Situacija Vilainiuose primena, kaip svarbu laiku pastebėti pasikeitusį vaiko elgesį

Vilainių (Kėdainių r.) seniūnijoje grupė paauglių, kurį laiką kėlusi nerimą vietos gyventojams ir pridariusi čia nemažai nuostolių, buvo identifikuota policijos. Vaiko teisių gynėjai Kėdainiuose sako, kad paaugliams inicijavo pagalbą, o permainų tikėtis greitai vargu ar įmanoma, mat problemos įsisenėjusios. Ši situacija dar kartą primena tėvams, pedagogams, o ir bendruomenei būti atidžiais vaiko elgesys nepasikeičia per vieną dieną.

“Labai svarbu kuo anksčiau pastebėti besikeičiantį vaiko elgesį ir nepriskirti to vien paauglystės laikotarpiui. Dažniausiai vaikai iki tol įvairiais būdais bando mums, suaugusiems, perduoti žinią apie jų neatlieptus saugumo, dėmesio ir kitus emocinius poreikius“, – atkreipia dėmesį Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus  vedėja Neringa Martišienė.

Tokioje situacijoje ypatingai svarbus tėvų vaidmuo. Jei augdamas vaikas stokoja dėmesio, neretai bando jo išsireikalauti destruktyviu elgesiu arba pradeda vartoti alkoholį, svaigintis. Labai svarbu atliepti vaiko poreikius, padėti rasti veiklų, nukreipti energiją teigiama linkme.

Vaiko teisių specialistai pastebi, kad šiuolaikiniame technikos amžiuje vis mažiau lieka „gyvo“, ir dar mažiau produktyvaus tėvų bendravimo su vaiku. Todėl net trumposios žinutės, bendravimas nuotoliniu būdu yra nepalyginamai geriau, nei buvimas kartu, įnikus į išmanųjį telefoną. Augančiai, besiformuojančiai asmenybei nepamainomas nuoširdus tėvų rūpinimasis, domėjimasis jo pasiekimais ir problemomis, pasidalinimas džiaugsmu ir nerimu, ugdymas asmeniniu tėvų pavyzdžiu.

Specialistai sako pastebintys tendenciją, kad tokiu elgesiu pasižyminčių jaunuolių daugėja, o jų amžius jaunėja (jauniausiam šioje istorijoje minimam vaikui tik dešimt). Tačiau įprastinės pagalbos priemonės neveikia, atsiduriama neviltyje. Būtent dėl to Lietuva siekia įsigyti pasaulyje pripažintą Multidimensinę šeimos terapijos (MDFT) programą, skirtą keisti vadinamųjų „sunkių“ jaunuolių elgesį. Ji pasiteisino JAV, Estijoje, Suomijoje, Danijoje, Šveicarijoje. MDFT programa skirta 11-19 metų vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio problemų. Tokių kaip piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, agresija, mokyklos nelankymas ar panašūs elgesio modeliai.

Iki vėlaus vakaro užsitęsusiame vaiko gynėjų, socialinės srities specialistų, policijos ir Vilainių bendruomenės susitikime sutarta aktyviau bendradarbiauti, keistis informacija, neleisti problemoms įsisenėti, o netinkamai besielgiančiam jaunimui pasijusti nebaudžiamiems.

“Jeigu gyventojai kenčia, bet nesikreipia pagalbos, mes apie tokį įvykį ir nežinome, – kalbėjo Kėdainių policijos vadas Alvydas Vaina. – Šiai dienai dėl minimų nepilnamečių pradėta iki dešimt ikiteisminių tyrimų”.

Vaiko teisių gynėjai primena, kad savalaikė informacija itin svarbi vaiko gerovės srityje dirbantiems specialistams. Kiekviena savivaldybė turi platų socialinių paslaugų tinklą, suteikiantį galimybę gauti profesionalią pagalbą. Nuo sausio įsigalioję pokyčiai taip pat prisidės prie geresnės šeimos ir vaiko apsaugos: pagal konkrečią situaciją dabar nustatomas apsaugos arba pagalbos poreikis; atsirado naujas laikinosios priežiūros institutas, ilgiau su šeima dirba mobilioji komanda, o į intensyvų darbą įtraukiami ne tik tėvai, bet ir vaikas. Tačiau tėvų indėlis į jų vaiko gerovę neabejotinai yra svarbiausias ir svariausias.

Kiekvienas kūdikis turi teisę į meilę, skirtą tik jam vienam

Nuostata, kad nė vienas biologinės šeimos atstumtas ar joje negalintis augti naujagimis nepatektų į institucinę globą, Šiaulių apskrityje sėkmingai įgyvendinama. Visiems kūdikiams, kurie negali augti biologinėje šeimoje, ieškoma globėjų ar įtėvių, aplenkiant institucinę globą.

,,Priežastys, kodėl biologiniai tėvai atsisako ar netenka teisės auginti savo mažylių, įvairios. Vieni jų naujagimių atsisako savo sprendimu, kitiems taikomas atskyrimas dėl sunkios tėvų ar vienintelio iš jų ligos, kuri biologiniams tėvams riboja galimybę pasirūpinti naujagimiu, treti kūdikių negali auginti dėl priklausomybių“, –  sako Virginija Petrylienė, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė.

Kūdikiui individualus dėmesys labai svarbus, toks pat svarbus, kaip maistas ir oras

,,Kiekvienas gimęs vaikas nori būti su savo tėvais, nori būti mylimas, priglaudžiamas, nešiojamas. Žvilgsnis, garsas ir prisilietimas kuria mamos ir kūdikio ryšį. Motinos ir vaiko ryšys – labai stiprus, užsimezga itin anksti, anksčiau negu vaikutis gimsta. Ryšys tarp vaiko ir motinos – vienas stipriausių gamtoje egzistuojančių ryšių. Įrodymais paremta, kad kūdikiai pažįsta savo mamą iš balso, širdies plakimo, jos kvapo. Ryšys abipusis  – kūdikiui pradėjus verkti, nerimauti, mama dažniausiai nujaučia, kas galėjo nutiko jos mažyliui, paėmus jį ant rankų geba nuraminti, paguosti. Mamos jautrumas     priklauso nuo to, ar greitai ji pastebi kūdikio siunčiamus signalus, ar teisingai juos supranta, kaip tinkamai ir greitai į juos atliepia. Tokiu būdu vyksta neverbalinis bendravimas – ugdomas  prieraišumas, kuris lemia tolimesnę kūdikio psichologinę, intelektualinę raidą“, – sako mobiliosios komandos (MK) psichologė Aura Svetikienė.

Pasak pašnekovės, šeimose, kur stokojama socialinių įgūdžių, meilės, pagaliau psichofizinių gebėjimų pasirūpinti naujagimiu, mažyliai labai kenčia. ,,Dirbant vaiko apsaugos sistemoje matyti, kad nutinka, jog dėl tėvų neatsakingo ir netinkamo gyvenimo būdo, vaikų poreikiai yra sutrikdomi. Tokiose šeimose kūdikiai dažniausiai guli, jų niekas nenešioja, nekalbina, nemyluoja. Mažylis patiria ,,emocinį badą“, badas gali būti ir ne vien emocinis“, –  sako MK psichologė.

Kai kūdikis negali augti savo biologinėje šeimoje

Idealu, kai tėvų atstumtą naujagimį įsivaikina šeima, tačiau ne visada kūdikį galima iš karto perduoti įtėviams, tuomet ieškoma budinčių globotojų ar nuolatinių globėjų.

,,Kūdikių namai yra praeitis, nes pati geriausia aplinka, augti vaikui nuo pirmos gimimo dienos yra šeima, kur kūdikis gauna didžiausią meilės ir priežiūros galimybę, ko kūdikių namuose tikrai neįmanoma garantuoti – dvi, trys darbuotojos tikrai negali keliolikai kūdikių skirti tiek dėmesio, kiek jiems reikia individualiai, pagaliau kas kelias valandas besikeičiantys darbuotojai neugdo prieraišumo, šeimos, savų rato jausmo“, –  sako Virginija Petrylienė, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė.

Mobiliosios komandos (MK) psichologė Aura Svetikienė akcentuoja, kaip svarbu kūdikiui, kad jis būtų nešiojamas, glostomas, myluojamas, girdėtų artimo žmogaus balsą, jaustųsi saugus. ,,Paėmus kūdikį iš šeimos ir patalpinus į jam saugią aplinką, atsitinka taip, kad jį pradeda globoti jam svetimas žmogus. Vėl iš naujo formuojasi naujas emocinis ryšys tarp mažylio ir ,,pakaitinės mamos“. Ji geba atliepti visapusiškus kūdikio poreikius ir mažylis greitai prisiriša. Atsiranda prieraišumo jausmas. Mažylis pradeda priprasti prie naujos aplinkos, pažįsta veidus, balsą. Dėl rūpesčio ir pažįstamo kvapo, globėja gali tapti kūdikiui tarsi jo dalimi. Patiriama meile, globa pagrįstas prieraišumas duoda teigiamų rezultatų, mažylis pradeda jaustis saugiai toje aplinkoje“, –  sako MK psichologė Aura Svetikienė.

Šiemet Šiaulių apskrityje vienai šeimai jau taikytas atskyrimas, kai dėl susidariusių aplinkybių mama iš gimdymo namų negalėjo vežtis naujagimio namo – konstatuota, kad tai būtų per daug pavojinga aplinka vaikeliui. Trūkstant globėjų ar budinčių globotojų Šiaulių apskrityje, kūdikiui surasta globėja kitoje apskrityje. Čia vaikelis bus saugus ir mylimas.

Sėkmingai rastos šeimos kūdikiams, kurie  palikti gyvybės langelyje. Šiaulių Moters ir vaiko klinikoje įrengtame gyvybės langelyje per dešimtmetį rasti 9 kūdikiai. Tik vieną jų biologinė mama panoro susigrąžinti. Kiti įvaikinti Lietuvoje ir auga mylinčiose šeimose - aplinkoje, kuri pati geriausia augti vaikui.

Palankiausia erdvė kūdikiui vystytis – šeimos aplinka

Po 2018 metų liepos pirmos galioja nuostata, kad nė vienas naujagimis nepatektų į institucinę globą –  savivaldybės privalo užtikrinti kūdikiams geriausią aplinką – šeimą, šeimyną, kur kūdikis gauna visą reikiamą priežiūrą, svarbiausia – individualų dėmesį visą parą, kuris trapiam mažyliui yra viena svarbiausių vystymosi sąlygų.

,,Tik per gerus santykius su tėvais, globėjais vaikas mokosi pažinti pasaulį, aktyvinamas vaiko kūrybingumas, pasitikėjimas savimi, intelektinis aktyvumas bei saugus prieraišumas“, –  sako  mobiliosios komandos (MK) psichologė Aura Svetikienė.

 

Panevėžio apskrities mobili komanda pernai sulaukė 80 kreipimųsi padėti šeimoms įveikti krizes

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities skyriaus (toliau VTAS) mobilios komandos (toliau - MK) specialistės 2019 metais gavo 80 kreipimųsi teikti pagalbą apskrities šeimoms.

„Mobili komanda dirba su krizes patiriančiomis šeimomis, o mūsų darbo tikslas – suteikti šeimai intensyvią pagalbą, padėti išgyventi krizes ir siekti, kad vaikams būtų sudarytos geriausios sąlygos augti ir ugdytis biologinėje šeimoje“, – sakė Panevėžio apskrities VTAS mobilios komandos vyriausioji specialistė – socialinė darbuotoja Rasa Bložienė. 

Praėjusiais metais mobilios komandos specialistės daugiausia dirbo su Kupiškio rajone gyvenančiomis šeimomis, ten specialistų pagalbos prireikė 14 šeimų. Panevėžio mieste ir Biržuose sulaukta po 12 prašymų, Panevėžio rajone – 11prašymų teikti intensyvią pagalbą šeimai. Pasak specialistės, praėjusiais metais mažiausia kartų dėl mobiliosios komandos sudarymo kreipėsi Pasvalio ir Rokiškio rajonų savivaldybės, atitinkamai sulaukta 4 ir 3 prašymų. Panevėžio apskrities mobilios komandos specialistės pernai talkino ir kolegoms – dirbo su 8 šeimomis kitose apskrityse. „Deja, net ir atsidūrę krizėje, ne visi tėvai pasiruošę priimti jiems siūlomą pagalbą. Pasitaiko atvejų, kai klientai atsisako mobiliosios komandos paslaugų. Vieni jos nepriima, nes neturi ir negalės užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų vaikams augti ir ugdytis, kiti – nuo pat vaikų gimimo nebendravo ir nerodė jokio noro ateityje turėti ryšių su vaiku ar nenorėjo spręsti problemų“, – teigė R. Bložienė.

MK specialistės – klientui pripažinus, kad turi priklausomybę – Panevėžio priklausomybių ligų centre, psichosocialinėje reabilitacijoje motyvavo gydytis 13 asmenų, psichiatro konsultacijai nukreipti – 18. 28 dienų psichologinės socialinės reabilitacijos programoje –  “Minesotos programa” – gydėsi trys asmenys: vyras ir dvi moterys. Dar 5 šeimoje krizę patiriantys asmenys pasirinko medikamentinį – psichoterapinį ilgalaikės abstinencijos alkoholiui palaikymo metodą.  „Nuo 2019 liepos mėnesio viena mama gydosi ilgalaikėje psichosocialinėje reabilitacijoje, bendruomenėje „Vilties švyturys“. Dar viena mama, išbuvusi pusmetį bendruomenėje, kardinaliai pakeitė gyvenimo būdą ir dabar augina abu savo vaikus. Džiugu, kai darbas duoda teigiamų rezultatų ir pavyksta motyvuoti tėvus keisti gyvenimo būdą ir buities sąlygas“, – mobilios komandos sėkmės istorijomis dalinosi specialistė. Klientai sulaukė ne tik socialinio darbuotojo, priklausomybės ligų specialisto pagalbos, bet ir psichologo konsultacijų. Daugiausia konsultacijų teikta moterims.

Anot mobilios komandos socialinės darbuotojos, per pusantrų metų – tiek laiko apskričių vaiko teisių apsaugos skyriuose dirba mobilios komandos – išryškėjo tendencijos, kokiose šeimose ir kokie vaiko teisių pažeidimai fiksuojami dažniausiai. „Alkoholis ir jo lydimi nuolatiniai konfliktai šeimoje, tėvų psichikos sveikatos problemos, fizinis, seksualinis ir emocinis smurtas bei nepriežiūra – pagrindinės priežastys, kodėl vaikams šeimose buvo nesaugu“, – sakė mobilios komandos specialistė.

Anot socialinės darbuotojos, su šeima dirbanti MK siekia keisti tėvų gyvenimo būdą ir motyvuoti spręsti šeimos problemas iš esmės, kad jose būtų saugu vaikams augti, būtų užtikrinti nepilnamečių asmenų poreikiai, ugdymosi ir mokymosi galimybės.

Nuo šių metų pradžios MK su šeima dirba nebe 14, o 30 dienų. Specialistų pagalba teikiama ne tik tėvams, bet ir vaikams. 

Tarnyba Vilniaus Šv. Kristoforo Rotary klubui pristatė globos ir įvaikinimo galimybes

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM susitiko su Vilniaus Šv. Kristoforo Rotary klubo nariais, kurio metu pristatė globos ir įvaikinimo galimybės.

„Labai gaila, kad daugeliui visuomenėje globos ir įvaikinimo klausimai yra tabu. Šiais susitikimais norime skatinti žmones drąsiau kalbėti, galvoti ir domėtis globa bei įvaikinimu. Šiuo metu vyksta institucinė globos namų pertvarka, vis daugiau vaikų gyvena su globėjais, šeimynose, o tam, kad būtų galima visiškai atsisakyti institucinių globos namų, mums reikia visuomenės pagalbos ir prisijungimo į globėjų gretas“, –susitikimo metu akcentavo Tarnybos globos ir įvaikinimo skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė.

Pasak Agnės Marčiukaitienės, tapti globėju yra nesunku ir tikrai mitas, kad trunka ilgai. „Taip, reikia lankyti specialius mokymus pagal jums patogų grafiką, bet tie kursai, pasak pačių globėjų, tikrai yra reikalingi, nes padeda spręsti problemas ateityje“, - pažymėjo A. Marčiukaitienė.

Susitikime dalyvavusi Živilė Kaminskienė, viena iš Lietuvos globėjų ir įtėvių asociacijos įkūrėjų, pasidalino asmeniška patirtimi ir įvaikinimo istorijomis. P. Živilė Kaminskienė paragino nevertinti savęs pergriežtai, nes vaikams reikia mylinčių tėvų, o ne „idealių tėvų“.

Pokalbio metu klubo nariai uždavė nemažai klausimų, taip pat domėjosi konkrečiomis situacijomis.

Tarnyba planuoja tęsti susitikimus su Rotary klubais ir įmonių kolektyvais, kuriems pristatinės globos ir įvaikinimo galimybes.

Praėjusiais metais dažniausia vaikų paėmimo iš šeimos priežastis – tėvų alkoholio vartojimas

Praėjusieji – 2019 – metai vaiko teisių apsaugos specialistams nestokojo iššūkių, atsakomybės bei naujų pamokų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) specialistai per praėjusius metus gavo 2067 pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų atvejų ir pagal teisės aktų numatytus kriterijus vertino, ar vaiką supanti aplinka yra saugi. Pastebėta, jog Tauragės apskrityje dažniausia vaikų paėmimo iš šeimos priežastis – tėvų alkoholio vartojimas. 

„Praėjusiais metais Tauragės apskrities VTAS specialistai reagavo dėl 2067 atvejų, iš kurių 953 užfiksuoti Tauragės rajone, 599 – Jurbarko rajone, 389 – Šilalės rajone, 126 – Pagėgių savivaldybėje. Į pranešimus reaguota nepriklausomai nuo savaitės dienos ar paros laiko, mat vaiko teisių apsaugos specialistai dirba ne tik dieną, tačiau ir naktį, taip pat poilsio bei švenčių dienomis. Kiekvienu atveju individualiai vertinome situaciją ir sprendėme, ar vaikui saugu likti toje aplinkoje, kurioje jis tuo metu buvo. Visgi, 561 atveju saugu nebuvo, todėl vaikus laikinai teko perkelti į saugią aplinką“, – statistiką pristatė Tauragės apskrities VTAS vedėja Birutė Sragauskienė.

Įvardytos ir priežastys, dėl kurių vaiko teisių apsaugos specialistams dažniausiai teko vaikus paimti iš šeimų. „Dažniausia priežastis – tėvų alkoholio vartojimas. Taip pat dažnai pasireiškė ir tėvų psichikos sveikatos sutrikimų būklių paūmėjimai (depresija, šizofrenija, emocinis išsekimas ir kt.), dėl kurių tėvai laikinai negalėjo pasirūpinti vaikais. Neretai šias problemas lydėjo bendravimo, socialinių, buitinių, ekonominių, tėvystės įgūdžių stoka, nedarbas, skolos antstoliams, bendruomenės, artimųjų palaikymo stoka“, – vardijo B. Sragauskienė.

Pastebėta, kad vis dar pasitaikė visuomenės žinojimo spragų dėl kai kurių vaiko teisių apsaugos sistemos aspektų. „Norisi priminti, jog vaiko teisių apsaugos specialistai neteikia socialinių paslaugų, nedirba prevenciškai – jie reaguoja į gautus pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Ši tvarka nėra visiškai nauja – pagal ją dirbame jau pusantrų metų, tačiau vis dar susiduriame su klaidingomis žmonių nuostatomis – neretai net ir baimėmis – kad stebime šeimas, vykstame pas jas savo iniciatyva. Patikiname, jog taip tikrai nėra – tam mes neturime įgaliojimų, o į šeimas vykstame tik gavę pranešimą ir vaikus iš šeimos paimame esant kritiniams atvejams“, – teigė vedėja.

Tauragės apskrities VTAS mobilioji komanda, kurią sudaro socialinis darbuotojas, psichologas ir priklausomybės ligų specialistas, dirba su šeimomis, išgyvenančiomis krizę po vaikų paėmimo. „Mes teikiame intensyvią pagalbą, vertiname saugumo ir rizikos veiksnius, šeimos stiprybes ir poreikius, šeimos narių elgesio pokyčius. Taip pat rengiame rekomendacijas savivaldybės paskirtam atvejo vadybininkui dėl tolimesnio darbo su šeima organizavimo, siekiant padėti šeimos nariams koreguoti elgesį ir užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką vaikui. 2019 metų laikotarpiu išvis dirbome su 43 šeimoms: su 15 šeimų – Tauragės rajone, su 19 – Šilalės rajone, su 6 – Jurbarko rajone, su 3 – Pagėgių savivaldybėje“, – apibendrino mobiliosios komandos psichologė Viktorija Kvietkuvienė.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. VTAS specialistai dirba pagal LR Seimo pernai priimtus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais atsisakyta grėsmės vaikui lygių, pereita prie vaiko situacijos vertinimo. Beje, stiprinama mobiliųjų komandų pagalba, t. y. atsiranda daugiau mobiliųjų komandų (nuo sausio 1 d. Tauragės apskrityje darbą pradėjo antra mobilioji komanda, kurios darbo vieta Šilalėje), kurios dirbs nebe 14 kalendorinių dienų, o 30 kalendorinių dienų. Tikimasi, jog šie pokyčiai šeimas ištikusias problemas padės spręsti dar efektyviau bei operatyviau. 

Panevėžio apskrityje aplankyti visi globojami (rūpinami) vaikai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistai praėjusiais metais aplankė visus globojamus (rūpinamus) vaikus. Tokių nepilnamečių asmenų apskrityje buvo 690. Viena tarnybos funkcijų – organizuoti laikinosios ir nuolatinės globos (rūpybos) peržiūras, kurių metu lankomi vaikai, globojami šeimose, šeimynose, globos centruose, vaikų globos institucijose ir jų metu išklausoma vaiko nuomonė. „Šie apsilankymai labai svarbūs, siekiant užtikrinti kiekvieno globojamo vaiko teises ir teisėtus interesus: saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Aplankydami vaikus domimės ne tik vaikų gyvenimo, auklėjimo sąlygomis, bet ir jų santykiais su globėjais, poreikiais bei emocine sveikata“, – sakė Panevėžio apskrities VTAS vedėja Žaneta Ginaitė.

Kiekvieno vaiko globos (rūpybos) atvejis yra skirtingas, todėl kiekvienu atveju globos (rūpybos) peržiūrai skiriamas individualus dėmesys, siekiant išklausyti vaiko nuomonę, įvertinti, ar globėjas (rūpintojas) tinkamai vykdo įstatymo jam pavestas pareigas.

Praėjusiais metais Panevėžio mieste buvo globojami 189 vaikai. 131 nustatyta nuolatinė globa.

50 vaikų – kuriems nustatyta nuolatinė globa – globojami institucijose, 81 vaikas – globojamas šeimoje. Laikinoji globa nustatyta 58 vaikams. Iš jų 27 vaikams globa nustatyta tėvų prašymu, dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos, jie globojami šeimose. 11 vaikų globojami Panevėžio socialinių paslaugų centro Globos centro budinčių globotojų.

Panevėžio rajone 2019 m. gruodžio 31 dienai buvo globojamas (rūpinamas) 141vaikas. Iš jų nuolatinė globa nustatyta 121 vaikui: šeimoje globojamas 81, šeimynoje globojama 10,   institucijoje – 30 vaikų. Panevėžio rajone laikinoji globa nustatyta 20 vaikų.

Rokiškio rajone praėjusių metų paskutinę dieną buvo 90 globojamų (rūpinamų) vaikų. 17 nustatyta laikinoji  globa, 73 – nuolatinė. Šeimose gyveno 62 vaikai, 9 – šeimynoje, 19 – institucijoje.

Pasvalio rajone praėjusiais metais buvo 91 globojamas (rūpinamas) vaikas. Nuolatinė globa nustatyta 82, laikinoji – 9 vaikams. 53 vaikai auga šeimose,  11 – šeimynose, Pasvalio rajono savivaldybės Globos centro budintys globotojai globoja 8 vaikus, globos institucijose auga 19 Pasvalio rajono vaikų.

Kupiškio rajono savivaldybėje, praėjusių metų paskutinės dienos duomenimis, buvo 85 globojami (rūpinami) vaikai. Iš jų 14 vaikų nustatyta laikinoji globa, 71 vaikui – nuolatinė globa. 44 vaikai gyvena globėjų šeimose, 36 vaikai auga globos institucijose, likę vaikai globojami šeimynoje.

Biržų rajone pernai buvo 94 globojami (rūpinami) vaikai, 16 jų nustatyta laikinoji globa, 78 – nuolatinė. Šeimose globojami 57 vaikai, Biržų rajono socialinių paslaugų centro budintys globotojai rūpinasi 14,  savivaldybės vaikų globos namuose  auga 13 vaikų, 10 globojama šeimynoje. 

Pasak VTAS vedėjos, nustačius vaiko laikinąją globą (rūpybą), Tarnybos teritorinis skyrius pirmą kartą aplanko globojamą (rūpinamą) vaiką, ne vėliau kaip po mėnesio nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo, kitus kartus – pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus nuo vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo.

Nuolatinės globos (rūpybos) atvejais, globojamas (rūpinamas) vaikas pirmą kartą aplankomas ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, kitus kartus – pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 2 kartus per pirmus nuolatinės globos (rūpybos) metus, o antrais ir paskesniais vaiko nuolatinės globos (rūpybos) metais – ne rečiau kaip kartą per metus.

„Lankydami vaikus bendraujame su abiem pusėmis: ir su vaikais, ir su globėjais. Vertiname ir aiškinamės, kaip vykdomos globėjo pareigos, kokie vaiko santykiai ne tik su globėju, bet ir jo šeimos nariais ar užtikrinama galimybė vaikui bendrauti su biologiniais tėvais ir kitais emociniais ryšiais susijusiais giminaičiais. Tikros, biologinės šeimos vaikui niekas neatstos, tačiau kai situacija susiklosto kitaip, mūsų pareiga – užtikrinti, kad vaikas būtų saugus ir juo tinkamai pasirūpinta“, – sakė Panevėžio apskrities VTAS vedėja Žaneta Ginaitė.   

Buvęs pedagogas šiandien save įprasmina gindamas vaiko teises

36 metai darbo su vaikais, daug tai ar mažai? Kasdienė akistata su vaikais, stokojančiais dėmesio, rūpesčio, gal meilės. Ar visos liūdnos istorijos turi gerą pabaigą? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškosime drauge su Donatu Griškaičiu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus budėtoju.

„Esu baigęs Vilniaus Universitetą ir įgijęs matematiko, dėstytojo kvalifikaciją. 7 metus dirbau Alytaus miesto švietimo įstaigose, dėsčiau matematiką. 1991 metais atsirado galimybė išbandyti save policijoje. Pradėjau tarnybą tuometiniame Alytaus miesto ir rajono policijos komisariate, nepilnamečių reikalų inspektoriumi. Išdirbau beveik 25 metus toje pačioje tarnyboje (nors turėjau pasiūlymų pereiti ir į kitus policijos padalinius), tačiau dirbdamas su vaikais ir paaugliais jaučiausi naudingas, įprasminau save, mačiau teigiamus savo darbo rezultatus. Su nepilnamečiais dirbau iki pat policijos reformos, kai buvo panaikinta nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupė, o žmonės dirbę su nepilnamečiais tapo nereikalingais arba turėjo keisti tarnybos kryptį. Tada, tiesiog, išėjau į atsargą“, - taip keliais sakiniais Donatas pristato save ir savo karjeros kelią.

Donatai, kaip nusprendėte prisijungti prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kolektyvo?

„2018 metų liepos mėnesį įvykus vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai Vaiko teisių apsaugos skyriuose buvo įsteigtos naujos pareigybės, mane sudomino budėtojo darbo galimybės. Tai darbas pagrįstas tiesiogine pagalba vaikams, bendravimu su policijos pareigūnais. Supratau, kad galiu ir noriu tai dirbti. Taigi, 2018 vasarą pradėjau dirbti Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – VTAS) budėtoju. Kadangi dirbdamas policijoje dirbau su linkusiais nusikalsti vaikais ir paaugliais, ilgainiui supratau, kad nemenka šių vaikų dalis yra patys nukentėję nuo artimiausių žmonių, tėvų, kitų šeimos narių. Jie neturėjo, iš kur mokytis gyvenimo vertybių, vadovavosi pavyzdžiu, kurį matė kiekvieną dieną namuose. Visada stengiausi vaikams padėti, o darbas VTAS man suteikė galimybę tęsti šį svarbų darbą“.

Papasakokite apie VTAS budėtojo darbą. Koks tai darbas?

Budėtojai darbą pradeda tuomet, kai baigiasi vaiko teisių gynėjų darbo laikas, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Ateiname į darbą vakarais ir dirbame visą naktį, o savaitgaliais beveik visą parą.   Gavęs pranešimą iš policijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nedelsdami reaguojame į jį. Vykstame į įvykio vietą ir imamės būtinų priemonių ten esančių vaikų saugumui užtikrinti. Taip pat lankome globojamus vaikus, vykdome kitas mums pavestas užduotis“.

Kada sulaukiate daugiausiai iškvietimų?

„Daugiausiai iškvietimų gauname vakarais, naktį. Pastebėjau dėsningumą, kad iškvietimų padaugėja kai gaunamos socialinės pašalpos. Gavę lėšų tėvai nusiperka alkoholinių gėrimų,  apsvaigę tampa agresyvūs, pradeda aiškintis tarpusavio santykius, auklėti vaikus, triukšmauja, smurtauja“.

Kada atvyksta į pagalbą VTAS budėtojai?

„VTAS budėtojus į pagalbą pasikviečia policijos pareigūnai. Pastarieji nuvykę pagal iškvietimą dėl smurto ar kitų galimų veikų ir pamatę, kad įvykio vietoje yra nepilnamečių praneša apie tai VTAS budėtojams. Tada mes vykstame užtikrinti vaikų interesų“.

Kaip į budėtojų atvykimą reaguoja žmonės, tėvai, į kurių namus atvykstate?

„Įvairiai. Dažnai būna agresyvūs, gąsdina, žada skųsti mus,  grasina atleidimu iš darbo, keikiasi. Saugumą užtikrina policijos pareigūnai, nes jie jau būna įvykio vietoje. Mes, juk, neturime jokių specialiųjų priemonių, kad apsiginti nuo įširdusių, dažnai neblaivių tėvų“.   

Ar galėtumėte išskirti kokią nors ypatingą situaciją, kurioje teko dalyvauti, kaip VTAS budėtojui?

„Buvo atvejis, kai patys vaikai išsikvietė policiją dėl tėvų elgesio. Nuolat matydami girtaujančius tėvus, jausdami nuolatinę nepriežiūrą jau nepajėgė daugiau su tuo  taikstytis. Pareigūnai, savo ruožtu, iškvietė mus (VTAS budėtojus). Vaikai sirgo, karščiavo, todėl nedelsdami važiavome į ligoninę, kad suteikti jiems būtiną medicinos pagalbą. O baisiausia tai, kad vaikai buvo visiškai praradę pasitikėjimą suaugusiais, nepasitikėjo bijojo kartu važiuoti, nes netikėjo, kad važiuosime į gydymo įstaigą, bijojo, kad nežinia kur juos nuvešime ir atsikratysime. Atvežus į ligoninę jie nurimo. Tai buvo ko ne pirmas kartas, kai suaugę žmonės ištesėjo jiems duotą pažadą. Toks didelis vaikų nepasitikėjimas suaugusiais pasėtas šeimoje, kai tėvai nesukuria vaikams saugios aplinkos, nepatenkina būtinų poreikių, meluoja ir nuolat juos nuvilia.

Buvę ir taip, kai vaikai pasinaudojo peiliu, konfliktuodami grasino juo motinai, patėviui. Šiose šeimose nuolat buvo smurtaujama prieš vaikus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Nepakėlę įtampos vaikai irgi ėmėsi smurto. Vėliau vaikams buvo teikiamos psichologo paslaugos.

Galvojant analizuojant šiuos atvejus darosi liūdna, kaip tėvai nesuvokia, kad vaikai yra jų ateitis, kad privalo jais rūpintis, bendrauti, išklausyti jų lūkesčius, užauginti dorus žmones, o svarbiausia – mylėti“.

 

Vaiko teisių gynėjai Kalvarijoje pristatė veiklos naujoves vaiko gerovės srityje dirbantiems specialistams

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) Kalvarijoje specialistai susitiko su atvejo vadybininkais, socialiniais darbuotojais, Kalvarijos savivaldybės administracijos atstovais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi bei Kalvarijos savivaldybės seniūnijų seniūnais aptarti nuo sausio 1-osios įsigaliojusio Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, esminių pasikeitimų reaguojant į gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, pagalbos vaikui ir šeimai inicijavimą bei laikinosios priežiūros institutą.

Vaiko teisių gynėjai susitikime akcentavo ypatingą darbo su vaiku, jo nuomonės išklausymo ir  poreikių vertinimo reikšmę. Nuo šiol dar labiau stiprinama pagalba šeimai, o vaikų paėmimas iš šeimos tampa kraštutine priemone, kai visos kitos priemonės ir galimybės išnaudotos.

 Pristatytas naujai atsiradęs vaiko laikinosios priežiūros institutas, kaip dar viena priemonė, skirta  padėti tėvams tinkamai rūpintis vaikais ir užtikrinti vaikų saugumą bei poreikių tenkinimą, nepaimant jų iš šeimos.

„Nuo šiol  VTAS mobilioji komanda, per savo veiklos metus neabejotinai pateisinusi naudą šeimoms, su šeima dirbs ne 14, o jau - 30 dienų ir ne tik su tėvais, bet ir su vaikais“, - kalbėjo Erika Stankevičienė, Marijampolės apskrities VTAS Kalvarijoje patarėja.

 Susitikime sulaukta daugybės klausimų dėl laikinosios priežiūros instituto – tiek socialiniai darbuotojai, tiek seniūnai domėjosi, kaip ir kada galės būti taikomas laikinosios priežiūros institutas, kas parinks asmenis, atsakingus už laikinąją priežiūrą, kiek laiko truks laikinoji priežiūra, ar už tai bus mokama.

Vaiko teisių gynėjai patikslino, kad asmenų atsakingų už laikinąją priežiūrą parinkimas labai priklausys nuo tėvų nuomonės. Tėvai patys siūlys asmenis, kurie padės jiems prižiūrėti vaikus. Laikinoji priežiūra tėvų gyvenamojoje vietoje ar fizinio asmens gyvenamoje vietoje galės trukti iki 30 dienų, atsiradus poreikiui, pratęsiama dar 30 dienų, o laikinoji priežiūra socialinių paslaugų įstaigoje gali trukti ne ilgiau kaip 12 mėnesių.

Nijolė Silickienė, Kalvarijos savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja pažymėjo, kad už laikinąją priežiūrą, išskyrus atvejus, kai laikinoji priežiūra bus teikiama Socialinių paslaugų įstaigoje, bus mokama išmoka už kiekvieną vaiką po 228 eurus per mėnesį.

Į klausimus ar laikinosios priežiūros institutas nėra tas pats, kas laikinoji globa, ar toks institutas reikalingas ir naudingas, E. Stankevičienė atsakė: „Nustačius laikinąją priežiūrą tėvai išlaiko savo teises ir pareigas, jiems sudaromos galimybės pasinaudoti siūloma pagalba ir neprarasti vaikų, jie nepaimami  iš šeimos. Svarbu, kad pritaikius laikinosios priežiūros institutą, nedelsiant darbą su šeima ir vaiku pradeda mobilioji komanda, kas, kaip jau liudija įgyta patirtis, efektyviai  motyvuoja tėvus keisti savo gyvenimo būdą, pasinaudoti siūloma pagalba, padeda įveikti iškilusius sunkumus ir užtikrinti vaikų teisę augti biologinėje šeimoje.“

Vaiko teisių gynėjų nuomone, ypatingai svarbu, kad pagalba realiai atitiktų šeimos poreikius, o nebūtų „tik popieriuje“. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: tinkamo vaikų ir šeimų gerove besirūpinančių institucijų bendradarbiavimo, įsiklausymo į žmonių interesus ir siūlomų paslaugų kokybės.

„Nors visus pokyčius visuomenė sutinka nedrąsiai ir su daugybe klausimų, tačiau svarbu žinoti, kad šiais pakeitimais siekiama dar efektyviau ginti vaikų teises, o šeimoms suteikti veiksmingesnę ir operatyvesnę pagalbą, kad būtų užtikrinta vaikų prigimtinė teisė augti biologinėje šeimoje“, - susitikimą reziumavo E. Stankevičienė  

Ankstesnis 1 2 3 ... 94 Sekantis