Visa informacija apie globą, įvaikinimą ir paslaugas – vienoje vietoje

Nuo šiol visa reikiama informacija apie globą, įvaikinimą, laikiną vaikų priežiūrą ar teikiamą pagalbą priėmus vaiką į savo šeimą bus prieinama vienoje vietoje – www.globoscentrai.lt. Išorinėje svetainėje galima lengvai rasti kiekvieno miesto ar rajono savivaldybės globos centrų koordinates, psichologų, globos koordinatorių ar atestuotų specialistų kontaktus, sužinoti, kiek kurioje savivaldybėje yra budinčių globotojų, kiek vaikų jie prižiūri ir keliais mažyliais dar gali pasirūpinti.

Vidinė informacinė sistema leis globos centrų darbuotojams komunikuoti tarpusavyje – keistis aktualia informacija ir dokumentais.

Lietuvoje iš viso jau veikia 66 globos centrai, kurių užduotis – rengti globėjus, įtėvius, budinčius globotojus ir įvertinti jų pasirengimą auginti vaiką, suteikti paramą iškilus bėdų, konsultuoti, stiprinti šeimos šeimai pagalbą, organizuoti mokymus, savitarpio pagalbos grupes. Beveik visose savivaldybėse veikia po vieną globos centrą, o Vilniaus mieste – 5, Vilniaus rajone – 2, Šiaulių mieste – 2.

Tinkamai veikiantys globos centrai ir kokybiškos paslaugos šeimoms bei žmonėms, nusprendusiems prižiūrėti, globoti ar įsivaikinti vaiką reikšmingai padidina tikimybę, kad gyventojai bus labiau linkę suteikti namus tėvų globos netekusiems vaikams.

„Lietuva vis dar yra kelyje į tikslą – mažinti vaikų globos namuose augančių vaikų skaičių arba išvis tapti šalimi be vaikų globos namų. Kad Lietuva taptų šalimi be vaikų globos namų, turime turėti globos alternatyvas – tai yra ne tik globos institucijas, bet ir globėjus, budinčius globotojus. Iki šiol trūkstamas elementas buvo paslaugų tinklas. Jeigu mes norime turėti įtėvių, globėjų ar budinčių globotojų, kurie drąsiai imasi šios sudėtingos ir sunkios misijos, mes turime galvoti, kuo galime padėti, kai žmogus ar šeima pasiryžta šiai misijai – tapti įtėviu, globėju ar budinčiu globotoju (žmogumi, kuris laikinai suteikia vaikui prieglobstį krizės atveju)“, - pasakojo socialinės apsaugos ir darbi viceministrė Vilma Augienė.

Reikėjo platformos keistis informacija

Globos centrai pradėti kurti nuo 2018 metų. 2019-ųjų sausį globos centruose jau dirbo apie 100 darbuotojų, o šiuo metu darbuotojų skaičius siekia apie 400: tai psichologai, globos koordinatoriai, atestuoti specialistai, vedantys globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymus.

Globos centrų veiklai ir plėtrai skirta 12,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų 2019-2022m. laikotarpiui.

Pasak globos centrų projekto vadovė Rugilės Ladauskienės, pradėjus kurti globos centrus paaiškėjo, kad savivaldybės nuėjo skirtingu keliu – globos centro funkcijos buvo skiriamos skirtingoms organizacijoms: tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tiek biudžetinėms įstaigoms, tiek socialinių paslaugų ar šeimų centrams.

„Supratome, kad potencialiems įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams gali būti sunku susigaudyti, kur ir kokias paslaugas galima gauti, todėl nutarėme sukurti informacinę sistemą ir tinklapį www.globoscentrai.lt, kuris būtų naudingas tiek įtėviams, globėjams, budintiems globotojams, tiek globos centrų darbuotojams, kurie keičiasi informacija tarpusavyje“, - teigė R. Ladauskienė.

Informacinę sistemą ir tinklapį kūrė informacinių technologijų įmonė „BTT Cloud“.

Paslaugos – kiekvienoje savivaldybėje

Šiuo metu globėjai, įtėviai ir budintys globotojai gali gauti pagalbą jau kiekvienoje savivaldybėje. „Mūsų ambicija ateičiai – itin kokybiškos paslaugos ir vaiko interesus atitinkančių globėjų paieška, kad pagaliau išsivaduotume iš didelių institucinių globos namų“, - sako projekto vadovė R. Ladauskienė, pridurdama, kad globos centrų darbuotojai teikia ir mobilias paslaugas, todėl pasiekia net atokiausias vietoves.

Dviem vaikams namus suteikusi ir vieną biologinę dukrą auginanti globėja ir įmotė Marija Bogušienė pasakoja, kad priėmus sprendimą globoti arba įsivaikinti vaiką dažną žmogų apninka daugybė minčių ir baimių.

„Pats sau pradedi užduoti klausimus, ar tikrai sugebėsiu, ar tikrai galėsiu? Iš savo patirties galiu pasakyti, kad globos centras labai pagelbėjo, man padėjo globos centro psichologas, užteko net vieno pokalbio. Supratau, kad tokie jausmai yra įprasti, kad kiekviena šeima tai išgyvena. Žinoma, galima kreiptis į poliklinikos psichologą, bet jie nesispecializuoja šioje srityje. O man buvo svarbu pasikalbėti su specialistu, kuris jau žino, ką jaučia ir ką turi jausti būsima globėja, ką gali išgyventi vaikas. Mus tai tikrai labai sustiprino“, - pasakojo M. Bogušienė.

2019 m. gruodžio mėnesio duomenimis, Lietuvoje iš viso tėvų globos yra netekę 7,4 tūkst. vaikų – iš jų apie 1,4 tūkst. nustatyta laikinoji globa ir apie 6 tūkst. nuolatinė globa.

4,8 tūkst. vaikų yra globojami šeimose, 360 vaikų – šeimynose, 1,9 tūkst. – globos institucijose (iš jų apie 500 bendruomeniniuose globos namuose) ir dar apie 250 vaikų prižiūri budintys globotojai.

 

Akcija "Užmik su pasaka" džiugino jaukiais vakarais ir bendryste – buvo stebuklingų akimirkų

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) surengė akciją "Užmik su pasaka", kuri šventėms artėjant kvietė prisiminti, kad pati brangiausia dovana vaikui yra kartu su juo praleistas laikas. Žinomi, savo pavyzdžiu įkvėpti galintys žmonės vyko į laikinais vaikų namais tapusias įstaigas ir, dienai baigiantis, kartu su mažaisiais susėdo prie pasirinktos knygos.

„Mūsų sumanymas pasiteisino. Dar kartą įsitikinome, kad vaikams ne daiktai, o buvimas kartu yra svarbiausia. O be tėvų globos likusiems, tai šimtus kartų vertingiau, – kalbėjo Kauno apskrities VTAS vedėja Neringa Martišienė. – Tikimės akciją surengti ir kitais metais, gal atsiras ir daugiau norinčių prisijungti, o pasaka skambės ne vieną vakarą.“

Iniciatyvą vainikavo susitikimas su Nemajūnų dienos centro vaikais Birštone. Jiems skambėjo rašytojo Virginijaus Šidlausko parašyta ir erdvinėje knygoje įsikūrusi pasaka apie gimtąjį miestą. Beje, knygos autoriai yra patys vaikai, kūrybinėse dirbtuvėse iliustravę jos herojus, 3D spausdintuvu sumodeliavę, išspausdinę ir įrišę spalvingą knygą.

Ne mažiau stebuklingas vakaras vyko Kauno r. vaiko gerovės centre "Gynia", kur lankėsi žurnalistė, televizijos laidų vedėja Laima Pilipavičienė, ją atlydėjo gražuoliai samojedų veislės augintiniai Grantas ir Kingas, o skambėjo jautrus aštuonių vaikų mamos ir mokytojos Eglės Venslovaitės Šiliūnienės tekstas "Apie skrynutę širdyje".

Kėdainių pagalbos šeimai centre miesto kultūrinio gyvenimo vadovė Ona Mikalauskienė skaitė mažiesiems savo vaikų mėgiamas pasakas, kalbėjosi apie jų išmintį apsupta smalsuolių, apink zujant smagiai septynmetei mišrūnei Spuklei.

Raseiniuose ištraukas iš klasika tapusios tiek vaikus tiek suaugusius žavinčios Antuano de Sent-Egziuperi alegorinės pasakos Mažasis princas perteikė renginių organizatorius Edgaras Juška su scenos partnere Rasa Maslauskiene. Jonavoje pas vaikus viešėjo charizmatiškas režisierius Gediminas Gutauskas. Įsimintini susitikimai vyko ir kitose Kauno regiono vietose.

Psichologė psichoterapeutė doc. dr. Asta Adler primena, kad pasakos svarbios bet kokio amžiaus vaikui ir suaugusio žmogaus gyvenime, yra tarsi veidrodis, padedantis pamatyti save, suprasti vidinį pasaulį, pažinti šviesią ir tamsiąją gyvenimo pusę. Psichologė įsitikinusi, kad per pasakas perduota patirtis labai praverčia visais gyvenimo etapais, padeda mokytis ir augti. „Tai pasakos yra ta struktūra, kuri sako vaikui, kad visas problemas galima išspręsti ir pamoko, kaip tai padaryti. Klausydamas pasakojimo vaikas įsimena jam svarbiausius niuansus“.

 

Vaiko teisių apsaugos gynėjai susitiko su Prezidentūros atstovais: tėvams suteikus tinkamą pagalbą, vaikai grįžta į šeimas

„Prieš pusantrų metų centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą, jau ryškėja svarbūs pokyčiai – laiku tėvams suteikus tinkamą pagalbą, keičiantis jų gyvenimo būdui, po laikinos globos vaikai sugrįžta į biologines šeimas. Utenos apskrities statistika rodo, kad net 80 procentų per pusantrų metų iš įstatyminio atstovo paimtų vaikų jau sugrįžo pas savo tėvus ar globėjus, – susitikime su Prezidento kanceliarijos Teisės grupės patarėjomis Vida Petrylaite ir Inga Žukovaite sakė Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėja Irena Gaigalienė.

„Manome, kad to priežastis – aiškiai reglamentuotos funkcijos, kuo šeimai ir vaikams gali padėti vaiko teisių apsaugos specialistai, o kuo – savivaldybės atstovai: atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai, paslaugų teikėjai. Kai aiškios kiekvienos įstaigos funkcijos, lengviau siekti kokybės. Pavyzdžiui, tai, kad yra steigiami krizių centrai, teikiantys pagalbą šeimoms, patiriančioms sunkumų – svarbu ne tik šeimai, bet ir joje augančiam vaikui. Mums šeimos atvirai sako, kad dabar gauna tiek pagalbos, kiek per daugelį metų negavo. Dar viena pagalbos ranka sunkumų patiriančiai šeimai – atsiradusi vaiko teisių apsaugos mobilioji komanda. Joje dirbantys specialistai – tarsi greitoji pagalba, šeimoms suteikianti pirmas konsultacijas, kai joms to labiausiai reikia“, – teigė I. Gaigalienė.

Vaiko teisių gynėjai informavo, kad Utenos, Zarasų ir Ignalinos rajonuose ir Visagine krizių centrai, kuriuose šeimos su vaikais gali gauti pagalbą ir laikinai gyventi, – yra. Tačiau Anykščių ir Molėtų savivaldybės kol kas turi tik itin mažus krizių centrus, kuriuose gali apsigyventi vos viena ar dvi šeimos. To nepakanka. „Savivaldybės žada, kad tai bus padaryta tuomet, kai bus poreikis. Mums rūpi užtikrinti vaiko saugumą. Nustačius vaiko apsaugos poreikį, vaiko laikinąją priežiūrą užtikrinti artimų giminaičių šeimoje, o jeigu tai neįmanoma – pasiūlyti apsigyventi krizių centre kartu su tėvais ar vienu iš jų. Jeigu tėvai tokiam sprendimui nepritaria, teks laikinai paimti vaiką iš įstatyminio atstovo, nes nebus kitos galimybės užtikrinti vaiko saugumą“, – sakė VTAS Utenos rajone patarėja Gailutė Blažienė.

V. Petrylaitė pasiteiravo, ar vaiko teisių apsaugos specialistai kalbasi apie tai su savivaldos atstovais. „Su savivaldybės atstovais kalbamės apie šeimoms, vaikams teikiamų paslaugų kokybę, prieinamumą. Visuomet svarbu vadovų, merų pozicija. Liūdna, kai, pavyzdžiui, bendruomeniniai vaikų globos namai atidaryti, tačiau vaikai juose vis dar negyvena, nes, teigiama, trūksta baldų. Manome, kad šiuo atveju reikėtų sudėlioti prioritetus“, – argumentavo I. Gaigalienė.

Pasak VTAS vedėjos, pastebima budinčių globotojų mažėjimo tendencija. „Tai pasireiškia tose savivaldybėse, kuriose priimtas sprendimas nemokėti jokio atlygio budinčiam globotojui tuo metu, kol jis neaugina vaiko. Manome, kad savivaldybių atstovai turėtų aktyviau vykdyti globėjų paiešką, o tuo pačiu kalbėtis su esamais globėjais, pasiūlant jiems tapti ir budinčiais globotojais. Itin svarbu – tinkamas informavimas“, – sakė I. Gaigalienė.

Pasitarimo metu aptartas vaiko teisių ir interesų užtikrinimas baudžiamajame ir civiliniame procese, atskirų institucijų bendradarbiavimo patirtis ir problemos, aptartos mediacijos taikymo galimybės šeimos bylose po 2020 m. sausio 1 dienos bei privalomo advokato paskyrimo procedūra.

VTAS vedėja I. Gaigalienė išsakė rūpestį, kad jau kuris laikas susiduriama su psichologų, dalyvaujančių teisme kartu su nepilnamečiu, trūkumo. „Dėl šios priežasties apklausos dažnai atidėliojamos. Teismai nori išsamesnės vaiko nuomonės. Deja, tai neįmanoma dėl psichologų stokos. Dėl to užsitęsia baudžiamųjų ir civilinių bylų sprendimo priėmimas. Vaikui itin svarbu aiškumas, žinojimas, ar, pavyzdžiui, jis toliau gyvens su mama ar tėčiu, tad gaila, kai to tenka laukti pusmetį ar net metus, – sakė ji. – Kaip pritraukti psichologus? Galbūt pasiūlyti lankstesnes darbo sąlygas. Pavyzdžiui, Utenos apylinkės teisme nėra nuolat dirbančio psichologo“.

„Gauname pranešimų, kai vaikai, paaugliai nesuvaldo savo emocijų, smurtauja prieš kitą ar save, o vaikų psichiatro nėra. Tenka net pirminei apžiūrai vaiką vežti į Vilnių. O juk pirminio lygio gydymas vaikui turi būti užtikrintas jo gyvenamojoje vietoje. Deja, Utenos apskrityje net 4 savivaldybės neturi vaikų psichiatrų, – jie dirba tik Utenoje ir Ignalinoje“.

Vaiko teisių gynėjai kuria kalėdinį stebuklą vaikams: prisidėti gali kiekvienas

Artėjant didžiosioms metų šventėms, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius inicijuoja kalėdinę gerumo akciją „Tau dovana – man šypsena“. Šia akcija tikimasi pradžiuginti keliasdešimt Kauno miesto vaikų dienos centrų ugdytinių!

Kiekvienas vaikas turi prigimtines teises į turiningą laisvalaikį ir popamokinį ugdymą. Vaikų dienos centruose organizuojamų veiklų ir užsiėmimų metu yra suteikiamos galimybės atsiskleisti mažųjų talentams, pomėgiams ir asmeninėms charakterio savybėms. Viena iš vaiko lavinimo ir ugdymo formų, naudojamų centruose, yra žaidimai. Vaikams jų niekada nebūna per daug. Dėl šios priežasties vaiko teisių apsaugos specialistai nusprendė pasirūpinti, kad vaikų dienos centrų auklėtiniai po kalėdine eglute rastų šventinių staigmenų: lavinamųjų stalo žaidimų, žaislų, knygelių.

„Norime, kad vaikams šios šventės taptų ypatingos. Mielos staigmenos ir netikėtas mūsų specialistų apsilankymas turėtų praskaidrinti jų kasdienybę ir leisti patikėti kalėdiniu stebuklu. Džaugiamės, kad dovanų dėžė jau pilnėja“, – sako Kauno miesto vaiko teisių apaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė.

Nuo gruodžio 2 iki 20 dienos visi, atvykę į Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių (Laisvės al. 43, ketvirtą aukštą), stebulingoje kalėdinėje dėžėje gali palikti vaikams skirtas dovanas. Prieš pat šv. Kalėdas vaiko teisių gynėjai aplankys kelis Kauno vaikų dienos centrus ir įteiks vaikams miesto gyventojų, socialinių Tarnybos partnerių bei pačių Tarnybos specialistų atneštas staigmenas.

Šios akcijos tikslas – paskatinti visuomenę dalintis gerumu, šiltomis emocijomis, kilniais poelgiais. Siekiama, jog žmonės atsigręžtų į jautriausią visuomenės dalį – vaikus, praskaidrintų jų kasdienybę, savo iniciatyva prisidėtų prie jų talentų ir įgūdžių ugdymo, psichologinio bei emocinio asmenybės vystymosi. Geri pavyzdžiai padeda jaunajai kartai augti, tobulėti, puoselėti tikrąsias vertybes.

 

Globos centrams tenka dideli iššūkiai ieškant be tėvų globos likusiems vaikams kuo geresnių namų, kurie vaikams atstotų tikrą mylinčią šeimą. Kad padėtų globos centrams ir, žinoma, vaikams vienijasi savivaldybės, visuomeninės organizacijos ir, džiugu, visuomenė – šeimos ir pavieniai asmenys tampa globėjais, trumpam ar nuolatinai tėvų globos netekę vaikai randa geraširdišką ir rūpestingą šeimą.

Globos centrų veikla grindžiama rūpesčiu ir pagalba tėvų globos netekusiam vaikui ir jo globėjui (rūpintojui)

Su kokiais iššūkiais susiduria globos centrai kalbėta Šiauliuose vykusioje konferencijoje ,,Globos centrai: iššūkiai, galimybės, patirtys savivaldybių lygmenyje“. Į konferenciją atvyko Šiaulių krašto, Gargždų rajono, Panevėžio globos centrų ir Socialinių paslaugų centrų atstovai.

,,Mes visi turime dirbti ne kažkam, o visi kartu dėl konkretaus bendro tikslo“, – sako Agnė Marčiukaitienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja.

Bendras tikslas yra užtikrinti vaiko prigimtinę teisę augti šeimoje, t.y. šeimoje augantys tėvų globos netekę vaikai, kuriems būtina rūpestinga šeimos aplinka ir globėjų (rūpintojų) dėmesys, tam, kad galėtų pilnavertiškai augti ir vystytis.

,,Globos centrai dirba milžinišką darbą. Šaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Globos centras teikia paslaugas 216 globojamų vaikų, kuriems reikalinga globa/rūpyba, kuriuos globoja 147 globėjai, 4 šeimynos - 24 jų globojami šeimynose, 42 auga globėjų šeimose be giminystės ryšių, 112 vaikų globoja giminaičiai, 38 vaikus priglaudė laikinieji globėjai ir yra dvi globos institucijos – vaikų globos namai ir ,,SOS vaikų kaimas“ – čia laikinai globojami 7 ir 3 vaikai“, – kalbėjo Violeta Alejūnienė, Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Globos centro koordinatorė.

Pasak Violetos Alejūnienės, didžiausios problemos, su kuriomis susiduriama, kai vaikas paimamas iš šeimos – adaptacinis periodas, kai vaikas patiria nerimą, yra sutrikęs, išgyvena baimę, kad jis bus paliktas vienas su savo išgyvenimais. ,,Kad padėtų vaikui Globos centras bendradarbiauja su kitomis institucijomis: medikais, psichologais, psichiatrais, policija, vaiko teisių apsaugos specialistais.

,,Globos centro veikla yra rūpesčio ir atjautos veikla. Visi vienijasi vaiko gerovei užtikrinti ir sulaukiam padėkų ne tik iš globėjų, bet ir iš globojamų vaikų“, – sako Violeta Alejūnienė, Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Globos centro koordinatorė.

Nors globėjų paieška vyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi – kad nė vienas vaikas nepatektų į institucinę globą – tačiau visuomenė pamažu atsikrato stigmų apie vaikų globą. Konferencijoje pateikti pavyzdžiai, kaip viešinimas duoda teigiamų rezultatų ir šeimos ar pavieniai asmenys ryžtasi kilniai misijai – tapti globėjais.

Globos centrų gerosios patirtys užkrečia, nauji iššūkiai suburia darbui

Danguolė Sabulienė, Panevėžio Socialinių paslaugų centro Globos centro socialinė darbuotoja konferencijoje dalinosi gerosios patirties pavyzdžiais. ,,Galime pasidžiaugti, kad didelę paramą gauname iš savivaldybės – skiriami etatai, patalpos, lėšos ir patarimais dalijamasi. Turime septynis budinčius globotojus, Panevėžio miestui šiuo metu jų dar trūksta. Globėjų pritraukti padėjo viešinimo akcijos – kūrėme socialinei reklamai skirtą filmą, padėjo vietinio radijo žurnalistai, darėme reklaminius stendus gatvėse, atšvaitus specialius dalijome“, – sako Danguolė Sabulienė, Panevėžio Socialinių paslaugų centro Globos centro socialinė darbuotoja.

Pasak pašnekovės, tenka susidurti su visuomenėje gajais mitais ir nepagrįstais lūkesčiais – norintys tapti globėjais kartais per daug romantizuoja šią misiją.

,,Aiškinam būsimiems globėjams, kad tėvų globos netekę vaikai – saviti, jiems reikia daug rūpesčio, tačiau šeimoje vaikas sveiksta nuo daugelio sutrikimų – šeima yra galinga kuriančioji ir įvairias emocines ir psichologines traumas patyrusį vaiką gydančioji jėga“, – sako Danguolė Sabulienė, Panevėžio Socialinių paslaugų centro Globos centro socialinė darbuotoja.

Pašnekovė pabrėžė, jog siekiama, kad ne tik mažesni vaikai, bet ir paaugliai rastų gerus namus. Yra idėjų, kaip pritraukti globėjų. ,, Panevėžio miesto savivaldybės taryba patvirtino pagalbos pinigus. Jeigu globėjas ima globoti vaikus, vyresnis nei 12 metų tai bus mokami 8 BSI (bazinių socialinių išmokų) pagalbos pinigai, tai sudaro 304 eurus. Jeigu vaikas turi negalią – pagalbos pinigai dar didesni. Teiksim tarybai ir kitus pasiūlymus dėl didesnių pagalbos pinigų“, – sako Danguolė Sabulienė, Panevėžio Socialinių paslaugų centro Globos centro socialinė darbuotoja.

Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė Viktorija Lygnugarienė kalbėjo apie Globos centrų iššūkį – rasti ir išlaikyti Globos centro darbuotojus.

,,Sunkumai su kuriais susiduriam – laukiam darbuotojų. Neretai specialistai profesine prasme ,,perdega“. Šiuo metu turim iššūkį – paruošti naujų specialistų, turim darbuotojų, kurie gali perduoti gerąją patirtį. Mūsų rajonas išskirtinis, kad mes neturime institucinių vaikų globos namų. Mes vieni pirmųjų Lietuvoje įsisteigėm bendruomeninius vaikų globos namus. Globėjais imasi būti giminaičiai. Apie budinčiu globotojus? Šiuo metu rajone turim du budinčius globotojus, kol kas užtenka. Gelbsti tai, kad šeimoms suteikiama pagalba ir vaikų paėmimo iš šeimos atvejai nėra labai dažni“, – apie iššūkius kalbėjo Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė Viktorija Lygnugarienė.

Projekto ,,Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ vadovė Rugilė Ladauskienė sako, kad Globos centrų stiprybės – kolektyvas ir iniciatyvos. Paminėti Šiauliai, kur Globos centras yra vieni pirmųjų, kurie gali pasigirti žmogiškųjų išteklių kokybe – užpildyti visi etatai.

,,Kalbant apie laikiną vaiko apgyvendinimą yra svarbiausia atsižvelgti į konkretaus vaiko poreikius“, – susitikimo tikslą reziumavo projekto ,,Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ vadovė Rugilė Ladauskienė

 

Kiekvienas vaikas turi teisę į laimingą vaikystę

Globos centrams tenka dideli iššūkiai ieškant be tėvų globos likusiems vaikams kuo geresnių namų, kurie vaikams atstotų tikrą mylinčią šeimą. Kad padėtų globos centrams ir, žinoma, vaikams vienijasi savivaldybės, visuomeninės organizacijos ir, džiugu, visuomenė – šeimos ir pavieniai asmenys tampa globėjais, trumpam ar nuolatinai tėvų globos netekę vaikai randa geraširdišką ir rūpestingą šeimą.

Globos centrų veikla grindžiama rūpesčiu ir pagalba tėvų globos netekusiam vaikui ir jo globėjui (rūpintojui)

Su kokiais iššūkiais susiduria globos centrai kalbėta Šiauliuose vykusioje konferencijoje ,,Globos centrai: iššūkiai, galimybės, patirtys savivaldybių lygmenyje“. Į konferenciją atvyko Šiaulių krašto, Gargždų rajono, Panevėžio globos centrų ir Socialinių paslaugų centrų atstovai.

,,Mes visi turime dirbti ne kažkam, o visi kartu dėl konkretaus bendro tikslo“, – sako Agnė Marčiukaitienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja.

Bendras tikslas yra užtikrinti vaiko prigimtinę teisę augti šeimoje, t.y. šeimoje auga tėvų globos netekę vaikai, kuriems būtina rūpestinga šeimos aplinka ir globėjų (rūpintojų) dėmesys, tam, kad galėtų pilnavertiškai augti ir vystytis.

,,Globos centrai dirba milžinišką darbą. Šaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Globos centras teikia paslaugas 216 globojamų vaikų, kuriems reikalinga globa/rūpyba, kuriuos globoja 147 globėjai, 4 šeimynos - 24 jų globojami šeimynose, 42 vaikai auga globėjų šeimose be giminystės ryšių, 112 vaikų globoja giminaičiai, 38 vaikus priglaudė laikinieji globėjai ir yra dvi globos institucijos – vaikų globos namai ir ,,SOS vaikų kaimas“ – čia laikinai globojami 7 ir 3 vaikai“, – kalbėjo Violeta Alejūnienė, Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Globos centro koordinatorė.

Pasak Violetos Alejūnienės, didžiausios problemos, su kuriomis susiduriama, kai vaikas paimamas iš šeimos – adaptacinis periodas, kai vaikas patiria nerimą, yra sutrikęs, išgyvena baimę, kad jis bus paliktas vienas su savo išgyvenimais. Kad padėtų vaikui Globos centras bendradarbiauja su kitomis institucijomis: medikais, psichologais, psichiatrais, policija, vaiko teisių apsaugos specialistais.

,,Globos centro veikla yra rūpesčio ir pagalbos veikla. Visi vienijasi vaiko gerovei užtikrinti ir sulaukiam padėkų ne tik iš globėjų, bet ir iš globojamų vaikų“, – sako Violeta Alejūnienė, Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Globos centro koordinatorė.

Nors globėjų paieška vyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi – kad nė vienas vaikas nepatektų į institucinę globą – tačiau visuomenė pamažu atsikrato stigmų apie vaikų globą. Konferencijoje pateikti pavyzdžiai, kaip viešinimas duoda teigiamų rezultatų ir šeimos ar pavieniai asmenys ryžtasi kilniai misijai – tapti globėjais.

Globos centrų gerosios patirtys užkrečia, nauji iššūkiai suburia darbui

Danguolė Sabulienė, Panevėžio Socialinių paslaugų centro Globos centro socialinė darbuotoja konferencijoje dalinosi gerosios patirties pavyzdžiais. ,,Galime pasidžiaugti, kad didelę paramą gauname iš savivaldybės – skiriami etatai, patalpos, lėšos ir patarimais dalijamasi. Turime septynis budinčius globotojus, Panevėžio miestui šiuo metu jų dar trūksta. Globėjų pritraukti padėjo viešinimo akcijos – kūrėme socialinei reklamai skirtą filmą, padėjo vietinio radijo žurnalistai, darėme reklaminius stendus gatvėse, atšvaitus specialius dalijome“, – sako Danguolė Sabulienė, Panevėžio Socialinių paslaugų centro Globos centro socialinė darbuotoja.

Pasak pašnekovės, tenka susidurti su visuomenėje gajais mitais ir nepagrįstais lūkesčiais – norintys tapti globėjais kartais per daug romantizuoja šią misiją.

,,Aiškinam būsimiems globėjams, kad tėvų globos netekę vaikai – saviti, jiems reikia daug rūpesčio, tačiau šeimoje vaikas sveiksta nuo daugelio sutrikimų – šeima yra galinga kuriančioji ir įvairias emocines ir psichologines traumas patyrusį vaiką gydančioji jėga“, – sako Danguolė Sabulienė, Panevėžio Socialinių paslaugų centro Globos centro socialinė darbuotoja.

Pašnekovė pabrėžė, jog siekiama, kad ne tik mažesni vaikai, bet ir paaugliai rastų gerus namus. Yra idėjų, kaip pritraukti globėjų. ,,Panevėžio miesto savivaldybės taryba patvirtino pagalbos pinigus. Jeigu globėjas ima globoti vaikus, vyresnius nei 12 metų, tai bus mokami 8 BSI (bazinių socialinių išmokų) pagalbos pinigai, tai sudaro 304 eurus. Jeigu vaikas turi negalią – pagalbos pinigai dar didesni. Teiksim tarybai ir kitus pasiūlymus dėl didesnių pagalbos pinigų“, – sako Danguolė Sabulienė, Panevėžio Socialinių paslaugų centro Globos centro socialinė darbuotoja.

Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė Viktorija Lygnugarienė kalbėjo apie Globos centrų iššūkį – rasti ir išlaikyti Globos centro darbuotojus.

,,Sunkumai su kuriais susiduriam – laukiam darbuotojų. Neretai specialistai profesine prasme ,,perdega“. Šiuo metu turim iššūkį – paruošti naujų specialistų, turim darbuotojų, kurie gali perduoti gerąją patirtį. Mūsų rajonas išskirtinis, kad mes neturime institucinių vaikų globos namų. Mes vieni pirmųjų Lietuvoje įsisteigėm bendruomeninius vaikų globos namus. Globėjais imasi būti giminaičiai. Apie budinčius globotojus? Šiuo metu rajone turim du budinčius globotojus, kol kas užtenka. Gelbsti tai, kad šeimoms suteikiama pagalba ir vaikų paėmimo iš šeimos atvejai nėra labai dažni“, – apie iššūkius kalbėjo Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė Viktorija Lygnugarienė.

Projekto ,,Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ vadovė Rugilė Ladauskienė sako, kad Globos centrų stiprybės – kolektyvas ir iniciatyvos. Paminėti Šiauliai, kur Globos centras yra vieni pirmųjų, kurie gali pasigirti žmogiškųjų išteklių kokybe – užpildyti visi etatai.

,,Kalbant apie laikiną vaiko apgyvendinimą yra svarbiausia atsižvelgti į konkretaus vaiko poreikius“, – susitikimo tikslą reziumavo projekto ,,Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ vadovė Rugilė Ladauskienė.

 

Šeimai reikia padėti anksčiau, nei joje augančiam vaikui tamps nesaugu

„Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, net ir nustačius vaiko apsaugos poreikį, vaiku bus pasirūpinta pirmiausia išnaudojant giminaičių, artimų asmenų pagalbą ar vaiką su tėvais ar vienu iš tėvų apgyvendinant krizių centre. Į teismą dėl tėvų teisių apribojimo bus kreipiamasi tik tuomet, kai bus išnaudotos visos kitos priemonės, o tėvai nerodys jokių pastangų keisti savo elgesį“, – tarpinstituciniame pasitarime Ukmergėje sakė Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėja Silva Lukoševičienė.

Anot VTAS vedėjos S. Lukoševičienės, įstatymu yra aiškiai įtvirtintas esminis principas – vaiko prigimtinė teisė augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius. „Kiekviena šeima nusipelno turėti galimybę keistis ir keisti savo elgesį, mes visi turime tam suteikti visą įmanomą pagalbą. Šiam tikslui pasiekti būtinas bendro darbo su šeimomis organizavimas ir koordinavimas. Už bendro darbo su šeimomis savivaldybėje organizavimą atsako savivaldybės vykdomoji institucija“, – sakė ji.

Priminė, kad savivaldybės, organizuodamos ir koordinuodamos bendrą darbą su šeimomis, telkia socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigas, teisėsaugos institucijas, seniūnijas, bendruomenines organizacijas, nevyriausybines organizacijas ir kitas su šeimomis dirbančias įstaigas.

Anot VTAS vedėjos S. Lukoševičienės, tik tuomet, kai kiekvienas mūsų nuoširdžiai padėsime esančiam šalia, o už paslaugų šeimoms teikimą atsakingos įstaigos jas teiks kokybiškai, o tėvai, susiklosčius sudėtingai situacijai, gaus jiems reikalingą pagalbą operatyviai, – vaikai turės galimybę augti savo biologinėje šeimoje. Siekiame, kad kuo mažiau vaikų gyventų jiems nesaugioje aplinkoje, kad kuo mažiau iš šeimos patektų į globą“, – sakė S. Lukoševičienė.

Pasitarimo dalyviams S. Lukoševičienė pristatė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus, įsigaliosiančius nuo 2020 metų pradžios, išskiriant reikšmingus teisinio reglamentavimo pokyčius vaiko teisių apsaugos sistemoje.

VTAS Ukmergės rajone patarėja Audronė Jasionienė, pristatydama vaiko teisių apsaugos situaciją Ukmergės rajone, informavo, nuo 2018 m. liepos 1 dienos, t. y. vaiko teisių apsaugos sistemos centralizacijos, iki 2019 m. lapkričio 30 dienos Ukmergės rajono savivaldybėje gauta 612 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Iš šio skaičiaus penktadaliui vaikų (118 vaikams) grėsmės lygis vertintas, bet nenustatytas. Per minėtą laikotarpį iš nesaugios aplinkos paimti 73 vaikai, o 39 iš jų jau grįžo į savo šeimas.

A. Jasionienė informavo, kad šiuo metu Ukmergėje nėra Šeimos krizių centro, kurį turėti būtų ypač aktualu nuo 2020 metų sausio 1 dienos įsigaliojus įstatymų pakeitimams dėl šeimų, susiduriančių su sunkumais, apgyvendinimo: „Įsigaliojus įstatymų pakeitimams, vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų teismo sprendimu bus įmanomas tik tuo atveju, kai tėvai ar globėjai nepriima siūlymo taikyti laikinos vaiko priežiūros ar laikino apgyvendinimo. Šiuo atveju pagelbėti galės budintys globotojai, kurių turime 3, ir globėjai, nesusiję giminystės ryšiais, – jų Ukmergėje taip pat yra 3. Neseniai Globėjų ir įtėvių mokymus baigė dar globoti pasiruošę asmenys”.

Patarėja A. Jasionienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jau ilgą laiką Ukmergės rajone beveik negaunama pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus iš ugdymo ir gydymo įstaigų. Iškeltas klausimas, ar iš tiesų minėtų įstaigų darbuotojai laiku ir tinkamai informuoja apie visus matomus vaiko teisių pažeidimus. „Daugiausiai pranešimų tradiciškai gauname iš policijos, kita dalis: anoniminiai pranešimai, iš giminaičių, nevyriausybinių organizacijų. Apgailestauju, tačiau per beveik pusantrų metų iš ugdymo įstaigų (mokyklų, darželių) gauta vos pora pranešimų. Nežinau priežasčių, kodėl ugdymo įstaigos apie galimus vaiko teisių pažeidimus informuoja itin retai. Ta pati situacija ir kalbant apie gydymo įstaigas – gauname informaciją ne iš vietinių gydymo įstaigų, o iš respublikinių, esančių Vilniuje“, – sakė patarėja A. Jasionienė.

Vilniaus apskrities mobiliosios komandos specialistė, psichologė Olga Leikina susirinkusius informavo, kad nuo 2020 metų pradžios Vilniaus apskrityje, kaip ir kitose Lietuvos apskrityse, bus įsteigta po papildomą mobiliąją komandą, t. y. bus 2 mobiliosios komandos, o specialistai dirbs ne 14, o 30 dienų. „Galime pasidžiaugti, kad su sunkumų patiriančiomis šeimomis dirbsime ne tik ilgiau, bet turėsime galimybę dirbti ne tik su tėvais, bet ir su vaikais. Svarbiausias mobiliosios komandos tikslas - padėti didelių sunkumų patiriančiai šeimai išgyventi krizinę situaciją ir motyvuoti tėvus spręsti problemas, dėl kurių jų šeimoje augančiam vaikui kyla grėsmė sveikatai ar net gyvybei“, – sakė O. Leikina.

Kaip mobilioji komanda organizuoja pagalbą šeimai? „Pirmiausia kalbamės, susipažįstame su kiekvienu šeimos nariu, o kai išaiškėja rizikos ir saugumo veiksniai, parenkame konkrečiai šeimai tinkamiausius pagalbos būdus. Mobiliosios komandos specialistai suaugusius šeimos narius konsultuoja jų gyvenamojoje vietoje, pvz., kaip suvaldyti šeimos krizę, pyktį, stresą, kaip sukurti vaikams saugią aplinką namuose, taikome motyvacines technikas ir pan. Pavyzdžiui, jeigu pagrindinė problema šeimoje – priklausomybė, rekomenduojame šios srities specialisto pagalbą: padedame surasti arčiausiai asmens gyvenamosios vietos dirbantį specialistą, užsirašyti į konsultacijas“, – pasakojo O. Leikina. 

Anot O. Leikinos, sunkumų patiriančioms šeimoms dažnai efektyviausia pagalba yra apgyvendinimas krizių centre. „Svarbu išsaugoti vaiko ir mamos, tėvo ryšį. Tam dažnai padeda mamos, tėvo ir vaikų ar net visos šeimos su vaikais apgyvendinimas krizių centre, kur kiekvienas šeimos narys gauna konkrečiai jam reikalingą specialistų pagalbą. Gerai, jeigu krizių centre šeima galėtų gyventi pusmetį ar net metus, nes per tą laiką šeima turi galimybę, su specialistų pagalba, keisti savo gyvenimo būdą, tobulinti socialinius, tėvystės ir sprendimų priėmimo įgūdžius“, - pasakojo psichologė O. Leikina.

Pasitarime Ukmergėje, kurį inicijavo Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dalyvavo savivaldybės administracijos vadovai, policijos, globos centro, ugdymo įstaigų atstovai, atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotoja ir kiti vaikų gerovę užtikrinantys specialistai.

Šiuo metu Vilniaus apskrityje formuojama antra mobilioji komanda, kurią sudaro psichologas, specialistas, dirbantis su priklausomybių turinčiais asmeninis, ir socialinis darbuotojas. Ieškome specialisto-psichologo darbui su šeimomis ir vaikais.

Daugiau informacijos apie darbo sąlygas: http://www.vaikoteises.lt/naujienos/aktualu/ieskomi-mobiliosios-komandos-specialistai--.html

Pagalba vaikui mokykloje – švietimo atstovų ir vaiko teisių gynėjų rūpestis

Didžiąją dienos dalį mokyklose ir darželiuose praleidžiantys vaikai dažnai patiria tam tikrų problemų, susijusių tiek su jų ugdymo procesu, tiek su asmeniniais dalykais. Nors švietimo atstovai yra įpareigoti įstatymų pranešti vaiko teisių apsaugos specialistams apie galimus vaiko teisių pažeidimus, neretai tam tikras vaikų elgesys yra traktuojamas klaidingai. Anot vaiko teisių gynėjų, daugelį ugdymo įstaigose kylančių problemų pedagogai gali išsispręsti savarankiškai, pirmiausia išnaudodami savo resursus, o rimtose situacijose priešingai – pasigendama atsakingesnio jų pačių požiūrio ir veiksmų.

„Mes siekiame, kad vaikai ir šeimos, iškilus problemoms ar patyrus sunkumų, gautų reikalingą pagalbą. Jeigu kyla problemų dėl vaiko drausmės mokykloje ar jo praleidinėjamų pamokų – mokyklos darbuotojai turėtų tokio pobūdžio bėdas, visų pirma, bandyti išspręsti savo ugdymo įstaigos ribose, į procesą aktyviai įsitraukdami patys ir iniciatyviai bendradarbiaudami su vaikų tėvais. Nerandant sprendimų, konsultacijas teikiame ir mes “, – bendradarbiavimo esmę su ugdymo įstaigomis paaiškino Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė.

Anot jos, pastaruoju metu, pastebima įvairių keblumų dėl reagavimo į ugdymo įstaigose kylančias problemas. Dažnai pedagogai vaiko teisių gynėjams patiki spręsti vaikų ugdymo ir elgesio problemas, įvardindami jas vaiko teisių pažeidimais. A. Vežbavičiūtės teigimu, jei vaikas vengia lankyti mokyklą, nesilaiko joje nustatytų elegesio taisyklių, pirmiausia, toks elgesys turėtų būti aptariamas su pačiu moksleiviu ir jo tėvais, o sprendinių ieškoma darbuotojų – mokytojų, socialinių pedagogų, psichologų – gretose. Jos teigimu, minėtos problemos mokykloje neturėtų būti prilyginamos vaiko teisių pažeidimams.

Pasak A. Vežbavičiūtės, kiek kitokie sunkumai išryškėja situacijose, kai apie galimai pažeistas vaiko teises pedagogai nutyli arba informuoja vaiko teisių gynėjus pavėluotai. „Pasitaiko atvejų, kai apie namuose smurtą patyrusį vaiką iš ugdymo įstaigų atstovų sužinome tik po kelių dienų nuo įvykio pradžios. Į kiekvieną vaiko teisių pažeidimą mes privalome reaguoti nedelsiant, tad net ir viena ar dvi pradelstos dienos gali turėti skaudžių pasekmių, jeigu nėra užtikrinami efektyvūs savalaikiai veiksmai“, – pabrėžė A. Vežbavičiūtė susitikime su švietimo atstovais.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodyta, jog švietimo įstaigų darbuotojai, turintys pagrįstos informacijos apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu, privalo nedelsdami apie tai informuoti policiją ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. 

Dianos Raimondos Barauskienės, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniosios patarėjos teigimu,  vaiko teisių apsaugą būtina užtikrinti visose srityse, o švietimo – ypatingai. Tad bendradarbiavimas tarp vaiko teisių apsaugos specialistų ir švietimo bendruomenės turi vykti sklandžiai ir aktyviai, siekiant, jog vaikas mokykloje ar darželyje gautų ne tik reikiamų žinių, bet ir būtų tinkamai pasirūpinta jo poreikiais bei interesais.

Kauno miesto savivaldybės švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Asta Keruckė ir Ona Visockienė sutiko, jog artimiausiu metu ugdymo įstaigose dirbantys pedagogai turėtų susitikti su vaiko teisių gynėjais individualiai, jog galėtų išsakyti ugdymo procese patiriamus rūpesčius bei problemas. Pasak savivaldybės atstovių, pedagogai jaučiasi tvirčiau, kai tam tikrose situacijose vaiko gerovės srityje jie gali konsultuotis ir tartis su vaiko teisių apsaugos specialistais.

Visagino bendruomei rūpi, kaip tinkamai sudrausminti netinkamai besielgiantį vaiką

„Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, kurių darbas yra susijęs su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu, matydami vaiką, nesilaikantį visuotinai pripažintų elgesio normų, pažeidžiantį kitų asmenų teises ir laisves ar viešąją tvarką, privalo patys nedelsdami imtis tinkamų veiksmų sudrausminti vaiką,“ – tarpinstituciniame pasitarime Visagine akcentavo Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I. Gaigalienė.

Kas ir kaip gali drausminti vaikus, kurie ugdymo įstaigose ar kitose viešose vietose vartoja necenzūrinius žodžius, mušasi, šaiposi iš draugų ar kitokiu netinkamu elgesiu pažeidžia visuotinai pripažintas elgesio normas, – visa tai buvo sprendžiama Visagino įstaigų, dirbančių su vaikais, jaunimu ir šeimomis, tarpinstituciniame pasitarime, kuriame aktyviai dalyvavo ir vaiko teisių apsaugos specialistai.

Vaiko teisių gynėjai informavo, kad, vaiką drausminant reikėtų parinkti jam suprantamus žodžius, būtinai  paaiškinti, kokios laukia pasekmės, jeigu ir toliau elgsis netinkami. Vaiką drausminant, jokiu atveju negalima naudoti fizinio, psichologinio ar kitokio pobūdžio smurto. „Nepavykus vaiko sudrausminti, pirmiausia būtina informuoti tėvus (jeigu jie yra žinomi), o tik tėvų nesuradus, – informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių arba policiją. Taigi, mokykloje sustabdyti netinkamai besielgiantį vaiką, turi ne tik teisę, bet ir pareigą kiekvienas ugdymo įstaigos darbuotojas“, – sakė vedėja I. Gaigalienė.

Vedėja I. Gaigalienė priminė, kad nuo 2019 metų pavasario LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra patikslintas smurto prieš vaiką apibrėžimas: „Smurtas prieš vaiką ir fizinės bausmės buvo ir yra negalimi. Psichologinis smurtas įeina į smurto sąvoką, bet patikslinama, kad psichologiniu smurtu nelaikomas tinkamas ir pagrįstas vaiko žinių ir gebėjimų vertinimas bei kiti vaiko normalios raidos vystymuisi įvertinti skirti veiksmai. Nepriežiūra taip pat įeina į smurto sąvoką, bet patikslinama, kad skurdas dėl objektyvių priežasčių negali būti laikomas nepriežiūra“.

„Kiekvienoje savivaldybėje yra šeimų, patiriančių emocinių, psichologinių ar kitų sunkumų, tačiau stengtis sukurti aiškų planą, kaip kiekvienai jų padėti, galima tik palaikant glaudžius ryšius tarp savivaldybės ir valstybės įstaigų. Aktyvi, draugiška Visagino bendruomenė gali užtikrinti ne tik saugią aplinką vaikams, bet ir pasirūpinti, kad nebūtų pažeidžiamos jų teises“, – pasitarime sakė vedėja I. Gaigalienė.

Anot jos, suformuoti bendrą praktiką savivaldybėje dėl koordinuotai teikiamų paslaugų – vienas svarbiausių nūdienos iššūkių: „Esu tikra, kad aiški darbo praktika ateityje padėtų dar operatyviau ir kokybiškiau bendradarbiauti vaikų ir jų šeimų labui, užbėgti už akių vis dar pasitaikantiems skaudiems atvejams, kuomet nukenčia mažiausieji“.

Kiek anksčiau rūpimais vaiko teisių apsaugos klausimais Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus parapijos namuose Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė prie apskrito stalo kalbėjosi su aktyviais bendruomenės nariais – mamomis ir tėčiais, auginančiais vaikus, bei šios parapijos dvasininkais.

 

Ankstesnis 1 2 3 ... 91 Sekantis