Naujienos

Antrus metus pirmas liepos sekmadienis pažymimas kaip Globėjų diena

Šiandien Lietuvoje yra 3812 globėjų šeimų (t.y. 4128 asmenys), kurios globoja 5030 vaikų. Šių metų sausio - birželio mėnesiais vaikus globoti pasirengė dar 59 asmenys, tai yra asmenys gavo teigiamą Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo (GIMK) programos mokytojų išvadą. Globėjų dienos minėjimo proga kviečiame sužinoti daugiau apie globą Lietuvoje.

1. Norint tapti globėju (rūpintoju) reikia baigti Globėjų (rūpintojų) mokymus

Asmuo, norintis globoti (rūpinti) šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, kurios darbuotojams padedant, bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra.

Pirmiausia bus vykdomas asmens pradinis įvertinimas. Tarnybos teritorinis skyrius, gavęs Vaiko globos organizavimo nuostatuose nurodytus dokumentus, patikrina, ar asmuo nėra  teismo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu šioje srityje, ar asmeniui nebuvo ar nėra apribota tėvų valdžia, ar asmuo nebuvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų, ar asmuo neserga ligomis, kurioms esant negali globoti (rūpinti) vaiko, patikrina, ar asmuo nėra teistas už tam tikras nustatytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Tarnybos teritoriniam skyriui atlikus asmens pradinį vertinimą ir priėmus teigiamą sprendimą, asmuo nukreipiamas į savivaldybės teritorijoje veikiantį Globos centrą dėl mokymų ir jo pasirengimo vaiko globai (rūpybai) vertinimo pagal GIMK programą ir išvados parengimo. Mokymus organizuoja savivaldybės teritorijoje veikiantys globos centrai, kuriuose paslaugas teikia pagal GIMK programą Tarnybos atestuoti asmenys.

Mokymai privalomi kiekvienam fiziniam asmeniui, norinčiam tapti vaiko globėju (rūpintoju), dėl kurio teigiamo pradinio įvertinimo priimtas Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas, ir jo sutuoktiniui ar bendrai gyvenančiam (neįregistravus santuokos) asmeniui. Pastebėtina, kad vaiko artimiesiems giminaičiams (seneliams, broliams, seserims) mokymai yra rekomenduojami, tačiau neprivalomi. 

Pabaigus mokymus pagal GIMK programą Tarnybos atestuoti asmenys įvertina, ar asmuo yra pasirengęs globoti (rūpintis) tėvų globos netekusį vaiką. Atkreiptinas dėmesys, jog tik gavus teigiamą išvadą apie pasirengimą globoti (rūpinti) vaiką, asmuo gali būti skiriamas globėju (rūpintoju). Globėjų (rūpintojų) mokymai trunka 3 mėnesius, o visa pasirengimo jais tapti procedūra – apie 4,5 mėnesius nuo dokumentų pateikimo.

2. Vaiko globėjais (rūpintojais) dažniausiai tampa artimieji

Iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas dažniausiai (apie 70 proc.) apgyvendinamas vaiko giminaičio ar asmens, su vaiku susijusio emociniais ryšiais, šeimoje (pavyzdžiui, šeimos draugai, kaimynai ar kt.). Visuomet dedamos didelės pastangos rasti tokius asmenis, ir tik jų neradus tėvų globos netekęs vaikas apgyvendinamas šeimynoje arba paslaugas teikiančio budinčio globotojo šeimoje.

Vaikų globos institucijoje vaikas gali būti apgyvendintas tik išimtiniais atvejais, t. y. kai nėra galimybės jo globoti (rūpinti) šeimoje, šeimynoje ar globos centre pas budintį globotoją. Vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje gali trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius. Deja, šiuo metu vis dar labai trūksta budinčių globotojų, ypač galinčių priimti tėvų globos netekusius vaikus bet kuriuo paros metu, todėl kartais laikinosios globos (rūpybos) nustatymas institucijoje yra neišvengiamas.

3. Globa (rūpyba) dažniausiai nustatoma 10-14 metų amžiaus vaikams

Ne šeima renkasi vaiką, o vaikui ieškoma globėjo (rūpintojo), kuris galėtų geriausiai tenkinti konkretaus vaiko poreikius ir interesus. Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, nustatant vaiko globą (rūpybą), pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama tokia eile: giminaičiams, asmenims, su vaiku susijusiems emociniais ryšiais, vaiko brolį ir (arba) seserį globojančioms (rūpinančioms), įvaikinusioms šeimoms, globėjų (rūpintojų) šeimoms, globos centrui, šeimynoms, vaikų globos institucijoms.

2019 m. sausio – birželio mėnesiais laikinoji globa (rūpyba) buvo nustatyta 144 vaikams, kurių amžius 0-3 metai, 68 vaikams, kurių amžius 4-6 metai, 75 vaikams, kurių amžius 7-9 metai, 171 vaikui, kurių amžius 10-14 metų ir 103 vaikams, kurių amžius 15-17 metų. Taigi, statistiko rodo, kad iš jiems nesaugios aplinkos daugiausiai paimta 10-14 metų amžiaus vaikų. Pažymėtina, jog nustatytų laikinosios globos (rūpybos) atvejų per tą patį ataskaitinį laikotarpį taip pat daugiausiai yra būtent 10-14 metų amžiaus vaikams. Iš nesaugios aplinkos paimti vaikai beveik 50 proc. atvejų apgyvendinami pas giminaičius, 20 proc. – pas asmenis, su kuriais vaikai susiję emociniais ryšiais, likusi dalis vaikų – šeimose, kurios jau yra įvaikinusios ar globoja vaiko brolius/seseris, šeimynose, globos centruose, vaikų globos institucijose.

4.  Globėjams (rūpintojams) mokamos išmokos

Kiekvienam vaikui, globojamam (rūpinamam) šeimoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) globos (rūpybos) išmoka. Kai globojamam (rūpinamam) vaikui mokama našlaičio pensija ir (arba) periodinė išmoka jo išlaikymui, globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp 4 bazinių socialinių išmokų dydžio ir šių išmokų dydžio.

Vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo 2017 m. sausio 1 d. mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.

Jeigu globojamas (rūpinamas) vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo ir (ar) pagal formaliojo profesinio mokymo programas ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos bendrabutyje ar vaikų socializacijos centre, jam skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio (76 Eur) išmoka per mėnesį.

Kiekviena savivaldybė turi teisę mokėti „pagalbos pinigus“ iš savivaldybės biudžeto lėšų, kurių dydis nustatomas kiekvienoje savivaldybėje individualiai. Deja, ne visos savivaldybės skiria lėšų pagalbos pinigų globėjams (rūpintojams) mokėjimui.

Globėjas (rūpintojas) – tai asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka patikėta likusio be tėvų globos vaiko globa (rūpyba), priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, paskirtas vaiko globėju (rūpintoju), įgyja ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas – vaiko atstovui pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Taigi, turint pagrįstų prielaidų dėl to, kad vaiko globėjas (rūpintojas) netinkamai vykdo globėjo (rūpintojo) pareigas, elgiasi savanaudiškai, įskaitant gaunamos išmokos naudojimą ne vaiko interesams, apie tai būtina informuoti teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių.

5. Globėjai (rūpintojai) vaikus į šeimas priima atsakingai

GIMK mokymų programa, kurioje dalyvauja asmenys, siekiantys tapti vaiko globėjais (rūpintojais) ar įtėviais, sudaro galimybes būsimiems globėjams (rūpintojams) ar įtėviams atskleisti savo gebėjimus, požiūrius, nuostatas, galimybes bei lūkesčius priimant sprendimą tapti vaiko globėju (rūpintoju) ar įtėviu. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens pasirengimas vaiko globai (rūpybai) ar įvaikinimui vertinamas pagal penkis GIMK programos nustatytus gebėjimus vertinant asmens ir  šeimos motyvus ir gebėjimus  tapti vaiko globėju (rūpintoju) ar įtėviu ir tuo pagrindu yra rengiama minėta išvada.

Vaiko globą (rūpybą) prižiūri valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, t. y. Tarnyba. Tarnyba, vykdydama vaiko globos (rūpybos) priežiūrą, bendradarbiauja su savivaldybės administracija, globos centru, kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje.

Globėjas (rūpintojas) gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių.

Globėjas (rūpintojas), kuris netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globojamo vaiko teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų.

Pažymėtina, kad nuo 2018 m. kiekvienoje savivaldybėje veikia Globos centrai, kurie organizuoja ir teikia pagalbą ir paslaugas globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir jų globėjams (rūpintojams) bei įtėviams. Pareiga užtikrinti šių paslaugų kokybišką ir nepertraukiamą teikimą tenka savivaldybės administracijai. Kiekvienas vaiko globėjas (rūpintojas) ar įtėvis, šeimynos dalyvis turi galimybę kreiptis į globos centrą pagal gyvenamąją vietą ir gauti reikiamas paslaugas. Tikėtina, kad kuo ankščiau bus organizuota reikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad globėjui (rūpintojui) kilę sunkumai arba globojamo (rūpinamo) vaiko sunkumai bus išspręsti greičiau ir efektyviau.

Per metus Tarnyba sureagavo į beveik 30 000 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus

Liepos 1 d. sukako vieneri metai, kai pradėjo veikti centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema – iki tol savivaldybių administracijų struktūrine dalimi buvę vaiko teisių apsaugos skyriai tapo vieningos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) dalimi.

„Per šiuos metus pradėjome ir toliau tęsime esminius šios pertvarkos iškeltus tikslus: laikydamiesi vienodų darbo kokybės standartų užtikriname vaiko teises, taikome vienodą vaiko saugumo vertinimą, mobiliosios komandos ir visą parą dirbančių vaiko teisių apsaugos specialistų darbo praktiką. O kad pagalba vaikui ir jo šeimai būtų sėkminga, glaudžiai bendradarbiaujame su plačiu ratu asmenų, dirbančių vaiko gerovės srityje: savivaldybių, švietimo ir sveikatos įstaigų darbuotojais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, teisėsaugos ir policijos pareigūnais. Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, įstaigomis, organizacijomis užtikrinant geriausius vaiko interesus yra vienas iš pagrindinių šių metų mūsų tikslų“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Tarnyba gavo 28 593 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, o tai yra apie 2383 pranešimų per mėnesį arba net 80 galimų vaiko teisių pažeidimų per dieną, į kuriuos Tarnyba reagavo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Ataskaitiniu laikotarpiu 13 429 atvejais vertintas grėsmės vaikui lygis nebuvo nustatytas, 12 249 atvejais vaikui buvo nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, o 1780 atvejais –  nustatyta aukščiausia grėsmė vaiko saugumui. Tarnybos specialistų teikimu, savivaldybės administracijos 1517 atvejais nustatė laikinąją globą (rūpybą) vaikams, netekusiems tėvų globos.

Daugiausia pranešimų gauta dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų, dažniausias informacijos šaltinis – policija. Tarnybos teritorinio skyriaus specialistas, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda jį nagrinėti. Jeigu pranešimas gautas dėl galimo smurto prieš vaiką naudojimo, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, visus veiksmus atlieka pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 val. nuo pranešimo gavimo.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos sistemoje pradėjo veikti mobilioji komanda, kurią sudaro trys specialistai: psichologas, specialistas, dirbantis su priklausomybių turinčiais žmonėmis, bei socialinis darbuotojas. Mobilioji komanda 14 kalendorinių dienų teikia intensyvią pagalbą toms šeimoms, kurių vaikams buvo nustatytas aukščiausias grėsmės lygis. Minėtieji Tarnybos darbuotojai siekia koreguoti šeimos narių elgesį ir sukurti saugią gyvenamąją aplinką vaikui, taip pat teikia rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima atvejo vadybininkui (savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos darbuotojui). Esminis šio darbo tikslas – padėti šeimai gebėti tinkamai pasirūpinti savo vaiku, kad jam būtų saugu grįžti į šeimą.

Per pastaruosius metus mobiliosioji komanda teikė intensyvią psichologo, socialinio darbuotojo ir specialisto, dirbančio su priklausomybių turinčiais asmenimis, pagalbą 891 šeimai: beveik 3200 kartus lankėsi šeimose, parengė beveik 800 rekomendacijų atvejo vadybininkams dėl tolesnio darbo su šeimomis, dalyvavo virš 650 atvejo vadybos posėdžių.

Įvertinus praktinę mobiliųjų komandų naudą ir veiklos svarbą, planuojama papildomai įsteigti dar 12 mobiliųjų komandų, dirbsiančių su vaiku ir jo šeima.

 

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Alytaus rajone: „Mano giliu įsitikinimu, nėra nenorimų vaikų, yra tik neatrastos šeimos“

Renata Kruk, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) patarėja Alytaus rajone susitikusi su Alytaus rajono savivaldybės mero pavaduotoja, administracijos direktore, Socialinės paramos skyriaus vedėja ir VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centro direktore aptarė aktualiausias rajono problemas, susijusias su vaikų gerove.

Vienas didžiausių specialistų rūpesčių yra globėjai, kurie būtų pasiryžę globoti ne tik mažamečius vaikus, bet ir vyresnius. 

„Dažniausiai norima globoti mažesnius vaikus, o vyresni vaikai nėra tokie pageidaujami. Problema egzistuoja ne tik pas mus, bet visoje Lietuvoje. Žmonės nesiryžta globoti paauglių. Vis dar vyrauja išankstinės neigiamos nuostatos, kad paaugliai gali turėti nepataisomų elgesio sutrikimų“, - teigė R. Kruk.

Šiuo metu Alytaus rajono savivaldybėje yra trys šeimos galinčios bet kuriuo paros metu priimti iš nesaugios aplinkos paimtus vaikus. Tačiau didžiausia problema ta, kad nė viena iš šių šeimų nesutinka priima vaikų vyresnių nei 12 metų.

Alytaus rajone nėra globėjų norinčių priimti globoti paauglius, taip pat neatsiranda norinčiųjų priimti vaikus nuolatinei globai. Savivaldybė taip pat nėra nurodžiusi socialinės globos įstaigos, galinčios priimti bet kuriuo paros metu vaikus paimtus iš nesaugios aplinkos tais kraštutiniais atvejais kai neatsiranda globėjų šeimos.

„Mano giliu įsitikinimu, nėra nenorimų vaikų, yra tik neatrastos šeimos. Viskas priklauso nuo globėjų pasiryžimo, noro padėti ir gebėjimo rasti kelią į paauglio širdį, užmegzti su juo stiprų, pasitikėjimu pagrįstą ryšį“, - įsitikinusi patarėja.

Vaikų gynėjų nuomone, nuotaikos tampa optimistiškesnės, savivaldos atstovams patikinus, kad svarstomas klausimas dėl bendradarbiavimo su Alytaus miesto šeimos centru dėl vaikų priėmimo bet kuriuo paros metu ir jų laikino apgyvendinimo šioje įstaigoje, tačiau sprendimas reikalingas kiek galima greičiau, juk vaikams reikia namų.

Nesvarbu, koks vaiko amžius – jam reikalinga šeima. Susirinkusiųjų nuomone, būtina dar intensyviau vykdyti globėjų paiešką ir dirbti su  jau esančiais globėjais, viešinti informaciją apie globą, svarstyti klausimą dėl pagalbos ir paramos globėjams, sutiksiantiems priimti globoti paauglius bei globoti vaikus nuolat.

„Kad atsikratytume nepagrįstų prietarų, turime šviesti visuomenę, tiek specialistai – savo žiniomis, tiek globėjai – gerąja patirtimi. Ypač svarbu nuolat plėsti ir tobulinti pagalbą ir paramą globėjų šeimoms, kad kiekviena globėjų šeima žinotų, jog nėra palikta viena su savo problemomis“, – kalbėjo R. Kruk.

 

Net laikinai ligoninėje gyventi vaikams nebereikės

Kėdainių rajone laikinai be tėvų globos likusiems vaikams gyventi ligoninėje nebereikės. Savivaldybės atstovai pažadėjo, kad iki metų galo įsisenėjusi problema bus išspręsta. Šis terminas įvardytas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir už šią paslaugą atsakingos Kėdainių rajono savivaldybės atstovų susitikime.

Kėdainių rajono savivaldybė yra numačiusi dvi vietas, kur bet kuriuo paros metu gali būti apgyvendintas iš krizinės situacijos šeimoje paimtas vaikas: tai Pagalbos šeimai centras ir Kėdainių ligoninė. Centras teikti paslaugos negalėjo dėl vietų trūkumo.

Su panašiais rūpesčiais susiduria savivaldybės, kuriose trūksta budinčių globotojų, o medicinos įstaigos numatytos, kaip galinčios priimti be tėvų globos likusį vaiką bet kuriuo paros metu. Sveikas vaikas ligoninėje praleidžia kelias dienas ar net savaites.

„Kalbame apie vienetinius atvejus, bet ir vieno vaiko viena naktis ligoninėje, kai to galima išvengti, jau yra problema. Vaiko raidai įtakos turi kiekviena diena ir visos patirtys yra svarbios“, – pabrėžė Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Regina Klevinskienė.

Savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blistrubaitė informavo, kokia išeitis rasta: planuojama iki metų galo nupirkti tris ar keturis butus ir iš Centro iškelti į juos šeimynas.  Į vieną butą šeimyna sėkmingai išsikraustė jau šį pavasarį.  

„Šeimynoms persikrausčius, atsilaisvinusias patalpas bus galima naudoti pagal paskirtį, tai yra esant poreikiui apgyvendinti be tėvų globos laikinai likusį vaiką, čia bus užtikrinta reikalinga priežiūra, pasirūpinta ugdymu“, – kalbėjo Centro vadovė Sandra Sagatienė.

Tarnyba vienareikšmiškai laikosi praktikos laikinosios globos atveju vaiką apgyvendinti pas artimus, emociniais ryšiais susijusius asmenis arba budintį globotoją. Tik kraštutiniu atveju pasirenkama alternatyva – savivaldybės nurodyta įstaiga. 

Kazlų Rūdoje grėsmių vaikams mažėja

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vedėja Dovilė Burbaitė susitikusi su Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos, VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centro, Globos centro atstovais, atvejo vadybininkais, socialiniais darbuotojais, socialiniais pedagogais bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore pristatė pranešimą „Vaiko teisių apsauga Kazlų Rūdos savivaldybėje Marijampolės regiono kontekste“, taip pat aptarė sklandaus bendradarbiavimo galimybes bei galimas prevencines priemones.

Šiais metais Kazlų Rūdoje dvigubai išaugo atvejų, kai grėsmės lygis vaikams nenustatytas (2018 m. grėsmės lygis nenustatytas 48 vaikams, o 2019 m. – 99).

„Manau, kad šio skaičiaus žymus pokytis parodo itin suaktyvėjusį visuomenės neabejingumą galimoms skriaudoms vaikų atžvilgiu, o taip pat ir kelia pagrįstą prielaidą dėl prevenciškai teikiamos pagalbos vaikams ir jų šeimoms veiksmingumo, siekiant sėkmingo šeimos politikos formavimo ir jos stiprinimo“, - pranešime teigė D. Burbaitė.

D. Burbaitė supažindino susirinkusiuosius su statistiniais duomenimis. Vedėja savo pranešime teigė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį gauta 90 pranešimų (dėl 147 vaikų) apie galimus vaiko teisių pažeidimus Kazlų Rūdos savivaldybėje, tai sudaro – 13,3 proc. dalį nuo pranešimų gautų visoje Marijampolės apskrityje. Palyginimui pateikė kitose Marijampolės apskrities savivaldybėse gautų pranešimų skaičių: visoje Marijampolės savivaldybėje jų buvo 311, Vilkaviškio rajone – 122, Šakių rajone – 99, Kalvarijos savivaldybėje – 54.

Susitikime aptarta apie vaikų apgyvendinimo namų aplinkoje svarbą. Diskutuota apie galimas prevencines priemones Kazlų Rūdos gyventojams, apie būtinybę skatinti ugdymo įstaigas aktyviau veikti vaiko gerovės užtikrinimo srityje.

VTAS atstovų nuomone didelį vaidmenį savivaldybių teritorijose atlieka seniūnijos. Seniūnijos gali imtis veiksmingos prevencijos formuojant sėkmingą vaikų teisių apsaugą ir darbą su šeimomis, gyvenančiomis jų teritorijose. Juk, būtent seniūnijų darbuotojai, tiesiogiai bendraudami su gyventojais, yra vieni pirmųjų, kurie gali pastebėti šeimoje bręstančias problemas. Todėl būtina skatinti prevencines ir edukacines priemones seniūnijose. Pasak D. Burbaitės, tokiu būdu seniūnijų gyventojus efektyviau pasiektų informacija apie vaiko teisių apsaugą ir teikiamas paslaugas, tai būtų viena iš veiksmingiausių priemonių užtikrinančių gyventojų, o ypač vaikų poreikius

 

Tėvai raginami domėtis vaikų užimtumu vasarą

Dirbantiems tėvams kasmet, pasibaigus vaikų mokslo metams, kyla klausimas, kuo užimti savo atžalas vasaros mėnesiais. Vaiko teisių apsaugos specialistai pataria tėvams kuo didesnį dėmesį skirti vaikų užimtumui atostogų metu, siūlant jiems išbandyti aktyvias, lavinančias ir prasmingas veiklas, taip atitraukiant jų dėmesį nuo neigiamų užsiėmimų. Klaipėdoje vaikus auginantys tėvai gali rinktis iš daugiau nei pusės šimto savivaldybės remiamų skirtingų stovyklų.

„Kiekvienas vaikas turi teisę į laisvalaikį ir poilsį. Po sunkių ir ilgų mokslo metų, moksleiviams  reikia kokybiškų bei aktyvių atostogų. Dalyvaudami neformaliuose užsiėmimuose vaikai ugdomi savarankiškomis ir atsakingomis asmenybėmis. Deja, ne visi vaikai turi galimybę vykti į stovyklas, todėl labai džiaugiamės, kad Klaipėdos miesto savivaldybė finansuoja vaikų vasaros poilsio stovyklas. Taip sudaromos sąlygos prie stovyklų prisijungti vaikams iš krizių centro, globos namų, augantiems daugiavaikėse ar nepasiturinčiose šeimose, taip pat negalią turintiems vaikams“, – teigia Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo funkcijas atliekantis Andrej Pavlovskij ir ragina tėvus atsakingai žvelgti į savo vaikų laisvalaikį, pasirūpinti, kad jie būtų kuo labiau įsitraukę į turiningus užsiėmimus, ir, kad būtų užtikrintas jų saugumas.

Pasak Labdaros ir paramos fondo „Dienvidis“ socialinės pedagogės Daivos Aleksandrovienės, tėvai pažinodami savo vaiką, susipažinę su stovyklos programomis turi parinkti tokią stovyklą, kurioje jų vaikui būtų ne tik įdomu, bet ir kurios metu vaikas įgytų naujų žinių bei potyrių, mokytųsi bendravimo ir pagarbos, atsiskleistų vaiko unikalūs gebėjimai, būtų ugdomi jo kasdieniai gyvenimo įgūdžiai.

„Vaikų dienos centro „Dienvidis“ organizuojamos vasaros stovyklos orientuotos į vertybių bei asmenybės ugdymą, skatinant vaikų savarankiškumą, kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi bei fizinį aktyvumą, panaudojant įvairias veiklos formas bei metodus. Kūrybiškumo stovykloje vaikai mokysis piešti naudojant įvairias dailės technikas, gaminant aitvarus ir muilo burbulus ugdysis vaikų komandinis darbas, siekiant atskleisti vaiko individualius gebėjimus bus organizuojami talentų šou“, – organizuojamų stovyklų veiklas pristato D. Aleksandrovienė.

Jos teigimu, ugdant fizinį aktyvumą, vaikai leisis į žygius prie jūros, keliaus dviračiais, dalyvaus komandinėse sportinėse užduotyse, o siekiant stiprinti sveikatą vaikai mokysis suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam asmeniui, savarankiškai gamins gamtoje maistą iš sveikų ekologiškų produktų. Turistinės stovyklos metu vaikai apsilankys muziejuose, dalyvaus edukacinėse programose, plauks laivu.

Kaip pasakoja Dvasinės pagalbos jaunimui centro Vaikų dienos centro koordinatorė Lina Uktverytė, daugeliui vaikų vasaros stovykla yra labiausiai laukiamas metų įvykis. „Vaikų vasaros stovykla yra tikra dovana vaikams, nes jos metu vaikai pailsi nuo savo kasdienės aplinkos, atsipalaiduoja, išmoksta naujų dalykų, stiprina savo asmenines savybes. Stovyklos metu ugdomi įvairūs įgūdžiai: bendravimo ir bendradarbiavimo, sveikos gyvensenos, tvarkos laikymosi ir disciplinos. Draudžiama vartoti bet kokias psichotropines medžiagas, smurtauti. Vaikus nuolat prižiūri socialinis pedagogas, socialinis darbuotojas, psichologas, savanoriai, todėl vaikai jaučiasi saugūs“, – sako L. Uktverytė.

Šiemet Klaipėdos miesto savivaldybė vaikų vasaros poilsio programoms skyrė 100 tūkst. eurų, kuriais finansuojamos net 52 stovyklų programos. Jau nuo pat vasaros atostogų pradžios uostamiestyje gyvenantys vaikai stovyklose užsiima menine, sportine, pažintine, pilietine, edukacine veikla. Moksleiviai taip pat dalyvauja kalbų mokymo, kraštotyros, sveikatinimo, šaulių, etnokultūros, savęs pažinimo ir bendro pobūdžio stovyklose.

Vaikų vasaros programos skirtos visiems Klaipėdos miesto vaikams nuo 6 iki 18 metų. Jos trunka nuo kelių valandų per dieną iki kelių dienų.

 

 

Vaikystės džiaugsmais vaikai mėgaujasi vasaros stovyklose

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistės į Šiaulių moksleivių namus atvyko tam, jog palydėtų beveik šimtą Moksleivių namų ugdytinių į ,,Virvytės‘‘ vasaros stovyklą. Ši ugdymo įstaiga Šiaulių miesto savivaldybei teikė paraišką projektui ir gavo finansavimą stovyklai. Joje trims dienoms išvykusių vaikų laukia edukacijos, menų šventės, maudynės, saulės vonios ir neišdildomi įspūdžiai. Tėvams vaikų poilsį šioje stovykloje finansuoti reikėjo minimaliai – didžiąją dalį stovyklavimo išlaidų padengė Šiaulių miesto savivaldybė.

,,Man malonu matyti, kad vaikai džiaugiasi laiminga vaikyste, kad jiems smagu draugų būryje, kad jie puikiai sutaria su vadovais. Gera žinoti, kad per kelias dienas stovykloje jie patirs neišdildomų įspūdžių ir pailsės‘‘, – sakė Jolita Margevičienė, Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė.

Į ,,Virvytės‘‘ stovyklą išvykstantiems vaikams Šiaulių apskrities VTAS dovanojo Vaiko konstitucijos knygeles, kurias atsivertę vaikai iš karto surado ir vieni kitiems rodė piešinį, kur parašyta, kad vaikai turi teisę į vaikystę. O Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė Jolita Margevičienė priminė, kad vaikai turi ir pareigų – klausyti auklėtojų ir stovyklos vadovų, saugoti savo ir draugų sveikatą, laikytis stovykloje nustatytos drausmės ir tvarkos.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija praneša, kad apmokėjo du panašius išvykų stovyklų projektus: „Virvytės“ ir „Balsių“ vasaros poilsio vaikams organizavimo stovyklas (su apgyvendinimu, maitinimu, užimtumu, nuvežimu į stovyklą pamainos pradžioje ir parvežimu iš stovyklos pamainos pabaigoje). Pagal šiuos du projektus stovyklauti išvyksta 7-17 metų vaikai, gyvenantys Šiaulių mieste. Tai ypač didelė parama nepasiturinčioms šeimoms. Pagal projektus remiamose stovyklose ilsisi ir vaikai, nuolatos lankantys Šiaulių miesto vaikų dienos centrą. Vaikai stovyklose ilsėsis po kelias dienas.

Į „Virvytės“ stovyklą išvyko 92 vaikai. Šiam projektui Šiaulių miesto savivaldybė skyrė 13520 eurų, į „Balsių“ stovyklą planuojama nuvežti 47 vaikus, šiam projektui savivaldybė skyrė 8560 eurų.

Vaikus į stovyklą Virvytėje palydėjęs Moksleivių namų direktorius Kęstutis Šaltis sako, kad projekto paraišką vaikų vasaros stovyklai finansuoti jo vadovaujama įstaiga teikia jau daugybę metų iš eilės. ,,Vaikai pabūna be tėvų, tenka patiems savimi pasirūpinti, o vaikams tai smagu. Kai ugdymo įstaigose organizuojamos skaitymo naktys, daugelis vaikų veržiasi nakvoti mokykloje, patirti naujų įspūdžių. Vaikams tai labai patinka. Aš pats menu savo vaikystės įvykius, kai panašiai poilsiavau stovykloje. Su vadovais buvo įdomu, įgaudavome naujų potyrių, įgūdžių. Stovyklose vaikai išmoksta drausmės, aplinkos pasikeitimas juos veikia taip pat teigiamai‘‘, – sako Kęstutis Šaltis.

Stovykloje vaikams numatyti užsiėmimai: teatro raiška, piešimas, šokiai, muzika, kelionės, pagaliau, malonus laiko leidimas paplūdimyje.

Kelių dienų vasaros stovyklas su išvykomis finansuoja ne visos savivaldybės. Pavyzdžiui, Šiaulių rajono socialinės paramos skyriaus vedėja patikino, kad šiemet Šiaulių rajono vaikų stovykloms su išvykomis ir nakvyne lėšų neskirta.

Kelmės rajono šeimos, negalinčios vaikams nupirkti kelialapių į privačiai organizuojamas stovyklas, turi kuo pasidžiaugti. Samariečių stovyklai Kelmės rajono savivaldybė skyrė 3000 eurų. Už šiuos pinigus savaitę Šventojoje poilsiaus apie 15 mažųjų Kelmės rajono gyventojų. Pašilės bendruomenės stovyklai Kelmės rajono savivaldybė skyrė 5050 eurų. Čia po penkias dienas stovyklaus 40 vaikų – dvi grupės po 20 vaikų.

Jeigu kai kurios savivaldybės nefinansuoja kelių dienų stovyklų su nakvynėmis, tai nereiškia, kad vaikai lieka be stovyklų. Vaikų poilsį savivaldybės remia ir kitaip – greičiausiai nerasim Lietuvoje savivaldybės, kuri nefinansuoja dienos stovyklų.

Tokių, kai vaikai priešpiet ateina į mokyklą ar dienos centrą, iki vakaro būna vadovų ar mokytojų prižiūrimi, žaidžia, sportuoja, lanko apylinkes, o vakare grįžta namo. Šiaulių rajono socialinės paramos skyriaus vadovė sako, kad lėšų vaikų užimtumui vasarą skirta aštuoniolikai rajono mokyklų, kur kelios dešimtys vaikų bus užimti apie porą savaičių – rytą ateina į stovyklas, po pietų grįžta namo. Tokios stovyklos rajono mokyklose tęsiasi iki liepos pradžios, pinigų skiriama ir vaikų maitinimui – daugiau nei po tris eurus per dieną.

Šiaulių rajono savivaldybė, kaip ir kitos apskrities savivaldybės skiria paramą ir visą vasarą veikiantiems vaikų dienos centrams. Čia vaikai prižiūrimi ir ugdomi visą vasarą. Tai didelė parama nepasiturinčioms šeimoms. Šiaulių rajone yra 8 tokie vaikų dienos centrai, juose vasarą leidžia apie 70 vaikų.

Šiaulių mieste, jau minėtuose Moksleivių namuose taip pat bus organizuota ir dieninė stovykla. Ji vaikus sutiks rugpjūtį.

Šiemet Šiaulių miesto savivaldybė skyrė 100 000 eurų finansuoti vaikų vasaros užimtumo programoms. Programų tikslas – sudaryti palankias sąlygas vaikų saviraiškai ir kūrybai, mokyti vaikus būti komandoje, formuoti rūpinimosi sveikata įgūdžius, išmokyti poilsį derinti su fiziniu aktyvumu, ugdyti pagarbą gamtai, formuoti savarankiškumo, pilietiškumo įgūdžius.  2019 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais Šiauliuose bus įgyvendinamos 36 vaikų vasaros užimtumo programos, kuriose dalyvaus apie 1,8 tūkstančio 1-12 klasių mokinių.

Vaikų dienos centro vadovas: ,,Vaikai – mūsų gyvenimo gėlės‘‘

Vasarą dienos centrai, ugdantys mokyklinio amžiaus vaikus po pamokų, gal reikalingesni, nei mokslo metais, nes prasidėjus vasaros atostogoms nemažai vaikų tiesiog neturi kuo užsiimti, o ir namie ne visada gera. Vasaros darbų pradžią Šiaulių dienos centrai paminėjo miesto muziejaus rožyne – pasodino rožių, kurias prižiūrėti ateis kartu su vaikais.

,,Jūsų darbas labai reikalingas visam Šiaulių miestui ir kiekvienam vaikui, kuris pas jus ateina. Jie į dienos centrus ateina ne vien pamokų paruošti ar pažaisti. Jiems reikia dėmesio, šilumos, gero žodžio, tiesiog jaukaus pabuvimo kartu. Dienos centruose jie jaučiasi saugūs, pastebėti, įvertinti. Jūs darote labai gražius darbus ir vaikus auginat lyg gėles‘‘, – taip Šiaulių dienos centrų renginio dalyvius pasveikino Lina Kudriavcevaitė, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vyr. specialistė.

Dienos centrus lankantiems vaikams vasarą paslaugų reikia dar daugiau, nei tada, kai jie lanko mokyklą, nes ne visos šeimos išgali vaikus išleisti į stovyklas ar organizuoti kitokį turiningą ir saugų laisvalaikį.

,,Jie turi per daug laisvo laiko ir to laisvo laiko jie nemoka tinkamai išnaudoti. Todėl vaikų dienos centrų darbas ir priežiūra tiems vaikams būtina, nes jų laikas planuojamas, jie užimti. Kiek laiko vaikai yra dienos centre, tiek jie būna užimti ir prižiūrėti, o svarbiausia – saugūs. Dažniausiai dienos centrai dirba nuo dvyliktos iki septynioliktos valandos darbo dienomis. Vasarą labai planuojam užimtumą. Ekskursijos, edukacijos, ypač sportas. Jeigu oras ne per karštas, tai sportuojam, ne šiaip bėgiojam, o būna rungtys, estafetės. O jeigu karšta – organizuojam pažintinius pasivaikščiojimus, loginį mąstymą skatinančius žaidimus, pavyzdžiui, šachmatų turnyrus‘‘, – apie dienos centrų darbą vasarą kalbėjo Svetlana Baltrušaitienė, dienos centro vadovė.

Vasaros metu į dienos centrus susirenka beveik visi juos lankantys vaikai – į vieną centrą ateina apie dvidešimt. Būna taip, kad centras dirba nuo dvyliktos valandos, o vaikas prie durų jau stovi prieš vienuoliktą.

,,Tokiais atvejais kalbamės su tėvais, kad jie iki pietų pasirūpintų vaiko priežiūra, nes kai vaikas ateina į dienos centrą per anksti, gali nerasti darbuotojų ir tada prisigalvoja visokių žaidimų pats. Vaikai judrūs, gali ir susižeisti. Tačiau ne visada tėvai mus išgirsta. Tai darbuotojos ateina anksčiau, kitos išeities nėra, kartais tenka ir pusryčius vaikui paruošti‘‘, – kalbėjo Svetlana Baltrušaitienė, dienos centro vadovė.

Kad dienos centrų darbas būtų įvertintas ir pastebėtas, visi septyni Šiaulių miesto dienos centrai surengė gražią akciją. Šiaulių Frenkelio vilos rožyne pasodino septynis rožių krūmus, kiekvienas centras po vieną krūmelį. Vaikų dienos centrų rožės įsiliejo į tūkstantinį vilos rožyną.

,,Vaikai yra mūsų gyvenimo gėlės. Tai sugalvojom tokią akciją, pasodinti gražiame rožyne savo rožes, kad akcentuotume, jog mes esame miesto dalis, kad dienos centrus lankantys vaikai turi sulaukti dėmesio ir paramos. Dienos centrai atlieka didelį darbą. Užaugę mūsų auklėtiniai atvyksta į dienos centrus su savo vaikais ir pasakoja, kaip čia augti ir leisti laiką buvo smagu, o svarbiausia, saugu. Jie sugrįžta padėkoti už gražias vaikystės dienas. Tai ir kilo idėja visiems dienos centrų vadovams pasodinti rožes, lyg vaikų reikšmingumo simbolius. Kiekvienas vaikas savaip gražus, o jų vaikystė turi žydėti kaip rožės‘‘, – sako Ramūnas Snarskis, dienos centro ,,Tarp savų‘‘ vadovas.

Vaikų dienos centrų vaikai Frenkelio vilos parke dabar lankysis dažniau, jų pareiga bus prižiūrėti savo rožes, kartu su muziejaus darbuotojais palaistyti, nuravėti. Tai bus ir užimtumo dalis, ir gamtos pažinimas, ir pareiga bei teisė puošti savo miestą gražiais darbais.

Į rožių sodinimo akciją pakviestas ir miesto valdžios atstovas. Čia aptartos ir vaikų dienos centrų finansavimo problemos. Dienos centrų darbuotojai sakė, kad tenka skaičiuoti kiekvieną eurą, o vaikų poreikiai auga. Miesto mero pavaduotojas pažadėjo atkreipti dėmesį į išgirstas problemas.

X