Naujienos

Padėkite vaikams sunkiu momentu – tapkite budinčiu globotoju (vaizdo klipas)

„Prisimenu, kaip mano tėvai pykdavosi ir aš negalėjau gyventi namuose, ir kaip jūs mane priėmėte. Aš nežinojau, ką daryti. Man patiko, kai visi kartu valgėme, man skaitėte pasakas, mes kalbėjomės. Džiaugiausi, kad gyvenau su jumis. Bet atsimenu, kaip pasiilgau namų.“

Kasmet keli šimtai vaikų patenka į krizines situacijas savo šeimose. Padėkite vaikui sunkiu metu – tapkite budinčiu globotoju.

Norintys tapti budinčiais globotojais, kviečiami kreiptis į savo gyvenamosios teritorijos savivaldybę.

Budintis globotojas – tai laikinasis vaiko globėjas, kuris vaiką globoja savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą.

Šių žmonių veikla be galo svarbi ir prasminga – paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos šeimoje, geriausia, kad jis patektų į šeimą, galinčią suteikti jam rūpestį ir šilumą, taip patiriant kuo mažesnį stresą, kol jo šeimai bus suteikta pagalba ir bus saugu į ją grįžti. Tai gali būti vaiko giminaičiai, jam emociškai artimi žmonės (pavyzdžiui, krikštatėviai). Didelė paspirtis – budintys globotojai, kurie nors ir nėra susiję su vaiku emociniais ryšiais, yra paruošti, perėję specialius mokymus, ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą. 

Kviečiame žiūrėti ir dalintis budinčiais globotojais tapti kviečiančiu vaizdo klipu:

Nėra didesnės vertybės už šeimą ir nieko nėra svarbiau už vaiko balsą (vaizdo klipas)

Nuo liepos 1 d. pradėjus veikti naujai, mažųjų Lietuvos piliečių interesus labiau apsaugančiai vaiko teisių apsaugos sistemai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai tapo pavaldūs visų šešiasdešimties Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai. 

Vaiko teisių apsaugos specialistų komanda visoje Lietuvoje nuolat pildosi. Numatoma, kad iš viso vaiko teisių apsaugos sistemoje dirbs šeši šimtai šešiasdešimt penki darbuotojai. 

Visi vaiko teisių apsaugos skyriai nuo šiol dirba pagal vienodus standartus - vienijančias vertybes ir tikslus, taiko tokią pačią teisės praktiką, vykdo vieningus, aiškius ir konkrečius veiksmus atstovaujant ir ginant vaikų interesus visoje šalyje.

Kiekvieno vaiko teisių apsaugos specialisto pareiga - saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus, tinkamai atstovauti mažajam Lietuvos piliečiui.

Tarnyba dirba tam, kad pasaulis vaikui taptų saugesnis. Nėra didesnės vertybės už šeimą ir nieko nėra svarbiau už vaiko balsą. Vaiko teisių gynėjams visoje Lietuvoje svarbiausias yra vaiko balsas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos „YouTube“ paskyroje galite pamatyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos klipą:

 

 

Su teritorinių skyrių vadovais gyvai aptarti aktualūs klausimai

Ketvirtadienį Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje su jos vadovais ir specialistais susitiko visų vaiko teisių apsaugos skyrių vedėjai ir atstovai. Bendrame pasitarime diskutuojama aktualiais klausimais, aptariami praktiniai darbo organizavimo aspektai.

Kaip susitikime sakė tarnybos direktoriaus pavaduotojas, vykdantis direktoriaus funkcijas, Jan Maciejevski, turimi visi įrankiai, nustatyti bendri veiklos metodai, dabar svarbu juos vieningai taikyti ir orientuotis į kokybę.

„Žinoma, labai svarbu, kad būtų laiku nuvažiuota į vietą, gavus pranešimą, bet ne mažiau svarbiu – tinkamai įvertinti situaciją“, - akcentavo jis, pridurdamas, kad ateityje numatomos atvejų analizės padės įvertinti, ar nesiskiria nustatytos vienodos praktikos taikymas skirtinguose padaliniuose.

Primename, kad po vaiko teisių apsaugos pertvarkos iš viso yra 12 teritorinių skyrių: 10 pagal apskritis (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus), veikiantys tai apskričiai priklausančių savivaldybių teritorijose, bei Vilniaus ir Kauno miesto su jiems priklausančiais poskyriais. Visų jų kontaktus nesunkiai galima rasti tarnybos interneto svetainėje www.vaikoteises.lt.

Vaiko teisių apsaugos specialistų komanda nuolat pildosi. Iš viso sistemoje dirba jau per 440 darbuotojų, iki pertvarkos etatų buvo tik apie 370. 

Lietuvoje aktyviai pradėta minėti Globėjų diena

Nuo praėjusių metų kiekvieną liepos pirmąjį sekmadienį Lietuvoje minima Globėjų diena. Šią datą Lietuvos Respublikos Seimas gruodžio 7 d. įrašė į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą. Ta proga, šiemet visą liepos mėnesį Globėjų diena aktyviai pažymima visoje Lietuvoje įvairiuose minėjimuose ir šventėse.

Šią dieną Šilalės rajono socialinių paslaugų namų bendruomenė surengė Globėjų dieną. Renginyje dalyvavo ir Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas, Tauragės regiono pertvarkos ekspertė Marijona Janavičienė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Sragauskienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Danguolė Račkauskienė.

Globėjų dienos minėjimas prasidėjo nuo šv. Mišių aukojamų Šilalės Šv.Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Vėliau šventinė popietė tęsėsi parapijos namuose.

Jos metu šventėje dalyvavusius vaikus linksmino „Ūnės išdaigų skrynutės“ personažai. Vaikams buvo piešiama ant veidų, daromos laikinos tatuiruotės, vaikai buvo vaišinami cukraus vata.

Vyko muilo burbulų šou, vaikai maudėsi saldainių lietuje. Pramogų būta ne tik vaikams, bet ir svečiams - jie galėjo patirti ekstremalių pojūčių išbandydami 5D virtualios realybės žaidimo įrangą, dalyvauti viktorinoje.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba dar kartą sveikina visus Lietuvos globėjus su Globėjų diena linkėdama neprarasti kantrybės, entuziazmo ir įkvėpimo. Tik Jūsų, brangūs globėjai, dėka pasaulis tampa gražesne vieta, jūs keičiate vaikų likimus ir kuriate šviesesnę vaikų ateitį.

Užsienyje įvaikinti vaikai nepraranda ryšio su tėvyne

Lietuvos šimtmečio dainų šventė „Vardan tos“ šiemet sulaukė įspūdingo svečių skaičiaus tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio valstybių. Tarp šurmuliuojančių svečių - dvi mergaitės, kurios buvo įvaikintos užsienio piliečių šeimų. Abi mergaitės gyvena užsienyje, tačiau nepamiršta savo tėvynės.

Aistė (mergaitės vardas pakeistas), sulaukusi šešerių metų buvo įvaikinta užsienio piliečių šeimos, kuri mergaitei pažadėjo išsaugoti jos ryšius su Lietuvoje gyventi likusiu broliu.

Įtėviai savo pažadą vykdo ir jau kelintą kartą po įvaikinimo (2013 m.) lankosi Lietuvoje, sudaro galimybes šiuo metu jau paauglystės sulaukusiai trylikametei Aistei bendrauti su jos pilnamečiu broliu, buvusiais globėjais. Abu vaikai labai džiaugiasi susitikimais.

Aistės įtėviai užsienyje ketina surasti mokytoją, kuris galėtų mergaitę mokyti lietuvių kalbos, kad sesuo ir brolis galėtų bendrauti lietuvių kalba. Tokias tvirtas kultūrines vertybes puoselėjanti Aistės įtėvių šeima neatsitiktinai kelionę į Lietuvą šiemet suplanavo tokiu, Lietuvai kultūriškai svarbiu, momentu.

Panašų požiūrį į įvaikintos mergaitės kilmės šalį puoselėja ir Skaistės (mergaitės vardas pakeistas) įtėvių šeima, kuri mergaitę įvaikino 2008 metais. Šiais metais Lietuvoje besisvečiuojanti Skaistė po praeities kerteles keliauja jau sulaukusi pilnametystės.

Abi užsieniečių šeimos, įvaikinusios vaikus iš Lietuvos, dalyvavo Dainų šventės renginiuose: folkloro dienoje Aistei ir Skaistei įstrigo įvairių amatų dirbtuvės. Mergaitės iš molio gamino smulkius lipdinius, o vėliau ir puodelius.

Aistės šeima namo išvyko šiek tiek anksčiau, o Skaistė su įmote dalyvavo Dainų šventės koncertuose. Lietuviškos dainos ir šokiai, atliekami nuostabios gamtos apsuptyje, joms suteikė neišdildomų įspūdžių.

Visų koncertų metu buvo prisimenama Lietuvos istorija. Skaistė domėjosi savo gimtinės istorija, klausinėjo apie jai nežinomus istorijos vingius ir stengėsi įsidėmėti visas tris Lietuvoje švenčiamas valstybės šventes: vasario 16-tą, kovo 11-tą ir liepos 6- tą.

Abi užsienio šeimų įvaikintos mergaitės prisipažino, jog norėtų atvažiuoti ir į kitas tradicines lietuviškas šventes. Dainų šventėje skambėjusios dainos nuvilnijo per Lietuvos kraštą, palikdamos neišdildomą pėdsaką įvaikintų mergaičių ir jų įtėvių širdyse.

Kaip rasti teritorinių padalinių kontaktus

Nuo liepos 1-osios visi Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse esantys Vaiko teisių apsaugos skyriai tapo pavaldūs centrinei vaiko teisių apsaugos institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Kartu keitėsi ir kai kurių padalinių adresai, telefonai, atsinaujino bei pasipildė darbuotojų komanda.

Visų teritorinių padalinių kontaktinę informaciją nesunkiai galima rasti tarnybos interneto svetainėje www.vaikoteises.lt, skiltyje „Struktūra ir kontaktai“ pasirinkus kategoriją „Kontaktai“ ir tuomet pažymėjus „Teritoriniai skyriai“.

Iš viso yra 12 teritorinių skyrių: 10 pagal apskritis (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus), veikiantys tai apskričiai priklausančių savivaldybių teritorijose, bei Vilniaus ir Kauno miesto su jiems priklausančiais poskyriais.

Taigi kontaktų paieškoje pradžioje reiktų pasirinkti atitinkamą apskritį arba vieną iš dviejų didžiųjų miestų ir tuomet – savivaldybę, kurioje gyvenate.

Vaiko teisių apsaugos specialistų komanda nuolat pildosi, kontaktinė informacija reguliariai atnaujinama.

Svarbu paminėti, kad tose savivaldybėse, kuriose dar nebaigta darbuotojų paieška, esant poreikiui talkina gretimų savivaldybių specialistai.

Iš viso sistemoje dirba jau per 440 darbuotojų, iki pertvarkos etatų buvo tik apie 370. 

Primename, kad visą parą, taip pat švenčių, poilsio dienomis, pastebėjus galimą grėsmę vaiko saugumui raginame pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112, policija nedelsiant susisieks su budinčiais vaiko teisių apsaugos specialistais.

 

Sveikiname visus su Valstybės diena

Sveikiname visus su liepos 6-ąją, pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi švente. Ši diena – proga prisiminti, jog karalius Mindaugas – asmenybė, pranokusi savo epochą mentalitetu ir dvasine jėga. Būtent tokie – neabejingi, protu ir širdimi drąsūs žmonės išsaugojo Lietuvą iki šių dienų.

Karalius Mindaugas mums primena, kokie stiprūs esame, kiek daug galime sukurti, kokiomis sudėtingomis sąlygomis pajėgiame išlikti.

Būkime ir mes atsakingi už mūsų šalies ateitį, jautrūs šalia esantiems, silpnesniems, mažesniems ir likimo nuskriaustiems. Būkime kuriantys ir padedantys, drąsūs ir stiprūs bei perduokime šias mūsų protėvių mums duotas savybes jaunajai kartai, kuri kuria ir kurs mūsų šalies ateitį.

Sveikiname Jus visus Liepos 6-osios proga! Visiems linkime džiaugtis, švęsti ir mylėti mūsų valstybę Lietuvą!

10 esminių Vaiko teisių apsaugos sistemos pokyčių

Kviečiame susipažinti su pagrindinėmis vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos naujovėmis. 

Pertvarkos esmė – sukurti bendrą ir aiškią sistemą, kuri padėtų greitai ir profesionaliai reaguoti į pranešimus apie vaikų nepriežiūrą, smurtą, kryptingai dirbti su šeimomis, kuriose kyla problemos ar krizės, stiprinti globėjų paiešką ir pagalbą jiems.

 

Vaiko teisių apsaugos pertvarka: nei vienai minutei vaiko teisių apsauga nenutrūko

Nuo liepos 1 dienos startavo nauja vaiko teisių apsaugos sistema, leidžianti greitai ir profesionaliai reaguoti į pranešimus apie grėsmes vaikams bei padėti šeimoms, kad šios galėtų užtikrinti vaikų teises, saugumą ir gerovę. Pirmadienį taip pat pasirašytas susitarimas su Policijos departamentu, kuriuo susitarta, kaip bus organizuojamas bendras darbas.

„Prieš pusantrų metų Mato tragedijos paskatinti suplanavome vaiko teisių apsaugos sistemos reformos žingsnius, ir šiandien esame juos įgyvendinę. Vadinasi, visi reikalingi instrumentai yra duoti, dabar reikia, kad jie būtų sėkmingai taikomi, susiformuotų maksimaliai ekspertiška komanda ir bendradarbiautų visos vaiko teisių apsaugos procese dalyvaujančios grandys“, – pirmadienį spaudos konferencijoje pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Per šį laiką pasiekta aiškaus smurto apibrėžimo, tai įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Vaiko teisių apsaugos sistema centralizuota, vadinasi nuo liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos specialistai visoje Lietuvoje vadovaujasi vieningais metodais ir veiklos principais, dėl to į signalus apie grėsmę vaiko saugumui reaguojama nedelsiant. Apibrėžti aiškūs situacijos, kuomet galimai pažeidžiamos vaiko teisės, vertinimo instrumentai, tarnybų veiklos algoritmai ir terminai – kas ką daro ir per kiek laiko. Taip pat sutarta, kad reikalinga vienoda pagalba visoms šeimoms, auginančioms vaikus, bei visų veikiančių tarnybų informacijos keitimasis ir pagalba vieni kitiems.

„Svarbu tai, kad absoliučiai pripažįstama vaiko teisė gyventi šeimoje. Vaikas iš šeimos paimamas tik jei situacija atitinka 4 kriterijus (t.y., atsisakyta subjektyvaus vertinimo), ir mobili komanda pradeda pagalbą šeimai, kad ši būtų pajėgi rūpintis vaiku, užtikrinti jo teises, saugumą, gerovę, ir vaikas galėtų grįžti į šeimą“, – sakė ministras Linas Kukuraitis.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojo, vykdančio direktoriaus funkcijas, Jano Maciejevskio, lūžis įvyko: „Iš tiesų džiugu, kad nei vienai minutei vaiko teisių apsauga nenutrūko. Palaikėme ryšį sekmadienio naktį ir dieną – atnaujinta vaiko teisių apsaugos sistema jau veikia ir ji tobulesnė. Pirmas dalykas, įvesti atitinkami standartai reaguojant į pranešimus, vertinant vaiko situaciją. Mūsų pareiga yra reaguoti į bet kokį pranešimą, yra numatyti terminai, per kuriuos turime reaguoti. Jeigu yra gaunamas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, smurtą prieš vaiką, tai tokiu atveju turime reaguoti per 6 valandas. Jeigu gaunami pranešimai, susiję su galimais vaiko teisių pažeidimais, tiesiogiai nesusijusiais su smurtu, reagavimo terminas yra trys darbo dienos.“

Anot J. Maciejevskio, svarbi pertvarkos dalis – šiandien pasirašytas susitarimas su Policijos departamentu: „Poįstatyminiame teisės akte įtvirtinta, kad į policijos pranešimus, kurie yra susiję su smurtiniais atvejais prieš vaiką, reaguojame per vieną valandą. Susitarime susitarėme, kokiais atvejais mes privalome per valandą prisistatyti ir užtikrinti vaiko saugumą. Bendra tvarka tokia, kad gavus pranešimą, vykstame į šeimą ir vertiname šeimos bei vaiko situaciją. Yra keturi kriterijai, kuriuos vertiname: tai yra vaiko būsena, jo funkcionavimas, tėvų būsena, jų funkcionavimas, tėvų įgūdžių ir bendravimo su vaiku įvertinimas ir vaiko socialinės aplinkos įvertinimas. Kiekvieną iš šių kriterijų vertiname pagal tam tikrus elementus ir, nustatę grėsmę vaiko saugumui, gyvybei ar sveikatai, priimame sprendimą paimti vaiką iš šeimos.“

„Pastarųjų metų policijos patirtis vykdant įvairias reformas parodė, kad labai svarbus yra visų institucijų įsitraukimas į naują darbą, į pokyčius. Pirmas dalykas, dėl kurio sutarėme, tai kad vaiko teisių apsauga bus užtikrinta visą parą. Antra, kad visais atvejais, kai bus reikalinga spręsti klausimus, susijusius su vaikais, vaiko paėmimu iš nesaugios aplinkos, mes konsultuosimės su vaiko teisių apsaugos specialistais. Į susitarimą įtraukėme laikiną nuostatą, kuri galios pusę metų, kad jeigu reikia vaiką paimti iš nesaugios aplinkos ir vaiko teisių apsaugos specialistas negalėtų per valandą atvykti, policijos pareigūnai yra pasiryžę padėti ir pristatyti vaiką į jam saugią vietą (tai yra pas konkretų nurodytą asmenį arba į konkrečią įstaigą, kurios duomenis mums pateiks įstaigos specialistai)“, – sakė Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.

Policijos ir vaiko teisių apsaugos specialistų komunikavimo schema, anot L.Pernavo, veiks labai paprastai: „Mūsų pareigūnai, kurie dirbs įvykio vietoje, susisieks su budėtoju, budėtojas susisieks su dispečeriu, kuris koordinuoja vaiko teisių apsaugos specialistų darbą, ir kartu konsultuosis, tarsis dėl geriausių sprendimų, kurie turėtų būti priimami tuo metu, toje vietoje, geriausi sprendimai vaikui, kuris yra nesaugioje aplinkoje.“

Bendradarbiavimo susitarime taip pat numatyta, kad reikia pasitelkti vaiko teisių apsaugos specialistą atliekant nepilnamečių apklausas. „Esant reikalui nedelsiant tarsimės su vaiko teisių apsaugos specialistais, kad kuo kokybiškiau būtų atliekamos vaikų apklausos. Dar viena labai svarbi susitarimo nuostata numatyta dėl pačių specialistų saugumo, todėl įvykiai, kai kyla grėsmė vaiko teisų apsaugos specialistui, yra įtraukti į A kategorijos įvykius, o tai reiškia, kad policija į tokius įvykius reaguos per keletą minučių“, – tvirtino L.Pernavas.

„Šiandien naujojoje vaiko teisių apsaugos sistemoje turime 437 darbuotojus, kurie užtikrina vaiko teisių apsaugą visose Lietuvos savivaldybėse, 12 apskričių vedėjų. Ačiū visiems darbuotojams, sutikusiems pereiti dirbti į naują sistemą, patikėjusiems ja ir dedantiems pastangas, kad ji pasiteisintų praktikoje“, – spaudos konferencijoje teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

Anot viceministrės, pirmąją budėjimo naktį, įsigaliojus sistemos centralizacijai, fiksuota vaiko teisių pažeidimų atvejų, į juos visus buvo reaguota nedelsiant ir taikomos nustatytos metodikos, užtikrinant vaikų saugumą ir pagalbą šeimoms.

 

Vaiko teisių apsaugos sistema: didesnis dėmesys mažamečių apsaugai ir kokybiškesnės paslaugos

Nuo liepos 1 d. įsigalioja nauja, mažųjų interesus labiau apsaugosianti vaiko teisių apsaugos sistema. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai tampa pavaldūs visų Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai, kurie dirbs pagal vienodus standartus - vienijančias vertybes ir tikslus, bus formuojama tokia pati teisės taikymo praktika, vykdomi vieningi, aiškūs ir konkretūs veiksmai atstovaujant ir ginant vaikų interesus visoje šalyje.

„Nuo liepos įsigaliosiantys Vaiko teisių apsaugos įstatymo pakeitimai - kokybinis žingsnis vaiko teisių apsaugos reformoje. Šios pertvarkos esmė - sukurti bendrą ir aiškią sistemą, kuri padėtų greitai ir profesionaliai reaguoti į pranešimus apie vaikų nepriežiūrą, smurtą, kryptingai dirbti su šeimomis, kuriose kyla problemos ar krizės, stiprinti globėjų paiešką ir pagalbą jiems, sukurti vienodą, atpažįstamą, draugišką vaikui tarnybos aplinką, ugdyti ir didinti visuomenės nepakantumą vaiko teisių pažeidimams“, - sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Pertvarka siekiama užtikrinti nepertraukiamą, visą parą veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą. Už centralizuotą vaiko teisių apsaugą bus atsakinga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šalyje veiks 12 tarnybos teritorinių skyrių, kurie visą parą, švenčių ir poilsio dienomis, užtikrins vaiko teisių apsaugą, reaguos į visus raštu, žodžiu ar kitokiomis priemonėmis gautus vaiko teisių pažeidimus. Vaiko atstovai pagal įstatymą turės pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Kartu tarnybai suteikiama teisė atlikti administracinių nusižengimų teiseną dėl administracinių nusižengimų, susijusių su vaiko teisių pažeidimais.

Svarbiausios naujovės, kurios atsiras įgyvendinant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, - tai maksimali prevencija, institucijų darbo koordinacija, aukštesni reikalavimai specialistų kvalifikacijai ir geresnis jų materialinis aprūpinimas (tarnybinis kompiuteris, telefonas, nuomojami automobiliai budėtojams ir vaiko teisių specialistams), veiksmingesnė jų darbo kontrolė ir kvalifikacijos tobulinimas, didesnio specialistų skaičiaus įtraukimas į pagalbos šeimai teikimą, pagalbos vaikui organizavimas stiprinant darbą su tėvais. Centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą savivaldybės išliks svarbiausiu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos partneriu: savivaldybės teiks švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos srities paslaugas šeimoms, kurios susiduria su sunkumais ir negali vienos susidoroti su iššūkiais.

Keliami aukštesni reikalavimai tarnyboje dirbančių specialistų kvalifikacijai, siekiama optimaliausio darbo organizavimo, išteklių panaudojimo, efektyvesnio resursų paskirstymo atstovaujant šeimą aukštesnės instancijos teismuose. Bus skiriama daugiau dėmesio vaiko teisių pažeidimų prevencijai, informacijos teikimui, konsultavimui, švietimui. Jau veikia bendrasis tarnybos informacijos telefonas: 8 615 88 0 88. Visa informacija teikiama ir el. paštu komunikacija@vaikoteises.lt., o visų šalies vaiko teisių gynėjų kontaktus galima rasti internete adresu www.vaikoteises.lt

Be kitų naujovių pataisomis tobulinamas globos (rūpybos) organizavimo procesas, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nesitęstų ilgiau nei 12 mėnesių ir kad vaikas iki 3 metų nepatektų į vaikų globos instituciją. Įgyvendinat reformą, nuo liepos 1 d. taip pat bus užtikrintas psichologų dalyvavimas mažamečių (iki 14 metų) nukentėjusiųjų ar liudytojų apklausose. Psichologas dalyvaus nepilnamečių (iki 18 metų) nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją.

Po tam tikro laiko bus vertinama, ar reforma pasiteisino - bus svarstoma papildomo finansavimo būtinybė, teisės aktų ar specialistų veiklos tobulinimas.

Žiniasklaidos dėmesiui: spaudos konferencija!

Žiniasklaidos atstovus kviečiame į spaudos konferenciją š.m. liepos 2 d. 9 val. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje 201 salėje.

Tema: Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka: nuo 2018 m. liepos 1 d. pasikeitusi Vaiko teisių apsaugos sistema Lietuvoje. Pokyčiai ir kiekvienam Lietuvos piliečiui žinotinos naujovės.

Spaudos konferencijoje dalyvaus:

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus funkcijas Jan Maciejevski

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė

 

Pertvarkos esmė – sukurti bendrą ir aiškią sistemą, kuri padėtų greitai ir profesionaliai reaguoti į pranešimus apie vaikų nepriežiūrą, smurtą, kryptingai dirbti su šeimomis, kuriose kyla problemos ar krizės, stiprinti globėjų paiešką ir pagalbą jiems.

 

 

Penkios institucijos susitarė, ką kiekviena iš jų turės atlikti, kad vaikai būtų labiau apsaugoti

Generalinėje prokuratūroje simboliškai užbaigtas ne vieną mėnesį trukęs penkių institucijų darbas – prokuratūros, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, policijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vadovai pasirašė tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitarimą, kurio siekiama kuo efektyviau užtikrinti vaikų teises ir apsaugoti juos įvairiose kritinėse situacijose.

Šiuo dokumentu kiekviena iš išvardytų institucijų prisiėmė labai konkrečius, aiškiai aprašytus įsipareigojimus bei atsakomybes dėl privalomų per nustatytą laiką atlikti veiksmų, procedūrų, savitarpio informavimo ir kitokio bendradarbiavimo įvairiose situacijose, kai valstybei tenka neatidėliotinai pasirūpinti konkretaus vaiko teisėmis bei saugumu. Taip detaliai penkių institucijų bendradarbiavimas ir pareigos bendrame dokumente nustatytos pirmą kartą.

„Kaip prokuratūros vadovas galiu pasakyti, kad vaikų teisės, jų saugumas, ikiteisminiai tyrimai dėl bet kokio smurto prieš vaikus yra mūsų veiklos prioritetas. Ir tai tikrai yra taip. Bet gaudamas informaciją apie konkrečius nuo sunkių nusikaltimų nukentėjusius vaikus, apie smurtą, kurie jie patyrė, negaliu likti abejingas kaip žmogus. Vaikai neturi patirti smurto – tai mano asmeninė pozicija ir kol esu šiose pareigose, sieksiu priimti tokius sprendimus, kurie leistų juos apginti ir apsaugoti.“ - pasirašant susitarimą kalbėjo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis padėkojo prokuratūrai už lyderystę derinant šį procesą, kuris, ministro teigimu, yra labai svarbus užtikrinant, kad liepos 1 d. įsigaliosiantys pokyčiai ir reikalavimai vaiko teisių apsaugos srityje būtų įgyvendinti skandžiai: „Noriu pabrėžti, kad ne tik SADM ir jai pavaldžios įstaigos daro šią reformą, bet ir visos struktūros, susietos lygiaverčiai, įsitraukia ir įsipareigoja bendram sutarimui, bendriems veiksmams visame šiame procese dėl vaiko ir šeimos gerovės“.

2017 metais oficialioje nusikalstamumo statistikoje buvo užregistruota kone 1500 vaikų, kurie vienaip ar kitaip nukentėjo nuo pačių artimiausių jiems žmonių. Akivaizdu, kad šie duomenys nėra visai tikslūs ir dalis vaikų, kurie savo artimoje aplinkoje yra nesaugūs, liko nepastebėti. Tačiau didėjant visuomenės sąmoningumui ir nepakantumui smurtui prieš vaikus situacijų, kai į įvykio vietą iškviestiems pareigūnams teks nepaisant paros meto, atstumų ir kitų aplinkybių priimti svarbius vaiko gerovei sprendimus nedelsiant, tik daugės. Kalbėdamas apie šiandien pasirašytą susitarimą Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas pasisakė trumpai ir aiškiai: „Dirbsim, taikysim, o jei matysim, kad kažkas nesiseka, ne iki galo suderinta – sėsim tartis ir taisysim. Vaikai turi gauti pagalbą.“

Vienas iš pavyzdžių, kokiu būdu šis susitarimas įgalins pareigūnus ir institucijas veikti efektyviau nei dabar galėtų būti tai, kad nuo šiol Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistai bet kuriuo paros metu gavę policijos pareigūnų pranešimą apie jų užfiksuotą smurto prieš vaiką atvejį, privalės į įvykio vietą atvykti ne vėliau kaip per 1 val. Taip pat detaliai, konkrečiai bei aiškiai nustatytos ir visų kitų institucijų pareigos, veiksmai ir jų terminai įvairiose situacijose.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė pabrėžė, kad tik bendradarbiaudamos ir nebijodamos prisiimti atsakomybių institucijos gali pasiekti, kad vaiko interesai realiai taptų pirmaeiliu dalyku ir pastebėjo, kad prieš dešimtį metų ir institucijų, ir visuomenės požiūris į vaiko teises buvęs visiškai kitoks. „Džiaugiuosi, kad dabar daugelio dalykų nebereikia įrodinėti.“ - pasirašant sutartį pabrėžė E. Žiobienė. ​

 

Ankstesnis 1 2 3 ... 13 Sekantis
X