Naujienos

Vaiko globa šeimoje: kai brolis tampa ir tėčiu, ir mama

Tėvų netektis – viena skaudžiausių patirčių vaiko gyvenime, po kurios laukia neišvengiamas žingsnis – globos paskyrimas. Blogiausiu atveju globa būna nustatoma institucijoje, o geriausiu – artimųjų šeimoje. Tėvų netektis buvo likimo smūgis, mus su broliu dar labiau suartinęs“, sako jaunesnįjį brolį pasiryžęs globoti Marius.

(Visų šiame straipsnyje minimų asmenų vardai pakeisti, siekiant apsaugoti jų privatumą ir vengiant, kad situacijos būtų atpažintos).

Prieš kurį laiką mirus abiems tėvams, keturiolikmetis Andrius tapo našlaičiu. Laimei, jo gyvenime dar liko vyresnieji brolis ir sesuo. Brolis Marius nedvejodamas priėmė sprendimą nuolatinai globoti jaunėlį. Jo teigimu, ištikusi nelaimė paliko gilias žaizdas kiekvieno iš jų širdyse, bet abipusis palaikymas, susitelkimas ir rūpestis tarsi iš likusių dėlionės detalių leido sukurti kitokį šeimos paveikslą.

„Užėjus į jų namus jaučiasi, jog ten gyvena vienas kitą gerbiantys ir mylintys žmonės. Nors Marius negali atstoti Andriui tėvų, jis iš paskutinųjų stengiasi, kad jaunėliui nieko nestigtų – nei dėmesio, nei šilumos, nei tvirto broliško peties. Šie du jauni žmonės nepasiduoda kasdieniams sunkumams, bet mokosi vienas iš kito. Niekas nepaneigs, kad jiedu – stipri šeima. O kiekvienam vaikui geriausia augti šeimoje“, – sako Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Rima Gapšytė.

Pasak specialistės, be tėvų globos likusiems vaikams visuomet stengiamasi ieškoti prieglobsčio artimųjų šeimose, tačiau kartais ši praktika būna tik iš dalies sėkminga.

„Iki dešimties metų amžiaus vaikai gana lengvai randa globėjus iš savo artimiausios aplinkos, tačiau vyresnius vaikus, ypač sulaukusius paauglystės, deja, ne visuomet mielai sutinka globoti giminaičiai. Šių dviejų brolių istorija yra puikus pavyzdys visuomenei, kad skaudžius išbandymus šeimoje padeda išgyventi artimųjų palaikymas ir rūpestis, – teigia R. Gapšytė.

Specialistė patikino, kad vyresniojo brolio globoje augantis Andrius seka kitų šeimos narių pėdomis: jaunėlis, kaip ir jo aukštąjį mokslą baigę brolis ir sesuo mokosi puikiais rezultatais, padeda namų ruošoje, puoselėja vertybes, kurių mokė tėvai.

Psichologė: tėvų netekę vaikai patiria rimtus gyvenimo iššūkius

Pasak Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos psichologės Brigitos Ražinskaitės, tėvų netektis neabejotinai skaudžiai paliečia visus šeimos narius, bet pasikeitusi šeimos sudėtis atneša ir daugiau rimtų iššūkių.

„Pilnametis brolis, auginantis savo jaunesnįjį brolį, atlieka tėvų vaidmenį, išsikelia sau aukštus reikalavimus – dėl to jis gali jaustis nepakankamai geras. Pernelyg didelė atsakomybė, tenkanti jaunam žmogui, gali neigiamai paveikti jo socialinį ir asmeninį gyvenimą. Įprastai šis laikotarpis būna skirtas savirealizacijos, antros pusės  paieškoms, karjeros siekiams ir t.t. Kita vertus, ant jaunų pečių „užgulusi“ atsakomybė priverčia greičiau subręsti, nusistatyti gyvenimo prioritetus, suvokti tikrąsias vertybes“, – teigia psichologė B. Ražinskaitė.

Pasak psichologės, nemenki išbandymai gali tekti ir be tėvų augančiam jaunėliui. Visgi suaugusiųjų rodomas pavyzdys, taikomi auklėjimo metodai, skiepijamos vertybės ir perduodamos tradicijos – vieni svarbiausių dalykų besiformuojančios asmenybės gyvenime.

„Vaiko raidoje tėvai užima itin svarbų vaidmenį, siekiant, kad jis užaugtų sveikas ir laimingas žmogus. Dažniausiai vaikas, augdamas be tėvų, nemato šeimos modelio, nejaučia motiniškos ir tėviškos meilės. Lytinės brandos laikotarpiu vaikas gali nepažinti dviejų pasaulių – vyro ir moters, jų santykio. Neišsprendus šių problemų, žmogus susiduria su vaidmenų sumaišties krize. Šios krizės neįveikus, vėliau gali būti sunku priimti visuomenės moralę, etiką, neįprasmintas vertybes“, – galimus ateities iššūkius vardija psichologė.

Jos teigimu, vaikas, nors ir augdamas be tėvų, bet vieno iš šeimos narių globoje, yra kur kas laimingesnis už tą, kuris priverstas augti svetimoje aplinkoje be artimųjų. Broliškas ryšys ir likusių šeimos narių bendrystė gali bent iš dalies kompensuoti tėvų trūkumą, sustiprinti abipusį bendravimą, saugoti ir puoselėti perimtas vertybes ir sąlygoti naujų šeimos tradicijų kūrimą.

 

Priklausomybių specialistė: „Žmonės dažnai nesuvokia, kad serga“

Su priklausomybės problema visais laikais susiduria nemaža dalis žmonių. Tie, kurie nori iš esmės pakeisti savo žalingus įpročius, trukdančius jiems gyventi pilnavertį gyvenimą, kreipiasi pagalbos į priklausomybės ligų specialistus. Viena iš tokių specialisčių – Renata Bružienė – dirba Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliojoje komandoje ir dalinasi savo žiniomis bei darbo patirtimi teikiant pagalbą priklausomiems asmenims.

Kas yra vaiko teisių apsaugos mobilioji komanda?

Mobilioji komanda teikia intensyvią individualią ar grupinę konsultacinę ir (ar) kitokią psichologinę, socialinę pagalba į krizę patekusiai šeimai ir (ar) vaikui, siekiant padėti šeimai ir (ar) vaikui suvaldyti krizę, identifikuoti ir (iš)spręsti iškilusias problemas, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų  galėtų užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą, sudaryti sąlygas vaikui vystytis ir gyventi saugioje aplinkoje. Klaipėdos apskrityje kol kas yra tik viena mobilioji komanda, o nuo 2020 metų dirbs jau dvi mobiliosios komandos.

Kokios Jūsų funkcijos mobiliojoje komandoje?

Mobilioji komanda yra sudaryta iš trijų skirtingų specialistų. Aš esu specialistas, turintis žinių ir darbo patirties su priklausomybę turinčiais asmenimis ir (ar) jų šeimomis. Vienos iš svarbesnių mano funkcijų yra gebėti identifikuoti priklausomybės sutrikimų simptomus, jų įtaką asmens elgesiui, žinoti priklausomybės ligomis sergančių asmenų psichosocialinės reabilitacijos pagrindus, tikslus ir priemones bei identifikuoti galimus priklausomybės simptomus, jų įtaką asmens elgesiui, įvertinti šeimos narių priklausomybės tipą, motyvaciją keisti savo priklausomą elgesį bei taikyti motyvavimo technikas, kad priklausomybę ir (ar) jos simptomų turintis asmuo priimtų siūlomą pagalbą. Likę kiti du specialistai yra psichologas ir socialinis darbuotojas.

Pakalbėkime apie Jūsų patirtį dirbant su šeimomis, kurios išgyvena krizę. Ar šeimos noriai priima mobiliosios komandos siūlomą pagalbą?

Dirbti mobiliojoje komandoje pradėjau nuo 2018 m. liepos mėnesio, kai įvyko vaiko teisių apsaugos reforma. Šeimos, su kuriomis tenka dirbti, dažniausiai noriai priima mobiliosios komandos pagalbą. Didžiausia problema teikiant pagalbą asmenims, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, yra neigimas, nenoras pripažinti problemos bei motyvacijos stoka. Iš pradžių, svarbu užmegzti kontaktą su vartojančiu asmeniu, kad žmogus galėtų atsiverti ir pasitikėti specialistu. Dažniausiai galimai priklausomi asmenys nesuvokia, kas su jais vyksta, tenka pravesti edukacinius pokalbius apie priklausomybės ligą, kad žmogus galėtų atsiskleisti neišgyvendamas kaltės ar gėdos jausmų. Savo darbe tenka lydėti žmones į ligonines, vykti pas juos po darbo valandų. Visais įmanomais būdais stengiamės prisiderinti prie žmogaus bei suteikti jam visapusišką pagalbą.

Su kokiais iššūkiais susiduriate savo darbo kasdienybėje?

Žmonės dažnai nesuvokia, kad serga. Tenka įdėti nemažai pastangų, kad atsirastų nors išorinė motyvacija keisti žalingą gyvenimo būdą. Darbas su galimai priklausomu asmeniu yra ilgas procesas, reikalinga ne viena konsultacija, kad žmogus suvoktų, kad jam reikalingas gydymas ir priimtų tęstinę pagalbą. Dirbant dažniausiai tenka konsultuoti dėl alkoholio vartojimo, nors tenka konsultuoti ir galimai nuo narkotinių medžiagų priklausomus asmenis.

Kas svarbu siekiant padėti priklausomybę turinčiam žmogui?

Noriu pabrėžti, kad nustatyti diagnozę gali tik gydytojas psichiatras, todėl yra labai svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Nemažas pasiekimas ir tuo pačiu džiaugsmas yra jau tada, kai žmogus pripažįsta, kad jis galimai serga ir sutinka kreiptis dėl gydymo. Labai svarbus momentas, kad baigus keturiolikos kalendorinių dienų mobiliosios komandos darbą su šeima, pagalbos tęstinumą užtikrintų socialiniai partneriai, kurie tęsia darbą su asmeniu ar šeima. Labai svarbu sekti, ar priklausomybe sergantis žmogus nenutraukė gydymo. Taip pat svarbu, kad priklausomybe sergantis žmogus reguliariai lankytų savitarpio pagalbos grupes ar priklausomybės konsultanto konsultacijas ilgą laiką.

Kuo savo darbe galite pasidžiaugti?

Tikrai yra kuo pasidžiaugti dirbant šį darbą, nes yra ne vienas atvejis, kai po gydymo vaikai grįžta pas tėvus į saugią aplinką. Kartą socialinių paslaugų centre su manimi pasisveikino moteris, kurios iš pradžių nepažinau. Moteris buvo pasikeitusi gerąja prasme: pasitempusi, šviesaus veido ir atrodė laiminga. Ji padėkojo, kad mobiliosios komandos specialistės dėka ji sutiko gydytis stacionariai, padėkojo, kad nebuvo kreiptasi į teismą dėl jos tėvų valdžios ribojimo bei pasidžiaugė, kad jos sūnus po dviejų mėnesių grįžta namo pas mamą.

 

VTAS mobili komanda: geri pavyzdžiai ir darbai – įkvepia

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities skyriaus (toliau - VTAS) mobilios komandos (toliau - MK) specialistės šiais metais jau gavo 80 prašymų dirbti su šeimomis. Dėl įvairių priežasčių į krizines situacijas patekusiems tėvams skubančios padėti specialistės pagalbos ranką tiesia ir priklausomybių turintiems, ir socialinių įgūdžių stokojantiems, ir su įvairiausiomis kitomis problemomis susiduriantiems tėvams. „Per šiuos metus teko matyti įvairiausių situacijų ir susidurti su labai skirtingo likimo žmonėmis. Tačiau džiugina tai, kad darbas su kai kuriomis šeimomis suvienijo vietos bendruomenę, padėjo pamatus dar tvirtesnei socialinei partnerystei“, -  sakė MK psichologė Aura Svetikienė.

 

Vyksta be išankstinio nusistatymo

Mobilios komandos, kurią sudaro psichologas, priklausomybių ligų specialistas ir socialinis darbuotojas, tikslas  – padėti šeimai susigrąžinti vaikus. Paprašytos apžvelgti šiuos metus, specialistės sako, kad kiekvienas atvejis yra unikalus, o žmonių istorijos skirtingos. Anot jų, darbe su šeima labiausiai liūdina išankstinė visuomenės  nuomonė, kad suklupęs žmogus negali keistis ir atsitiesti. „Į šeimą važiuojame be išankstinio nusistatymo ir nesivadovaujame jokiomis nuostatomis apie žmogų. Važiuojame sutikti ir priimti klientą tokį, koks jis yra, nusiteikę išklausyti, išgirsti ir padėti“,   sako MK priklausomybių ligų specialistė Renata Karpovienė.

Mobilios komandos specialistės pirmiausia stengiasi padėti šeimai susivokti ką darė ne taip, koks elgesys iššaukė pasekmes, kad vaikams nebebuvo saugu namuose. Darbuotojos sako, kad dažnai tenka tėvams akcentuoti, jog reikia keisti ne tik gyvenimo būdą, bet ir buities sąlygas, įgyti tėvystės įgūdžių.   

 

Istorijų būna įvairių

„Pasitaiko situacijų kai socialinis darbas su šeima vyksta 10 – 15 metų, bet problemos atsikartoja ir socialinis darbas neduoda tikėtų rezultatų. Būna, kad tėvai susivokia, gydosi, bet neišstengia išsaugoti tos motyvacijos, teigiamų pokyčių. Jų gyvenimą įtakoja netinkama socialinė aplinka, tad lankosi pas specialistus tik tam tikrą laiką ir įvyksta atkrytis. O problemos dažniausiai ir vėl išlieka tos pačios“, - pasakojo MK socialinė darbuotoja Rasa Bložienė.

Tačiau pasitaiko ir sėkmės istorijų, kada tėvai ar vienas iš tėvų, sutinka važiuoti gydytis, spręsti problemų iš esmės. „Kartais vaikų paėmimas iš nesaugios aplinkos, tėvus taip sukrečia, kad jie tikrai pergalvoja savo gyvenimus ir atranda tikrąsias vertybes“, – teigė specialistės, pasakodamos istoriją, kaip pavyko motyvuoti mamą gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau nesėkmingai. „Kai motina atkrito ir pradėjo neigti problemą, veiksmų ėmėsi tėvas. Tai tikra sėkmės istorija, kai pavyko rasti sprendimus, kaip padėti šeimai. Vyras šiandien dirba, atsisakė svaigalų, tvarkosi buitį ir yra pasiruošęs padaryti visus reikiamus žingsnius, kad tik atgautų vaikus ir jie galėtų augti saugiuose namuose. Deja, su vaikų mama jų keliai išsiskyrė“, – apie netikėtai pasisukusią šeimos dramą kalbėjo MK psichologė Aura Svetikienė.

 

Pagalbos šeimai ieško ir pas socialinius partnerius

„Mūsų tikslas, kad šeimai būtų grąžinti vaikai. Kartais tai būna iššūkis, su kuriuo susitvarkyti padeda ne tik tarnybos, bet ir mūsų komandos socialiniai partneriai“, – sako Panevėžio apskrities mobilios komandos priklausomybių ligų specialistė R. Karpovienė. Nedarbas ir alkoholio problema neretai įtakoja ir kitų problemų atsiradimą, pvz. skurdą šeimoje. Dažnai viena iš sąlygų, kad vaikas grįžtų į šeimą būna: pagerinti buities sąlygas. „O pasitaiko, kad namuose tik tuščios sienos ir ant žemės sutiesti čiužiniai, vaikams elementariai trūksta drabužių ir avalynės, patalynės, būtiniausių daiktų. Tenka pasirūpinti, kad vaikams ir tėvams gyventi būtų jaukiau“, - pasakojo specialistės.

Tad neatsiejama mobiliosios komandos darbo dalis – bendravimas ir bendradarbiavimas. Ne tik su tėvais, artimaisiais, bet ir su socialiniais partneriais bei įvairiomis įstaigomis, organizacijomis, labdaros ir paramos fondais, kurių prašoma įvairiausios pagalbos nuo drabužių iki baldų ar paslaugų. 

 

„Gėrio trupinėlis“ – visai apskričiai

Bene dažniausiai mobilios komandos darbuotojos renka labdaros ir paramos fondo „Gėrio trupinėlis“ telefono numerį. Užsimezgusi draugystė įtakojo ir tai, kad tik Panevėžio mieste labdarą teikęs fondas šiandien pagalbos ranką tiesia ir visos apskrities stokojantiems. „Pradėjus dirbti Vaiko teisių apsaugos tarnybos mobilioje komandoje supratau, kad krizę išgyvenančioms šeimoms dažnai reikia tiesiog  žmogiškos pagalbos – drabužių, avalynės ir pan. Ypač sunku matyti besilaukiančias moteris, neturinčias net būtiniausio kūdikio kraitelio. „Gėrio trupinėlis“ tapo tuo fondu, kuris išplėtė savo veiklos ribas į visą apskritį ir atskuba į pagalbą kaskart, kai tik jos prireikia ir paprašom. Ne tik drabužių, kūdikio kraitelių, bet ir lovyčių, baldų ir net statybinių medžiagų, fondo moterys parūpina jei tik paprašom“, – bičiulyste su paramos ir labdaros fondu džiaugėsi R. Karpovienė.

 

Yra tekę kreiptis ir į bendruomenę

Moterys pasakoja, kad buities sąlygų tikrai matė įvairiausių, tačiau, kad vaikai augtų ant negrįstos aslos, nuo nešvaros juoduose namuose, valgytų iš neplautų pajuodusių indų, o virtuvė būtų panašesnė į tvartelį nei žmogaus gyvenamą aplinką – retai pasitaiko. „Su tokia šeima  mums teko dirbti. Atlikę savo darbą, puikiai supratome, kad meilės namuose tikrai yra pakankamai, tačiau socialinių įgūdžių stoka tėvams pakišo koją. Palikti tokios šeimos negalėjome. Tad kreipėmės į vietos bendruomenę, seniūną. Užteko tik paprašyti ir gerų žmonių pagalba šeimos namai buvo sutvarkyti. Lauko teritoriją padėjo sutvarkyti vietos bendruomenė, nebuvo abejingas ir seniūnas, kuris pasirūpino grindų betonavimu ir danga. Kai jėgas sutelkia bendruomenė ir ištiesia pagalbos ranką šalia esančiam, tai tampa didžiule motyvacija ir mums, ir mūsų klientams“, –  sakė R. Bložienė.

 

Svarbiausia, kad keistųsi požiūris į gyvenimą

Skurdas, netinkamos gyvenimo sąlygos, nepriežiūra ir netvarka, dažniausiai su tokiais vaizdais tenka susidurti mobilios komandos specialistėms. „Jau suburtas visas ratas specialistų, organizacijų ir fondų, kurie padeda dirbti nelengvą, bet labai reikalingą darbą su šeima. Jo tikslas – padėti vaikams grįžti į jaukius ir saugius namus. Pirmumo gydytis nuo priklausomybės ligų galimybė, gydytojų psichiatrų konsultacijos be eilių, pozityvios tėvystės kursai ir net prie buities sąlygų gerinimo pasiruošusi prisidėti visuomenė. Tikrai sudarytos visos sąlygos tėvams keistis ir keisti gyvenimo būdą. Tačiau visų svarbiausia – jų noras keisti požiūrį į patį gyvenimą. Atvykstame į šeimą padėti ir norinčių tą daryti mūsų visuomenėje tikrai yra, deja, ne visi pasiruošę pagalbos ranką priimti, o juk už kiekvienos tėvų istorijos yra vaikai“, – apie savo darbo kasdienybę kalbėjo Panevėžio apskrities mobilios komandos specialistės.

Psichologė: „Geriau bandyti suprasti ir pažinti vaiką, o ne kritikuoti ir drausti viską, kas neatitinka mūsų susikurtų standartų“

Nereta šeima vienu ar kitu bendro gyvenimo laikotarpiu išgyvena krizę. Vienos šeimos krizę įveikia lengviau ir greičiau, kitoms šeimoms prireikia specialistų pagalbos. Apie šeimų krizes, vaikų išgyvenimus ir jų auklėjimo būdus kalbame su Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos psichologe Kristina Lekavičiūte.

Kada ir kaip mobilioji komanda pradeda darbą su šeima? Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria šeimos, iš kurių tenka paimti vaikus?

Dažniausios vaikų iš nesaugios aplinkos paėmimo priežastys būna psichinės sveikatos problemos, piktnaudžiavimas ar priklausomybė alkoholiui, socialinių bei tėvystės įgūdžių stoka, pasitaiko ir tokių atvejų, kai tėvai atsisako savo vaiko. Tačiau noriu pabrėžti, kad mobiliosios komandos specialistės vaiko iš šeimos neima, ji su šeimos nariais dirba tik po to, kai vaikas jau negyvena nesaugioje aplinkoje.

Kadangi labai svarbu suprasti šeimoje vykstančius procesus ir kaip dirbti su ja, kaip su visuma, mobiliojoje komandoje dirba trys specialistės. Mobiliosios komandos darbo terminas yra 14 kalendorinių dienų, o nuo 2020 m. sausio 1 d. šis terminas prailginimas iki 30 dienų. Mobiliojoje komandoje mano kaip psichologės vaidmuo yra nuvykus į šeimą stabilizuoti krizę, teikti šeimai emocinę/psichologinę pagalbą.

Kaip šeimos nariai išgyvena krizę?

Tuo metu, kai vaikas apgyvendinamas saugioje aplinkoje, dažniausiai šeima išgyvena krizę. Krizę išgyvena ne vien atskiri šeimos nariai, bet ir visa šeima kaip visuma, todėl kalbame ne tik apie individualią, bet apie šeimos krizę. Krizė kyla kaip pagrindinė reakcija po to, kai šeimos nariai išgyvena traumuojantį įvykį ir streso įveikos įgūdžiai yra silpni. Šeimai sudėtingu laikotarpiu mobiliosios komandos specialistės padeda tėvams pamatyti ir suprasti priežastis, dėl kurių vaikai šiuo metu negali augti šeimoje. Konsultuodami šeimas aiškinamės, kas turi įtakos šeimoje atsitikusiai krizei. Kartu su šeima ieškome susidariusių problemų sprendimų būdų, kad vaikai galėtų grįžti ir augti saugioje ne tik fiziškai, bet ir emociškai šeimoje.

Kaip jaučiasi vaikai, kai šeima būna patekusi į krizinį laikotarpį?

Vaikai krizinėse situacijose yra ypač pažeidžiami, taip pat jie yra priklausomi nuo suaugusiųjų. Dažnu atveju vaikas išgyvena krizę dėl suaugusiųjų netinkamo elgesio, tačiau taip pat svarbu žinoti, kad paprastai vaikai geriau įveikia krizes, jei šalia yra stabilūs ir ramūs suaugusieji. Tad norint padėti vaikui ir tėvams įveikti krizę svarbu atsižvelgti į jų išplėstinę šeimą, platesnę aplinką, padėti ieškoti pagalbos išteklių artimoje aplinkoje.

Ką pastebite konsultuodama šeimas?

Konsultuojant šeimas dažnai pastebiu, kad šeimoje nėra ribų, kartais tėvai per daug nuolaidžiauja savo vaikams, taisyklės šeimoje yra, tačiau dažniau tėvų sukurtos, o ne kartu kuriamos su vaikais. Vaikams šeimoje suteikiama daug atsakomybių, vaikai dalyvauja tėvų barniuose, taip prisiimdami daug suaugusiųjų vaidmens. Dažnai tėvai pamiršta, kad šeima yra pagrindinis modelis, iš kurio formuojasi vaiko elgesys.

Ką galite patarti tėvams, kurie nesusitvarko su savo vaiku?

Svarbiausia, reikia aiškintis priežastis, dėl kurių pasikeitė vaiko elgesys, ir tai geriausia daryti pas specialistą-psichologą. Tačiau nuvedus vaiką pas psichologą nereikia tikėtis, kad vaiko elgesys akimirksniu pasikeis. Reikia suprasti, kad visai šeimai reikia lankytis pas specialistą, ir, kad norint, jog keistųsi vaiko elgesys, turi keistis ir pačių tėvų elgesys su vaiku. Reikia gebėti priimti savo vaiką besąlygiškai. Tai nereiškia, kad galima jam viską leisti ir toleruoti bet kokį jo elgesį, tačiau kad ir kaip jis pasielgtų, reikėtų tikėti, jog vaikas yra geras, tik jo poelgis tuo metu yra netinkamas. Taip pat svarbu tiesiog mylėti savo vaiką netgi tada, kai jis elgiasi nepriimtinai ir provokuojančiai.

Jeigu vaikas yra labai aktyvus, suteikite jam galimybę išsidūkti, pasportuoti ir pasiausti ten, kur jis niekam netrukdytų ir nieko neužgautų. Jeigu vaikas yra uždaras ir drovus, neverskite jo kalbėtis su pirmais sutiktais žmonėmis, nestumkite jo į kiemą, į būrelius, tegu pats pasirenka veiklą, kuri jam maloni, tegu pabūna atsiskyręs tiek, kiek jam norisi. Jeigu vaikas linkęs fantazuoti, turi lakią vaizduotę, paskatinkite kurti pasakas, istorijas, gal net knygą, jeigu pats nemoka rašyti, užrašykite jūs. Jeigu vaikas labai jautrus, greitai apsiverkia, tai nedrauskite jam verkti, negėdinkite ir nekaltinkite jo dėl ašarų, geriau pasišnekėkite, kas būtent jam taip graudu ir jausminga.

Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas vaikas turi platų ir nepakartojamą savo vidinį pasaulį, todėl geriau bandyti suprasti ir pažinti vaiką, o ne kritikuoti ir drausti viską, kas neatitinka mūsų susikurtų standartų.

 

Vaiko teisių gynėja: ,,Globėjai yra visuomenės pažiba“

Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro Globos centro globos koordinatorės organizavo šventinį rytmetį Radviliškio rajono globėjams, į kurį pakvietė ir Socialinių paslaugų centro, Globos centro bei Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistus. Meninių dirbtuvių vadovėmis pasisiūlė padirbėti visuomeninės organizacijos moterys – globėjai ir visi kartu gamino atvirukus, angelus iš šiaudelių bei kalėdinius papuošimus iš modelino.

,,Meninis rytmetis kartu su rajono globėjais – nuostabi idėja. Globėjų širdyse telpa viskas – ir kūryba, ir meilė, ir vaikystė, ir Kalėdos. Kai tai sudedama į meno kūrinį ir parnešama į namus, šventės širdyse dar daugiau“, – sako Vaida Rimkūnienė ir Erika Patiejūnienė, Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistės Radviliškio rajone.

Radviliškio rajone buvo sena tradicija minėti savitą Globėjų dieną  –  prieš Kalėdas visi rajone globojantys vaikus buvo kviečiami į muzikinę šventę, kur skambėjo sveikinimai. Tačiau šiemet nutarta Radviliškio rajone Globėjų dieną švęsti vieningai kartu su visa Lietuva – liepos mėnesį, tai globėjams skirto kalėdinio koncerto Radviliškyje nebebus. Tačiau kalėdinė tradicija pabūti kartu lieka – tai ir surengtas menų rytmetis.

,,Globėjai yra mūsų visuomenės pažiba. Švenčių ir pagarbos jiems niekada nebus per daug. Tai kartu susirinkom, kad pasidžiaugtume šventėmis ir menu, kūryba ir bendravimu“, – sako  globos koordinatorė Loreta Zakienė.

,,O mes globėjams dovanojam suvenyrus: kad angelas iš namų neišskristų, kad idėjų ir meilės užtektų visiems metams, kad vaikai sveiki ir laimingi būtų“, – sako Vaida Rimkūnienė, Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė Radviliškio rajone.

Meno šiluma pasklis po globėjų namus

Kaip pasigaminti kalėdinį atviruką ar sveikinimą bet kokiai šventei? Į šį klausimą menų rytmetyje, skirtame globėjams, atvirukų kūrėja Irena atsakė per 2 valandas: tiek daug yra priemonių, popieriaus, karpinių, net siuvinių, lipdinių, iš kurių galima pasigaminti atviruką. Pasak Irenos, visi jie būtinai pavyks, reikia tik pažiūrėti, kaip daroma, daryti patiems ir nepakartojami atvirukai paskleis šilumą ir grožį. ,,Namie manęs laukia penki vaikučiai, vieni didesni, kiti mažesni, visi jie laukia sveikinimų, o ir patys nori kokį suvenyrą dovanoti savo draugams, taigi, meniškų idėjų niekada nebus per daug, o taip šventiškai pateiktos idėjos tikrai neužsimirš“, – gamindama atviruką kalbėjo renginyje dalyvavusi globėja.

Globėjų namus papuoš ir iš šiaudelių pagaminti angeliukai bei suvenyrai iš modelino. Viską, ką patyrė ir ko išmoko šventiniame menų rytmetyje globėjai sakė parneš į namus vaikams, kad Kalėdos būtų dar gražesnės.

,,Globėjai yra mūsų pagalba ir mintys, džiaugsmas ir viltis. Kas sušildys ir paguos tėvų globos netekusius vaikus, jeigu ne globėjai? Renginiai globėjams ir jų šeimoms yra nuostabu ir mes stengiamės globėjams suteikti kuo daugiau, kad ir nedidelių, švenčių“, – renginiu džiaugėsi Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro direktorė Rita Pranė Vilimaitė.

Projekto vadovė: „Mes turime pasirūpinti, kad nei vienas vaikas nepatektų į institucinę globą.“

Gruodžio 18 dieną Seime startavo dviejų dienų konferencija „Globojamas vaikas šeimoje: globos centro iššūkiai ir galimybės“. Tai yra pirmoji metinė globos centrų konferencija, nes globos centrai aktyviai veikti pradėjo tik nuo sausio mėn., kai startavo projektas „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“. Pirmąją konferencijos dieną buvo kalbama apie paauglių globą, globojamų bei įvaikintų vaikų teisių apsaugą, paauglių psichoterapiją. 

„Aš tikrai manau, kad kartu su jumis rasime būdų, kaip galėtų būti teikiamos geresnės kompleksinės paslaugos šeimai bei vaikams. Per šias dvi darbo dienas konferencijoje pranešėjai skaitys pranešimus tokiomis temomis, kurios apima visas sritis ir įvairius klausimus. Todėl, aš manau, kad iš čia išeisite patobulėję ir linkiu realiai įgyvendinti konferencijoje aptartas gaires.“ – sveikinimo žodį tarė Seimo narė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė. 

Pirmąją renginio dieną pranešimus skaitė vaikų ir paauglių psichiatrai, psichologai, kad konferencijos dalyviai galėtų suprasti paauglių poreikius, kaip tinkamai reiktų juos motyvuoti bei palaikyti. Buvo kalbama apie išsiderinimą paauglystėje, aplinkos terapiją, kaip elgtis su globojamu paaugliu. 

Taip pat, buvo skaitomi pranešimai apie globojamų (rūpinamų), įvaikintų vaikų teisių apsaugą Lietuvoje, globos koordinavimą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei globos centrų patiriamus iššūkius.

„Dabar mes esame tie žmonės, kurie turime pasirūpinti, kad nei vienas vaikas jau nebepatektų į instituciją, kad niekam nebekiltų klausimas, kur vaikui geriau gyventi – institucijoje ar šeimoje, kad vaiko globa ir įvaikinimas savivaldybėse būtų aukščiausias žmogiškumo įrodymas, o visi globėjai ir įvaikintojai kartu su visais savo šeimos nariais gautų aukščiausios kokybės paslaugas, nuolatinį rūpestį ir pagalbą ir tai turėtų būti neatsitiktiniai dalykai, o kasdieniai, prieinami, pasiekiami.“ – konferencijos metu kalbėjo projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ vadovė Rugilė Ladauskienė. 

Pasak R. Ladauskienės, savivaldybėse trūksta paslaugų nemotyvuotiems paaugliams, o dažniausiai laikinų ar nuolatinių globėjų reikia tokiems paaugliams, kurie turi ne tik paauglystei būdingų raidos poreikių, tačiau ir specifinių poreikių, susijusių su tuo, kad augo nesaugioje aplinkoje, yra patyrę smurtą, patyčias, nepriežiūrą, jų socialinis amžius prilygsta suaugusiojo amžiui, o emocinis amžius – pažeisto vaiko.

Institucijų dialogas išryškino vaikų apklausų trūkumus – reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas fiksuojant vaikų parodymus

Aiškinantis vaiko teisių pažeidimų aplinkybes, vienas iš pirmųjų veiksmų – pokalbis su vaiku, galimai patyrusiu tam tikrą žalą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) Jurbarko rajone specialistų ir teisėsaugos institucijų atstovų susitikimo metu įvardyta, kad neretai teisėsaugai nepavyksta iš vaiko gauti tokios informacijos, kokią gauna vaiko teisių apsaugos specialistai – išsigandęs vaikas teisėsaugos apklausų metu „užsidaro“ ir nebekalba. Nuspręsta, kad siekiant fiksuoti vaikų parodymus reikalingas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas.

„Pirmasis pokalbis su nukentėjusiu vaiku – svarbiausias, labiausiai tiesą atspindintis ir daugiausiai duomenų suteikiantis informacijos šaltinis. Galimybę gauti tiksliausią informaciją turite būtent Jūs, vaiko teisių apsaugos specialistai, su vaiku bendraujantys pirmieji. Pastebime, kad paskesnių pokalbių metu, kuriuos su psichologų pagalba vykdo jau teisėsauga, vaikai išsigąsta, „užsidaro“ ir pateikia kur kas sausesnę informaciją nei jums arba nusprendžia apskritai nebekalbėti. Dėl šios priežasties neretai priimamas sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo, todėl vaiko teisių užtikrinti tokiais atvejais nebepavyksta“, – problemą įvardijo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Jurbarke Artūras Bartusevičius.

„Su vaikais mes bendraujame jų gyvenamojoje aplinkoje arba vaiko kambaryje, esančiame mūsų skyriuje. Bendraudami su mumis vaikai dažniausiai jaučiasi atsipalaidavę, nuotaikingi, todėl bežaisdami nesunkiai atsiveria ir papasakoja detales, kurias galime užfiksuoti raštiškai ir pateikti Jums. Teisėsaugos institucijose aplinka yra įpareigojanti, kartais net sukaustanti, galbūt todėl vaikams atsiskleisti sudėtingiau. Taip pat vaiko sprendimą nekalbėti galimai lemia pasekmių baimė arba po pokalbio su mumis jau patirti tam tikri pokyčiai šeimoje“, – teigė Tauragės apskrities VTAS patarėja Jurbarko rajone Eglutė Tamulienė.

Diskutuota, kaip būtų galima spręsti šiuos sunkumų teisiniams procesams keliančius veiksnius. VTAS vedėja Birutė Sragauskienė teigė, jog nuo naujųjų metų galimai padidės instrumentų ratas perduodant surinktus parodymus teisėsaugos institucijoms.

Pereita ir prie kitų aktualių klausimų, vienas tokių – vaiko atstovavimas teisiniuose procesuose. „Faktas, jog ir pačiam vaikui yra maloniau, kai su juo kartu teisėsaugos institucijoje yra ir jam atstovauja emociniais arba giminystės ryšiais artimas asmuo. Suprantame, jog stengiatės surasti tokį asmenį, tačiau ši galimybė pasitaiko tikrai ne visada, todėl džiaugiamės, kad tokiais atvejais vaikui atstovauja VTAS specialistai, akivaizdžiai vaikams suteikdami užnugarį, apsaugą, pasitikėjimo jausmą“, – sakė Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Arūnas Žukauskas.

A. Žukauskas palietė ir smurto tematiką šių institucijų bendradarbiavimo kontekste. „Jei jums kyla nors menkiausių įtarimų, kad šeimoje galėjo įvykti bet kurios formos smurtas, visais atvejais perduokite visą informaciją mums, o mes per ikiteisminio proceso prizmę aiškinsimės susiklosčiusią situaciją. Savo ruožtu vaiko teisių apsaugos skyriui suteiksime informaciją apie priimtus sprendimus. Visi kartu turime dėti didžiausias pastangas, kad būtų užtikrinti geriausi kiekvieno vaiko interesai ir jiems būtų saugu gyventi“, – apibendrino vyriausiasis prokuroras.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkas Aivaras Dumčius teigė, jog bendradarbiavimas su Tauragės apskrities VTAS specialistais, dirbančiais nakties, švenčių ir poilsio dienų metu bei specialistais Jurbarko rajone – intensyvus. „Stengiamės nedelsiant spręsti kylančius sunkumus, bendradarbiaujame spręsdami nepilnamečių elgesio problemas“, – teigė policijos komisariato viršininkas.

Tauragės apskrities VTAS vedėja B. Sragauskienė pasitarimo dalyvius trumpai supažindino su šių metų vaiko teisių pažeidimų statistika Jurbarko rajone, grėsmės lygio vertinimo ypatumais, VTAS darbo funkcijomis, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus.

Nors institucijų bendradarbiavime ir iki šiol netrūko betarpiškumo, susitikimas užbaigtas vyriausiojo prokuroro A. Žukausko teigimu, jog šis trijų institucijų – VTAS, policijos ir prokuratūros – susitikimas palengvins bendradarbiavimą ateityje. Taip pat jau tartasi apie susitikimą Marijampolėje, kur bus aptariami nuo 2020 m. sausio 1 d. startuosiantys vaiko teisių apsaugos sistemos pokyčiai.

Vilniaus apskrities VTAS vedėja: šventinis laikotarpis – ne priežastis apleisti vaikus

Nors pastaruoju metu pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus Vilniaus apskrities teritorijoje gaunama mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu, vis dar išlieka tendencija, kad švenčių metu tėvai pamiršta atsakomybę ir pareigą tinkamai pasirūpinti savo atžalomis. Vaiko teisių apsaugos specialistai prašo nepamiršti savo atsakomybės ir pareigos – pasirūpinti savo vaiku kiekvieną minutę, kad šventiniu laikotarpiu būtų išvengta vaiko teisių pažeidimų: nepriežiūros atvejų, vaiko palikimo aplinkoje, kurioje galimai gręsia pavojus jo sveikatai ar net gyvybei.

„Galime pasidžiaugti, kad šį pusmetį, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus sumažėjo.  Norėtųsi, kad didžiausių metų švenčių laikotarpiu būtų fiksuojama kuo mažiau vaiko teisių pažeidimų ar nepriežiūros atvejų šeimose“, – sako Silva Lukoševičienė, Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėja.

VTAS vedėjos Lukoševičienės teigimu, šventiniu laikotarpiu dažniausiai susiduriama su netinkama vaikų priežiūra, tėvų piktnaudžiavimu alkoholiu ir smurto artimoje aplinkoje atvejais. „Didėja pranešimų skaičius apie pažeidžiamas vaiko teises, kai vaiko svečiavimusi nepasidalija skyrium gyvenantys tėvas ar motina. Deja, dažnai pamirštama, kad prioritetas yra vaiko gerovė ir pirmiausiai turi būti užtikrinami būtent vaiko interesai, – jo teisė maksimaliai bendrauti su abiem tėvais“, – sako VTAS vedėja.

Pagal šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, turi pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

Nuo 2020 m. sausio 1 dienos yra sušvelninamas vaiko iki 6 metų palikimas be priežiūros. Naujomis pataisomis panašiai kaip ir anksčiau numatoma, kad vaiko tėvai turi pasirūpinti, jog vaikas iki 6 metų ar vaikas su negalia, atsižvelgus į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių nei 14 metų žmonių priežiūros. Tačiau palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 min. trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7-13 metų amžiaus asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti.

Vaiko teisių gynėjų patirtis rodo, kad anaiptol ne kiekvienas šešiametis ar net keleriais metais vyresnis vaikas gali būti paliktas vienas namuose, – tai priklauso nuo paties vaiko, jo įgūdžių, būdo bruožų.

Prieš palikdami vaiką vieną namuose, tėvai turėtų sau atsakyti į keletą klausimų:

  • ar vaikas yra pakankamai suaugęs ir brandus, kad klausytų jūsų nurodymų net jums nebūnant šalia;
  • ar vaikas sugeba atrakinti ir užrakinti duris, atidaryti ir uždaryti langus;
  • ar netikėtoje situacijoje, pavyzdžiui, pridegus maistui ir įsijungus dūmų detektoriui, vaikas nesutriks;
  • ar vaikas sugebės susisiekti su jumis ar kitais suaugusiais, jeigu jam reikės pagalbos ir pan.

Anot VTAS vedėjos S. Lukoševičienės, jeigu tėvai iš anksto pasirūpins vaiko saugumu, bus išvengta skaudžių nelaimių ir šventiniu laikotarpiu, ir kiekvieną dieną.

X