Kodėl vaikai pakliūva į eismo įvykius: aplinką jie suvokia kitaip

Dažnai manoma, kad vaikai į eismo įvykius pakliūna todėl, kad yra pernelyg judrūs ir išdykę. Ir iš tiesų - ne vienu atveju vaikas partrenkiamas tuomet, kai jis išlekia į gatvę tiesiai vairuotojui prieš nosį, o ką jau kalbėti apie traukinį, kurį sustabdyti dar sunkiau. Tačiau kalbinti psichologai tikina, kad tai neturi nieko bendra su vaiko charakteriu. Tiesiog vaikai kitaip suvokia objektus ir atstumus bei kitaip reaguoja į savo vidines baimes.

Vaikai nesuvokia atstumo ir greičio. Pasak Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto Specialiosios pedagogikos katedros profesoriaus Vytauto Gudonio, vaikai, neturėdami tos patirties, kurią turi suaugusieji, aplinką suvokia kitaip. Mums, suaugusiesiems, užtenka periferiniu matymu pamatyti automobilį ar kitą judantį objektą ir centrinė nervų sistema iš karto apskaičiuoja atstumą iki jo bei laiką, kada jis priartės. Tuomet mes gauname signalą - eiti arba palaukti. Vaikams šis sugebėjimas dar neišsivystęs - jie nesuvokia nei atstumo iki objekto, nei objekto judėjimo greičio, todėl negali taip tiksliai apskaičiuoti, kada jis priartės. Būtent dėl to reikia išmokyti vaikus, kad jie, pamatę mašiną ar traukinį, sustotų ir palauktų, kol judantis objektas sustos juos praleisti arba pravažiuos.

„Deja, tenka matyti paauglius, kurie išlekia į gatvę prieš pat automobilį, kad spėtų į autobusą kitoje gatvės pusėje, tad ką kalbėti apie mažesnius vaikus“, - teigė pašnekovas. Dar vienas svarbus niuansas, dėl kurio mažesniems vaikams sunkiau orientuotis aplinkoje ir nustatyti judančio objekto greitį bei atstumą, yra tai, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų rega dar nėra brandi. Klausos aparatas susiformuoja dar motinos įsčiose ir naujagimis turi pilnavertę klausą, o rega formuojasi daug ilgiau - apie septynerius metus. Taigi tik septynerių metų vaikas turi visiškai susiformavusią regą.

Tėvai dažnai patys daro meškos paslaugą „Norint ugdyti saugų vaikų elgesį aplinkoje, svarbu, kaip elgiasi jų tėvai. Man pačiam teko matyti, kaip eina per gatvę suaugęs žmogus su ikimokyklinuku, kuris rytoj gal jau eis į mokyklą: mašinų aplinkui nėra, bet dega raudonas šviesoforo signalas. Vaikas tikrai prisimins, kad tokioje situacijoje galima eiti per gatvę. Esu asmeniškai padaręs pastabą tokiems tėvams, tačiau jie taip atsikirto, kad kitą kartą jau nebesinori komentuoti.

Taip pat laimi tie vaikai, kurie lanko darželius. Tai rodo ir brandos tyrimai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos daro netgi didesnę įtaką vaikams negu patys tėvai. Net jei tėvelis profesorius, vaikas pasakys jam: „Bet auklėtoja sakė...“ Taigi auklėtojos tampa didesniu autoritetu ir daro pozityvią įtaką vaikams. Būtent jos praktiškai moko juos saugiai elgtis kelyje: smagu matyti, kad vis dažniau darželinukai gatvėje pasirodo su šviečiančiomis liemenėmis, taigi vairuotojai juos gali matyti iš toli. Tuo tarpu tėvai dažnai nebesusitvarko su savo mažyliais. Mat kai vaikas atsistoja ant kojų, jis turi išmokti tris sąvokas: galima, negalima ir reikia. Jeigu nėra išugdytas suvokimas „negalima“ ir vaikas nelankė darželio, jis daug sunkiau orientuojasi aplinkoje“, - tikino V.Gudonis.

Pasak jo, dar vienas svarbus dalykas, kad su vaikais tėvai turi kalbėtis kaip su suaugusiais žmonėmis, o ne kaip su „lėliukais“. Esą dažnai tėvai pasilieka bendravimo su ketverių-penkerių metukų vaiku lygmenyje, nors jam jau šešeri ar septyneri. „Su vaikais reikia kalbėti kaip su pilnaverčiais žmonėmis apie tai, kaip sunku sustabdyti automobilį ir dar sunkiau sustabdyti traukinį, nes jis yra ilgas ir sunkus. Verta papasakoti įvairių istorijų apie nelaimingus atsitikimus. Nereikia gąsdinti, bet būtina su jais kalbėtis racionaliai. Jei nepavyksta prisiminti istorijos, galiausiai ją galima sukurti. Reikia paaiškinti ar parodyti, kokios būna traumos, kaip žmonės atsiduria ligoninėje sugipsuotomis rankomis ar kojomis, kaip sunku po tokių traumų išgyti. Vaikai turi žinoti realias pasekmes“, - įsitikinęs pašnekovas.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/seima/psichologai-paaiskino-kodel-vaikai-pakliuva-i-eismo-ivykius-aplinka-jie-suvokia-kitaip-1026-1024428?copied