Padedant specialistams, per metus beveik 700 vaikų tapo saugu

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (toliau – Tarnyba) duomenimis,  675 vaikai, kuriems nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis, šiuo metu jau yra užbaigtas atvejo vadybos procesas, nes šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.

„Pagalba vaikui ir jo šeimai sėkminga tik tuomet, kai padedama šeimai tiek, jog jai jau nereikia socialinių darbuotojų ar kitų specialistų pagalbos. Tikiu, kad mūsų visų darbas turi vieningą kryptį – saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir užtikrinti geriausius interesus“, – sako Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Gavę pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, vaiko teisių apsaugos specialistai visoje Lietuvoje bet kuriuo paros metu, savaitgaliais, švenčių dienomis reaguoja į gautą informaciją: vyksta į šeimą, gydymo ar švietimo įstaigą ar kitą vietą, kurioje tuo metu yra vaikas, ir vertina realią situaciją. Nuvykę į vietą, vaiko teisių apsaugos specialistai (toliau – VTAS) bendrauja su tėvais, pačiu vaiku, kitais asmenimis, kurie gali suteikti informacijos apie vaiką ir įvykusią situaciją. Pagrindinė VTAS užduotis – įsitikinti, ar egzistuoja grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, todėl yra vertinamas grėsmės vaikui lygis.

Jeigu nustatomas I grėsmės vaikui lygis, VTAS inicijuoja pagalbą šeimai: visa medžiaga apie vaiką perduodama savivaldybės paskirtam atvejo vadybininkui, kuris telkia įvairių sričių specialistus ir stengiasi padėti šeimai spręsti kilusius sunkumus. Vaikas lieka gyventi su tėvais.

Kai nustatomas aukščiausias grėsmės vaikui lygis, tai reiškia, kad vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei yra kilusi reali grėsmė. Tais atvejais vaikas yra paimamas iš tėvų ar globėjų ir kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą gavimo. Šeimai tuoj pat pradedama teikti intensyvi pagalba: 14 kalendorinių dienų tai daro mobilioji komanda, vėliau pagalbos organizavimo vairas pereina į savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko rankas, kuris pasitelkia įvairios srities specialistus.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. Tarnyba gavo 12 795 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, o tai yra virš 2000 pranešimų per mėnesį arba net 70 galimų vaiko teisių pažeidimų per dieną, į kuriuos Tarnybos budėtojai ar gynėjai reagavo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

„Pastebime, kad visuomenė tapo aktyvesnė – pamačiusi skriaudžiamą vaiką ne tyli, o elgiasi pilietiškai – praneša mums, vaiko teisių apsaugos specialistams, arba policijos pareigūnams. Ilgalaikė nepriežiūra, fizinės bausmės, žeminimas, patyčios, gąsdinimas sutrikdo normalią vaiko raidą, sveikatą. Ar galima užauginti savimi pasitikintį asmenį jam kasdien kartojant, kad jis yra nevykėlis ar kaltas dėl problemų šeimoje? Ar įmanoma tikėtis, kad vaikas bus sumanus, jeigu visos jo iniciatyvos buvo sumenkintos? Tikriausiai ne. Tai, ką patiriame vaikystėje, vėliau turi tiesioginės įtakos, kaip mums sekasi megzti santykius, draugauti, dirbti, mokytis, mylėti, auginti savo vaikus“, – sako direktorė A. Jakavonienė.

2019 m. liepos 1 d. sukako vieneri metai, kai pradėjo veikti centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema – iki tol savivaldybių administracijų struktūrine dalimi buvę vaiko teisių apsaugos skyriai tapo vieningos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) dalimi.