Noras susigrąžinti vaikus motyvuoja tėvus atsisakyti priklausomybių

Viena dažniausių priežasčių, kai vaikams tenka laikinai išsiskirti su savo tėvais, yra pastarųjų polinkis svaigalams. „Gydysiuos, atsisakysiu žalingų įpročių, kad tik vaikai sugrįžtų į namus“,  tokius pažadus dažnai girdi vaiko teisių apsaugos specialistai, besirūpinantys saugia vaikų aplinka, kai to užtikrinti negali biologiniai tėvai. Specialistai teigia, jog pripažįstantys savo ydas ir pasiryžę keisti gyvenimo būdą tėvai turi visas galimybes susigrąžinti laikinai prarastas atžalas.

„Tėvai, su kuriais susiduriame savo darbe, dažniausiai yra linkę neigti savo priklausomybę alkoholiui. Jie sumenkina šią problemą teigdami, kad bet kuriuo metu gali atsisakyti svaigalų. Kalbant jų žodžiais – parą ar dvi jau negėriau, tad lengvai galiu negerti visiškai. Deja, išaušta naujas rytas ir problemos niekur nedingsta, jų tik daugėja. Po ilgų pokalbių ir intensyvaus darbo su tėvais, jų motyvavimo keistis ne tik dėl savęs pačių, bet ir dėl savo vaikų gerovės, galima įžvelgti viltį teikiančių pokyčių“, – pasakoja Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistė Indrė Preisaitė.

Pasak I. Preisaitės, beveik 96 procentai šeimų, kurioms teikiama mobiliosios komandos pagalba, turi alkoholio vartojimo problemą. Jos teigimu, dažniausiai ši problema keliauja iš kartos į kartą – alkoholį nesaikingai vartojantys asmenys būna kilę iš šeimų, kuriose taip pat nevengta svaigintis. Taip pat specialistė pabrėžė, jog alkoholio problema dažnai suponuoja kitas problemas – tarp šeimos narių kyla tarpusavio nesantaika, vyksta nuolatinis aplinkos kaltinimas, nyksta tradicijos ir vertybės.

Mobilioji komanda suteikia tėvams pagalbos koordinates

Pagrindinis mobiliosios komandos tikslas – padėti krizės ištiktai šeimai įveikti iškilusius sunkumus ir sudaryti palankiausias sąlygas sugrįžti į šeimą laikinai paimtiems vaikams. Komandos specialistų teigimu, pirmasis pagalbos žingsnis, dirbant su priklausomybę turinčiais asmenimis – nuoširdus pokalbis. Kai pavyksta išsiaiškinti problemos priežastis, pripažinti savo klaidas ir suprasti, kokios pasekmės gali kilti problemoms įsišaknijus  tėvams siūlomi konkretūs pagalbos būdai.

„Išsiaiškinę, kad žmogus turi tam tikrą priklausomybę, dažniausiai rekomenduojame jam apsilankyti Respublikiniame priklausomybių ligų centre, kuriame nustatoma ligos diagnozė, paskiriamos gydytojo psichiatro konsultacijos, parengiamas atkričių prevencijos planas“, – vardija I. Preisaitė.

Pasak specialistės, sėkmės atvejai, kai tėvai ryžtingai nusiteikia pokyčiams ir imasi gydymo –  ne itin dažni. „Ne tik besigydančių nuo priklausomybių, bet ir sėkmingai pasistūmėjusių į priekį, statistika gali pasirodyti skurdi, bet mums, specialistams, kiekvienas, „besikabinantis“ į blaivų gyvenimą ir suprantantis šeimos vertę, yra išties didelis laimėjimas“.

Iš alkoholio liūno – į artimųjų glėbį

Vaiko teisių apsaugos specialistai mini dažnus atvejus, kai tenka apsaugoti vaikus nuo šeimose tvyrančio smurto, nepriežiūros, kurią sukelia besaikis alkoholio vartojimas. Kai vaikams tenka laikinai palikti jiems nesaugią aplinką, tėvams belieka imtis teigiamų veiksmų, norint kuo greičiau susigrąžinti savo prarastas atžalas.

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Ieva Aurylaitė prisimena vieną įsimintiniausių šeimos istorijų, kai stiprią priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų turėję abu  tėvai, lydimi begalinio nori susigrąžinti savo vaikus, sutiko metus laiko gydytis ilgalaikėje reabilitacijos bendruomenėje, pakeitė savo požiūrį į gyvenimo vertybes, ateities siekius. Šią dieną vaikai gyvena šeimoje, kartu su alkoholiu bei kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis nebepiktnaudžiaujančiais tėvais.

„Savo darbo praktikoje teko pastebėti, jog žmonių motyvacija gydytis nuo priklausomybės pirmiausia yra tiesiogiai susijusi su pačiu žmogumi ir jo noru pasveikti. Asmuo, turintis priklausomybę, negali išgyti šeimos nario, draugo, darbdavio ar tam tikros institucijos prašymu arba nurodymu. Dėl priklausomybės kenčiantis žmogus turi iš tikrųjų jausti jos padarinius ir atsisakius priklausomybės turi atrasti, kas už tai jam yra svarbiau“,  – teigia I. Aurylaitė.

Pasak specialistės, savo darbe jai tenka susidurti su atvejais, kuomet priklausomybę turintys tėvai geba peržengti savo asmeninius poreikius bei  savo vaikų interesus ir gerovę iškelti aukščiau nei savuosius. Anot jos, turinčių tvirtą valią žmonių gydymas neretai būna sėkmingas ir tampa pavyzdžiu kitiems.

Moteris tiesia pagalbos ranką moteriai - išdrįsk nebekentėti

Visuomenė darosi atviresnė, drąsios iniciatyvos stebina, o savanorystė iš tiesų tampa neišvengiama mūsų gyvenimo dalimi. Prieš keletą metų grupė moterų sumanė pagelbėti kitoms moterims, ši idėja išaugo iki jau šimtams kritinėje situacijoje atrama tapusios Pagalbos moterims linijos.

Šauni savanorių komanda, į susitikimą pakvietusi Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) atstovus, siekė vieno konkretaus tikslo – būti tikros, kad kritiniu metu, į neviltį puolusioms savo pašnekovėms gali drąsiai pasakyti – vaiką paimti iš šeimos galima tik kraštutiniu atveju.

„Mums paskambinusios mamos pasakoja apie patiriamą smurtą ir prisipažįsta bijančios pranešti policijai, kad neprarastų vaikų. Mes turim pačios labai gerai žinoti visas VTAS darbo procedūras, kad įtikinamai nuramintume pašnekoves“, – kalbėjo savanorių koordinatorė Aušra Stankūnienė.

Savanorės pasakojo, kad nuolat susiduriančios su liudijimais apie šeimoje patiriamą smurtą iš sutuoktinio ir tai vyksta net iš šono gražiose, tvarkingai gyvenančiose šeimose.

„Išklausyti ir išgirsti, paskatinti moterį nekentėti, pasipriešinti, padėti išlikti stipria, ne tik palaikyti, bet ir duoti patarimą – labai svarbi misija,“ – kalbėjo Kauno apskrities VTAS vedėja Neringa Martišienė, su savanorėmis pasidalijusi visa aktualia informacija ir patarimais, skyrė laiko aptarti kaip reaguojama į gautus pranešimus ir kokia pagalba gali būti teikiama.

Norinčios prisijungti prie savanorių komandos visada laukiamos. Skambučių, deja, nemažėja. Bet vien geros valios ir motyvacijos nepakanka – savanorės atsakingai veiklai pilnai pasirengia pusės metų trukmės mokymuose.

Emocinę ir psichologinę pagalbą, nukentėjusiems nuo smurto ir patiriantiems kitus sunkumus Pagalbos moterims linija teikia numeriu 8 800 66366.

 

Vaiko teisių apsaugos atstovė: deja, dar ne visi išdrįstame pranešti apie vaiko teisių pažeidimus

Zarasuose vykusioje konferencijoje-diskusijoje „Tiesdami tiltus mažinkime smurtą“, Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vedėja Irena Gaigalienė skaitė pranešimą apie vaiko teisių apsaugos situaciją ir problematiką Zarasų rajone. Vaiko teisių užtikrinimas Lietuvoje – sistemos pokyčiai ir bendradarbiavimo galimybės“.

„Manome, kad vaiko teisių apsaugos srityje pasieksime geresnių rezultatų, jeigu gebėsime anksti atpažinti šeimas, auginančias vaikus, kurioms reikalinga suteikti psichologinę, socialinę, teisinę ar kitokią pagalbą ir, bendraudami su savivaldybe, ją laiku pasiūlysime“, – sakė vedėja  I. Gaigalienė.

VTAS vedėja I. Gaigalienė, kaip svarbiausias problemas Zarasų rajone, trukdančias siekti vaiko gerovės, išskyrė negebėjimą tinkamai identifikuoti vaiko teisių pažeidimą arba nenorą pranešti apie vaiko teisių pažeidimus; nepakankamą paslaugų spektrą asmenims, kuriems jos yra būtinos; pasyvų viešinimą apie paslaugas, kurios yra nemokamai teikiamos konkrečioje savivaldybėje.

Kaip svarbiausi pranešimo akcentai paminėtinas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos stiprinimas: valstybinės vaiko teisių apsaugos funkcijos centralizavimas; vaiko teisių apsaugos užtikrinimas 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę; operatyvus reagavimas į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, o tuo pačiu – ir vienodo vaiko teisių apsaugos standarto užtikrinimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Konferencijoje, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į smurto artimoje aplinkoje problematikos aktualumą Zarasų rajone, aptarti šioje srityje vykdomą veiklą, pasidalinti patirtimi, numatyti smurto artimoje aplinkoje mažinimo būdus, jos dalyviai skaitė pranešimus šiomis temomis: „Geroji darbo patirtis dirbant su smurtą patyrusiais“, „Kaip psichologinės konsultacijos gali prisidėti prie smurto artimoje aplinkoje mažinimo“, „Pagalba nukentėjusiems nuo smurto Zarasų rajone“, „Darbas su smurtu artimoje aplinkoje, apsaugos iššūkiai, statistika, problematika“ ir kt.

 

Marijampolės vaikų gynėjai diskusijai pakvietė savivaldos atstovus

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vadovai susitikę su Marijampolės miesto savivaldybės mero pavaduotoju Artūru Visockiu, Marijampolės savivaldybės Socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininku Alvydu Kirkliausku ir Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Svajone Rainiene pristatė darbo rezultatus bei aptarė aktualius klausimus, susijusius su vaiko gerove.

„Nuo šių metų sausio 1-osios iki dabar Marijampolės savivaldybėje gauti 402 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Reaguojant į šiuos pranešimus ir siekiant įvertinti galimus rizikos veiksnius vaikų atžvilgiu, vaiko teisių specialistai susitiko su 717 vaikų, išklausė šių nepilnamečių nuomones, bendravo su vaikų įstatyminiais atstovais, vertintos vaiko socialinės aplinkos sąlygas“, - apie darbo rezultatus kalbėjo V. Zabilevičius.

Vaiko teisių gynėjų teigimu, per aptariamą laikotarpį 269 nepilnamečių atžvilgiu buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai. Jų šeimoms inicijuotas atvejo vadybos procesas, teikiama pagalba. 16 vaikų nustatyta globa. Na, o tie vaikai, kuriems nustatyta laikinoji globa, dažniausiai apgyvendinami giminaičių arba laikinųjų globėjų šeimose.

D. Burbaitė pažymėjo, kad Marijampolės miesto vaiko teisių specialistų veiksmai dėl vaikų paėmimo iš jų įstatyminių atstovų, teismo buvo pripažinti pagrįstais ir išduoti teismo leidimai. „Džiugu, kad vaiko teisių specialistų veiksmų teisėtumą, savalaikiškumą ir jų kokybę atstovaujant ir ginant vaikų interesus 2019 metais patvirtino ir Lietuvos Respublikos kontrolieriaus įstaiga, kuri vertina specialistų veiksmų atitiktį teisės aktams“, - kalbėjo D. Burbaitė.

Susitikimo metu VTAS specialistai informavo, kad vaikai, kuriems nustatyta laikinoji, nuolatinė ir globa tėvų prašymu, buvo aplankyti pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus – 100 proc.

Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja pristatė asmenų, norinčių tapti vaikų globėjais statistiką. Norinčių tapti globėjais skaičius didėja. Šie asmenys lanko globėjams skirtus mokymus, siekia priimti tėvų globos netekusius vaikus į savo šeimas.

Pasidžiaugta, kad daugėjant asmenų, pasirengusių globoti vaikus, atsiranda galimybė užtikrinti budintiems globėjams laikinąją atokvėpio paslaugą. Tai suteikia globėjams sąlygas trumpalaikiam poilsiui, padedančiam atgauti jėgas, dalyvauti sociokultūriniame gyvenime. Suteikiamas būtinas poilsis padeda budintiems globėjams dar kokybiškiau rūpintis vaikais.

Diskutuota apie Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų ir seniūnijų vaidmenį užtikrinant vaiko teisių apsaugą ne tik vaikui artimoje aplinkoje, bet ir bendruomenėje. Aptarta, kad šių įstaigų atstovų vaidmuo yra svarbus ne tik pagalbos vaikui ir šeimai procese, bet ir vykdant vaiko teisių pažeidimų prevenciją.

A. Visockis, pažymėjo, kad vaiko gerovės užtikrinimas labai daug priklauso nuo bendradarbiavimo tarp savivaldybės administracijos atsakingų padalinių ir vaiko teisių apsaugos specialistų, įgyvendinant vaiko teisių apsaugą Marijampolės savivaldybėje.

„Bendravimas su vaiko teisių specialistais vyksta kasdien, operatyviai sprendžiant su vaiko gerove susijusias konkrečias situacijas, nelaukiant formalių institucijų atstovų pasitarimų“, - teigė S. Rainienė.

Susitikime pažymėta prevencinio darbo su šeima ir institucinio bendradarbiavimo svarba, sprendžiant šeimos socialines problemas ir užtikrinant pagalbos šeimai teikimą.

 

Šeimai padedantys specialistai: mediacija ir meditacija vis dar supainiojama

Vaiko teisių gynėjai vieni pirmųjų susiduria su šeimos ar individualiomis vaiko problemomis, jų vaidmuo  nukreipiant tikslinės pagalbos labai svarbus, o kartais – lemiamas.Tam, kad šeimos santykių krizę, vaiko elgesio ar kitus sunkumus įveiktume tinkamai, profesionaliai, be žalojančių patirčių, sukurtas platus spektras kokybiškų ir nemokamų socialinių paslaugų. Jų plėtra vyksta sparčiai, vienok informacijos neretai stinga,“ – įsitikinusi Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) atstovė Sigita Mockienė.

Specialistė paaiškino, kad reagavimas ir paslaugos šeimai yra atskirtos – pastarąsias organizuoja savivaldybės. „Tačiau aktyviai abiem pusėms bendradarbiaujant  ir užtikrinant grįžtamąjį ryšį, į sudėtingas gyvenimo situacijas patekusius asmenis pasiekia tinkamesnė pagalba“.

Kokios paslaugos aktualios Vaiko teisų apsaugos skyriuje besilankantiems suaugusiems ir jų vaikams? „Kai besiskiriantys tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, pagelbėti gali mediatorius. Sudėtingi paauglių tarpusavio santykiai išsisprendžia tęstinėse streso valdymo grupėse. Daugeliu atveju, šeimą paskatinus kreiptis į psichologą, atveriame vaikui galimybę gyventi visavertėje aplinkoje. Vaikams psichologo paslaugos itin dažnai rekomenduojamos dėl emocinės būklės. Beje, svarbus  ir grįžtamasi ryšys, jis kartais apsprendžia tolimesnius veiksmus“,  –  kalba S. Mockienė.

Ypač regionuose, kur paslaugos būdavo sunkiau prieinamos, jų poreikis itin didelis. Specialistus neramina tai, kad pagalbos kreiptis vengiama mažose bendruomenėse, kur vienas kitą pažįsta – baiminamasi viešumo. Be kita ko, vis dar pasitaiko, kad psichologo ir psichiatro pagalba sutapatinama, mediacija suprantama kaip meditacija ir panašios žinių bei patirčių stokos išprovokuotos situacijos nutinka.

Anot S. Mockienės, svarbu žinoti, kad specialisto konsultacijas gauti, dalyvauti specialiose grupėse ar mokymuose, žmogus gali ne tik savo gyvenamojoje vietoje ir taip užsitikrinti konfidencialumą, jeigu tai yra aktualu.  

VšĮ Darnūs namai socialinė darbuotoja Daiva Matulevičiūtė, apžvelgdama Įstaigos teikiamas paslaugas tėvams, paaugliams ir individualias konsultacijas akcentuoja, kad taikiam konflikto sprendimui nepilnai išnaudojamos mediacijos galimybės, bet populiarėja streso valdymo grupės paaugliams ir pozityvios tėvystės mokymai. Tėvai yra išsakę poreikį ir dėl naujų programų, tokių kaip  socialinių tinklų vartojimo kontrolės ir pan.

Psichologo konsultacija vienareikšmiškai yra populiariausia, norint patekti į individualią konsultaciją arba į grupinius užsiėmimus, tenka ir eilėje luktelti. Konsultuojami ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. „Psichologams irgi reikėjo kelią prasiskinti, turėjo nemažai laiko praeiti, kad šis specialistas būtų priimamas kaip pagalbininkas, o ne gydytojas“,  – kalba ilgametė šios srities žinovė.

Šeimos santykių instituto psichologė, psichodramos terapeutė, šeimos mediatorė, globėjų ir įtėvių rengėja Rasa Pietarienė, dirbanti jau daugiau nei du dešimtmečius, antrino, kad itin populiarios   psichologinės konsultacijos ir žaidimų bei meno terapija vaikams, paaugliams. Bet apie socialines paslaugas ir jų vaidmenį mūsų gyvenime, anot pašnekovės, visuomenei dar reikia daugiau informacijos, kuri padėtų požiūrį pakeisti.     

.„Manau, kad drąsos kreiptis į psichologą, kad ir kaip keista bebūtų, paskatino net ir tokie dalykai, kaip influencerių atviravimas apie nuolatinį šios srities specialistų palydėjimą sudėtingais jų gyvenimo etapais“,  teigia profesionalė.

Šią savaitę Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams pristatytos VšĮ Paramos šeimai centro darnūs namai, Šeimos santykių instituto vykdomi projektai, organizuojami mokymai ir individualios konsultacijos.

 

Pristatytas metodas, padėsiantis dar labiau įgalinti šeimą sprendžiant sunkumus

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) prie SADM Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistai dalyvavo šeimos konferencijos metodo pristatyme, kurį taikant šeimose susidariusius sunkumus bus galima spręsti dar labiau įgalinant pačią šeimą, siekiant mažinti vaiko paėmimo iš šeimos riziką.

Tauragės apskrities VTAS vyriausioji specialistė Šilalės rajone Jolanta Kvietkauskienė teiravosi, kuo pristatoma šeimos konferencija skiriasi nuo atvejo vadybos posėdžių, mat ir pastarųjų metu šeimos, keliaudamos pokyčių link, yra įgalinamos veikti pačios. „Atvejo vadybos posėdžių dalyvių sudėtį apsprendžia atvejo vadybininkas, tad šeima, dėl kurios organizuojamas posėdis, susitinka su atvejo vadybininko pakviestais skirtingų institucijų specialistais. Tuo tarpu šeimos konferencijos koordinatoriai sukviečia šeimos tarybą, kurios nariai prisideda prie vaikui iškilusių sunkumų sprendimo. Šeimos tarybos narių sudėtį pasirenka vaikai arba jų tėvai/globėjai, išsirinkdami asmenis, su kuriais juos sieja stiprus ryšys. Šeimos taryboje gali būti ne tik tėvai ar broliai/seserys, tačiau ir tolimesni giminaičiai ar net giminystės ryšiais nesusiję, tačiau emociškai artimi, asmenys. Taip pat kviečiami ir specialistai, kurių dalyvavimo pageidauja vaikai“, - atsakė labdaros ir paramos fondo „Dienvidis“ direktorė Jurgita Kulevičienė.

Svarbu akcentuoti, jog šeimos konferencijos metodas – tai viena iš paslaugų, kurią specialistai netolimoje ateityje galės pasiūlyti šeimoms. „Ši paslauga labiau tinkama kaip prevencinė priemonė, pastebėjus atvejus, signalizuojančius apie tam tikras nedideles šeimos problemas, o ne sprendžiant jau įsisenėjusias ir metų metais besitęsiančias krizes. Pavyzdžiui, specialistas pastebi, jog vaikui niekas nepadeda paruošti namų darbų. Tokiu atveju, naudojant šeimos konferencijos metodą, galima sušaukti šeimos tarybą, kuri nusprendžia ir pagalbos plane nurodo vieną iš tarybos dalyvių, kuris įsipareigoja nurodymą vykdyti, kad vaiko problema būtų sprendžiama“, – pateikė pavyzdį pranešėja.

Pristatydama šeimos konferencijos metodą, „Dienvidis“ direktorė teigė, jog šis metodas, kaip pagalba šeimai ir specialistams, jau yra pasitvirtinęs daugelyje pasaulio valstybių, todėl, apmokius vaiko gerovės srityje dirbančius specialistus, nuspręsta jį pradėti taikyti ir Lietuvoje. Direktorė įvardijo ir šio metodo naudą. „Kadangi tokio metodo pagrindinis tikslas – įtraukti į sprendimo priėmimą pačią šeimą ir vaiką, šis metodas yra veiksmingas, nes sprendimas ir siūlymai išplaukia iš pačių šeimos narių, o ne iš specialistų motyvacijos“, – teigė J. Kulevičienė.

Į pagalbos vaikui arba šeimai procesą įtraukiami ne tik šeimos nariai, giminės ir koordinatorius, bet ir patikėtinis, suteikiantis vaikui saugumą, šiam reiškiant savo jausmus bei nuomonę. „Ne visada vaikui drąsu kalbėti apie savo išgyvenimus girdint kitiems žmonėms, todėl vaiko pasirinktas patikėtinis atstovauja vaikui – prieš šeimos konferenciją padeda pasiruošti, išsigryninti ir susidėlioti mintis, o šeimos konferencijos metu – morališkai palaiko, esant reikalui, už vaiką išsako jo poziciją“, - kalbėjo pranešėja.

Į šeimos konferencijos metodo mokymų pristatymą, įgyvendindama projektą „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“, vaiko bei šeimos labui dirbančių įstaigų darbuotojus kvietė Tarnyba kartu su labdaros ir paramos fondu „Dienvidis“. Šeimos konferencijos metodo bei jo mokymų pristatymai vykdomi ne tik Tauragės, bet ir kituose Lietuvos regionuose.

 

Šilalės rajono savivaldybės nuotrauka

 

Poliklinikos direktorius: „Įstaigų susirašinėjimas neturi tapti priežastimi, kuri nutolina laikinojo globėjo paskyrimą vaikui“

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vedėja Žaneta Abromaitienė ir patarėja Alytaus mieste Agnė Malakauskaitė susitikusios su VšĮ Alytaus poliklinika direktoriumi Mariumi Jasaičiu, Vaikų ligų skyriaus vedėja Adelė Dimšienė bei vaikų ir paauglių psichiatrė Vida Niemcienė aptarė klausimus dėl keitimosi informacija apie vaikų sveikatos būklę, kai vaiko įstatyminiu atstovu tampa Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – VVTAĮT) bei kitus bendro darbo aspektus.

Tuomet, kai išduodamas teismo leidimas paimti vaiką iš įstatyminių atstovų ir dar nepaskirtas laikinasis globėjas vaiko įstatyminiu atstovu tampa VVTAĮT. Savo ruožtu, vaiko teisių gynėjai kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl laikinosios globos vaikui nustatymo ir laikinojo globėjo paskyrimo. Pagal nustatytus reikalavimus savivaldybės administracijai turi būti pateikiami atitinkami dokumentai, jų tarpe ir vaiko sveikatos pažyma.

 „Vaiko teisių gynėjai suinteresuoti, kad vaikui, netekusiam savo tėvų globos, kuo greičiau būtų paskirtas laikinasis globėjas, kuris atstovautų vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl labai svarbu, kad kuo operatyviau vyktų reikalingų dokumentų parengimo procesas“, - teigė Ž. Abromaitienė.

Su Alytaus apskrities VTAS vedėja sutiko ir poliklinikos administracija, buvo sutarta dėl kiek galima greitesnių informacijos ir pažymų pateikimo terminų.

„Privalome padaryti viską, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė, įstaigų susirašinėjimas neturi tapti priežastimi, kuri nutolina vaiko apgyvendinimą pas globėjus, kur juo bus tinkamai rūpinamasi“, - kalbėjo M. Jasaitis.

Susitikimo metu buvo aptarta daugiau aktualių klausimų. Susitikimo dalyvių nuomone, mokyklose neretai pasitaiko psichologinio smurto atvejai, apie kurį švietimo darbuotojai diskutuoja ir su medikais, ir su vaiko gerovės srityje dirbančiais specialistais.

„Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba jau pradėjo susitikimų ciklą su moksleivių tėvais, kurių metu kalbama apie smurto apraiškas mokyklose. Esu tikra, kad šie susitikimai bus naudingi ne tik moksleivių tėvams, bet ir pedagogams bei švietimo įstaigų vadovams“, - teigė A. Malakauskaitė.

 

Vilniaus universiteto studentai pasidalinti patirtimi pasikvietė vaiko teisių apsaugos specialistus

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistė Vesta Mintaučkienė lankėsi Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, kur su psichologijos, kriminologijos ir socialinio darbo antro kurso magistrais pasidalino savo profesine bei darbine patirtimi, atskleidė darbe pasitaikančius sunkumus ir pasidžiaugė tuo, kas motyvuoja dirbti vaiko gerovės institucijoje. 

„Šeimai sudėtingu laikotarpiu mobilioji komanda padeda tėvams pamatyti ir suprasti priežastis, dėl kurių vaikai šiuo metu negali augti šeimoje, drauge ieško susidariusių problemų sprendimo būdų, kad vaikai galėtų grįžti į šeimą bei sėkmingai joje augti“, – sakė V. Mintaučkienė.

„Įgijusi darbo patirties, tapau mažiau kategoriška. Praktikoje patyriau, kad skirtingiems žmonėms, turintiems priklausomybių, pasveikti padeda skirtingi metodai, priemonės, padeda individualus priėjimas prie asmens ir nėra bendro ir vienodo, ar tik vieno teisingo ir galimo pagalbos būdo“, - paaiškino V. Mintaučkienė.

Anot priklausomybės ligų specialistės, tenka susidurti su žmonėmis, kurie net nežino, ką reiškia gyventi blaiviai ir kad tai nėra tapatu „tik negerti“. Nežino, ir nėra savęs paklausę, kuo aš sergu, kaip mano gyvenime pasireiškia priklausomybė, kaip aš ją atpažįstu? Kartais asmenys sunkiai įsivaizduoja, kaip pakistų jų gyvenimo kokybė, santykiai su artimais žmonėmis, jei priimtų savo ligą bei mokytųsi su ja gyventi, kad nenukentėtų šeimos ir jų pačių asmeninė gerovė.

Studentui pasiteiravus, ar yra priklausomybė nuo cukraus, specialistė apsakė, kad apskritai priklausomybė nuo bet kokios medžiagos – alkoholio, narkotikų, tabako – ar veiklos (lošimo, sekso, apsipirkinėjimo) yra skirstymas, svarbus psichiatrijoje. Tuo tarpu psichologai dažniau susiduria su tiesiog priklausomu asmeniu – žmogumi, jaučiančiu nenumaldomą potraukį vartoti tam tikrą medžiagą ar atlikti tam tikrą veiklą. „Nustatyti ar diagnozuoti priklausomybę yra psichiatro darbas. Pats žmogus galėtų atkreipti dėmesį į tai, ar pakito jo elgesys vartojant tam tikrą medžiagą (šiuo atveju cukrų), ar vartoja dėl to, kad, pavyzdžiui, nori pajusti nusiraminimą, nes kitaip negali ir neranda kitokių resursų, kad tai keičia jo įprastinį gyvenimą ir turi neigiamų pasekmių jo gyvenimo kokybei. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad priklausomybė yra dvejopa: fizinė ir psichologinė. Nuo fizinės gydytojai gali padėti „išsivalyti“, pvz. nuo alkoholio – detoksikacijos programa per 2 savaites. Tačiau „susitvarkyti“ su psichologine priklausomybės dalimi – gerokai sunkiau. Psichologai dirba su psichologine priklausomybės dalimi“, – sakė V. Mintaučkienė.

 

Auditorijai kilo klausimas ir apie tai, ar lengva priklausomus tėvus motyvuoti keisti gyvenimo būdą, savo elgesį. „Papratai tėvų motyvacija yra didelė, nes jie nori, kad vaikas augtų jų šeimoje. Dažniausiai motyvacija yra išorinė, tačiau tai yra jau puiki pradžia, tėvams padedanti daryti išvadas ir pokyčius savo įprastiniame gyvenime, o toliau ji gali pereiti į vidinę, kai asmuo supranta, kad sveikai gyventi norėtų ne dėl to, kad daugiau socialiniai darbuotojai nesilankytų šeimoje, o todėl, kad taip gyvendamas galės rūpintis ir savimi, ir vaikais. Trumpai atriant, atsiranda motyvas ne gauti ramybės sau (pvz., nuo socialinių darbuotojų), o noras sukurti savo šeimai geras sąlygas, jaustis saugiai ir užtikrinti saugumą vaikams. Mums svarbu, kad šeimos gyvenimas veiktų tolygiai, be didelių duobių, šuolių. Tačiau kai tai įvyksta, svarbu, kad tėvai žinotų, kur kreiptis pagalbos. Jeigu keisti gyvenimo būdą, gydytis priklausomybę nori tik vienas šeimos narys, dirbame su tuo, kuris pasiryžęs keistis“, – su studentais patirtimi dalijosi specialistė.

 

„Šiuo metu dirbu su suaugusiais asmenimis, tėvais, kurių vaikams nustatytas aukščiausias grėsmės lygis, t. y. nustatyta, kad šeimoje yra situacija, kai vaikams likti joje yra nesaugu. Lietuvoje gal apie 90 proc. atvejų to priežasčių – alkoholio priklausomybė ar probleminis alkoholio vartojimas. Susitikimo su šeimos nariais metu yra vertinami rizikos ir saugumo faktoriai, t. y. aiškinamasi, ar alkoholis yra pagrindinis rizikos faktorius, kuris turi įtakos vaiko, šeimos gyvenimo gerovei. Jeigu tai yra viena iš priežasčių, ieškome būdų, kaip tai šeimai padėti, kad jie galėtų kuo greičiau vėl būti kartu: rekomenduojame kreiptis pas psichiatrą diagnozės nustatymui ar patikslinimui, lankyti anoniminių alkoholikų savipagalbos grupes, ambulatorinę arba stacionarinę gydymosi programą, kur padėtų susitvarkyti su esama priklausomybe psichotropinei medžiagai,“ – sakė V. Mintaučkienė.

Mobiliosios komandos specialistė V. Mintaučkienė priminė, kad pernai vasarą startavo Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka, kuria siekiama pagerinti reagavimą į vaikų nepriežiūros ar smurto prieš juos atvejus bei darbą su šeima, joje kilus sunkumams. Su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka atsirado nemažai naujovių, siekiant didinti vaikų saugumą ir pagalbą šeimai. Viena jų – mobiliosios komandos, kurios 14 kalendorinių dienų dirba su tėvais, kurių vaikai dėl nesaugios jiems aplinkos buvo paimti iš šeimos. Jų Lietuvoje veikia 12, o komandas sudaro trys specialistai: psichologas, socialinis darbuotojas, priklausomybės ligų specialistas. Dažniausios vaikų paėmimo iš jiems nesaugios aplinkos  priežastys: priklausomybė alkoholiui, psichinės sveikatos problemos, socialinių, buitinių, ekonominių bei tėvystės įgūdžių stoka. 

Ankstesnis 1 2 3 ... 81 Sekantis