DĖMESIO! Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) administracija Vilniuje kraustosi į naujas patalpas - iš A. Vivulskio g. 13 į Labdarių g. 8.

Dėl kraustymosi galimi ryšio, tiek interneto, tiek stacionarių telefonų, sutrikimai, todėl prašome kantrybės ir supratingumo šiomis dienomis, jeigu nepavyktų operatyviai susisiekti su Tarnybos administracijos darbuotojais.

Naujienos

Priklausomybių specialistas: „Svarbiausia pripažinti šeimoje atsiradusią problemą ir išdrįsti kreiptis pagalbos“

Priklausomybės  skaudi tema, kuri niekada nepraranda aktualumo. Nepaisant statistikos, skaičių didėjimo ar mažėjimo, tai yra individuali žmogaus ar šeimos tragedija, galinti paliesti bet kurį iš mūsų. Nuoširdus pokalbis šia tema atskleidžia jautriausias žmogaus ir šeimos puses.

Savo patirtimi ir žiniomis apie priklausomybes dalinasi Virginijus Tamulionis, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos vyriausiasis specialistas (priklausomybių specialistas).

Virginijau, esate ne tik priklausomybių konsultantas, bet ir Alytaus vyrų krizių centro vadovas. Kas paskatino imtis tokios veiklos?

„2009 metais pats išgyvenau krizę, kurios pasekmė – iširusi šeima. Likau vienas su daugybe neatsakytų klausimų. Ramybės nedavė mintys apie tai, kas nulėmė tokią santykių baigtį. Kodėl tai įvyko?
Pradėjau gilintis į save, ieškoti atsakymų, informacijos, lankyti įvairius kursus, seminarus. Daug žinių gavau iš Alytaus miesto moterų krizių centro. Tuomet keistai jaučiausi dalyvaudamas seminaruose Moterų krizių centre, buvau ten vienintelis vyras. Lankydamasis šiame centre supratau, kad šeimose patiriamas smurtas, kylančios krizės didžiąja dalimi priklauso nuo piktnaudžiavimo alkoholiu. Supratau ir tai, kad priklausomybės –problema, labiau paplitusi tarp vyrų.

Pasidomėjau, kas tokiais atvejais dirba ir teikia pagalbą vyrams. Nustebau, kad pagalba dažniausiai teikiama vaikams ir moterims, o vyrai paliekami likimo valiai. Lietuvoje tuo metu buvo tik keturi vyrų krizių centrai: Vilniuje, Kaune, Marijampolėje ir Utenoje. Ėmiausi iniciatyvos įsteigti vyrų krizių centrą Alytuje ir 2016 metais duris atvėrė Alytaus apskrities vyrų krizių centras“, –  apie veiklos pradžią pasakojo Virginijus.

Kodėl nusprendėte tapti priklausomybių konsultantu?

„Vyrų krizių centro tikslas – dirbti su smurtaujančiais ir turinčiais priklausomybių vyrais, teikti pagalbą jiems ir jų artimiesiems.

Nuolat kėliau kvalifikaciją, mokiausi, gilinau savo žinias, baigiau priklausomybių ligų atpažinimo, pirminio kontakto ir konsultavimo, motyvacijos gydymuisi mokymų programą. Netrukus inicijavau Priklausomybių konsultacinio punkto Alytuje atidarymą, kur priklausomybes turintys asmenys ir jų šeimos nariai gauna pirminę informaciją apie juos kamuojančias priklausomybes, jie motyvuojami tolimesniems veiksmams“, – savo veiklą pristatė Virginijus.

Kokių rūšių priklausomybės yra dažniausiai pasitaikančios?

„Dažniausios priklausomybės mūsų visuomenėje: rūkymas, alkoholio, narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų, azartinių lošimų, sekso, pornografijos, maisto,  apsipirkinėjimo, net nuo darbo“, – kalbėjo priklausomybių specialistas.

Ar galima teigti, kad priklausomybių turinčiose šeimose daugiau galimybių užaugti vaikams, kurie taip pat turės priklausomybių?

„Negaliu tvirtinti vienareikšmiškai. Mano darbo patirtyje yra pavyzdžių, kai tėvai arba vienas iš tėvų buvo priklausomi nuo alkoholio, tačiau tokioje šeimoje užaugęs žmogus gyvena besivadovaudamas visiškai priešingomis nuostatomis, propaguoja blaivybę.

Neretai pastebiu paradoksalų moterų, augusių su priklausomu nuo alkoholio ir smurtaujančiu prieš motiną tėvu, elgesį, kai jos pasirenka sutuoktiniu vyrą su tokia pat priklausomybe ir smurto problema.  Todėl tėvai, linkintys savo vaikams gražios ateities, turėtų galvoti ne tik, ką daro šiandien, bet ir kaip jų elgesio modelis atsilieps jų vaikams suaugus, priimant svarbius gyvenimo sprendimus“, –  teigė Virginijus.

Ar teko savo darbo praktikoje susidurti su priklausomybę turinčiais vaikais ar paaugliais?

„Taip, teko. Esu konsultavęs vaikus, kenčiančius nuo kompiuterinių žaidimų priklausomybės, taip pat priklausomus nuo tabako ir narkotinių medžiagų.  Dažniausiai tai 13 – 16  metų paaugliai. Tarp paauglių dažniausiai pasitaiko priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų, kuri šiuo metu kelia nerimą daugeliui tėvų. Paaugliai įnikę į virtualų pasaulį, nenori niekur eiti iš namų, nesidomi aplinka, mažai valgo, kartais  nustoja lankyti ugdymo įstaigą, nebendrauja su draugais ar bendraamžiais, komunikuoja tik virtualiai.

Sulaukiu žinių iš ugdymo įstaigų, tėvų pagalbos prašymų dėl elektroninių cigarečių, kurias labai pamėgo vaikai. Pastaruoju metu gaunu informacijos apie paauglių rūkomas psichiką veikiančia medžiaga supurkštas cigaretes, kurios dar labiau skatina poreikį rūkyti. Taip pat iš pokalbių su jaunimu sužinojau, kad nemažai nepilnamečių jau yra bandę marihuanos, vadinamos žolės. Pertraukų tarp pamokų metu pastebiu būrelius paauglių, ieškančius saugių vietų netrukdomiems parūkyti“, – darbo patirtimi dalijosi Virginijus.  

Kokie požymiai išduoda, kad paauglys turi priklausomybę? Į ką tėvai turėtų pirmiausiai atkreipti dėmesį?

„Dažnai pasitaiko, kad vaiko ar paauglio elgesys keičiasi tuomet, kai jo šeimoje vyksta kažkas negatyvaus, tai gali būti konfliktai, matomas smurtas, šeimoje išgyvenamos krizės ir pan. Visa tai gali paskatinti vaiką ieškoti nusiraminimo netinkamais, žalingais būdais.

Galimi neleistinų medžiagų vartojimo požymiai išryškėja tuomet, kai paauglys vis dažniau iš tėvų prašo ar reikalauja pinigų, mažai laiko praleidžia namuose, grįžta vėlai, kalba nerišliai, keičiasi jo elgesys, paryškėja nuotaikų ir emocijų kaita, pavyzdžiui, kai be pagrindo juokiasi, pradeda pykti, jaučia nerimą, elgiasi impulsyviai ar net agresyviai.

Tėvams patarčiau atkreipti dėmesį į paauglio draugus, pomėgius, su kuo jis bendrauja, kokio amžiaus jo draugai, kur jis lankosi. Būtina pasidomėti, ką veikia jų atžala, kai nebūna namuose. Įtarus, kad vaikas vartoja psichiką veikiančias medžiagas ar yra priklausomas nuo kitų, anksčiau išvardintų, priklausomybių, būtina kreiptis į specialistus“, – patarė priklausomybių specialistas.

Kur kreiptis tėvams, įtarus atžalą turint priklausomybę? Kokios pagalbos galima tikėtis?

„Įtarus, kad jūsų vaikas turi priklausomybę, patarčiau kreiptis į priklausomybių konsultantą, kuris suteiks pirminę konsultaciją ir duos patarimų, kaip elgtis toliau, nukreips tinkama linkme. Pagalbą galima gauti priklausomybės ligų centruose, taip pat kreipusis konsultacijos į vaikų psichiatrą. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale yra vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyrius. Jame vyksta socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimai. Paaugliai ten gauna visą reikalingą gydymą, yra laikinai apgyvendinami, turi galimybė mokytis. Svarbiausia pripažinti šeimoje atsiradusią problemą ir išdrįsti kreiptis pagalbos“, – tėvams patarė Virginijus.

Paaiškėjo, kad bendradarbiavimas su viešojo transporto įmone yra reikalingas ir aktualus

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėja Birutė Sragauskienė ir patarėja Tauragės rajone Elena Jurgilienė inicijavo susitikimą su UAB „Tauragės autobusų parko“ direktoriumi Rimantu Martinavičiumi. Susitikimo metu paaiškėjo, jog informacija apie įvairius incidentus, į kuriuos įsivėlę nepilnamečiai, ne visuomet pasiekia Tarnybą ir jos darbuotojus. 

VTAS atstovės susitikimą inicijavo tam, kad užmegztų kontaktą su UAB „Tauragės autobusų parku“. Susitikimo metu transporto įmonės direktorius Rimantas Martinavičius išsakė vaiko teisių apsaugos atstovėms aktualius aspektus. „Yra pasitaikę įvairių konfliktinių situacijų tarp autobusų vairuotojų ir nepilnamečių asmenų, kai pastarieji, važiuodami iš ugdymo įstaigų namo, naudojo psichologinį spaudimą prieš vairuotojus. Stengdavomės surasti net laisvus papildomus darbuotojus, kurie galėtų vykti kartu su vairuotojais, nes autobuse esant dviem suaugusiems žmonėms – vaikai būdavo ramesni“, - direktorius R. Martinavičius.

„Buvo ir kitokių situacijų, pavyzdžiui, kai vaikai bandė ne tik vairuotojo kantrybę, tačiau ir kitų keleivių, taip pat sukonfliktavo su bilietų kontrolieriumi. Tokiais atvejais darbuotojai, nežinodami kaip elgtis, kreipėsi į mus ir klausė patarimo, kaip valdyti kilusias krizines situacijas. Manome, jog atsakyti į darbuotojų klausimus ir geriausiai patarti dėl tokių situacijų, kuriose dalyvauja vaikai, galėtumėte būtent Jūs“, - pratęsė R. Martinavičius. 

„Kadangi ši informacija mūsų įstaigos nebuvo pasiekusi, nežinojome, kad tarp mūsų įstaigų yra tiek daug sąlyčio taškų ir kad bendradarbiavimas – tiesiog būtinas. Džiaugiuosi, jog susitikome ir pasidalinome šia informacija – turime priežastį toliau bendradarbiauti, tam, kad būtų užtikrintos vaikų teisės ir teisėti interesai, tinkamai sureaguota į įvykius viešajame transporte ir surasti geriausi sprendimai“, - sakė Tauragės apskrities VTAS vedėja Birutė Sragauskienė.

Tauragės apskrities VTAS patarėja Tauragės rajone Elena Jurgilienė teigė, jog efektyviausią bendradarbiavimą galėtų užtikrinti aktyvi įstaigų komunikacija. „Kviečiame kreiptis, informuoti apie atvejus, kai tenka aiškintis situacijas su nepilnamečiais, galimai netinkamai besielgiančiais viešajame transporte ir pažeidžiančiais ne tik savo, bet ir kitų keleivių teises į saugią kelionę. Tik žinodami situacijas, kurias sukelia ar kuriose dalyvauja nepilnamečiai, galėsime būti naudingi“, - patarėja E. Jurgilienė.

Pirmojo susitikimo su UAB „Tauragės autobusų parkas“ metu jau tartasi ir apie antrąjį susitikimą – VTAS atstovės pakviestos viešajame susirinkime susitikti ir su kitais šios transporto įmonės darbuotojais, kurie, kaip teigė direktorius, tikrai turės ko paklausti vaiko teisių apsaugos specialistų, galės įvardyti konkrečias su vaikais susijusias situacijas.

Vaiko teisių gynėjai: ką reikia žinoti, kad jūsų vaikas netaptų prekybos žmonėmis auka

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos atstovai, dalyvaudami renginyje Utenoje, skirtame paminėti Kovos su prekyba žmonėmis dieną sakė, kad dažniausiai į prekybos žmonėmis pinkles patenka vaikai ar paaugliai, turintys socialinių problemų, dėl dėmesio, socialinės pagalbos stygiaus, o jų neturintys – dėl informacijos stokos.

Nepilnamečio įtraukimas į nusikalstamą veiką, nelegalus įdarbinimas ar paslaugų teikimas, vertimas užsiimti prostitucija ar kitomis seksualinio išnaudojimo formomis, neteisėtas įvaikinimas ar kiti išnaudojimo tikslai, – pažeidžia nepilnamečio teises.

„Mažai tikėtina, kad vaikai prisipažins tapę prekybos žmonėmis aukomis, nes didžioji dauguma jų net nežino ir nesupranta, kad tapo aukomis, kiti kenčia nuo traumų, baimės, bauginimų bei gėdos. Kartais patirti išgyvenimai tokie nemalonūs, kad juos norisi kuo greičiau pamiršti ir nekalbėti apie tai, kas įvyko.

Natūralu, kad vaikai, paaugliai pyksta, kai artimieji ar specialistai primygtinai siūlo pagalbą. Vis tik mes, vaiko teisių apsaugos specialistai, ugdymo įstaigų atstovai, nepilnamečių tėvai turime kalbėti su savo vaikais, matyti juos, girdėti. Nebūkime abejingi ir svetimo vaiko pagalbos šauksmui, ypač jeigu jis neturi artimųjų, ar ryšys su jais nutrūkęs, jeigu nežino, kur kreiptis pagalbos, yra įbaugintas ar šantažuojamas pasekmėmis kitiems šeimos nariams“, – minint Kovos su prekyba žmonėmis dieną sakė Gailutė Blažienė, Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) Utenos rajone patarėja.

Vaiko teisių apsaugos specialistai pateikia galimus prekybos vaikais aukos požymius, kuriuos pastebėjus galima įtarti, kad vaikas galimai išnaudojamas, ir būtina reaguoti, pasikalbėti su vaiku:

  • Nelanko mokyklos, blogi mokymosi rezultatai.
  • Bėga iš namų, o grįžę negali paaiškinti, kur buvo.
  • Turi brangių daiktų ar turto (drabužių, telefoną, pinigų ir kt.), bet negali paaiškinti, kaip ir kur juos įsigijo.
  • Gauna atlygį ar dovanų už tam tikrą veiklą iš žymiai vyresnių, giminystės ryšiais nesusijusių asmenų.
  • Turi psichikos ir (ar) fizinės sveikatos problemų (vystymosi, valgymo sutrikimų, traumų ir kt.).
  • Serga lytiškai plintančiomis ligomis, ankstyvi lytiniai santykiai, ankstyvas neplanuotas nėštumas.
  • Lankosi suaugusiems asmenims skirtose vietose (naktiniuose klubuose, baruose ir pan.).
  • Keliauja į užsienį kartu su suaugusiuoju, kuris nėra artimasis giminaitis ar atstovas pagal įstatymą.
  • Turi žymiai vyresnį draugą, su kuriuo dažnai susitinka ar bendrauja telekomunikacijos priemonėmis.
  • Turi nusikalstamą praeitį, ryšių su nusikalsti linkusiais asmenimis, buvo įtrauktas į nusikalstamas veikas.
  • Priklauso gatvės vaikų grupei (ypač jei grupės veiklą kontroliuoja ženkliai vyresnis asmuo).
  • Turi skolų (ypač jei vaikas nurodo, kad yra skolingas asmeniui (verbuotojui), paskatinusiam jį atlikti tam tikrus veiksmus (elgetauti, daryti nusikalstamas veikas ir pan.).
  • Žaloja save, bandė žudytis.
  • Patiria socialinę izoliaciją (neturi bendraamžių draugų, vengia bet kokio bendravimo, net akių kontakto).
  • Nenatūraliai stengiasi atrodyti suaugusiu, rengiasi amžiaus neatitinkančiais drabužiais.
  • Vyksta ar ruošiasi vykti į užsienio valstybę, tačiau negali nurodyti kelionės tikslo, nemoka tos šalies kalbos.

„Sunku įvardinti vieną priežastį, dėl kurios vaikas galimai tampa prekybos vaikais auka. Tai gali būti ir problemų šeimoje (tėvų emocinio šaltumo, abejingumo, dėmesio stokos, alkoholizmo, tėvų negebėjimo nuosekliai ir pagal vaiko raidą bendrauti su vaiku) pasekmė, ir smurtas šeimoje (psichologinis, fizinis, nepriežiūra, seksualinis), ir finansinis nepriteklius (socialinė atskirtis tarp vaikų, skurdas), ir netinkamas laisvalaikio leidimas ar užimtumo nebuvimas, ir visuomenės abejingumas (susvetimėjimas, nepasitikėjimas), ir informacijos apie galimas grėsmes trūkumas“, – priežastis, kurios gali sąlygoti tapimą prekybos vaikais auka, vardija G. Blažienė, VTAS Utenos rajone patarėja.

Pastebėję nepilnametį, kuris galimai yra tapęs prekybos vaikais auka, nedelsiant kreipkitės pagalbos į policiją (112) arba artimiausią vaiko teisių apsaugos skyrių.

 

Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė: ,,Vaikai – būsimieji valstybės vadovai“

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) gynėjai Monikai Pažarauskienei teko svarbi užduotis – Jėzuitų mokykloje dalyvauti demokratijos popietėje. Vaiko teisių gynėja ne tik stebėjo mokyklos Seimo rinkimus, bet ir skaitė paskaitą apie vaikų teises ir pareigas. Akcentuota, kad labai svarbu nuo vaikystės išmokti suprasti visų žmonių teises ir pareigas.

Demokratijos pamokos sumanymas – leisti pradinukams patiems ,,prisiliesti“ prie tikrosios politikos, t.y. rinkimų – pilietinės pareigos, kuri teks vaikams, kai jie sulauks 18-kos metų. Jėzuitų mokyklos Seimo rinkimai vyko lyg tikrame gyvenime. Pirmiausia mažieji piliečiai turėjo gauti asmens dokumentą, nes be jo dalyvauti rinkimuose neįmanoma. Gavę dokumentus keliolika vaikų iškėlė savo kandidatūras, o rinkėjai iš karto susidomėjo būsimo Seimo darbu - kaip mokyklos gyvenimas galėtų pagerėti ir kokias problemas būtų galima išspręsti kartu su vietos Seimo nariais.

Kandidatai į mokyklos Seimą pristatė savo būsimus darbus, o rinkėjai dėstė savo lūkesčius, pvz. tokius kaip reikia įrengti skambutį lauke, kad visi girdėtų, kada baigiasi pertrauka.

Mokyklos Seimo rinkimuose vaikai pamatė, kaip atrodo balsavimo biuleteniai, lyg tikruose Seimo rinkimuose diskutavo su kandidatais. Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė, apžiūrėjusi rinkiminių apylinkių balsavimo sales, kurios buvo įrengtos labai tikroviškai, pagyrė vaikus už aktyvumą, supratimą, pilietinę drąsą.

,,Vaikai - labai svarbi visuomenės dalis, todėl su vaikais kalbėti apie valstybę ir jos piliečius - būtina“, – akcentavo vaiko teisių gynėja.

Pasak  VTAS vyr. specialistės Monikos Pažarauskienės, vaikai bus rinkėjai ir bus renkami, todėl jie jau dabar aktyviai mokosi, kas yra teisės ir pareigos tiek valstybėje, tiek mažesnėje bendruomenėje, tokioje kaip mokykla.

Demokratijos popietėje VTAS specialistė taip pat vaikams skaitė paskaitą apie valstybės gyventojų teises ir pareigas, akcentavo, kad vaikų teisė mokytis, o pareiga – stropiai mokytis yra svarbu valstybei.

159 rinkėjai išsirinko devynis Jėzuitų mokyklos Seimo narius. Vaikų gynėjai išrinktiems mokyklos Seimo nariams dovanojo Vaiko konstitucijas.

Ypatingų atvejų metu dažniausiai nukenčia vyresnio amžiaus vaikai

Šiais metais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) užfiksavo, jog ypatingų atvejų metu iš viso galimai nukentėjo 135 vaikai: 93 mergaitės ir 42 berniukai. Ypatingų atvejų metu dažniau nukenčia vyresnio amžiaus (10-14 ir 15-17 m.) vaikai, tai sudaro daugiau nei 70 proc. visų nukentėjusių vaikų.

„Daugiau nei 100 ypatingų atvejų kilo, kai vaikai augo šeimoje ar globėjų (rūpintojų) šeimoje. Dažniausia ypatingų atvejų priežastis - seksualinis smurtas. Tarnyba, reaguodama į kiekvieną pranešimą bet kuriuo paros metu, stengiasi kuo labiau mažinti ypatingų atvejų skaičių ir stabdyti seksualinį smurtą prieš vaikus“ - apie ypatingus atvejus pranešė Skaistė Vasiliauskė, Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyriausioji specialistė. 

Ypatingas atvejis – tai galimas vaiko teisių pažeidimas, kai yra pagrindas manyti, kad prieš vaiką galimai panaudoti tyčiniai smurtiniai veiksmai arba vaiko savižudybės, bandymo nusižudyti, sukeliančio grėsmę gyvybei, atvejai. Ypatingas atvejis gali būti ir dėl nepriežiūros, kai vaikui įtariama arba nustatyta mirtis, sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat galimi su seksualine prievarta ir prekyba vaikais susiję atvejai.

Tarnyba į namus vyksta tik gavus pranešimą, savavališkai šeimos nėra tikrinamos. Per šiuos metus buvo užfiksuoti iš viso 129 ypatingi atvejai: 112 ypatingų atvejų, kai vaikai augo šeimoje ar globėjų (rūpintojų) šeimoje, ir 17 ypatingų atvejų, kai vaikai globojami (rūpinami) šeimynose ar globos institucijose.

Dažniausia ypatingų atveju priežastis – seksualinis smurtas. 25 vaikai nukentėjo dėl suicidinio elgesio (tyčinio apsinuodijimo medikamentais, savęs žalojimo ir kt.), 9 vaikai patyrė sunkius sveikatos sutrikdymus, 3 vaikai mirė ir 5 vaikai nusižudė. 

Iš visų 93 nuo seksualinio smurto nukentėjusių vaikų 31 nukentėjo nuo nepilnamečių (pavyzdžiui, vyresnių draugų), likusią dalį smurtautojų sudarė pilnamečiai asmenys, iš kurių 16 buvo vaikui artimi asmenys (tėvai, seneliai, broliai ar seserys ir pan.), o net 39 vaikai galimai nukentėjo nuo jiems pažįstamų pilnamečių naudotos seksualinės prievartos.

„Žmonės nelieka abejingi ir vis dažniau praneša Tarnybai apie galimus smurto atvejus, todėl labai tikimės, kad ateityje ypatingų atvejų skaičius ženkliai sumažės”- kalbėjo Tarnybos specialistė.

Panevėžio apskrities VTAS specialistai: „Kupiškis susidūrė su iššūkiu - rajone nėra nė vieno budinčio globotojo“

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistai inicijavo susitikimą su Kupiškio rajono seniūnijų socialiniais darbuotojais, švietimo įstaigų socialiniais pedagogais bei kitais specialistais dirbančiais su šeimomis ir vaikais. „Kupiškio rajone iškyla nemažai problemų, kai reikia užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką. Tai vienintelis rajonas apskrityje šiandien neturintis budinčių globotojų, trūksta susikalbėjimo tarp institucijų“, - apie susitikimų poreikį sakė Panevėžio apskrities VTAS vedėja Žaneta Ginaitė.

Į Kupiškį atvykę apskrities vaiko teisių apsaugos specialistai akcentavo, kad būtinas visų institucijų bendras ir kryptingas darbas siekiant užtikrinti tinkamą socialinių paslaugų teikimą vaikui ir šeimai.  „Tikimės, kad Kupiškio rajono socialinių paslaugų centro Globos centras imsis veiksmų, viešinimo programų, kad rajone atsirastų budinčių globotojų. Tam reikia visos bendruomenės pastangų ir nuoseklaus specialistų darbo - motyvuoti žmones priimti likimo skriaudžiamus vaikus į savo šeimą. Jau nuo kitų metų nei vienas vaikas nebus apgyvendinamas vaikų globos namuose, manau, tai iššūkis rajonui“, - susitikime sakė Panevėžio apskrities VTAS vedėja Žaneta Ginaitė ir pažymėjo, kad prieš akis dar du mėnesiai per kuriuos reikia labai rimtai padirbėti, kad Kupiškyje atsirastų žmonių, norinčių ir galinčių dirbti budinčiais globotojais.

Susitikime dalyvavo ne tik seniūnijų socialiniai darbuotojai, švietimo įstaigų socialiniai pedagogai, bet ir kiti su vaikais dirbantys ir jų interesus atstovaujantys specialistai: vaiko gerovės komisijų nariai, atvejo vadybininkai,  policijos pareigūnai. Tad, pabrėžiant budinčių globotojų svarbą, jiems buvo pristatytas gynėjų ir budėtojų darbas, mobiliosios komandos teikiamos paslaugos šeimai.

„Svarbu, kad skirtingose institucijose dirbantys specialistai suprastų kitų darbo specifiką. Visi esame tampriai susiję, o bendras tikslas – saugus vaikas. Todėl, pirmiausia, turi būti užtikrintas tarpinstitucinis susikalbėjimas ir pagarba kolegoms, tuomet bus lengviau ir žmones motyvuoti imtis kilnaus ir visai visuomenei labai svarbaus ir būtino darbo – tapti budinčiais globotojais“, - sakė Ž. Ginaitė.

Panevėžio apskrities VTAS vedėja specialistus paragino sutelkti jėgas budinčių globotojų paieškai, o visais vaiko teisių apsaugos klausimais kreiptis į VTAS darbuotojus. Susirinkusius informavo, kad vaiko teisių gynėjai yra pasiruošę ir dalyvauja tiek tėvų, tiek bendruomenių susirinkimuose ir yra atviri diskusijoms bei konsultacijoms.

Konferencija pagalbą teikiantiems specialistams: krizės keliauja iš kartos į kartą

Pagalbą į krizę patekusiems asmenims ir šeimoms teikiančius specialistus subūrė Kaune vykusi praktinė-mokslinė konferencija, kurioje diskutuota savižudybių prevencijos, psichologinės-emocinės krizės, konsultacinės pagalbos teikimo ir kt. klausimais. Konferencijos pranešėjai pabrėžė, jog laiku suteikta reikiama pagalba – galimybė „išlipti“ iš nesibaigiančių problemų liūno ir užkirsti kelią skaudiems padariniams.

VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centro organizuotoje konferencijoje “Psichologinė krizė. Pagalbos metodai ir būdai” kalbėta ne tik apie pagalbos teikimą tiems, kuriuos kamuoja įvairios problemos, bet ir tiems, kurie skuba šią pagalbą suteikti nukentėjusiesiems. Pabrėžta, jog krizė gali ištikti kiekvieną, tačiau reagavimas į ją priklauso nuo individualių žmogaus charakterio savybių, puoselėjamų vertybių bei gyvenimiškosios patirties.

Konferencijoje skambėję pranešimai palietė jautriausias nūdienos temas: nuo savižudybių prevencijos iki šeimose gajų problemų – smurto, alkoholizmo, nesantaikos – keliaujančių karta iš kartos. Pastarąsias problemas savo kasdieniame darbe atpažįsta ir sprendžia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūriniuose padaliniuose dirbančios mobiliosios komandos.

„Vaiko paėmimas iš šeimos – jau savaime yra krizė, kurios įveikimui reikalingos didelės pastangos ir ryžtas. Mes negalime išspręsti už tėvus juos kamuojančių problemų, bet galime pasiūlyti jiems reikalingą pagalbą. Siekiame, kad su krize susidūrę asmenys suprastų, jog esame jų pusėje, tad judėti į priekį padeda tik abipusis pasitikėjimas ir bendradarbiavimas“, – teigia Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos priklausomybių ligų specialistė Indrė Preisaitė.

Pranešimą „Mobiliosios krizių komandos Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės“ konferencijoje skaitė ir Tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyr. specialistė Jurgita Barysienė. Ji pažymėjo, kad mobilių komandų sukūrimas išties pasiteisino. Specialistės teigimu, mobiliosios komandos reaguoja į įvykius nedelsiant bei suteikia skubią, intensyvią pagalbą į krizę patekusiai šeimai. Pirmosios 14 dienų, anot pranešėjos, dažnai šeimai ir būna lemiamos, apsisprendžiant dėl tolimesnio bendradarbiavimo su pagalbą teikiančiais specialistais.

J. Barysienė konferencijos dalyviams pabrėžė, jog pagrindinis mobiliųjų komandų tikslas –  padėti šeimai ir vaikui suvaldyti krizę, identifikuoti ir spręsti iškilusias problemas, padėti šeimos nariams koreguoti elgesį taip, kad tėvai ar vienintelis iš tėvų galėtų užtikrinti vaikui saugią gyvenamąją aplinką. Specialistė susirinkusiuosius informavo ir apie kitų metų pokyčius, planuojamus mobiliųjų komandų darbo veikloje.

Nepilnamečių pasiryžimas ankstyvai motinystei: priežastys ir pasekmės

Asmenybės branda, karjeros siekiai ir finansinio stabilumo troškimas paskatina šiuolaikinę tėvystę atidėti vyresniam amžiui. Bet yra ir išimčių – kai kurios merginos, dar nesulaukusios pilnametystės, ryžtasi ankstyvajai motinystei. „Kai nepilnametės susilaukia savo vaikų, mes tampame atsakingi tiek dėl jų pačių, tiek dėl jų gimusių atžalų saugumo ir gerovės“, teigia Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Viktorija Sinkevičiūtė.

Vaiko teisių apsaugos specialistai mini atvejus iš savo darbo praktikos, kuomet ankstyvajame amžiuje, kone paauglystėje, motinystę pasirinkusioms merginoms tenka suteikti ne tik psichologinę, bet ir socialinę pagalbą.

„Visų pirma, mes rūpinamės nepilnamečių ir jų mažylių interesais. Siekiame, kad buities sąlygos būtų palankios vaikų auginimui, jaunos mamos turėtų galimybę mokytis, šeimai būtų teikiamos reikalingos socialinių darbuotojų ir psichologų konsultacijos“, – sako Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Viktorija Sinkevičiūtė.

Vaiko teisių apsaugos specialistė teigia, jog pasitaiko atvejų, kai jaunos merginos, dar būdamos paauglės, šeimyninį gyvenimą ir vaikelio gimimą planuoja sąmoningai, siekdamos pakeisti savo esamą padėtį. Dažnai jos pasigenda šiltų jausmų ir globos iš savo tėvų ar globėjų, stokoja finansinių lėšų, nėra užtikrintos dėl ateities norų ir tikslų. Veikiausiai tokios aplinkybės nulemia lūkestį, kad ankstyva motinystė taps lemiamu gyvenimo pokyčiu.

„Mergaitės dažnai susikuria iliuziją, kad pabėgusios iš šeimos, kurioje nėra artimo ryšio su tėvais, stinga pinigų ir kitų reikiamų dalykų, jų gyvenimas kardinaliai pasikeis – taps šviesus, ramus, stabilus. Deja, realybė dažnai būna tokia: šeimyninę laimę bandoma kurti su vyresniais asmenimis, kurie, sužinoję apie merginų nėštumą, palieka jas likimo valiai – be pastogės ir pinigų, sužeistomis širdimis ir sujauktomis mintimis“, – pasakoja V. Sinkevičiūtė.

Jos teigimu, ankstyvajame amžiuje vaikelio susilaukusios merginos būna ypač jautrios ir emociškai pažeidžiamos, tad negaunant palaikymo iš artimųjų, vienintele paguoda joms tampa specialistų teikiama pagalba ir parama.

„Kaskart rūpinantis jaunomis motinomis, kurioms, rodos, dar pačioms trūksta tėviškos globos, užplūsta daug minčių ir jausmų. Tokiems atvejams skiriame dvigubai daugiau savo dėmesio ir laiko, nes specialistų pagalba būna reikalinga ne tik mamai, bet ir jos mažyliui. Stebint, bendraujant ir rūpinantis jauna mergina nuo pat jos nėštumo pradžios iki vaikelio gimimo, abipusis ryšys nenutrūksta tol, kol ji tampa pilnamete. Per kelis metus toks ryšys peržengia darbines ribas ir formulumus – kalbamės, domimės jų kasdienybe, dalinamės išgyvenimais ir patirtimi ne tik darbo valandomis“, – atskleidžia V. Sinkevičiūtė.

Psichologė: „Geriausias laikas motinystei – sulaukus asmenybės brandos“

Psichologinės paramos ir konsultavimo centro psichologė Giedrė Širvinskienė įvardija, jog vienos iš pagrindinių, nepilnamečių nėštumą sąlygojančių, priežasčių yra ankstyva santykių paieška, kuomet jaučiamas meilės ir šilumos trūkumas artimiausioje aplinkoje. „Kai merginos nepatiria tėviškos meilės, jos skubama ieškoti kažkur kitur“.

Psichologės teigimu, motinystė ankstyvame amžiuje dažnai susilaukia neigiamos reakcijos, pasmerkimo ir atstūmimo iš aplinkinių, kartais – net ir iš pačių artimiausių žmonių. Šeimoje patirtas artimųjų priešiškumas, engimas, ar netgi „varymas iš namų“, skatina merginas rinktis galimybę atsisakyti dar negimusio kūdikio. „Po tokio žingsnio gali kilti naujos problemos – savęs nuvertinimas, nepagarba sau, atsitiktinių santykių paieška“.

G. Širvinskienė pabrėžia, kad laiku suteikta artimųjų parama ir specialistų pagalba gali padėti išvengti pasekmių, dėl kurių ateityje dažnai gailimasi.

„Žinau ne vieną atvejį, kai jaunos merginos, susilaukusios vaikų, sėkmingai juos užaugina. Net jeigu jos daro klaidas, stokoja tam tikrų įgūdžių ar žinių, bet iš visos širdies stengiasi dėl savo vaiko gerovės – jos turi galimybę tampti puikiomis motinomis. Svarbu, kad reikiamu momentu, kuomet dėl motinystės sunkumų norisi palūžti, būtų suteikiama reikiama pagalba, palaikymas, padrąsinimas nepasiduoti ir judėti į priekį“, – sako  G. Širvinskienė.

Psichologė pataria merginoms pagal galimybes nėštumą planuoti ir jam ruoštis iš anksto. Jos teigimu, geriausias laikas motinystei yra tuomet, kai žmogus sulaukia savo asmenybės brandos, jaučiasi tvirtai ir stabiliai tiek emocine ir psichologine, tiek finansine prasme.

Ankstesnis 1 2 3 ... 84 Sekantis
X