Naujienos

Tarpinstitucinis pasitarimas Ignalinoje: paslaugos turi būti teikiamos arčiau šeimos gyvenamosios vietos

Ignalinos rajone vaikų gerovės srityje dirbančių įstaigų tarpinstituciniame pasitarime Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai išsakė pastebėjimus, kad nors savivaldybės teikiamų paslaugų šeimoms ir jų vaikams sąrašas gan ilgas, ne visos jos šeimoms realiai pasiekiamos.

„Deja, paslaugos yra nutolusios nuo šeimų gyvenamosios vietos, o pavežėjimo paslauga – neužtikrinama. Pavyzdžiui, šeimos krizių centras nuo Ignalinos rajono centro nutolęs daugiau nei dvidešimt kilometrų, todėl nuo 2020 m., nustačius vaiko apsaugos poreikį bei siūlant šeimai su vaiku apsigyventi krizių centre, tikėtina, kad dalis šeimų gali atsisakyti tai padaryti. Taigi, net paslaugų buvimas neužtikrina galimybės šeimai realiai pasinaudoti paslauga“, – akcentavo Irena Gaigalienė, Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Utenos apskrities VTAS vedėja pridūrė, kad galima pasidžiaugti, jog Ignalinoje nenutrūkstamai teikiama vaikų psichiatro paslauga, ko nėra didžiojoje dalyje kitų Utenos apskrities savivaldybių.

Deja, Utenos apskrities mastu vienintelėje Ignalinoje kol kas nėra teikiama mediacijos paslauga asmenims. „Suaugusiųjų nesusikalbėjimas, bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, tėvų barniai neigiamai paveikia ir šeimoje augančius vaikus. Toks žalingas tėvų ir kitų vaikų įstatyminių atstovų elgesys gali sukelti net ir vaiko teisių pažeidimus. O neteisminė mediacija tėvams gali padėti susitarti ir rasti geriausią sprendimą vaiko atžvilgiu, o jeigu jos procesas sėkmingas – šeimos nariams nebereikia eiti į teismą“, – informavo I. Gaigalienė ir priminė, kad mediacijos paslauga gali būti teikiama ir nemokamai.

Pasitarimo metu savivaldybės atstovai pažadėjo, kad mediacijos paslauga artimiausiu metu savivaldybėje bus teikiama.

Pasitarime dalyvavo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorė, policijos, globos centro atstovai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, kompleksines paslaugas šeimai teikiančios įstaigos atstovai ir kiti vaikų gerovę užtikrinantys specialistai.

Dirbantieji vaiko gerovės srityje: „Labai svarbu, kad tėvai bendradarbiautų su mokykla, o mokykla su kitomis institucijomis“

„Siekiant užtikrinti efektyvią pagalbą sprendžiant vaikui kylančias problemas, labai svarbu, kad tėvai bendradarbiautų su mokykla, o mokykla su kitomis institucijomis“, tokią išvadą diskusijų metu priėjo į Klaipėdos miesto švietimo skyriaus administraciją susirinkęs gausus būrys įvairių institucijų atstovų, dirbančių vaiko gerovės srityje. Aptarti klausimų, kylančių bendradarbiaujant tiek su vaikais, tiek su jų tėvais socialinių pedagogų iniciatyva buvo pakviesti ir Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai.

„Gavę pranešimą apie vaiko mokyklos nelankymą, vaiko teisių apsaugos teritorinio skyriaus specialistai visais atvejais reaguoja ir kreipiasi į tėvus bei švietimo įstaigą siekdami išsiaiškinti situaciją. Specialistai vaiko situaciją vertina visapusiškai ir nustato, ar nebuvo pažeidžiamos vaiko teisės. Šiuo metu Lietuvoje mokslas privalomas iki 16 metų. Jei vyresnis nei 16 m. vaikas nelanko mokyklos, reikėtų atsižvelgti į vaiko poreikius, jo brandą, galbūt jį derėtų ruošti kitam gyvenimo etapui ir leisti mokytis, pavyzdžiui, profesinėje mokykloje arba registruotis Užimtumo tarnyboje“, – teigė Rima Butkienė, atliekanti Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos funkcijas.

Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, ugdymo įstaiga pirmoji ir įvertina, ar pamokų nelankymas yra sietinas su galimai pažeidžiamomis vaiko teisėmis, o priėmusi teigiamą sprendimą, įstaiga privalo pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui. 

Susitikimo metu socialiniai pedagogai domėjosi, ar vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai gali be tėvų žinios „apklausti“ nepilnametį. R. Butkienė nurodė, kad darbuotojai apklausų nevykdo, tačiau išklauso vaiko nuomonę. Vadovaujantis anksčiau minėto įstatymo 36 str., valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą. Esant poreikiu, specialistai taip pat įvertina vaiko gyvenamąją ir socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą.

„Kuo anksčiau įžvelgti ir užkirsti kelią galimiems vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimams įmanoma tik institucijoms susitelkus, nuosekliai bendradarbiaujant“ , – susitikimo pabaigoje sakė R. Butkienė.

 

Vaiko teisių gynėja: ,,Patyčios socialinėse medijose turi daug kaukių ir veidų“

Socialiniai tinklai seniai yra tapę vaikų kasdienybės dalimi. Nors socialinės medijos suteikia beribes bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo galimybes ir pramogas, jos vaikams gali būti ir pavojingos.

Didžioji dalis vaikų ir paauglių be socialinių medijų neįsivaizduoja savo ir draugų kasdienybės. Kuo ilgiau vartotojas naudojasi socialiniu tinklu, tuo giliau jis yra įtraukiamas į jo erdvę. Kaip įspėja Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) Joniškio rajone vyr. specialistė Genovaitė Eidukienė, vaikai ir paaugliai gali tapti socialinėse medijose tykančių pavojų taikiniu.

,,Vaikai gali būti užgauliojami, jie gali sulaukti grasinimų, reikalavimų. Gali grėsti ir netiesioginės patyčios – panaudojus vaiko atvaizdą viešojoje erdvėje gali būti sukuriami įžeidžiantys vaizdai“, – sako vyr. specialistė G. Eidukienė.

Apie tai išsamiai kalbėti Joniškio ,,Aušros“ gimnazijoje VTAS teisininkė pakvietė ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokurorę Jurgą Klimčukienę.

 ,,Būtent paaugliai tampa pažeidžiama grupe, į kurią nusitaikė socialinėse medijose įvairiais vardais ir veidais prisidengę nieko gero nelinkintys asmenys. Užslėpta reklama, propaganda, netikros ir realybės suvokimą iškreipiančios naujienos – visa tai brukama vaikams. Socialinių tinklų turinį kuria patys vartotojai, o faktų tikrinimas nėra atliekamas“, - apie galimybę vaikams pasiklysti socialinėse medijose įspėja prokurorė Jurga Klimčukienė.

Apie pavojus, slypinčius socialinėse medijose, su paaugliais Joniškio ,,Aušros“ gimnazijoje kalbėdama prokurorė J. Klimčukienė akcentavo, kad dėl patirties stokos jaunimui atsiranda rizika priimti daugumą dalykų kaip tiesą, neatkreipiant dėmesio į tai, kad dalis informacijos srauto neretai yra apgaulinga.

Piktadariai linkę naudotis vaikišku naivumu

,,Socialiniai tinklai yra prieinami kiekvienam, todėl gali būti atviri norintiems pakenkti, o jūs, nepilnamečiai, ne visada mokate kritiškai atsirinkti, kas yra tikra ir naudinga. Buvo tirta socialinių medijų įtaka jaunimo nuomonės formavimui. Apklausus beveik 700 jauno amžiaus vieno socialinio tinklo vartotojų išaiškėjo kelios įdomios tendencijos. Visų pirma –  didelis jaunimo pasitikėjimas internete randama informacija. Išaiškėjo tendencija, kad kilus klausimams, jaunimas informacijos ieško internete, o ne šeimos narių rate, taip pat paaiškėjo, jog suabejoję rastos informacijos tikrumu jūs nesate linkę ieškoti tiesos bei lyginti vienodos tematikos šaltinių tarpusavyje“, – į gimnazistus kreipėsi prokurorė.

Kita problema, kurią akcentavo VTAS vyr. specialistė ir prokurorė – lengvas pasidavimas nuomonės formuotojams. Nustatyta, kad net nuomonių lyderių informacija gali daryti žalą jaunam žmogui. Akcentuota, kad tyrimų metu aiškėja, jog tie vaikai, kurie nedrįsta viešai reikšti savo nuomonės ir ją nutyli, yra linkę pradėti manyti, kad nuomonės lyderio išreikšta pozicija yra teisingesnė. Tai reiškia, kad nepilnamečiai socialinių tinklų vartotojai yra linkę atsisakyti savos ir priimti svetimą poziciją apie tam tikrus dalykus, tad nuomonių lyderiai neabejotinai prisideda prie bręstančio žmogaus sąmonės formavimosi.

Siekiant išmokyti vaikus suprasti, kokia informacija internete yra žalinga, svarbus medijų ir informacinio raštingumo bei kritinio mąstymo ugdymas. ,,Svarbus yra ir kritinis mąstymas. Kritiškai mąstantis socialinių medijų vartotojas suvokia, kad socialiniuose tinkluose randama informacija nėra veidrodinis pasaulio atspindys, o tai itin svarbu, kad socialinių tinklų vartotojas aklai nepasitikėtų gaunama informacija ir nepriimtų jos kaip visiškos teisingos. Kritinio mąstymo įgūdžiai nėra įgimti, juos reikia tobulinti, tai ypatingai liečia jaunimą, kuris jau mokykloje turi būti ugdomas ir mokomas atskirti, kaip atsirinkti žalos nedarančią informaciją“, – akcentavo prokurorė J. Klimčukienė.

G. Eidukienė akcentavo, kad tas, kuris tyčiojasi, puikiai žino, ką jis daro, ko siekia, o siekia būtent pažeminti kitą, iškreipti jo suvokimą apie savivertę ir taip pat pasijusti geriau, aukščiau už žeminamą asmenį.

,,Reikia išmokyti vaikus atsiriboti nuo besityčiojančio, ieškoti pagalbos iš patikimų šaltinių, tokių, kaip mokyklos darbuotojai, psichologai, specializuotos anoniminės pagalbos linijos, tokios, kaip „Vaikų linija“, ,,Jaunimo linija“, – sako VTAS vyr. specialistė G. Eidukienė.

Vaikai apeina draudimą dėl jauno amžiaus naudotis socialiniais tinklais

Daugelis socialinių tinklų savo vartotojams taiko tam tikrus amžiaus apribojimus, tačiau tai nesutrukdo prie elektroninių platformų prisijungti ir jaunesniems, nei numatyta reikalavimuose, asmenims. Vaikai ir paaugliai įvairiais socialiniais tinklais neretai naudojasi ir su tėvų sutikimu.

,,Kai kurios populiarios platformos orientuotos būtent į jaunesnes paauglių auditorijas. Tarp nepilnamečių taip pat populiarūs ir „Instagram“ ar „Snapchat“. Visi jie leidžia dalintis foto ir video turiniu, bendrauti su draugais, tačiau potencialiai taip pat ir nepažįstamais žmonėmis“, – apie galimybę vaikams pasiklysti socialinėse medijose įspėja prokurorė J. Klimčukienė.

Kibernetinėje erdvėje tyko nemažai grėsmių, susijusių su asmens duomenų atskleidimu, internetinėmis patyčiomis ar vaikams netinkamo turinio sklaida. Prokurorė ir VTAS teisininkė pabrėžė, kad suaugę turėtų žinoti, kokiose svetainėse lankosi jų vaikai ir paaiškinti jiems galimas grėsmes. Tai reiškia, kad socialinių tinklų programėlių nustatymuose  reikėtų rinktis tokius nustatymus, kurie leidžia dalintis asmeniniu turiniu tik su „draugais“, t.y. realiame gyvenime pažįstamais žmonėmis.

Prokurorė akcentavo, kad yra platformų, kai visas publikuojamas turinys standartiškai yra viešas ir prieinamas kiekvienam platformos naudotojui. Dėl to jaunimas prieš dalindamasis turiniu šioje platformoje turėtų gerai pagalvoti.

Vis tik neretai paaugliai ir vaikai elgiasi priešingai ir siekia, kad jų socialinių tinklų paskyras „sektų“ kuo daugiau vartotojų, o vartotojai, kaip žinia, ne visada geranoriški.

,,Dar viena su socialiniais tinklais susijusi grėsmė – galimybė vaikams ar paaugliams bendrauti su nepažįstamais asmenimis. Dėl to, naudodamiesi socialinės medijos platformomis nepilnamečiai, o kartu ir jų tėvai, turėtų būti budrūs – įsitikinti, kad į socialinių tinklų „draugus“ nebūtų priimami nepažįstami asmenys. Naudojantis bet kuriuo socialiniu tinklu taip pat labai svarbu saugoti savo asmeninius duomenis. Internete niekuomet nereikėtų dalintis informacija apie tikslią savo ar savo šeimos gyvenamąją vietą, taip pat tokiais duomenimis, kaip asmens kodai ar banko kortelių numeriai ir kita jautria informacija“, –  įspėja prokurorė J. Klimčukienė.

Vaikai bei paaugliai socialiniuose tinkluose taip pat susiduria ir su patyčių rizika. Nors daugelis socialinių tinklų savo bendruomenių taisyklėse deklaruoja patyčių netoleruojantys, tačiau platformos neretai vis tiek tampa terpe įžeidinėjimui ir užgauliojimams.

Patyčios ir vaikams netinkama informacija neturi būti toleruojama

,,Svarbiausia neprisidėti prie patyčių skleidimo. Socialiniuose tinkluose susidūrus su patyčiomis ar pastebėjus į kitus nukreiptas jų apraiškas reikėtų įspėti socialinio tinklo platformos valdytojus. Paprastai tą galima padaryti labai paprastai – tiesiog pažymint ar „raportuojant“ apie netinkamą turinį. Galiausiai, įkyrius ir patyčias skleidžiančius socialinių tinklų vartotojus daugeliu atveju galima užblokuoti, taip užkertant galimybę bendrauti. Patyčioms plintant, geriausia pasitarti su mokytojais ir tėvais, gali prireikti ir policijos pareigūnų pagalbos“, – sako VTAS vyr. specialistė G. Eidukienė.

Reziumuojant VTAS vyr. specialistė ir prokurorė pabrėžė, kad naudojantis socialiniais tinklais reikėtų vadovautis jų taisyklėmis ir bendruomenių nuostatomis: būti atsargiems, pasirinkti tinkamus privatumo nustatymus, nepamiršti svarbiausių elgesio socialiniuose tinkluose taisyklių.

Šantažas, įžeidžiantys įrašai, asmeninių nuotraukų viešinimas, patyčios – tai tik dalis kibernetinių grėsmių, su kuriomis susiduria vaikai. Prokurorė akcentavo, kad Lietuvoje veikia ryšių reguliavimo tarnyba interneto karštoji linija „Švarus internetas“, kuri per 2019 m. III ketvirčius gavo 356 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Interneto vartotojai siuntė pranešimus apie internete rastą informaciją, susijusią su rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis prieš asmenis, narkotinių medžiagų platinimu, taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą.

 

Tarpinstitucinis pasitarimas Širvintose: spręstinų problemų centre – vaiko gerovė

Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų susitikimas su Širvintų rajono savivaldybės administracijos bei įstaigų atstovais, tikėtina, kad bus pirmas žingsnis sprendžiant problemas, dėl kurių ne visuomet pavyksta tinkamai įgyvendinti geriausius vaiko interesus.

„Šio pasitarimo tikslas – apžvelgti bendrus darbus vaiko gerovės srityje, rasti sąlyčio taškus, sutarti, kaip reaguoti į vaikams kylančias grėsmes, ir draugiškai bendradarbiauti ateityje“, – pasitarimą pradėjo Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vedėja Silva Lukoševičienė.

„Bene svarbiausia – ankstyvas atpažinimas šeimų, auginančių vaikus ir patiriančių socialinę ar kitokią riziką, t. y. nepakantumo vaiko teisių pažeidimams visuomenėje ugdymas ir visuomenės įtraukimo į šeimų, patiriančių riziką, atpažinimo didinimas. Kalbu ne tik apie bendruomenę – vaikui artimus žmones, kaimynus, pažįstamus, bet ir apie juridinius asmenis: mokyklos bendruomenę, gydymo įstaigų personalą. Visų mūsų pareiga yra informuoti apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Deja, neretai pasitaiko, kad nedidelės mokyklos tikslingai slepia matomus vaiko teisių pažeidimus, norėdamos išlaikyti vaiką mokinių sąraše ir tokiu būdu neprarasti mokinio krepšelio. Argi pinigai tikrai yra svarbiau nei vaiko sveikata, o kartais – ir gyvybė?“ – skaudulius atidengė VTAS vedėja S. Lukoševičienė.

Jai paantrino ir VTAS Širvintų rajone patarėja Viktorija Judickaitė-Abucevičienė primindama, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai „slepiamos“ šeimos, kuriose vaikams kyla grėsmė: jiems susirgus – laiku nesikreipiama į gydytojus, vaikai gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, neretai net kenčia alkį.

„Džiugu, kad Širvintų savivaldybėje globa (rūpyba) šeimoje pirmauja, t. y. nors neturite budinčiųjų globotojų, šeimynų, bendruomeninių vaikų globos namų, vaikai nėra apgyvendinami institucijose. Galiu pasidžiaugti, kad vaikų globa iš institucijos sparčiai pereina į globą ne institucijoje. Noriu informuoti, kad nuo naujų metų globos institucijoje negalės būti apgyvendintas nei vienas vaikas, kuriam reikalinga globa. Šie vaikai turės būti apgyvendinti šeimoje, šeimynoje, bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Taigi, kreipiuosi į savivaldybės atstovus – pats laikas galvoti, kur vos už poros mėnesių bus apgyvendinami vaikai, kurie galimai bus paimti iš jiems nesaugios aplinkos“, – vieną rimčiausių problemų įvardijo VTAS vedėja S. Lukoševičienė.

VTAS Širvintų rajone patarėja V. Judickaitė-Abucevičienė informavo, kad šiuo metu Širvintose pas budinčius globotojus gyvena 6 vaikai, laisvų globotojų šiame mieste šiuo metu nėra. „Labai svarbu, kad, susiklosčius sudėtingai situacijai namuose, o vaiką apgyvendinus pas budintį globotoją, vaikas būtų apgyvendintas kuo arčiau savo tėvų, jam artimoje aplinkoje. Vaikui turi būti suteikta galimybė išlaikyti ryšį su savo biologine šeima: matytis su mama, tėčiu, artimais giminaičiais, draugais. Tėvai, sparčiai keičiantys žalingą gyvenimo būdą į normalų, turi galimybę pasinaudoti ir svečiavimosi paslauga, t. y. kai biologiniai tėvai gali dienai ar pusdieniui vaiką parsivežti į savo namus“, – akcentavo V. Judickaitė-Abucevičienė.

Sprendžiant klausimą dėl patalpų bendruomeniniams vaikų globos namams pirkimo, Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės Ingrida Baltušytė-Četrauskienė išsakė savo nuomonę, kad savivaldybei netikslinga tai daryti finansiškai: „Mums geriau šią paslaugą, t. y. vaikų laikiną apgyvendinimą, nupirkti kitoje savivaldybėje. Ketiname tai daryti ir toliau“.

Pasak Vilniaus apskrities VTAS vedėjos Silvos Lukoševičienės, privaloma galvoti apie geriausias paslaugas vaikui: „Vaikui paslaugos turi būti suteiktos artimoje aplinkoje, kaip minėjo ir VTAS Širvintų rajone patarėja. Tačiau vaikas, jei yra sveikas, neturėtų būti apgyvendintas ligoninėje, nors ir laikinai, kaip pasitaikydavo iki šiol. Ligoninė yra ta vieta, kurioje įvertinama vaiko sveikatos būklė, tačiau ligoninė – ne apgyvendinimo įstaiga“, – sakė VTAS vedėja S. Lukoševičienė.

Vilniaus apskrities VTAS vedėja S. Lukoševičienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pastaraisiais mėnesiais Širvintose sumažėjo gaunamų pranešimų iš policijos skaičius. Iškeltas klausimas, ar iš tiesų policijos pareigūnai vaiko teisių apsaugos specialistus laiku ir tinkamai informuoja apie visus gautus vaiko teisių pažeidimus, ar informuoja apie iškvietimus į šeimas, kuriose auga vaikai? Atkreiptas dėmesys, jog ir toliau turi būti skatinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas su policija, siekiant bendro tikslo – kad vaikas būtų saugus.

Pasitarimo dalyviams buvo pristatyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, įsigaliosiantys nuo 2020 metų pradžios, išskiriant reikšmingus teisinio reglamentavimo pokyčius vaiko teisių apsaugos sistemoje. Pagrindinė naujiena – įstatyme atsisakoma grėsmės vaikui lygių ir pereinama prie šeimos ir vaiko poreikių (situacijos) vertinimo – po 2020 m. sausio 1 d. atsiras pagalbos šeimai poreikis ir vaiko apsaugos poreikis. Pirmuoju atveju šeimai bus teikiama pagalba, antruoju bus stengiamasi laipsniškai užtikrinti vaiko saugumą pirmiausia išnaudojant giminaičių pagalbą.

„Nuo kitų metų teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui kreipiantis į teismą su prašymu dėl leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminio atstovo išdavimo, nepriklausomai nuo pajamų, valstybė garantuos tėvams, iš kurių buvo paimtas vaikas, nemokamą advokato pagalbą atstovavimui teisme. Kita naujovė – pirmą kartą apklausus nepilnametį įtariamąjį, ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdamas turės kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio įtariamojo individualaus vertinimo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir forma“, – šiuos ir kitus svarbius pokyčius, kurie nuo 2020 metų pradžios bus taikomi baudžiamajame procese, pristatė VTAS Širvintų rajone patarėja V. Judickaitė-Abucevičienė.

Vilniaus apskrities VTAS vedėja S. Lukoševičienė apibendrindama susitikimą pažymėjo, kad atsakingos institucijos visuose veiksmuose, įgyvendindamos civilinę, administracinę ir baudžiamąją teisę, turi atsižvelgti į geriausius vaiko interesus, siekiant garantuoti veiksmingą vaiko teisių apsaugą.

 

Pasitarime, kurį Širvintose inicijavo Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dalyvavo savivaldybės administracijos direktorė, policijos, globos centro, ugdymo įstaigų atstovai, atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė ir kiti vaikų gerovę užtikrinantys specialistai.

 

Vilniaus apskrities mobilioji komanda šiemet intensyvią pagalbą teikė beveik 100-tui šeimų

Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda šią savaitę gavo 100-tąjį prašymą šiemet, kuriame prašoma suteikti intensyvią pagalbą į krizę patekusioms šeimoms, kai, nustačius aukščiausią grėsmę jų vaiko sveikatai ir/ar gyvybei, ir, siekiant vaiką apsaugoti, jis laikinai yra paimamas iš šeimos.

„Kai vaikas, nustačius aukščiausią grėsmės lygį, paimamas iš šeimos, su abiem tėvais ar vienu iš jų, kuris vaiką augina vienas, mobiliosios komandos (toliau – MK) specialistai susitinka tikrai ne kartą. Būna, kad važiuojame kelias dienas iš eilės, iš anksto telefonu suderiname abiem pusėms patogų laiką. Svarbu, kad suaugę šeimos nariai priimtų teikiamą pagalbą ir norėtų keistis. Deja, ne visais atvejais su šeima dirbama, nes dėl skirtingų priežasčių MK neturi galimybės susisiekti ir bendrauti su šeimos nariais. Pavyzdžiui,  kai vaikai lieka be įstatyminių atstovų, t. y. kai jų tėvai atlieka bausmę, ilgą laiką gydomi ligoninėje arba reabilitacijoje, išvažiuoja į užsienį ir palieka vaikus giminaičiams, miršta. Būna situacijų, kai vaikai lieka su vienu iš tėvų, kuris turi psichinę negalią ir negeba rūpintis vaikais. Atvejų, kai tėvai nesutinka priimti MK pagalbą, palyginus su praeitais metais, sumažėjo“, – sako MK vyriausioji specialistė (psichologė) Olga Leikina. 

Kaip mobilioji komanda organizuoja pagalbą šeimai? „Pirmiausia kalbamės, susipažįstame su kiekvienu šeimos nariu, o kai išaiškėja rizikos ir saugumo veiksniai, parenkame konkrečiai šeimai tinkamiausius pagalbos būdus. Mobiliosios komandos specialistai suaugusius šeimos narius konsultuoja jų gyvenamojoje vietoje, pvz., kaip suvaldyti šeimos krizę, pyktį, stresą, kaip sukurti vaikams saugią aplinką namuose, taikome motyvacines technikas ir pan. Pavyzdžiui, jeigu pagrindinė problema šeimoje – priklausomybė, tuomet rekomenduojame gydymą, suteikiame informaciją, kur ir kaip tai padaryti; jeigu šeimoje vyrauja psichologinės problemos, – rekomenduojame šios srities specialisto pagalbą: padedame surasti arčiausiai asmens gyvenamosios vietos dirbantį specialistą, padedame užsirašyti į konsultacijas. Kitą dieną, jeigu žmogus sutinka, vėl važiuojame į šeimą, tuo sustiprindami motyvaciją keistis, – sako O. Leikina. 

Psichologės teigimu, pasitaiko, kad vien problemos įvardijimas jau padiktuoja pagalbos būdus, t. y. vaikų tėvai pamato save tarsi iš šalies. Esą mobiliosios komandos specialistai ir yra tam, kad nuosekliai paaiškintų priežastis, kodėl vaikas iš šeimos paimtas, ir kokius žingsnius reikia žengti, kad kuo greičiau vaikas sugrįžtų į savo šeimą.

Vilniaus apskrities MK specialistai teikia pagalbą skirtingų tautybių asmenims (lenkams, rusams, baltarusiams), todėl tam, kad pagalba būtų teikiama efektyviai, privalu mokėti bent dvi kalbas. „Tai, kad nemažai žmonių, su kuriais dirba MK, nekalba lietuviškai, apsunkina ne tik bendravimą, bet, svarbiausia, ir paslaugų šeimai teikimą. Juk valstybinėse įstaigose, pvz. Respublikiniame priklausomybės ligų centre, gydymo ir reabilitacijos programos užsiėmimai vyksta lietuvių kalba. Šiek tiek geresnė situacija ilgalaikiuose reabilitacijos centruose. Kai kurios bendruomenės, teikiančios ilgalaikę reabilitaciją, priima skirtingomis kalbomis kalbančius žmones, ir teikia pagalbą. Žinodami šiuos subtilumus, stengiamės kuo geriau patarti šeimoms, su kuriomis dirbame“, – sako MK vyriausiasis specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis, Virgilijus Auga. 

Pasak V. Augos, džiugina tai, kad atsiranda vis daugiau priklausomybės konsultantų, ir jie konsultuoja ne tik miestuose, bet ir rajonuose gyvenančius žmones. „Čia jaučiame ir savo indėlį, nes 2018 metais dėjome daug pastangų siekdami atkreipti dėmesį į šios srities specialistų trūkumą“, – sako jis.

Kai, praėjus dviem savaitėms, mobiliosios komandos darbas su suaugusiais šeimos nariais baigiasi, rekomendacijas, kaip toliau jiems pagelbėti, gauna šeimos atvejo vadybininkas. „Vis dažniau MK specialistams kyla klausimų dėl teikiamų paslaugų prieinamumo ir kokybės. Nors beveik visos Vilniaus apskrities savivaldybės skelbia, kad turi platų paslaugų spektrą, deja, realybėje klientams tenka arba ilgai laukti paslaugos, arba ji visai neteikiama. Netgi tuo atveju, kai šeimos narys „įrašomas į eilę“, jis nesulaukia pagalbos. Turime atsižvelgti į tai, kad toli gražu ne visi šeimos nariai yra motyvuoti ir atkakliai siekia gyvenimo pokyčių, t. y. noriai gydosi priklausomybes ir pan. Tokiems žmonėms pagalba turi būti teikiama nuosekliai ir nedelsiant, nes kitaip jų motyvacija mažėja, o ir atėjus laikui lankyti, pavyzdžiui, pozityvios tėvystės mokymus, žmogus jau „neranda“ tam laiko“, – rimtą problemą įžvelgia O. Leikina ir susitikimuose su savivaldybių atstovais ragina ieškoti galimybių ją spręsti. 

Su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka atsirado nemažai naujovių, kuriomis siekiama didinti vaikų saugumą ir pagalbą šeimai. Viena jų – mobiliosios komandos. Svarbiausias mobiliosios komandos tikslas - padėti didelių sunkumų patiriančiai šeimai išgyventi ir motyvuoti tėvus spręsti problemas, dėl kurių jų šeimoje augančiam vaikui kyla grėsmė sveikatai ar net gyvybei. Šiuo metu tam mobilioji komanda turi 14 dienų, nuo sausio 1-osios darbo su šeima terminas pailgės iki 30 dienų.

 

Paėmus vaiką iš šeimos, emocinio ryšio išsaugojimas tampa prioritetu

Mobilioji komanda pradeda intensyvų darbą su šeima jos gyvenamojoje vietoje kitą darbo dieną po to, kai nustatomas antrasis grėsmės vaikui lygis ir vaikas yra laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje. Mobilioji komanda teikia intensyvią pagalbą šeimai, siekiant koreguoti šeimos narių elgesį ir sukurti saugią gyvenamąją aplinką vaikui, taip pat teikia rekomendacijas dėl tolimesnio darbo su šeima atvejo vadybininkui. Labai svarbu, kad po vaiko paėmimo iš šeimos, tėvai bendrautų su vaiku, neprarastų emocinio ryšio. Todėl mobilioji komanda skatina tėvus kuo skubiau kreiptis į globos centrą ir susitikti su vaiku.

„Kai vaikas yra paimamas iš šeimos, mobilioji komanda intensyviai dirba su tėvais ir motyvuoja juos susitikti su vaiku kuo dažniau, tarpininkaujant globos koordinatoriui. Tam, kad šeima neprarastų emocinio ryšio, labai svarbu, kad globos centras užtikrintų kuo dažnesnius tėvų susitikimus su vaiku. Džiaugiamės, kad globos centro psichologas kiekvienu atveju įvertina, kokios trukmės susitikimas tinkamiausias ryšiui palaikyti, kad nepakenktume geriausiems vaiko interesams“, – sakė mobiliosios komandos vyriausioji specialistė Renata Bružienė.

Bendradarbiavimo ir tarpininkavimo klausimų aptarti į Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, mobiliosios komandos iniciatyva, atvyko Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė bei darbo su globėjais (rūpintojais) ir įtėviais skyriaus globos koordinatoriai. Susitikimo metu akcentuota vaiko emocinės būsenos svarba, todėl nuspręsta, jog būtina įvertinti tėvų emocinę ir psichologinę būklę bei nustatyti pasimatymų su vaiku laiką.

Kaip teigia Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centro globos koordinatoriai, svarbu yra ne tik susitikimų dažnis, bet ir jų kokybė. Įprastai tėvai susitinka su vaiku vieną kartą per savaitę, susitikimas trunka nuo 1 val. iki 4 val. Globos koordinatoriai aktyviai kontaktuoja su tėvais dėl susitikimų su vaikais, derina jų laiką, kartu dalyvauja susitikimuose.

Pirmiausia, susitikimui būna skiriama viena valanda ir stebima, kokie tėvai ateina į susitikimus, kaip bendrauja su vaikais, kaip tėvai elgiasi, kaip reaguoja vaikai. Esant poreikiui, Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centras į susitikimus kviečia psichologą, kuris sprendžia, ar susitikimai nedaro dar didesnės žalos vaikui nei jau yra padaryta. Taip elgiamasi todėl, nes būna atvejų, kad vaikas paniškai bijo susitikti su tėvais ar visai nenori.

Susitikimo metu globos koordinatoriams kilo klausimas, kiek kartų, mobiliosios komandos nuomone, tėvai turėtų matytis su vaiku, kai jis būna pas budinčius globotojus. Pasak mobiliosios komandos psichologės Kristinos Lekavičiūtės, siekiant neprarasti emocinio ryšio su vaiku, susitikimai su tėvais turėtų būti dažnesni nei kartas per savaitę. „Tėvų susitikimai su vaikais, paėmus vaiką iš šeimos, turėtų būti organizuojami atsižvelgiant į vaiko amžių. Jei vaikas mažesnio amžiaus, susitikimai turėtų vykti bent 2-3 kartus per savaitę ir trukti ilgiau nei vieną valandą. Jeigu vaikas vyresnis, rengiant susitikimą, reikėtų atsižvelgti į jo poreikius, ar vaikas nori matytis su tėvais“ , – kalbėjo K. Lekavičiūtė.

Tokio pobūdžio susitikimas jau įvyko su Klaipėdos rajono globos centro koordinatoriais bei numatomas su Šilutės socialinių paslaugų centro darbuotojais.

 

Anykščiuose vaiko teises ginantys specialistai mokyklų vadovus pakvietė bendradarbiauti teikiant pagalbą vaikui ir jo šeimai

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos specialistai Anykščių rajone įsitikinę, kad jų ir švietimo įstaigų vadovų bendradarbiavimas –  itin svarbus, siekiant užtikrinti saugią aplinką vaikui.  

Švietimo pagalbos tarnyboje vykusio tarpinstitucinio pasitarimo su Anykščių ugdymo įstaigų vadovais vaiko teisių apsaugos atstovai skatino mokyklų vadovus būti aktyvesniems ir drąsesniems  laiku pranešant apie galimus vaiko teisių pažeidimus.

„Mokytojai, mokyklų psichologai, socialiniai pedagogai vaiką mato kiekvieną dieną. Jie yra tie žmonės, kurie gerai pažįsta kiekvieną ugdytinį, žino jo poreikius, interesus, galimybes, todėl gali greitai pastebėti tiek teigiamus, tiek neigiamus vaiko emocinius pokyčius. Taip atsiranda didelės galimybės vaiko teisių pažeidimų prevencijai ir geriausių vaiko interesų užtikrinimui, ką mes visi kartu ir turime daryti. Manome, kad savalaikė vaiko gerovės siekiančių tarnybų pagalba vaikui – tai jokiu būdu ne jo paėmimas iš biologinės šeimos, priešingai – tai specialistų pagalbos vaikui ir jo šeimai suteikimas laiku“, – sakė Laima Ziukienė, vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajone patarėja.

Patarėja L. Ziukienė pabrėžė, kad daugiausiai pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus praneša policija (apie 80 proc. atvejų) bei socialiniai darbuotojai (apie 15 proc. atvejų), o tuo tarpu mokyklų bendruomenės apie galimus vaiko teisių pažeidimus informuoja itin retai.

„Po vaiko teisių apsaugos sistemos centralizacijos specialistai vaikus saugo visą parą. Į pranešimus apie smurtą, tėvų girtavimus reaguojama per 1 valandą. Vaiko teisių specialistams atvykus bet kuriuo paros metu, vertinama visa vaiko šeimos aplinka. Nustačius, kad vaikui konfliktinėje aplinkoje kyla realus pavojus, jis paimamas iš nesaugios aplinkos ir laikinai (1-2 dienoms) apgyvendinamas pas vaikui artimus, jam pažįstamus žmones: kaimynus, giminaičius, asmenis, su kuriais vaikas susijęs emociniais ryšiais. Didžioji dalis šių vaikų grįžta pas tėvus, kuriems pradedamas ir/ar tęsiamas pagalbos teikimas: inicijuojamas atvejo vadybos posėdis, jame numatomos visos įmanomos pagalbos priemonės“, – apie vaiko teisių apsaugos specialistų kasdienybę priminė L. Ziukienė.

Per 2019 metus Anykščių rajone iš nesaugios aplinkos yra paimti 49 vaikai. Tik 12 vaikų nustatyta laikinoji globa, kai dėl paėmimo sprendžia ne vaiko teisių apsaugos specialistai, o leidimą paimti vaiką iš tėvų išduoda teismas. Anot patarėjos L. Ziukienės, organizuojama atvejo vadybos pagalba, mobilios komandos darbas duoda rezultatų: iš 12 vaikų net 5 jau grįžo į šeimas, nes laikinoji globa panaikinta, tėvai keičia savo gyvenimo būdą.

 

Konstitucijos dienos proga moksleiviams priminta: kiekviena teisė yra pareiga

Spalio 25-oji Konstitucijos diena. Pagrindinį valstybės įstatymą, turintį aukščiausią teisinę galią turi ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Tad visą šią savaitę – minint Konstitucijos dieną – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistai lankėsi mokyklose ir su mokiniais diskutavo apie jų konstitucines teises ir pareigas, dalino Vaiko konstitucijas.

„Labai svarbu, kad kiekvienas vaikas galėtų džiaugtis saugia ir laiminga vaikyste, augtų sveikas ir atsakingas. Tarnybos parengtoje Vaiko konstitucijoje surašytos svarbiausios mažųjų teisės. Mokyklose vaikus kviečiame ne tik su jomis susipažinti, žinoti, bet ir prisiimti atsakomybę, juk kiekviena teisė reiškia ir pareigą“, – sakė Panevėžio apskrities VTAS vedėja Žaneta Ginaitė.

Daugiausia su penktų klasių moksleiviais bendravę Panevėžio apskrities VTAS specialistai išgirdo, kad vaikams svarbiausia teisė   būti išgirstiems ir išklausytiems. Jie taip pat puikiai žino savo teisę mokytis, reikšti nuomonę, turėti teisę į asmeninį gyvenimą ar gydymą. Vaiko konstitucijos pamokose kalbėta ne tik apie teises ir pareigas, bet diskutuota ir apie pagarbą kitam, patyčias ir smurto netoleravimą.

„Vaikams kyla daugybė įvairių klausimų, jie žingeidūs ir turi savo nuomonę. Džiugu, kad vaikai mielai įsijungė į diskusijas ir mes galėjome su jais plačiau padiskutuoti apie saugumą, pagarbą bei kitus pamatinius dalykus, užtikrinančius saugią vaikystę“, – susitikimus su moksleiviais apibendrino Ž. Ginaitė.

Vaiko konstitucijos pamokos vyko visoje Panevėžio apskrityje. Kiekvienam susitikimų dalyviui buvo įteikta Vaiko konstitucija, tam, kad vaikai niekuomet nepamirštų savo teisų ir, žinoma, pareigų.

X