Naujienos

Šeimynos ,,Saulutė“ steigėja: ,,Ar į vieną pirštą įsipjausi, ar į kitą – skaudės vienodai. Taip pat ir su vaikais – visi rūpi vienodai.“

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba inicijavo straipsnių ciklą ,,Šeimų istorijos“, skirtą paminėti Tarptautinę šeimos dieną. Tauragės rajone esančios vienintelės šeimynos ,,Saulutė“ steigėja ir globotinių ,,babyte“ vadinama Virginija Milišauskienė šia proga sutiko pasidalinti savo patirtimis ir papasakoti, kaip be keturių savo biologinių atžalų pavyko užauginti dar daugiau nei dešimtį globojamų vaikų.

Šeimyna – teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. 

Tauragės rajone, Visbarų kaime, gyvenančių Virginijos ir Zenono Milišauskų namai dar žinomi kaip likimo nuskriaustų vaikų prieglobstis, kuriame augusiems vaikams atiduota visa Virginijos ir Zenono meilė, rūpestis, atjauta. Nors dabar šeimynos gretos jau gerokai išretėjusios, o pats Zenonas kovoja už gyvybę, šilti prisiminimai apie nuolatos bruzdančius namus išliks ne tik šeimynos steigėjų, bet ir jau užaugusių vaikų atmintyje.

Kaip kilo noras pradėti rūpintis svetimais vaikais?

Pradėsiu nuo to, jog pirmieji 9 vaikai, kuriuos su vyru priėmėme pas save, mums nebuvo svetimi. Jie buvo mano brolio sūnūs ir dukterys. Prisimenu, atbėga naktį pas mus viena išsigandusi mergaitė, klausiam, kas atsitiko. Papasakojo, kad tėvas sumušė. Nuo to laiko ji taip ir liko mūsų šeimoje. Pati ji turėjo dar 8 broliukus ir sesutes, kuriuos norėjo, kad irgi pasiimtume, nes visi tada gyveno vaikų globos namuose. Globos namų vadovė pasiūlė mums vasarai vaikus pasiimti, kad paatostogautų kaime, pailsėtų nuo miesto šurmulio ir pabūtų su artimaisiais. Vasara ėjo į pabaigą, vaikai turėjo sugrįžti i globos namus. Vieną dieną, pamatę, kad atvažiuoja globos namų autobusiukas jų pasiimti,  išsilakstė į skirtingas puses – nebesugaudėm. Vienas penkerių metukų vaikas net į obelį įsilipęs pasislėpė. Kurioziška situacija gavosi. Kadangi ilgokai slėpėsi – užmigo apsikabinęs medelį ir tik jau sutemus parsirado namo. Autobusiukas, žinoma, į Tauragę grįžo tuščias, nes vaikai patys pasirinko likti pas mus.

Kokia buvo šeimynos įsteigimo procedūra?

Šeimyną įsteigti man rekomendavo vaiko teisių apsaugos specialistės. Kadangi vaikai jau ir taip pas mus gyveno, tai globos namų skiriamų dienpinigių kartais pritrūkdavo. Įsteigus šeimyną, atsirado galimybė gauti didesnes pajamas vaikų išlaikymui. Taip pat ir darbo stažas man tęsėsi. Džiaugiuosi, kad nereikėjo apsikrauti dokumentų tvarkymu, nes tuo visapusiškai rūpinosi specialistės. Glaudžiai bendradarbiavome su jomis visą laiką. Brolio vaikai augo, vienas po kito, sulaukę pilnametystės, pradėjo kurti savarankiškus gyvenimus, beliko tik dvi nepilnametės. Kadangi šeimynos egzistavimui reikalinga sąlyga – mažiausiai 4 vaikai, Vaiko teisių apsaugos skyrius apgyvendino dvi sesutes. Vėliau pas mus apsigyveno dar daugiau vaikų. Šiuo metu šeimynoje belikusios dvi mergaitės, kurioms iki pilnametystės liko dveji metai. Kai išleisiu paskutinę mergaitę, šeimynos veiklą likviduosiu.

Kokios taisyklės globotiniams galiojo Jūsų namuose?

Pagrindinės taisyklės – laiku eiti miegoti, laiku atsikelti, būti kultūringiems ir pagarbiems. Vaikai visada žinojo, kad labai svarbu gerbti kitą žmogų, nepertraukinėti, kai kalba kitas, neimti kito daiktų. Vaikai žinojo ir mano rūstų žvilgsnį – iš jo suprasdavo, kad kažką daro netinkamai. Pamatę jį, tuoj pat liaudavosi. Taip pat visada stengiausi diegti, kad susitvarkyti savo daiktus – jų pareiga. Ir maistą gaminti visus vaikus mokiau tam, kad išėję iš mano namų nepatirtų šoko, kad niekas kitas už juos nepagamins. Manau, jei neugdysime tokių elementarių įgūdžių dar vaikystėje, ateityje galime susidurti su įvairiausiomis problemomis.

Kokį įsimintiniausią vaiko pasikeitimą galite išskirti nuo priėmimo gyventi pas save iki išleidimo iš šeimynos?

Kadangi brolio vaikai buvo stipriai įbauginti mušimo, jų miegas iš pradžių buvo labai jautrus. Naktimis pabusdavo ir šokdavo iš lovos nuo menkiausio krepštelėjimo. Vėliau, pripratę prie ramesnio gyvenimo, pradėjo miegoti normaliai. O ryškesnį vaiko pasikeitimą galėčiau įvardinti, kai mergaitė, iš pradžių gyvenusi su tėvais Tauragėje, praleidinėdavo pamokas, savaitėmis nesilankydavo mokykloje. Dėl to jos pažymiai buvo prasti. Kai pradėjo gyventi pas mane ir lankyti mokyklą Žygaičiuose, baigėsi jos pamokų nelankymas. Autobusas ryte nuveždavo į mokyklą, o po pamokų parveždavo atgal į kaimą, todėl mergaitė nebeklaidžiojo, kur nori. Pažymiai pakilo ir pasiekė išskirtinai aukštą lygmenį. Už tokį šuolį pernai ji buvo apdovanota prizu, kurio vertė – 1000 eurų. Dabar jos svajonė – baigti 12 klasių ir studijuoti veterinariją.

Kuo skyrėsi biologinių vaikų auginimas nuo globojamų?

Visiškai niekuo. Tikriausiai, nuo mūsų požiūrio priklauso tokio dalykai. Kaip sakoma, ar į vieną pirštą įsipjausi, ar į kitą – skaudės vienodai. Taip pat ir su vaikais – visi rūpi vienodai ir dėl visų skauda vienodai. Kiekvienam stengėmės skirti tiek pat dėmesio ir meilės, nepriklausomai, ar vaiką mes patys gimdėm, ar kiti žmonės. 

Kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus, norintis įsteigti šeimyną?

Begaline kantrybe, gailestingumu. Būtina suprasti vaiką, jo poreikius, mokėti su juo bendrauti, prisitaikyti, o susidarius tam tikrai situacijai – nusileisti.  Labai svarbu turėti ir gerą fizinę sveikatą, kad būtų galima pasirūpinti tokiu būriu vaikų.

Prisiminus namus, kuriuose netyla vaikų klegesys, Virginiją apima nostalgija. Moteris teigia, jog išleidus jauniausias ir jau paskutines šeimynos gyventojas, jai reikės mokytis gyventi iš naujo. Kaip pati juokauja, ji nemoka gaminti maisto mažais kiekiais. 4 padėklai cepelinų – jai įprasta maisto gaminimo norma. Sunkiai sergantį vyrą paskutiniu metu dažnai atvykstantys aplankyti vaikai primena moteriai vienybę, stiprybę ir ryšį, kurį jie brandino visi kartu, kurdami savo svajonių istoriją ,,Saulutės“ šeimynoje.

Tarnybos darkart derino veiksmus, kaip užtikrinti vaikų saugumą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje nuolatinis bendradarbiavimas su policija – neišvengiamas. Siekiant Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) ir Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) sklandesnio bendradarbiavimo, susitikimo su komisariato viršininku metu buvo aptarta keleto auklėtinių bėgimo iš vaikų globos namų problema.

Pastaruoju metu pranešimai apie bėgančius iš vaikų globos namų auklėtinius vienas po kito pasiekia Tauragės apskrities VTAS. Tauragės apskrities VTAS vedėja Birutė Sragauskienė klausė Tauragės AVPK viršininko Mariaus Draudvilos, kodėl dėl šių atvejų nėra pradedami ikiteisminiai tyrimai. ,,Ikiteisminiai tyrimai dėl dingusių be žinios asmenų pradedami praėjus 48 valandoms nuo pranešimo užregistravimo. Kadangi Jūsų minimi asmenys atsiranda iki 12 valandų, ikiteisminiai tyrimai nepradedami. Beje, asmenys dažniausiai būna tie patys, todėl, bent kol kas, jų grįžimo tendencija per panašų laikotarpį išlieka,“ – teigė Tauragės AVPK viršininkas.

Pareigūnas informavo, kad vieta, kurioje lankosi iš globos namų pabėgę asmenys, institucijoms jau žinoma. Kalbėta, ar vieta dėl nepriežiūros gali būti traktuojama kaip lindynė, nuspręsta, kad reikia aiškintis, kam pastaroji priklauso. ,,Remiantis administracinių nusižengimų kodeksu, lindynių laikymas užtraukia atsakomybę jų savininkams, kuri gali būti nuo 30 iki 60 eurų. Padarius šį administracinį nusižengimą pakartotinai, bauda pakyla nuo 60 iki 140 eurų. Galbūt, išsiaiškinus, kas yra minėtos vietos savininkas, pavyktų bent dalinai spręsti šią problemą,“ – teigė Tauragės apskrities VTAS vyr. specialistė Lina Armonaitė.

Pasitarta ir kitais klausimais, tokiais kaip keitimasis tarpinstitucine informacija, bendradarbiavimas su Probacijos tarnyba, apklausų vykdymas. Pasidžiaugta, jog iki šiol bendradarbiauti institucijoms sekėsi gerai.

,,VTAS specialistės, nuvykusios į galimų vaiko teisių pažeidimų atvejus, iškilus pavojingoms situacijoms ar tiesiog atsiradus policijos intervencijos poreikiui, sulaukia operatyvios pagalbos iš policijos pareigūnų. Tikimės, kad taip bendradarbiauti mums seksis ir toliau, tam, kad būtų užtikrintas vaiko teisių įgyvendinimas apskrityje,“ – susitikimą užbaigė Tauragės apskrities VTAS patarėja Tauragės rajone Elena Jurgilienė.

 

Priklausomybės konsultantai – pagalbininkai regionuose

Arčiau savęs rasti su kuo pasitarti itin jautriu klausimu apie priklausomybės ligas ir jų gydymą itin aktuali problema regionuose. Profesionalaus priklausomybės konsultanto pagalba čia dažnai nepasiekiama. Bet ledai po truputį juda. Tikėtina, kad Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras šias paslaugas  pradės teikti spalio mėnesį.

„Jeigu atvejo vadybos posėdyje, be vaiko teisių specialisto, socialinio darbuotojo ir kitų asmenų dar dalyvautų priklausomybių konsultantas, neabejoju, kad pagalba į krizę patekusiam asmeniui būtų efektyvesnė. Deja, kol kas Savivaldybės teikiamų paslaugų sąraše tokios paslaugos nebuvo“, – kalbėjo Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Raseinių rajone Valerija Jankauskienė.

Profesionalus priklausomybės ligų specialistas dirba Vaiko teisių apsaugos tarnybos mobiliojoje komandoje. Jis atvyksta į šeima tik tuo atveju, kai iš jos, dėl kilusios realios grėsmės sveikatai ar gyvybei, laikinai paimtas vaikas. Tuomet teikiama skubi mobiliosios komandos pagalba: priklausomybės ligų specialisto, psichologo ir socialinio darbuotojo.

Su skaudžiomis istorijomis kasdien susidurianti V. Jankauskienė neslėpė, kad ko ne visų krizinių situacijų kaltininkas yra alkoholis. „O atsispyręs alkoholiui žmogus nebežaloja savo ir savo artimųjų gyvenimo“.

Kauno apskrities mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistė Birutė Jogaitė pabrėžė, kad priklausomiems žmonėms pagalbą riboja problemos neigimas, gynybiškumas ir priklausomybės, kaip ligos ir rimto psichikos sveikatos sutrikimo, nesuvokimas.

„Galima drąsiai teigti, kad dažnu atveju į priklausomybę eita daugelį metų. Susidūrus su ilgą laiką uždelsta ir negydyta priklausomybe, būtina imtis skubių priemonių, kurios šeimai padėtų stiprinti sąmoningumą, mažinti gynybiškumą ir realiai įsivertinti savo alkoholio vartojimo įpročius“, – įžvalgomis dalijosi B. Jogaitė.

Tarnybos 2018 m. ataskaita: per 6 mėn. – 14 488 pranešimai dėl galimai pažeistų / pažeidžiamų vaiko teisių

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui pristatydama 2018 m. veiklos ataskaitą pažymėjo, kad tarnybos specialistai 2018-07-01 iki 2018-12-31 gavo 14 488 pranešimus dėl galimai pažeistų / pažeidžiamų vaiko teisių.

„Beveik 80 pranešimų kasdien. Be išeiginių, be savaitgalių, visą parą yra gaunami pranešimai apie pažeidžiamas ar pažeistas vaikų teises“, - pabrėžė direktorė A. Jakavonienė. – „Į visus juos reaguojame. Po 2018 m. liepos 1 d. reaguojama vakare, naktį, savaitgaliais“.

Pasak Tarnybos direktorės, 13 576 atvejais 11 844 vaikams buvo vertintas grėsmės vaikui lygis, 1732 atvejais jis vertintas vaikui ne pirmą  kartą.

Ataskaitiniu laikotarpiu 2 112 atvejais 1 990 vaikų reikėjo užtikrinti saugią aplinką. Beveik du trečdaliai vaikų buvo perduoti kitam tėvui ar atstovui pagal įstatymą.

919 vaikų buvo nustatyta laikinoji globa, tačiau pažymime, kad beveik 64 proc. jų buvo apgyvendinti su giminaičiais ar kitais emociniais ryšiais susijusiais asmenimis (pavyzdžiui, krikštatėviais).

Tarnybai labai svarbu kvalifikuotas situacijos vertinimas ir 2018 m. teismai patvirtino gan aukštą specialistų darbo kokybę – Tarnyba į teismą kreipėsi 700 kartų ir tik 3 proc. kreipimųsi buvo atmesti.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba po nustatyto grėsmės vaikui lygio inicijuoja pagalbą šeimai. Visa medžiaga perduodama atvejo vadybininkui, kuris kartu su kitais specialistais konsultuoja šeimą ir stengiasi padėti spręsti kilusius sunkumus.

Keturiolika dienų po grėsmės vaikui lygio nustatymo pirmąją pagalbą, t. y. socialinio darbuotojo, specialisto, turinčio žinių apie priklausomybes konsultacijas, psichologo pagalbą suteikia Tarnybos mobilioji komanda. Per 2018 m liepą-gruodį mobilios komandos beveik 2000 kartų susitiko su šeimomis.

„Psichologas, specialistas, turintis žinių apie priklausomybes, socialinis darbuotojas jau pirmomis dienomis po antrojo grėsmės vaikui lygio nustatymo suteikia būtinąsias konsultacijas, sudaro galimybę šeimai iš karto imtis iniciatyvos ir veiklų, kad išspręsti kilusią krizę“, – pažymėjo Tarnybos vadovė.

Primename, jog Tarnybos mobiliąją komandą sudaro specialistai - ekspertai (psichologas, specialistas, turintis žinių ir (ar) darbo patirties su priklausomybę turinčiais asmenimis ir (ar) jų šeimomis ir socialinis darbuotojas). Mobilioji komanda laikosi vieno standarto ir teikia rekomendacijas atvejo vadybininkui, kuriomis remiantis visa specialistų komanda gali padėti šeimai įveikti krizę bei spręsti socialines, psichologines, medicinines ir kitas problemas ir kuo skubiau susigrąžinti vaiką į šeimą, tokiu būdu mažinant vaiko patiriamą stresą ir antrinę žalą dėl tėvų, artimos aplinkos, socialinių ryšių ir kitų netekčių.  

 

Per 2018 m. 2 033 vaikai neteko tėvų globos, nustačius laikinąją globą. Laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į biologinę šeimą.

Per 2018 m. 869 vaikai pateko į globos institucijas. Globos institucijose auga 2419 vaikų. Visi šie vaikai laukia galinčios globoti (rūpinti) šeimos, iš jų 552 vaikai laukia įtėvių. Visą informaciją galima rasti čia: http://vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/statistika/

Smurto prieš vaikus 2018 m. fiksuota 4854 atvejai. 4448 vaikai galimai nukentėjo šiuose atvejuose. Daugiau nei pusė (54 proc.) fiksuotas psichologinis smurtas, daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) – fizinis, 17 proc. fiksuota kaip galima nepriežiūra, 3 proc. – seksualinis smurtas.

2018 m. fiksuota daugiau nei 200 ypatingų atvejų.

Ypatingais atvejais laikoma galimas vaiko teisių pažeidimas, kai yra pagrindas manyti, kad prieš vaiką galimai panaudoti tyčiniai smurtiniai veiksmai, taip pat vaikas galimai patyrė nepriežiūrą, dėl ko vaikui  įtariama arba nustatyta  mirtis, sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat su galima seksualine prievarta susiję atvejai prekyba vaikais susiję atvejai, vaiko savižudybės atvejai, bandymo nusižudyti, sukeliančio grėsmę vaiko gyvybei, atvejai.

Pasak direktorės Alinos Jakavonienė, vertinant ypatingų atvejų skaičių pagal vaikų galimai patirto smurto rūšį matyti, kad dažniausiai vaikai galimai nukenčia nuo seksualinio smurto  (125 atvejai) bei suicidinio elgesio (56 atvejai).

Lyginant 2017 – 2018 m. duomenis pastebima, jog 2018 metais sumažėjo vaikų sunkių sveikatos sutrikdymo dėl fizinio smurto ir nepriežiūros atvejų skaičius, tačiau seksualinės prievartos atvejų skaičius dar labiau išaugo.

Visą pristatymą galima rasti www.vaikoteisės.lt

 

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos yra 12 teritorinių skyrių kuriuose dirba 533 specialistai. Kiekvieno skyriaus kontaktus galima rasti www.vaikoteises.lt

Sužinojote apie skriaudžiamą, kenčiantį vaiką, draugą, klasioką? Netylėkite!

Sužinojote apie skriaudžiamą, kenčiantį vaiką, draugą, klasioką? Netylėkite!

Zarasų vaiko teisių apsaugos skyriuje įrengtas vaiko kambarys užsipildė mokinių klegesiu, kai į jį specialistai pasikvietė P. Širvio progimnazijos mokinius, siekdami jiems priminti apie vaikų teises ir pareigas, susipažindinti su vaiko teisių apsaugos (toliau – VTAS) specialistų vykdomomis funkcijomis, vaiko teisių apsauga, vaiko globa (rūpyba), įvaikinimu.

„Vaikai nuoširdžiai prisipažino, kad atvykti į VTAS jiems buvo nedrąsu. Galbūt dėl žiniasklaidos sukurto bauginančio Tarnybos įvaizdžio, kai, pasak jų, VTAS specialistai „atvyksta į šeimą ir paima vaikus“. Tačiau iš susitikimo vaikai išėjo su geromis emocijomis ir teigiamu įsivaizdavimu apie tai, kokį darbą iš tiesų atlieka vaiko teisių apsaugos specialistai“, – sakė Zarasų VTAS patarėja Neringa Jefimovienė.   

Skyriaus specialistės vaikams papasakojo, kaip VTAS gali padėti šeimai ir vaikams; kokie procesai vyksta, gavus informaciją apie vaiką, prieš kurį galima buvo smurtauta ir kaip tokiam vaikui organizuojama pagalba; apie aplinkybes, dėl kurių vaikams būna nustatoma globa (rūpyba), kaip vaikui parenkami globėjai ir kt.

„Mokinių prašėme būti aktyviais piliečiais. Sužinojus apie skriaudžiamą, kenčiantį vaiką, draugą, klasioką, – netylėti, informuoti auklėtoją, mokyklos socialinį darbuotoją arba vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus. Vaikai suprato, kaip svarbu, kad skriaudžiamam vaikui kuo skubiau būtų suteikta visapusiška pagalba“, – pastebėjo Zarasų VTAS patarėja N. Jefimovienė.   

Susitikimo metu vaikai aktyviai domėjosi įvairiomis temomis su vaikų teisėmis ir pareigomis susijusiomis temomis, uždavė klausimų. „Vaikams ypač buvo svarbu sužinoti, ar yra ir kaip yra sužinoma bei vertinama (ar atsižvelgiama) vaiko nuomonė sprendžiant klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvų skyrybų atveju, vieno iš tėvų, su kuriuo gyveno vaikas, mirties atveju“, – sakė VTAS atstovė.

Pasikviesdami vaikus į savo darbo vietą VTAS specialistai prisijungė prie „Nuoširdumo savaitės” akcijos renginių, kuriuos inicijavo Pauliaus Širvio progimnazijos bendruomenė. Su mokiniais atvyko ir progimnazijos socialinė darbuotoja Gitana Savičienė bei psichologė Aistė Lingienė.

Primename, kad vaikas, patiriantis smurtą (psichologinį, fizinį, seksualinį, nepriežiūrą, patyčias ar kt.), turėtų kreiptis į: į suaugusį žmogų, kuriuo pasitiki; į „Pagalbos vaikams“ liniją; skubiais atvejais, jei gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti nemokamu tel. nr. 112; į gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių (galima kreiptis anonimiškai, telefonu, el. paštu, paštu); skambinti į nemokamai emocinę paramą teikiančias linijas („Vaikų linija“, „Jaunimo linija“).

 

 

Mano didelės ir darnios šeimos paslaptis – mes esame komanda

Aurima Dilienė – žinoma gydytoja psichoterapeutė, šeimų konsultantė, lektorė, vaikų ir paauglių psichiatrė, sukaupusi per 20 metų profesinę patirtį. Įkopusi į penktą dešimtį su visa šeima išvažiavo gyventi į Prancūziją, Bordo miestą, kuriame parašė pirmąją knygą...

Tokius pristatymus randame susitikimų su Aurima Diliene anonsuose. Bet įdomiausia su šia moterimi diskutuoti tampa tada, kai sužinai, kaip svaiginančią karjerą ji derina su motinyste. Aurima su vyru augina 7 vaikus. Nuo 26 iki 8 metų. Penkias mergaites ir du berniukus. Šiuo metu šeima gyvena Prancūzijoje.

,,Šeima nėra savaime suprantamas dalykas, atsirandantis ir būnant šiaip. Ji funkcionuoja pagal tam tikrus dėsnius. Visoms šeimoms dėsniai vienodi. Santykiai turi savo vystymosi etapus. Šeimą reikia skaityti, kaip knygą. Su skyriais, jų pavadinimais. Šeimą kurti reikia pradėti nuo savęs. Visų pirma – būti laimingu. Tada galėsi ir kitus laime apdovanoti. Negali padovanoti to, ko neturi pats‘‘,- pokalbį su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus specialiste pradeda Aurima Dilienė. Ir šiam pokalbiui apie vaikus ir šeimą psichiatrė ir rašytoja skiria visą valandą. Ją praleidžiame Šiaulių Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje.

Amžinas klausimas – kaip moteris turi padalinti save šeimai ir karjerai teisingai?

Aurima pasvarsto, kad kai konsultuoja šeimas, pastebi, kad neretai kyla klausimas - kas šeimoje yra teisinga? Vienai tas pats atrodo teisingai, kitai ne. ,,Bet kaip jau sakiau, visi šeimoje turi būti laimingi. Ir aš turiu būti laiminga. Ir nebijau būti apkaltinta egoizmu. Kas to nesupranta, tegul kaltina. Gyventi turi būti gera. Tai amžinas klausimas – kaip save padalinti teisingai? O atsakymas – kitus laimingus reikia daryti kartu su savimi. Nes šalia laimingo žmogaus gera gyventi. Laimė – tai lapė, na ta, iš ,,Mažojo princo‘‘. Laimę reikia prisijaukinti. Jeigu kuris vienas šeimoje jausis nelaimingas, laimės visumos nebus. Bet laimingu visų pirma reikia padaryti save, žinoma, ne kitų sąskaita, o kartu su jais‘‘,- apie sėkmingą karjerą ir motinystę kalba Aurima.

Aurima sako, kad jeigu reikėtų rinktis, ką svarbiausio gyvenime pasiekė – profesijos aukštumų ar gausią šeimą, tai įvardintų, kad svarbiausia vaikai. ,,Mano svaiginanti karjera ir yra septyni vaikai. Čia šitą karjerą aš padariau tikrai. O gydytoja – tai mano profesija ir užsiėmimas. Ir rašytoja užsiėmimas. Ir dar mėgstu keliauti. Tai keliauju ir pasakoju visiems apie tai. Kai mokiausi, tai mano dėstytojas sakė – kai ko nors išmoksite, tai to nelaikykite savyje, nes žinios, kuriomis nesidalijama – jos dingsta. Aš nenoriu, kad žinios dingtų. Todėl ir knygas pradėjau rašyti – neleisiu, kad dingtų. Ir vaikai didžiuojasi. Sako, savo vaikams parodysim, kaip ,,baba‘‘ važiavo į Prancūziją. O knygos- tai mano įrankis darbe. Beje, jos gimė lengviau, nei vaikai‘‘,- sako Aurima Dilienė.

Šią pokalbio dalį dedikuoju gegužei – šeimos mėnesiui

,,Negaliu vienu žodžiu pasakyti, kas yra šeima. Tai yra sistema. Ir reikia žinoti, kaip ji veikia. Ieškoti informacijos, kaip veikia šeima. Ji nėra savaime suprantama. Šios sistemos negalima griauti ir galvoti, kad viskas atsiras savaime. Tenka padirbėti. Čia noriu priminti meilės kalbas. Tai kaip užsienio kalbos. Negalima jų išmokti iš karto. Reikia mokytis. Taip ir šeima, kad išmoktum kito žmogaus meilės kalbą, reikia įdėti pastangų. Šeima - kaip širdies kardiograma... ji turi pakilimus ir nusileidimus. Nes jeigu bus lygi linija, tai žinot, ką tai reiškia‘‘,- sako pašnekovė.

Rašytoja ir gydytoja sako, kad šeimą galėtų palyginti su komandiniu žaidimu. Kur vienas svarbiausių gebėjimų - tai gebėjimas klausytis ir girdėti.

,,Girdėti ir išgirsti yra ne tas pats. Klausytis ir išgirsti yra ne tas pats. Tai pastangos – girdėti kitą, ką jis nori pasakyti. Kai kalbu su šeimomis, dažnai išgirstu vieno kurio partnerio skundą – tu manęs negirdi. Pirmiausia reikia pasakyti sau, ką noriu pasakyti kitam. Kaip? Kad pats suprastum, ką sakai, kad žinotum, ko nori ir ką gali padaryti, kad tai išsipildytų. Manęs per konsultacijas klausia- pasakykit, ką aš turiu daryti? Ir tada mane išgąsdina – gi ką tik kalbėjom apie tai, o žmogus nemokėjo išgirsti. Šeima nėra receptas – surašiau produktus ir išsikepė šeima. Ne ką aš turiu daryti, o ar aš pasiruošęs išgirsti ir tai daryti. Ilgai daryti. Ką tai reiškia? Na, vieni išvirti pietūs ar padovanotą gėlė – nėra šeimos laimės atspindys. Tai šeimos tradicija tik tada, kai daroma nuolat, ne iš pareigos, o iš meilės‘‘,- pašnekovė taip įvardija amžiną ėjimą į šeimos supratimą.

Ar skiriasi skirtingų tautybių supratimas apie darnią šeimą?

,,Dabar gyvenu Prancūzijoje. Pažįstu kitų šalių kultūras. Tyrimo nedariau, bet manau, kad šeimos dėsniai visur vienodi. Visur žmonės jaučia taip pat. Ar yra lietuviškas džiaugsmas? Ar yra norvegiškas liūdesys? Ar yra amerikietiškas pyktis? Jie gali būti išreikšti pagal kultūrinius skirtumus, bet iš esmės, tai vienodi jausmai, kurie išgyvenami šeimoje. O ar yra skirtingų tautų laimingos šeimos taisyklės? Taisyklės, galvoju, nesiskiria. Ir lietuviška meilė ir amerikietiška – negali skirtis. Jausmas tai tas pats. Meilė - tai dalybos. Dėsniai nesiskiria. Gali skirtis tik išraiška pagal kultūrinius skirtumus‘‘,- apie darnios šeimos paslaptis mąsto Aurima.

Turiu septynis vaikus

Psichoterapeute ir gydytoja, 7 vaikų mama sako, kad su kiekvienu vaiku laimės į šeimą atėjo daugiau. ,,Aš esu tokia, kokia esu, nes visus juos turiu. Aš esu 7 vaikų mama ir kiekvienas mane papildė. Gal kiek galiu pasigirti savo išskirtine padėtimi – esu gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, aš esu psichoterapeutė, šeimų konsultantė. Mano karjera sėkminga todėl, kad aš turiu didelę šeimą. Ji mane verčia augti, tobulėti, žinoti. Išradingumas labai svarbi savybė. Turi kasdien kažką išradinėti, arba nusižiūrėti, kas ką jau išrado ir kopijuoti. Ir mano asmenybė – septynių vaikų mama, gydytoja ir rašytoja – tai nėra atskirai paėmus kažkokios mano savybės. Aš esu šitų sudedamųjų dalių visuma‘‘,- sako Aurima.

Palinkėjimai – gegužei šeimos mėnesiui

,,Pabūkit kartu linksmai. Tai vienas iš santykių dėsnių. Šeimą suartina linksmumas. Tai esminis pabuvimas šeimoje – linksmai. Kaip? Čia jau jums spręsti – ar baseinas, ar parke... Vaikai- dedamoji laimės dalis. Šeima – komandinis žaidimas. Pabūkim komandoje, kur žaidimas vyksta ne vienas prieš kitą, o loginis žaidimas į bendrą tikslą‘‘,- linkėjimus šeimos mėnesiui skyrė pašnekovė.

Apie vyrą

Kalbant apie Aurimos vyrą Vaidotą atrodė, kad jis štai tuoj pat ateis. Nors Aurimai viešint Lietuvoje jis žmonos nelydėjo – liko Prancūzijoje su vaikais, jo buvimą buvo galima justi, gal todėl Aurima apie vyrą beveik nekalbėjo, nes atrodė, kad jis sėdi kiek tolėliau ir šypsosi žmonai, ją padrąsindamas ar papildydamas. ,,Mes su juo komanda. Labai gera ir stipri. Tą įrodo mūsų gyvenimas. Mano vyras, kai kartu atvyksta į susitikimus, tai ypač moterys mėgsta jo paklausti, kaip mes susitvarkom su 7 vaikais. Jis žino stebuklingą atsakymą - jis atsako, kad jie neatsirado visi iš karto. Mes kartu net kai nesam arti. Aš esu čia, o jis kitame mieste – dirba ir dar dokumentus reikiamus tvarko‘‘,- sako Aurima.

 

Apie septynis sėkmingos gydytojos ir rašytojos vaikus

,,Rašau knygas ir skiriu vaikams. Pirmą knygą parašiau ir skyriau vyriausiai dukrai. Nes knyga panaši į dukrą – gimė netikėtai. Ir drąsinanti knyga – kaip dukra, kuri mane išdrąsino. Antra knyga, apie šeimą, kaip komandą. Tai sūnui skirta, jam 23 metai, jis mąstytojas ir filosofas, tai ta knyga jam tinkama. Ir jis sako, kad nori būti psichoterapeutu. Trečias vaikas irgi turės dovaną – rašau trečią knygą. Joje - privati praktika. Gal kitu pavadinimu, bet tiks trečiai dukrai. Trečia dukra ir trečia knyga – apie mane, ką mėgstu veikti. Kaip save atradau. Ir jos abi man balzamas prie žaizdos. O ketvirta dukra – ji mokslininkė. O penktosios vardas viską pasako. Jos vardas yra Pasaka. O šeštos dukros vardas Fėja, tai ką čia ir pridėsi.. O septintasis vaikas – Dievo dovana. Jo vardas Teodoras.

Aurima neturi išsiskyrusių šeimos draugų. Gal tai burtai?

Aurimos artimi draugai, tiksliau sutuoktinių poros, yra visų vaikų krikštatėviai. Aurima išduoda lyg kažkokį burtą ar geruosius kerus. ,,Visi mano draugai, kurie yra visų vaikų krikštatėviai, jie susituokę po 20-25metus. Ir jie visus tuos metus kartu. Ar aš turėjau tai darnai įtakos? Nežinau. Šventėm savo 25 metų sutuoktuvių metines. Ir visas tas poras pakviečiau. Gal darna šeimoje galima užsikrėsti? Būtų gerai‘‘,- juokiasi Aurima.

Apie santykius ,,pjūklus‘‘ ir šeimą be sutuoktinio

Aurima sako, kad niekada nepasisakytų už nekokybišką žmonių buvimą kartu. ,,Būna santykiai, kaip pjūklai. Jais žmonės pjauna vienas kitą ilgus metus. Tai neprideda sveikatos. Bet jeigu žmogus neturi jokių santykių, tai jau irgi liguista būsena. Galima neturėti sutuoktinio, bet šeima – ne vien sutuoktinis, gi yra giminės, broliai, seserys, pagaliau kartais ir profesinėje veikloje nusistovi beveik giminiški santykiai. Tai irgi sąlygoja gerą savijautą. Mokykimės kurti laimingus ir mus auginančius santykius. Nes vienatvė ir nuodingi santykiai žudo. Tokias žinutes siunčiu ir savo knygomis. Kiekvienas randa savo žinutę. Ėjimas į šeimą, kaip lipimas į kalną. Lipti lengviau, nei palypėjus sustoti, nes nuslysi atgal‘‘,- apie šeimos virsmą sako Aurima.

Kur vaikams geriau gyventi, jeigu netenka tėvų?

Ne vieną vaiką ir ne vieną šeimą konsultavusi psichoterapeutė, išgirdusi šį klausimą susigraudina. ,,Esu dirbusi vaikų namuose. Nežinau, su kuo palyginamas vaikų gyvenimas ten. Be privatumo, be individualumo. Vaikų namai yra atgyvena. Tik šeimoje vaikui geriausia. Tam ir kuriamos šeimynos, globėjai. Yra įvairi praktika, išlaikanti vaiką šeimos atmosferoje. Vaiką nors laikinai reikia imti į šeimą, tegul jis nors svečiuojasi. Bet kokia šeimos atmosfera yra geriau, nei vaikų namai. Esu dirbusi vaikų namuose – negaliu kalbėti, noriu verkt‘‘,- tokiais žodžiais pokalbį baigia Aurima, gydytoja, rašytoja ir mama.

 

Prienai pasiūlys daugiau paslaugų krizę išgyvenančiai šeimai

Darbo sėkmė vaiko teisių apsaugos srityje priklauso nuo daugelio dalykų, bet labai glaudžiai siejasi su savivaldybės organizuojamų paslaugų šeimai kokybe bei prieinamumu. Pokyčiai vaiko teisių apsaugos sistemoje iššaukia dar didesnį paslaugų šeimai poreikį.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė šiuo ypač svarbiu klausimu susitinka su Skyriaus apimamų rajonų savivaldybių atstovais, nes savivaldybės atsakingos už savalaikį ir kokybišką paslaugų šeimai teikimą.

„Aiškiai įtvirtinama vaiko prigimtinė teisė augti biologinėje šeimoje. Tad iki kraštutinės priemonės, vaiko paėmimo iš šeimos siekiant jį apsaugoti, turi būti išnaudotos visos įmanomos galimybės tėvams padėti. Tai susiję su paslaugų profesionalumu, plėtra ir labai aktualu kiekvienai savivaldybei“, - pirmajame susitikime, kuris vyko Prienų rajono savivaldybėje, akcentavo N. Martišienė.

Savivaldybės socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja Sandra Mekionienė informavo, kad rajone užtikrinama visapusė pagalba šeimai. Be kita ko, prieš dvi savaites Prienų r. Jiezno pagalbos šeimai centras pradėjo teikti naują paslaugą – pagalbą į krizę patekusioms  moterims su vaikais. Kol kas šia paslauga dar niekas nepasinaudojo.

N. Martišienė įvardijo bendradarbiavimo, keitimosi informacija svarbą ir dalijimosi profesionaliomis įžvalgomis reikšmę.

Pavyzdžiui, dažnai sulaukiama klausimo, kuo skiriasi mobiliosios komandos ir seniūnijos socialinio darbuotojo darbas su šeima. Kartu atvykusi Kauno apskrities mobiliosios komandos socialinė darbuotoja Gitana Salickienė pabrėžė, kad požiūrių sujungimas abiem pusėm tik pasitarnauja, o pagrindinis išskirtinumas yra problemos vertinimas per tris skirtingas disciplinas.

„Komandoje dirba priklausomybių ligų specialistas, socialinis darbuotojas, psichologas. Orientuojamės ne į konsultacijų skaičių, bet į gylį. Kuo daugiau žmogus atsiveria, kuo daugiau informacijos pasiekiame, tuo taiklesnes rekomendacijas teikiame“, – paaiškino G. Salickienė.

N. Martišienė atsakė į klausimus apie nuo kitų metų įsigaliosiančią reagavimo į gautą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą tvarką, pakomentavo Pagalbos šeimai ir vaikui poreikio ir Vaiko apsaugos poreikio sąvokas, naujai įvedamą laikinosios priežiūros institutą.

Susitikimai su savivaldybės bei socialinės srities įstaigų atstovais vyks Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Raseinių rajonuose, Birštone ir kt.

 

 

 

 

 

Kauno mieste – daugiau paslaugų šeimoms ir vaikų globėjams, didesnė pagalba nukentėjusiems asmenims

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Kauno m. VTAS) organizuotas susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio skirta paslaugų ir pagalbos teikimui šeimoms, vaikų globėjams bei nelaimėn patekusiems asmenims. Būrys vaikų gerove besirūpinančių specialistų dalijosi gerąja patirtimi, kuri padeda šeimoms teikti efektyvią pagalbą. Pasidžiaugta tiek siūlomomis iniciatyvomis, tiek jau pasiektais rezultatais.

„Kiekvienas vaikas turėtų augti saugioje ir jo poreikius atliepiančioje aplinkoje. Svarbu, kad būtų patenkinti ne tik jo fiziniai poreikiai, bet ir psichologiniai bei emociniai. Jeigu šeimoje smurtaujama, nevengiama vartoti alkoholio, vyrauja nuolatiniai kivirčai, akivaizdu, kad pagalbos reikia ne tik vaikui, bet ir visai šeimai. Džiugu, jog Kaune atsiranda vis daugiau pagalbą teikiančių centrų ir specialistų, kurie pasiruošę pasiūlyti platų paslaugų spektrą kiekvienam, susidūrusiam su problemomis“, – susitikime kalbėjo Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė.

Įvairios problemos kamuoja ne tik tradicines šeimas, bet jas tenka patirti ir vaikų globėjams. Dažnai laikinoji globa reikalinga vaikams, kurie pasižymi delinkventiniu elgesiu, yra neįgalūs, taip pat išgyvena nelengvą paauglystės laikotarpį. Asmenų, kurie norėtų ir gebėtų tinkamai pasirūpinti tokių vaikų gerove, ypatingai trūksta. Tikimasi, jog būtent institucijų rodomas dėmesys ir siūloma pagalba šeimoms, gali tapti svaria paskata daugiau asmenų rinktis globėjo darbą.

Anot Kauno miesto Socialinių paslaugų skyriaus Paslaugų šeimai ir vaikui poskyrio vedėjos Giedrės Vareikienės, vykdant „Vaikų gerovės ir saugumo didinimo, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimo bei prieinamumo plėtra“ projektą, nuo šio mėnesio pradžios Kaune, pagal „Iniciatyvos Kaunui“ programą pagalbą teikia trys centrai, kuriuose vyksta skubios psichologų konsultacijos, dirba socialiniai darbuotojai, organizuojamos pykčio valdymo grupių užsiėmimai. Esą šių centrų pagalba labiausiai orientuota būtent į probleminio elgesio vaikus, kurie vengia lankyti mokyklą, bėga iš namų, yra ūmaus ir konfliktiško būdo. Vaiko teisių apsaugos specialistams pasiūlyta minėtų centrų teikiamą pagalbą siūlyti šeimoms, kurių problemas specialistai įžvelgia nuolatinio darbo metu.

Susitikime pristatyta ir dar viena naujovė – nuo pavasario pradžios Kaune įkurtas Šeimos krizių centras, kuriame teikiamos dvi socialinės priežiūros paslaugos – laikino apnakvindinimo ir apgyvendinimo.

Kaip susirinkusiesiems aiškino Kauno miesto socialinių paslaugų centro direktorė Diana Šatienė, naujai įkurtas Centras teiks prioritetinę pagalbą šeimoms, kurios patekusios nelaimėn dėl įvairių priežasčių: nukentėjusios nuo gaisro, išgyvenančios krizę šeimoje, priverstos apleisti savo gyvenamąją vietą dėl iškeldinimo ir pan. Minėta, jog esant galimybei, šiame Centre galės apsigyventi ir socialinę atskirtį patiriančios šeimos, nepiktnaudžiaujančios alkoholiu. Iki šiol Kaune panašaus pobūdžio pagalba buvo teikiama tik nuo smurto nukentėjusioms moterims su vaikais, o šiame centre reikiamą prieglobstį galės gauti ir vyrai.

Specialistai taip pat diskutavo ir apie bendruomeniniuose globos namuose gyvenančių vaikų užimtumą, aptarė laikinai Vaikų gerovės centre „Pastogė“ gyvenančių vaikų priežiūrą, kalbėjo apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo tobulinimo galimybes, pasidžiaugė teigiamais bendro darbo rezultatais.

Į šį susitikimą Kauno m. VTAS pakvietė Kauno miesto Socialinių paslaugų centro specialistus, Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorę, Kauno vaikų globos namų „Mūsų vaikai“ darbuotojus bei Vaikų gerovės centro „Pastogė“ atstovus.

„Iniciatyvos Kaunui“ – tai Kauno miesto savivaldybės inicijuojama programa, kviečianti nevyriausybines organizacijas ir miesto bendruomenes prisidėti prie Kauno problemų sprendimo, siūlant iniciatyvas ir teikiant paraiškas. Šios programos metu miestas finansuoja ne organizacijas, bet projektus, kurie sprendžia aktualias problemas ir yra orientuoti į aiškius rezultatus.

 

X