Naujienos

Mobiliosios komandos psichologė: „Darbe su vaikais emocinis tvirtumas itin svarbus, nes reikalauja atidumo, jautrumo detalėms“

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) mobiliosios komandos specialistės rengia ciklą susitikimų su socialinės srities darbuotojais, kuriuose kalbama apie vaiko raidos iššūkius, traumines patirtis, o itin didelis dėmesys skiriamas emocinio perdegimo temai. „Atliepti dažnai sudėtingo likimo vaiko interesus gali tik emociškai stiprus žmogus“, – kalba mobiliosios komandos psichologė Giedrė Starkevičiūtė.

Pasak G. Starkevičiūtės, tikimybę susidurti su emociniu perdegimu dažniau turi tų profesijų atstovai, kurie nuolat būna tarp žmonių socialiniai darbuotojai, mokytojai, gydytojai, policininkai, psichologai. Šią būseną neretai išgyvena specialistai, profesinei veiklai maksimaliai save atiduodantys. Grėsmė patirti perdegimą kyla itin daug iš savęs reikalaujantiems, neišlaikantiems darbo, poilsio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.

Dirbant su vaikais emocinis tvirtumas itin svarbus, nes ši veiklos sritis reikalauja atidumo, įsigilinimo, jautrumo detalėms.

Specialistė ragina nesibaiminti susidūrus su krize, o išnaudoti ją kaip galimybę pervertinti gyvenimo prioritetus ir tikslus. „Neįmanoma iš emocinio perdegimo išeiti nepasikeitus. Klausimas sau – kaip aš iki to atėjau – gali paskatinti teigiamus pokyčius gyvenime“, -  kalba psichologė.

Emocinis perdegimas moksliškai apibrėžiamas kaip emocinio, protinio ir fizinio išsekimo būsena, kurią sukelia ilgai trunkantis stipus stresas. 

„Išgyvenantieji emocinį perdegimą jaučia nuolatinio išsekimo būseną. Tos užduotys, kurios anksčiu būdavo paprastos ir lengvos, pradeda atrodyti neįveikiamos ir reikalaujančios milžiniškų pastangų. Stipriai mažėja darbo efektyvumas ir kokybė. Pradeda kamuoti bejėgiškumo, vidinės tuštumos jausmas, blogėja santykiai su aplinkiniais“, – vardija mobiliosios komandos narė.  

Emocinis perdegimas turi keturias stadijas. Pirmosios stadijos dažniausiai lieka nepastebėtos, o susidūrus su paskesnėmis, padėti žmogui tampa sudėtingiau.  Psichologės teigimu, tyrimai atskleidžia, jog visas stadijas žmogus vidutiniškai pereina per 1,5 metus, o išėjimas iš jo trunka apie 3 metus. Tačiau entuziazmas ir resursai, turėti iki krizės, paprastai nebeatsistato arba tai reikalauja labai didelių pastangų. Vėliausiose stadijose prireikia specialistų pagalbos.

Emociškai įteptą darbą dirbančius žmones psichologė ragina imtis prevencinių priemonių ir save apsaugoti jau pastebėjus pirmuosius požymius.

Susitikimuose G. Starkevičiūtė duoda keletą patarimų, kurie gali padėti perdegimo tikimybę sumažinti ir išlikti darbingais, gebančiais susidoroti su visomis krizėmis:

  • Rūpintis fizine sveikata, suderinti poilsį ir darbą, sveikai maitintis.
  • Nesusitapatinti su savo specialybe. Mėgstamas hobis gali būti apsauga net esant labai dideliam krūviui.
  • Kuo daugiau laiko skirti bendravimui su maloniais ir Jus palaikančiais asmenimis.
  • Grupinis bendravimas su tos pačios profesijos specialistais gali padėti.
  • Nesinešti profesinių išgyvenimų namo, skirti laiko šeimai, draugams.
  • Daryti emocines pertraukas, pabūti tyloje.
  • Kreiptis pagalbos į specialistus ir nelaukti, kol problemos padarys žalą sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Na o vieno dalyko patyrusi psichologė rekomenduoja neužmiršti niekada – tai kūryba ir saviraiška.

„Kaip keista bebūtų, bet menininkai rečiausiai susiduria su emociniu perdegimu, nes kurdami išreiškia save, jausmus, mintis, vertybes. Perdegimas tam tikra prasme yra apsinuodijimas svetimomis emocijomis, kai žmogus pamažu praranda ribą tarp savęs ir aplinkos, išsenka asmeniniai resursai. Kūryba nuo to apsaugo“,  – įsitikinusi G. Starkevičiūtė.

Didelio susidomėjimo sulaukę VTAS mobiliosios komandos susitikimai vyko Kauno ir Kėdainių rajonuose. Artimiausiu metu planuojamos išvykos į Jonavos, Prienų ir kitus Kauno apskrities VTAS apimamus rajonus.

 

Greitai vaikams nebeteks gyventi institucijose

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai aktyviai dalyvauja projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ komandos organizuojamuose susitikimuose su vaiko gerovės srityje dirbančiais specialistais, kurių metu siekiama susipažinti su apskrityje veikiančių globos centrų vykdoma veikla, aptarti kylančius sunkumus, pasidalinti gerąja patirtimi ir numatyti ateities planus.

„Susitikimų metu galime pasidžiaugti sklandžiu bendradarbiavimu ir susikalbėjimu tarp institucijų   siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Esu patenkinta tuo, ką matau ir girdžiu šiandien Šilutėje, ir ką girdėjau besilankydama kituose miestuose. Tokie susitikimai yra puiki galimybė pasidalinti įžvalgomis apie iškylančius sunkumus, mėginti surasti jiems tinkamiausius sprendimo būdus“, – teigia Rima Butkienė, atliekanti Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos funkcijas.

Pasak R. Butkienės, bendras visų institucijų tikslas – tėvų netekusio vaiko apgyvendinimas ne instituciniuose globos namuose, o šeimai artimoje aplinkoje. Tuo tarpu vaiko teisių apsaugos skyrių šios dienos prioritetas – aplankyti visus globojamus vaikus ir užtikrinti jų gerovę. Dėl to yra itin svarbu su kitų institucijų atstovais bendrauti konstruktyviai, išanalizuoti konkrečius atvejus, klausti patarimų bei drąsiai išsakyti iššūkius, su kuriais susiduriama.

Globos centrų tikslai ir uždaviniai

Atkreiptinas dėmesys, jog 2020 metų balandį baigsis pirmasis pertvarkos projekto etapas, kurio tikslas – sukurti pertvarkai reikalingas sąlygas ir didinti paslaugų prieinamumą. Tai reiškia, kad vaikams nebeteks gyventi instituciniuose globos namuose, vaikai gyvens bendruomenėje ar šeimose ir aplankytos savivaldybės baiginėja įgyvendinti šį itin reikšmingą Lietuvai etapą.

Minėto projekto vadovė Rugilė Ladauskienė kelia uždavinius globos centrams. „Dabar mes esame tie žmonės, kurie turime pasirūpinti, kad nei vienas vaikas jau nebepatektų į instituciją, kad niekam nebekiltų klausimas, kur vaikui geriau gyventi – institucijoje ar šeimoje, kad vaiko globa ir įvaikinimas savivaldybėse būtų aukščiausias žmogiškumo įrodymas, o visi globėjai ir įvaikintojai kartu su visais savo šeimos nariais gautų aukščiausios kokybės paslaugas, nuolatinį rūpestį ir pagalbą, ir tai turėtų būti neatsitiktiniai dalykai, o kasdieniai, prieinami, pasiekiami“, – tvirtina R. Ladauskienė.

Globos centrai turi prisiimti kelis pamatinius tikslus: suplanuotas, pamatuojamas rezultatais, pritaikytas konkrečiai savivaldybei viešinimas, keičiant gyventojų nuostatas, plėtojant pagalbą ir rūpestį savo kaimynu, nepertraukiama budinčių globotojų, nuolatinių globėjų bei įtėvių paieška ir rengimas, kiekvienam globojančiam ar įvaikinusiam asmeniui kokybiškos, nuoširdžios paslaugos ir pagalba šiandien bei nuolatos, kolegiškas darbas tarp institucijų vardan šeimų, kurios įgyvendina žmogiškumą – augina žmones, kuriuos valstybė jiems patikėjo. Globos centrų darbuotojams būtina peržiūrėti likusius vaikus globos namuose ir surasti jiems namus, šeimas“, – sako R. Ladauskienė.

Globos centrų įveiklinimo projektas

Projekto veiklos ekspertas Dainius Miežys pabrėžia, kad regione esant daugiau budinčių globėjų, tampa lengviau suteikti globėjams kartais itin reikalingą atokvėpio paslaugą. Anot jo, kiekviename rajone turėtų būti nors po du laisvus budinčius globotojus, iš kurių bent vienas galėtų priimti vaiką bet kuriuo paros metu. Rajonų globos centrams, kuriuose nėra sudarytų tokių sąlygų, „SOS vaikų kaimai“ siūlo sudaryti bendradarbiavimo sutartis, kadangi turi laisvų budinčių globotojų.

Institucinės vaikų globos pertvarkos etapui einant į pabaigą, prasidėjo globos centrų įveiklinimo projektas. Siekiama kelti visos Lietuvos globos centrų paslaugų kokybę ir prieinamumą, užtikrinti vienodai aukštą paslaugų standartą, todėl susitikimuose intensyviai diskutuojama apie projekto vykdymo eigą, teikiamą pagalbą globotojams ir jų prižiūrimiems vaikams, įtėviams ir jų įvaikiams, globėjams ir globojamiems vaikams, globotojų, globėjų ir įtėvių šeimų nariams, ieškoma sprendimų vaikų globos klausimais.

Susitikimai jau įvyko Klaipėdoje, Palangoje, Šilutėje, Kretingoje. Juose be Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų dalyvauja minėto projekto vadovė R. Ladauskienė, projekto veiklų ekspertai – D. Matulevičiūtė ir D Miežys, savivaldybių administracijų atstovai, Pertvarkos procesų regioninio lygmens ekspertės Marijona Janavičienė ir Živilė Jurgutienė, GIMK atestuoti asmenys, globos centrų darbuotojai, socialinių paslaugų centrų darbuotojai, socialinės darbuotojos (globos koordinatorės) ir kiti specialistai.

Globos centras tai socialinių paslaugų įstaiga, kuri teikia ir organizuoja paslaugas ir pagalbą: globojamiems, įvaikintiems vaikams, budinčių globotojų prižiūrimiems vaikams, budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams) – susijusiems ir nesusijusiems giminystės ryšiais, įtėviams, budinčių globotojų, globėjų ir įtėvių šeimų nariams, šeimynų dalyviams, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams.

Šiuo metu Lietuvoje yra 66 globos centrai. Kiekvienoje savivaldybėje yra vienas globos centras. Skirtingai nuo kitų, Vilniaus miesto savivaldybėje paslaugas teikia penki globos centrai, Vilniaus rajono savivaldybėje du globos centrai, Šiaulių miesto savivaldybėje – du globos centrai (vienas iš jų teikia paslaugas tik budintiems globotojams).

Organizacijos, vykdančios panašią veiklą į dabartinių globos centrų, pradėjo steigtis prieš kelis metus, tačiau globos centro institutas atsirado 2018 m., kada buvo patvirtinta teisės aktu https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/b2b626f4fd5c11e796a2c6c63add27e9?jfwid=j9ohh56eu

Nuo 2019 m. globos centrai pradėjo dirbti pilnomis darbuotojų komandomis.

Kalvarijoje vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų rūpestis – per mažai šeimų gauna koordinuotai teikiamas paslaugas

Kalvarijoje susirinkę vaiko gerovės srityje dirbantys specialistai aptarė susirūpinimą keliantį klausimą: kodėl koordinuotai teikiamos paslaugos buvo  tik vienai šeimai?

Pasak susitikime dalyvavusios tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorės Rūtos Kučinskienės, poreikis tokioms paslaugoms gauti Kalvarijos savivaldybėje yra kur kas didesnis, negu rodo gautų prašymų joms skaičius.

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo specialistų tikslas užtikrinti savivaldybėje koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikams ir jų tėvams teikimą, mažinti socialinę atskirtį, gerinti tėvystės įgūdžius ir didinti šeimos savarankiškumą.

Šie tikslai neatsiejami ir nuo vaiko teisių gynėjų, kurie užtikrina reagavimą į galimus vaiko teisių pažeidimus ir  greitą sprendimų priėmimą, darbo.

„Jeigu kokybiškai ir aktyviai bus teikiamos paslaugos šeimai, vaiko teisių pažeidimų mažės“, - įsitikinusi Erika Stankevičienė,  Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) Kalvarijoje patarėja.

Susirinkusieji sprendė, kokiais būdais vaiko teisių apsaugos specialistai galėtų prisidėti prie koordinuotų paslaugų šeimoms teikimo inicijavimo.

Šį klausimą būtina aptarti ir su atvejo vadybininkais, koordinuojančiais atvejo vadybos procesą, kurio metu, nustatomas kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas ir teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.

Taigi, susitikime buvo nutarta inicijuoti bendrą pasitarimą su atvejo vadybininkais ir patikslinti koordinuotų paslaugų teikimo ir inicijavimo šeimoms Kalvarijos savivaldybėje principą.

Savo ruožtu, Marijampolės apskrities VTAS specialistai Kalvarijos savivaldybėje, vertindami grėsmės vaikui lygį ir pastebėję, kad šeimai reikalinga pagalba, bendradarbiaus ne tik su Kalvarijos socialinių paslaugų centru, bet ir su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi.

„Kiekvienoje savivaldybėje šeimoms sudarytos galimybės gauti koordinuotai teikiamas paslaugas, tačiau Kalvarijos savivaldybėje šiemet šios paslaugos buvo teikiamos tik vienai šeimai. Esu tikra, kad yra daugiau šeimų, kurioms reikalingos šios paslaugos. Tam, kad kiekviena šeima, kuriai reikalinga pagalba, gautų koordinuotas paslaugas, būtinas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, nes šioje srityje reikalingas sisteminis darbas. Juk, bendras visų vaiko gerovės srityje dirbančių institucijų ir specialistų tikslas –  užtikrinti vaiko interesus“, –  kalbėjo E. Stankevičienė.

 

Įvaikinusių šeimų susitikime – rekordinis dalyvių skaičius

 Beveik du šimtai dalyvių iš visos Lietuvos susirinko į penkioliktąjį įvaikinusių šeimų susitikimą Raudondvario dvare. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kasmet suburia šeimas vis kitoje šalies vietoje pasidalyti patirtimi, įgyti naujų žinių ir tiesiog pabūti kartu.

„Susitikimų metu vyksta mokymai vaikų raidos, trauminių patirčių įveikimo, savęs pažinimo ir kitomis šeimoms aktualiomis temomis. Vaikai tuo tarpu pramogauja. Bet svarbiausi yra – bendrystė. Šiose šventėse užsimezgusi draugystė lydi šeimas ne vienerius metus“, – kalbėjo Tarnybos vadovė Alina Jakavonienė.

Šįkart įtėvių ir jų mažųjų sambūriui maloniai atvertos ypatinga aura garsėjančio Raudondvario dvaro erdvės. Tiek vaikų juoko ir klegesio dvaras, ko gero, negirdėjo nuo savo pradžių pradžios.

Susitikime dalyvavo daugiau nei 100 tėvelių ir per 80 vaikų nuo kūdikių iki 16-mečių. Didžioji dalis šeimų atvyko pirmą arba antrą kartą, savo mažuosius jie įvaikino neseniai. Buvo ir septintą ar aštuntą kartą susitikime dalyvaujančios šeimos. Viena šeima su jau paaugle dukra nepraleido net 13-os susitikimų.

Aktorė, lektorė Kristina Savickytė šeimoms papasakojo apie kūrybinius ryšio su vaiku mezgimo būdus, spontaniškumo, atvirumo svarbą santykiuose, pasidalijo savo asmenine patirtimi.

Šeimų pamėgta psichologė psichoterapeutė dr. doc. Asta Adler palietė itin jautrias ir svarbias įvaikinusioms šeimoms temas. Psichologė kalbėjo apie prieraišumą ir jo formavimą, vaiko trauminės istorijos atmintį ir prasmės suteikimą vaiko istorijai iki įvaikinimo. Analizavo, kaip tinkamai reaguoti į vaiko traumų ir netekčių inspiruojamus klausimus.

Bendrai veiklai visus sujungė svajonių ant dešimties metrų ilgio aitvaro kaspinų rašymas. Sako, kad paleistos į dangų, jos išsipildo.

Kiekvienas vaikas turi teisę augti saugioje ir mylinčioje šeimoje. Kviečiame dalintis meile ir padėti vaikams rasti šeimą. Šiuo metu Lietuvoje įvaikinimo laukia 477 vaikai. Daugiau informacijos apie įvaikinimą Lietuvoje galima rasti čia: http://vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/ivaikinimas/.

 

 

 

 

 

 

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus budėtojai: „vasarą iškvietimų padaugėjo“

Alytaus apskrityje budėtojai į galimus vaiko teisių pažeidimus sausio mėnesį važiavo – 11 kartų, vasarį – 9, balandį, gegužę, birželį – po 13 kartų, tačiau liepos mėnesį teko vykti net 21 kartą.

„Sudėtingas budėjimas buvo šiąnakt, su kolege važiavome net į keturis iškvietimus“, - naktinio budėjimo įspūdžiais pasidalino Eglė Sinkevičienė, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) budėtoja.

Vasarai perkopus į antrąją pusę galime palyginti iškvietimų į galimus vaiko teisių pažeidimus dinamiką. Ar gali būti taip, kad vasara, šiltas oras, atostogos įtakoja vaiko teisių pažeidimus?

„Sunku pasakyti, kokios to priežastys, bet peržiūrėjus šių metų kiekvieno mėnesio iškvietimus galiu drąsiai pasakyti, kad šilčiausias vasaros mėnuo - liepa sumušė visus rekordus“, - teigė Jolanta Šukienė, Alytaus apskrities VTAS budėtoja.

 „Norėčiau priminti tėvams, auginantiems nepilnamečius vaikus, kad linksmai leisdami laiką, ilsėdamiesi nuo darbų nepamirštų vaikų saugumo. Smagus tėvų vakarėlis netyčia gali sukelti sunkius vaikų išgyvenimus ir net krizę šeimoje. Todėl rinkdamiesi poilsio formą visada pagalvokite ar tinkamai pasirūpinote savo mažųjų saugumu“, - tėvams pataria Žaneta Abromaitienė, Alytaus apskrities VTAS vedėja.

 

Panevėžiečiams: iš pirmų lūpų apie VTAS darbą ir vaikų teises

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio skyriaus (VTAS) specialistai su panevėžiečiais betarpiškai pabendrauti ir papasakoti apie tarnybos veiklą vyko į Panevėžio miesto savivaldybės ir Bendruomenių rūmų organizuojamą renginį „Susitikime penktadienį“.

„Vaiko teisių gynėjų darbas neretai būna apipinamas įvairiausiais gandais ir tikrovės neatitinkančiais mitais, tad betarpiškas bendravimas su miestelėnais neformalioje aplinkoje suteikia galimybę žmonėms iš pirmų lūpų papasakoti apie tarnybos darbą, supažindinti su veiklomis ir atliekamomis funkcijomis. Su panevėžiečiais diskutavome ne tik apie tarnybą ir jos veiklą, bet ir apie vaikų psichologiją, ir apie teises, ir net kaip auklėti neklaužadas“, - dalyvavimą renginyje apibendrino Panevėžio VTAS vedėja Žaneta Ginaitė.

VTAS specialistai, žinoma, nepamiršo ir vaikų. Kartu spalvindami, mažiausieji pasakojo apie savo norus ir svajones, ir net išdavė paslaptis apie kokią šeimą svajoja. Vyresnieji - supažindinti su vaiko teisių konstitucija. VTAS specialistai domėjosi kokios informacijos vaikams trūksta, apie ką su vaiko teisių gynėjais norėtų pakalbėti jau prasidėjus mokslo metams.

Bendravimas neformalioje aplinkoje padeda ne tik užmegzti glaudesnius ryšius, bet ir pakviečia atviresniam pokalbiui, tad susitikimai renginių ir švenčių metu tampa nuolatiniais.

 

Vaiko teisių gynėjai ramina nukentėjusius nuo smurto: pagalbos šauksmas nėra priežastis vaiko paėmimui iš šeimos

„Jeigu kreipsiuos pagalbos – iš manęs atims vaikus“, – tokius nuogąstavimus dažniausiai girdi nuo smurto nukentėjusiems asmenims pagalbą teikiančios organizacijos. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, bendradarbiaudami su socialiniais partneriais, imasi švietėjiškos misijos – kartu skleisti visuomenei žinią, jog vaiko teisių gynėjai smurtinėje aplinkoje siekia apsaugoti ir apginti vaiką bei padėti įveikti sunkumus visai šeimai, o ne jai pakenkti.

Kauno miesto ir Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS) specialistės susitikime su Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato bei pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims teikiančiomis atstovėmis kalbėta, jog policijos pareigūnai, reaguodami į smurto artimoje aplinkoje atvejus, kuriuos mato ar kuriuose nukenčia vaikai, apie tai nedelsiant privalo pranešti VTAS specialistams. Sutarta, jog policijos pareigūnai turėtų informuoti ir skatinti nukentėjusius nuo smurto bendrauti ir bendradarbiauti su vaiko teisių gynėjais.

 „Mūsų svarbiausias tikslas, sužinojus apie smurtą šeimoje – kuo skubiau apsaugoti vaiką, bet bendradarbiavimas su kitomis institucijomis leidžia pasirūpinti, kad nuo agresoriaus šeimoje būtų apsaugoti ir likę artimieji“, – teigia Kauno m. VTAS vedėja Andželika Vežbavičiūtė.

Smurtautojai naudoja ir fizinį, ir psichologinį smurtą

Pasak Kauno apskrities moterų krizių centro projektų vadovės-konstultantės Renatos Muščinskės, smurtas artimoje aplinkoje sukelia ne tik fizinį skausmą, bet ir veikia psichologiškai. Esą dažnai smurtautojas imasi šantažo prieš nukentėjusįjį, jog šiam prabilus viešai apie šeimos problemas, vaiko teisių specialistai pasirūpins vaikų paėmimu iš šeimos. Tokią baimę dažniausiai jaučia nuo smurtautojo kenčiančios moterys.

„Reikia akcentuoti, kad atvykus į šeimą mes neskubame priimti skubotų sprendimų. Pirmiausia aiškinamės įvykio aplinkybes, kalbamės tiek su pačiais tėvais, tiek išklausome vaiko nuomonę. Jeigu vaikui saugu likti namuose su vienu iš tėvų, bendradarbiaujant su policija rūpinamės, kad ten galimybės patekti neturėtų agresorius. Jei nukentėjusieji priversti palikti savo namus, stengiamės, jog jie gautų ramų prieglobstį giminaičių, artimų draugų, ar laikino apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose. Tikrai nesiekiame atskirti vaiko nuo šeimos neatsižvelgę į individualią situaciją“, – tikina A. Vežbavičiūtė.

Smurto atvejai – ne tik socialinę riziką patiriančiose šeimose

Visuomenėje gaji nuomonė, kad smurtas pasireiškia tik skurdžiai gyvenančiose ir priklausomybių turinčiose šeimose. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitikimuose, kuriuose diskutuojama apie pagalbos būdus nuo smurto nukentėjusiems asmenims, įvardijama, jog smurto protrūkiai itin dažni aukštą socialinę padėtį užimančių bei finansinį stabilumą užsitikrinusių asmenų šeimose. Būtent šios priežastys priverčia nukentėjusiuosius užgniaužti sunkumus savyje, atsisakyti teikiamos specialistų pagalbos ir nesiryžti teigiamiems pokyčiams.

Nors įprasta manyti, kad dažniausiai smurtautojais tampa vyrai, smurto atvejus tiriantieji pripažįsta, jog moterys taip pat imasi naudoti fizinę jėgą prieš savo artimuosius. Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai smurto artimoje aplinkoje priežastimi tampa alkoholis – jo nevengia tiek vyrai, tiek moterys.

Emocinę ir psichologinę pagalbą, nukentėjusiems nuo smurto ir patiriantiems kitus sunkumus, teikia Vaikų linija numeriu 116 111, Jaunimo linija numeriu 8 800 28888, Pagalbos moterims linija numeriu 8 800 66366.

Šilalėje didelis dėmesys skiriamas globojamų vaikų psichologinei būklei

Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąją specialistę Šilalės rajone su kitų institucijų darbuotojais į pasitarimą sukvietė bendradarbiavimo klausimai, skirti užtikrinti kuo kokybiškesnes paslaugas teikiant laikinąją globą (rūpybą) rajone. Vienas pagrindinių diskusinių klausimų – psichologo vaidmens svarba, ruošiantis vaiko laikinosios globos procesui.

Dažnam vaikui, kuriam dėl tam tikrų priežasčių su biologiniais tėvais gyventi tapo nebesaugu ir dėl to jam reikėjo laikinai pakeisti aplinką, adaptaciniu laikotarpiu ir po jo psichologinė parama yra tikrai naudinga. Psichologas, turėdamas įrankį - reikalingas kompetencijas, gali būti puikus padėjėjas vaikui išgyvenant besikeičiančio gyvenimo laikotarpį.

„Esame turėję atvejį, kuomet prieš patekdamas pas laikinus globėjus, vaikas pirmiausiai buvo išklausytas psichologo, jam suteikta psichologinė pagalba. Rezultatas buvo stebėtinai puikus, nes psichologas, pasitelkdamas savo gebėjimus ir žinias, vaiką tam tikra prasme „nugesino“ ir paruošė. Į laikinųjų globėjų namus vaikas atvyko daug ramesnis nei buvo paimtas iš savo tėvų namų, todėl manau, kad psichologo įtraukimą į vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos procesą reiktų taikyti ir kitais atvejais“, - siūlė Šilalės rajono socialinių paslaugų namų Globos centro darbuotoja Birutė Gudauskaitė-Girčė. 

Taip pat pabrėžti ir psichologų kaitos vaikui trūkumai. „Labai svarbu pasirūpinti, jog vaikas lankytųsi to paties psichologo konsultacijose, mat iki dabar yra pasitaikę ir kitokių atvejų. Pavyzdžiui, apsilankęs keturiose vieno psichologo konsultacijose ir užmezgęs su psichologu ryšį, leidžiantį atvirai kalbėti apie esamas problemas, vaikas sunkiai prisileidžia kitą psichologą, pas kurį jam paskirta penktoji konsultacija. Sudėtinga ne tik todėl, kad tai naujas žmogus, kurį vaikas turi iš naujo prisijaukinti, tačiau ir todėl, kad besiblaškant tarp specialistų, sustoja vaiko terapija ir pokytis. Visgi reikia nepamiršti, kad vaikai, su kuriais mes dirbame, yra jautresni aplinkai ir atsiverti naujam žmogui jiems ne visada yra paprasta. Turime orientuotis į vaiko gerovę, o ne į „pliuso pasidėjimą“ savo atžvilgiu“, - argumentavo B. Gudauskaitė-Girčė.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Šilalės rajone Jolanta Kvietkauskienė akcentavo ir globojamiems vaikams pasitaikančių patyčių problematiką, dėl kurios jau po mėnesio prasidėsiantys mokslo metai kai kam kelia didelę įtampą ir baimę. „Mums žinomu konkrečiu atveju yra reikalinga ne tik psichologo, tačiau ir savivaldybės administracijos švietimo skyriaus, pačių ugdymo įstaigų pagalba. Stengsimės, kad patyčios netemdytų vaikų noro eiti į mokyklą ir siekti joje gerų rezultatų“, - kalbėjo vyriausioji specialistė Šilalės rajone.

Susitikime kalbėta ir techniniais klausimais - aptartas dalyvavimas globos peržiūros posėdžiuose. „Prieš susirenkant į globos peržiūros posėdžius, siūlyčiau specialistams susitikti arba susiskambinti ir tarpusavyje aptarti konkrečius atvejus, dėl kurių bus rengiami posėdžiai. Norėtųsi iš anksto išsakyti bei išgirsti pozicijas, tam, kad priimtume vieningus sprendimus dėl globos ir neliktų nesusikalbėjimo girdint klientams. Dabar neretai pasitaiko situacijų, kada posėdžių metu specialistų nuomonės išsiskiria, o tai, sutikite, iš šalies neatrodo labai profesionaliai“, - J. Kvietkauskienė siūlė gerinti globos peržiūros posėdžių kokybę.

Anot Jolantos Kvietkauskienės, tokie susitikimai yra naudingi, todėl juos planuojama organizuoti reguliariai. Specialistė padėkojo susitikimo dalyviams, t. y. Šilalės rajono socialinių paslaugų namų direktoriui ir Globos centro darbuotojoms už geranorišką bendradarbiavimą, operatyvią pagalbą bei palinkėjo susirinkusiems sėkmingo darbo ateityje, užtikrinant pagalbą globojamiems vaikams ir globojančioms šeimoms.

 

X