.

 

Tauragės vaiko teisių apsaugos skyrius įgyvendina savižudybių prevencijos projektą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure prisideda įgyvendinant Šilalės rajono savižudybių prevencinį projektą Šilalės rajone. 

Šia proga Šilalės rajono Visuomenės sveikatos biuro salėje vyko konferencija „Savižudybių prevencijos aktualijos Šilalės rajono savivaldybėje“, kurios metu buvo pristatytas pagalbos teikimo savižudybės atveju modulis (algoritmas), apžvelgti nuveikti darbai savižudybių prevencijos srityje ir aptarta tolimesnė savižudybės rizikos mažinimo veikla.

Pranešimus skaitė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus laikinai vedėjos pareigas einanti Birutė Sragauskienė, Telšių krizių centro direktorė, psichologė Vanda Benaitienė bei projekto koordinatorė, visuomenės sveikatos specialistė Vilma Navardauskienė. Konferencijoje dalyvavo įvairių sričių specialistų.

„Dar vasaros pradžioje parengiau reagavimo į savižudybių riziką Šilalės rajone algoritmą, supažindinau su juo susirinkusius konferencijos dalyvius. Rajone bandome dirbti pagal sukurtą algoritmą, siekiame, kad savižudybių būtų mažiau“, - sako B.Sragauskienė.

Projekto pagrindinis tikslas - teisingų žinių ir nuostatų formavimas bei pagalbos suteikimas padidėjusios suicidinės rizikos grupėms ir asmenims. Projekto tikslinė grupė - sveikatos priežiūros specialistai, socialiniai darbuotojai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, socialiniai pedagogai, mokytojai, specialiųjų tarnybų pareigūnai, psichologai, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei kiti suinteresuoti asmenys savo darbinėje veikloje turintys didesnį kontaktą su savižudybės riziką patiriančiais asmenimis ir padidėjusios suicidinės rizikos asmenys.

Projekto įgyvendinimo metu tikslinės specialistų grupės, naudojant standartizuotą ir pasaulyje pripažintą „ASIST“ ir „safeTALK“ mokymų metodiką, buvo mokomos atpažinti savižudybės ženklus ir suteikti pagalbą riziką patiriantiems asmenims.

Tikimasi, kad projekto įgyvendinimo metu sukurta vieninga pagalbos koordinavimo sistema, apimanti įvairių grandžių funkcijas, atsakomybę, informacijos perdavimo ir grįžtamojo ryšio užtikrinimo mechanizmus savižudybių prevencijos srityje, padės sumažinti savižudybių grėsmę Šilalės rajone.

Panevėžio vaiko teisių apsaugos specialistai numato pagalbos kryptis vaikams

Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai lankėsi bendruomeniniuose Vaikų globos namuose „Svajonė“, kur aplankė ten laikinai ir nuolat globojamus nepilnamečius vaikus, bendravo su nepilnamečiais vaikais apie problemas šiuo metu kylančias Bendruomeniniuose globos namuose.

Pasak Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio mieste patarėjos Žanetos Ginaitės vaiko teisių specialistai stengiasi išgirsti vaikus, jų problemas: „Du bendruomeninių globos namų vaikai pakeitė ugdymo įstaigas, todėl šiek tiek nerimavo, kaip jiems seksis mokytis naujose mokymosi įstaigose. Taip pat lankėmės Panevėžio Jaunimo ir Suaugusiųjų mokymosi centre, bendravome su direktoriaus pavaduotoju ugdymui bei klasės auklėtoja apie vaikų, kuriems paskirtos minimalios priežiūros priemonės lankomumą, motyvaciją mokytis. Bendravome su vaikais, kuriems paskirtos minimalios priežiūros priemonės. Sutarėme, kad kilus problemoms dėl pamokų lankymo, vaikų elgesio mokykloje, pavaduotojas ar klasės auklėtoja apie tai informuos tarnybos specialistus.“

Vaiko teisių apsaugos specialistai taip pat dalyvavo Panevėžio Socialinių paslaugų centre vykusiuose atvejo vadybos posėdžiuose. „Aptarėme šeimų problemas, numatėme pagalbos kryptis. Dalyvausime pakartotiniame atvejo posėdyje ir nagrinėsime problemas, tarsimės kaip galima dar padėti šeimoms, kokių paslaugų reikėtų“, - sako patarėja Ž.Ginaitė.

Šilutėje tartasi, kaip geriau apsaugoti vaikų asmens duomenis

Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone specialistai dalyvavo Šilutės rajono savivaldybės organizuotame tarpinstituciniame pasitarime su Šilutės rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigų, Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro, Bendruomeninių šeimos namų, Šilutės socialinio paslaugų centro atstovais.

„Susitikimo metu daug diskutuota, kaip nepažeidžiant Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatų dalintis informacija apie vaiko ir jo šeimos sveikatos priežiūrą su įstaigomis ir institucijomis, dirbančiomis vaiko gerovės srityje“, - sako Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Šilutės rajono savivaldybėje Indra Pranaitienė.

Susitikimo metu patarėja paprašė sveikatos priežiūros įstaigų nedelsiant savo iniciatyva teikti informaciją Vaiko teisių apsaugos skyriui, kai yra pažeidžiamos vaiko teisės.

Pasak patarėjos I.Pranaitienės, taip pat susitarta, kad vaikų, paimtų iš nesaugios aplinkos sveikatos patikrinimas būtų atliktas skubos tvarka.

Tarpinstitucinio pasitarimo metu kalbėta apie būtinybę dalyvauti atvejo vadybos posėdžiuose. „Prieita vieningos nuomonės dėl sveikatos pažymėjimų, išduodamų būsimiems globėjams/įtėviams turinio formuluotės“, - teigia patarėja Indra Pranaitienė.

Ankstesnis 1 2 3 ... 19 Sekantis
X