Naujienos

Tauragės apskrityje sukurta galimybė užimti nemotyvuotą jaunimą paskatinant dalyvauti projekte „Judam“

Šilalės rajone pristatytas jau startavęs projektas „Judam“. Šio projekto tikslas – mažinti nedirbančio, nesimokančio, mokymuose nedalyvaujančio, Užimtumo tarnyboje neregistruoto 15-29 m. amžiaus jaunimo skaičių.

Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) patarėja Šilalės rajone Jolanta Kvietkauskienė kėlė klausimą, kuo toks projektas galėtų būti naudingas neaktyviam švietimo sistemoje nepilnamečiui asmeniui. „Prie šiame projekte dalyvaujančių nepilnamečių asmenų poreikių prisitaikoma individualiai ir lanksčiai. Kitaip tariant, siūlomos nepilnamečio interesus atitinkančios paslaugos, pavyzdžiui, psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, „minkštųjų“ kompetencijų ir kitų įgūdžių ugdymas. Taip pat siūlomos ir socialinės garantijos, tokios kaip privalomasis sveikatos draudimas, finansinė parama maitinimo, kelionių išlaidoms, apgyvendinimui. Žinoma, būtų siekiama jaunuolį grąžinti ir į švietimo sistemą,“ – apie projektą pasakojo Jaunimo reikalų departamento projekto „Judam“ JGI koordinatorė Laura Mėlinavičienė.

Šis projektas palygintas su vykdytu anksčiau projektu „Atrask save“, prie kurio vykdymo Šilalėje prisidėjo ir Šilalės rajono VTAS. Anot projekto koordinatorių, šie du projektai skiriasi tuo, jog „Atrask save“ buvo skirtas „įveiklinti“ jaunimą, pasirūpinti jo užimtumu iki 4 mėnesių. Tuo tarpu projektas ,,Judam“ skirtas sudėtingesniems atvejams, pavyzdžiui, jaunuoliams iš sunkumus patiriančių šeimų, turintiems problemų su teisėsauga, turinčių priklausomybes, anksti pasitraukusiems iš švietimo sistemos ir t. t.

„Beje, projekto „Judam“ trukmė nėra griežtai įrėminama, todėl jaunuoliai gali tiesiog „kyboti“ projekte ir gaudami socialines garantijas bei finansinę paramą patys rinktis savo užimtumą. Galimai „kybant“ projekte atsiras noras naudotis ir projekto siūlomomis ugdymo galimybėmis bei sugrįžti į švietimo sistemą,“ – teigė koordinatorės.

Diskutuota ir apie galimą jaunuolių nesusidomėjimą projektu. Svarstyta, jog į projektą nemotyvuotus nepilnamečius būtų galima pritraukti dalyvavimą pasiūlius kaip vaiko minimalios priežiūros priemonę. „Vaiko gerovės posėdžiuose dažniausiai ir atsiduria minėtų charakteristikų nepilnamečiai asmenys, o posėdžių metu komisija svarsto, kaip pozityviai keisti tokių asmenų elgesį. Siūlymas arba įpareigojimas dalyvauti projekte galbūt ir būtų naudinga alternatyva – reiktų pabandyti,“ – kalbėjo VTAS Šilalės rajone patarėja.  

Kartu su Šilalės rajono VTAS projekto pristatymo klausė Šilalės rajono savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų koordinatorė, Socialinės paramos skyriaus specialistė, Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, seniūnijų socialinės darbuotojos, Socialinių paslaugų namų darbuotojos, Kultūros centro kultūros projektų vadovė, Atviro jaunimo centro darbuotojos.

Projekto „Judam“ JGI koordinatorės projektą pristatys ir kituose Tauragės apskrities rajonuose. Norinčius dalyvauti projekte arba pažįstančius asmenis, kuriems gali būti aktualu, kviečiame susisiekti su Jaunimo reikalų departamento projekto „Judam“ JGI koordinatorėmis: Vilma Liorančiene (tel. nr. 860503598, el. p. vilma.lioranciene@jrd.lt) ir Laura Mėlinavičiene (tel. nr. 860502453, el. p. laura.melinaviciene@jrd.lt).

Lietuvos globėjų ir įtėvių asociacijos vadovas: įvaikinimas – tai geriausia dovana mūsų šeimai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba inicijavo straipsnių ciklą apie šeimas, skirtą paminėti gegužės 15-tąją, tarptautinę šeimos dieną. Lietuvos globėjų ir įtėvių asociacijos vadovas Tomas Rimkus ta proga papasakojo, kaip prieš beveik ketverius metus su žmona įvaikino berniuką. Sūnų jie vadina likimo dovana ir priduria, jog kiekvienam rekomenduotų pasidomėti įvaikinimu ir pasvarstyti apie galimybę suteikti vaikui galimybę gyventi šeimoje.

-Kaip nusprendėte įsivaikinti?

-Negalvojome, kad gyvenime mūsų laukia toks kelias. Su žmona susituokėme, planavome ateitį, bet pamatėme, jog gandrai nesibeldžia. Galiausiai nusprendėme įvaikinti. Sprendimas nebuvo spontaniškas. Šią mintį jaukinomės palengva. Kažkada mama buvo užsiminusi apie įvaikinimą, aš dar studijų laikais domėjausi įvaikinimo klausimais. Kai su žmona susitaikėme, jog mums vaikų susilaukti nepavyks, prašviesėjo. Pradėjome matyti, kad pasaulyje yra daug įvairių galimybių, todėl ėmėmės veiksmų. Žmona pirma ėmėsi iniciatyvos, aš galvojau šiek tiek ilgiau, bet nuėjus ilgą kelią nieko nesigailiu. Džiaugiuosi, jog dabar mūsų šeimoje auga sūnus.

-Koks buvo įvaikinimo procesas?

-Praėjo metai nuo minties apie įvaikinimą iki Globėjų ir įtėvių mokymų baigimo. Paskui laukėme galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo. Tame etape, kol lauki pasiūlymo, jautiesi vienišas. Aišku, aš dėkingas žmonai. Mes esame branduolys, esame partneriai ir apie viską galime pasikalbėti. Daug kas sako, kad įvaikinimas yra dar ir šeimos išbandymas. Yra tikimybė, jog šeima dėl to iširs, bet mes atlaikėme išbandymus. 

Pradėjome rinkti dokumentus, juos pateikėme, organiškai ėjome link įvaikinimo. Globėjų ir įtėvių mokymai  pasitarnavo tam, kad katu kaip šeima išdiskutuotame visus atvejus ir pamatytume situacijas įvairiais kampais. Mokymų pabaigoje nebuvo neatsakytų klausimų ir dvejonių.

Mums buvo nesvarbu, ar tai bus mergaitė, ar berniukas. Tik norėjome kuo mažesnio vaikelio, kadangi neturėjome įgūdžių, kaip elgtis su vyresniais vaikais. Pasirinkome jauniausią amžių, nuo 0 iki 1,5 metų ir laukėme pasiūlymo.

-Kokios mintys užplūdo tada, kai sulaukėte pasiūlymo įvaikinti?

-Vaikelio pasiūlymo sulaukėme gana greit, praėjus keturiems mėnesiams po Globėjų ir įtėvių mokymų baigimo. Taip greit jo sulaukti nesitikėjome, nes dar norėjome įsikelti į didesnius namus, tačiau gyvenimas ėmė ir įteikė dovaną.

Mūsų atvejis nebuvo paprastas. Mūsų sūnus buvo paliktas nesaugioje aplinkoje. Jis iš pradžių buvo be istorijos, bet vėliau atsirado jo mama. Tada kilo klausimas, ką ji darys, ar ji norės susigrąžinti vaiką. Buvome nežinioje. Galiausiai paaiškėjo, kad moteris neketina susigrąžinti vaiko, tačiau mes tuo metu vis dar buvome vaiko globėjai su atidėtu statusu tapti įtėviais. Nežinojome ir to, ar artima vaiko aplinka, tėvas ir kiti artimieji, nenorės jo susigrąžinti.

Tada teko praeiti Teismo kelią. Iš pradžių Teismas nustatė, ar tikrai atsiradusi moteris yra vaiko mama. Paaiškėjus, kad taip, laukėme kito Teismo posėdžio, kuriame moteris atsisakė motinystės teisių. Po to mes teikėme dokumentus su prašymu tapti vaiko įtėviais ir kai įsigaliojo Teismo sprendimas, tik tada tapome įtėviais.

Visuose etapuose labiausiai gelbėjo supratimas, jog esame šeima ir žinojimas, jog stengiamės dėl vaiko, dėl jo gerovės.

-Kas įvaikinimo procese iš pradžių atrodė labai baisu, bet pasirodė, kad taip nėra?

-Manau, kad net ir biologiškai vaikų susilaukę tėvai susimąsto, ar mylės savo vaiką. Šis klausimas kyla dėl to, kad tu juk nieko konkrečiai nežinai. Jeigu laukiant biologinio vaiko, turi devynis mėnesius apsiprasti su šia mintimi, vaikštai pas medikus, džiaugiesi, matai, kiek vaikas užaugo, žinai datą, kada įvyks gimdymas, tai įvaikinimo procese visa tai gali tik įsivaizduoti. Nuolatos kirba klausimas, kaip bus, koks bus jūsų santykis, kaip seksis mums kaip šeimai.

Meilė mūsų dienomis dažnai yra sąlygota. Tėvai sako vaikams, jeigu būsi geras, tada tave mylėsiu. Jeigu būsi geras, duosiu. Man atrodo, kad pagarba vaikui yra svarbiausia. Pagarba išugdo kitus jausmus, atneša besąlygiškumą.

Nereikia stengtis iš vaiko kažką nulipdyti, iškelti jam kažkokių kartelių, manyti, jog jis bus toks, kokį tu įsivaizduoji. Tuos dalykus reikia iš karto atmesti ir priimti vaiką tokį, koks jis yra. Turi pagarbiai priimti vaiką, nes jis pas tave atkeliavo kaip dovana. Tau kažkas ją įteikė, kažkas tos dovanos atsisakė, bet tai yra dovana.

Aš labai myliu savo sūnų ir jam kiekvieną dieną tą patį sakau. Bet be pagarbos nebūtų ir meilės. O tai, kad jis yra įvaikintas, nuo to niekas nesikeičia. Jis yra mūsų sūnus. Mes kalbame apie įvaikinimą, aiškiname, kad būna vaikai iš pilvelio gimsta ir būna vaikai iš širdelės. Aišku, jis dabar labai nori brolio arba sesės. O kad bus brolis ar sesė, tos galimybės neatmetame. Manau, viskas susidėlios organiškai.

-Kaip jūsų gyvenimą pakeitė sūnaus atsiradimas?

-Vaikas pakeičia gyvenimą 180 laipsnių kampu ir tai yra labai gerai. Kai vaikas auga ir tu pats augi. Ir tas vidinis vaikas niekur tavęs nepalieka. Vaikas yra tarsi stebuklas. Vaikas suteikia gyvenimui daug emocijų, atvirumo. Su vaiku  turi būti nuoširdus, atviras. Vaikai apverčia gyvenimą, parodo kitas gyvenimo spalvas, kitokį požiūrį. Vaikas dovanoja visą geriausių dalykų paketą tavo gyvenimui. Sūnus yra ypatinga dovana mūsų šeimai ir mes juo labai džiaugiamės.

Siūlau visiems pasvarstyti apie įvaikinimą. Įvaikindamas leidiesi į kelionę ir pradžioje nežinai, kur tave nuneš kelias. Bet tiesiog reikia nebijoti, keliauti ir mėgautis kelione. Eiti žingsnis po žingsnio ir tau pavyks. Aš esu dėkingas žmonai, kad turime bendrystę, kad galime pasikalbėti apie viską, diskutuoti visais klausimais. Šeima sukuria mums gyvenimo prasmę.

Globos centrai keičia visuomenės požiūrį į globą (rūpybą) bei įvaikinimą

Nuo 2018 m. pradžios veiklą pradėjo įgyvendinti Globos centrai. Globos centras – tai socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, siekiant grąžinti vaiką į šeimą. Globos centrai vykdydami veiklą organizuoja  budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų) ir įtėvių  paiešką, mokymus pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą (toliau – GIMK programa) ir reikiamą  pagalbą globėjams (rūpintojams),  įtėviams, šeimynų dalyviams. Šiuo metu šalyje veikia 66 Globos centrai.

Globos centrai pasidalijo gerąja patirtimi, kaip jiems pavyksta pritraukti globėjus (rūpintojus), įtėvius bei kokiomis priemonėmis jie viešina globą (rūpybą) bei įvaikinimą.

Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro šeimų padalinio vadovės, socialinės darbuotojos atestuotos pagal  GIMK programą  Aidos Zlataravičienės teigimu, globėjų (įtėvių) paieška vykdoma įvairiais viešinimo kanalais: „GIMK veikla viešinama žiniasklaidos priemonėse. Leidiniuose ,,Utenis“, ,,Utenos diena“, ,,Reikia“, ,,Utenos apskrities krašto žinios“ pasirodė straipsniai, nušviečiantys GIMK veiklą ir skatinantys tapti globėjais (rūpintojais), įtėviais. Apie GIMK programą taip pat buvo papasakota Utenos radijui 103.9 FM, informacija skelbiama ir nuolat atnaujinama Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro tinklapyje, socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „GIMK Utena“, Utenos rajono savivaldybės tinklapyje.“

Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro šeimų padalinio vadovės A. Zlataravičienės tvirtinimu, taip pat nuolatos visuomenės dėmesį į globą (rūpybą) ir įvaikinimą stengiamasi atkreipti  įvairiomis priemonėmis, naudojami reklaminiai plakatai, stendai, susitikimų, švenčių, renginių, konferencijų metu dalijamos skrajutės, puodeliai, veidrodėliai, atšvaitai, balionai su GIMK programos atributika.

„Susitinkame su žmonėmis, skleidžiame informaciją gyvų pokalbių metu. Organizavome susitikimus su Utenos kolegijos socialinio darbo studentais, Utenos rajono seniūnijų bendruomenėmis, susitikimus su tėvais Utenos miesto ir rajono mokyklose, darželiuose tėvų susirinkimų metu. Juose papasakojome apie globą ir įvaikinimą, besidomintys buvo supažindinti su globos ir įvaikinimo proceso ypatumais. Taip pat Utenos miesto ir rajono gyventojai savo pašto dėžutėse rado lankstinukus, kuriuose pateikta detali informacija apie GIMK programą,“ - sako A. Zlataravičienė.

Pritraukia naujus globojus (rūpintojus) renginių metu

Telšių socialinių paslaugų centro globos centro globos koordinatorės Jurgitos Venclovienės teigimu, globėjų (rūpintojų) bei įtėvių paieška vykdoma skleidžiant informaciją apie globą regioninėje spaudoje, Telšių miesto švenčių metu dalijant skrajutes skatinančias globą (rūpybą).

„Taip pat nuolatos atnaujiname informaciją Telšių socialinių paslaugų centro „Facebook“ paskyroje, organizuojame viešinimo renginius Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Telšių skyriuje, Telšių rajono seniūnijose, Globą ir įvaikinimą viešiname „Spalvoto meduolio dienoje. Norime pasidžiaugti, jog šiais metais pavyko pritraukti vieną asmenį, kuris pateikė prašymą dalyvauti GIMK programos mokymuose,“ - sako J. Venclovienė.

Vis daugiau šeimų keičia požiūrį į globą (rūpybą)

„Žiburio“ labdaros ir paramos fondo direktorės, globos koordinatorės Justinos Luinevičienės teigimu, įtėvių ir globėjų pritraukimas vyksta įvairiais būdais: „Naujas šeimas kviečiame tapti globėjais ir įtėviais naudodami keletą viešinimo kanalų. Pirmiausia tai „Žiburio“ fondo socialinio tinklo „Facebook“ paskyra, kurioje skelbiame aktualią informaciją, informuojame apie teikiamas paslaugas globėjams, organizuojamus renginius globėjų ir įtėvių šeimoms, siekdami parodyti, kad ši tikslinė grupė gauna tęstines paslaugas ir tapę globėjais, įtėviais. Taip pat jaučiame, kad kokybiškai teikdami paslaugas esamoms globėjų ir įtėvių šeimoms, sulaukiame jų teigiamų atsiliepimų kitoms jų aplinkoms šeimoms, kurios svarsto globos/įvaikinimo klausimą. Taip pat informaciją apie galimybes tapti įtėviais ir globėjais skelbiame savo organizacijos tinklalapyje ir bendrame visų Vilniaus mieste veikiančių globos centrų tinklalapyje. Ir naudojame savo asmeninius ryšius, skleisdamos informaciją apie globą/įvaikinimą.“

J. Luinevičienės teigimu, per ketverius darbo su globėjų ir įtėvių šeimomis metus pastebime, kad  globėjų šeimos tapo atviresnės: „Globėjai tampa atviresni pagalbai, daugiau jų nusiteikę bendradarbiauti. Taip pat vis labiau į globos centro specialistus žiūri kaip į pagalbos teikėjus, o ne globos kontrolierius. Vis daugiau šeimų savo iniciatyva kreipiasi ieškodami pagalbos, ateina pasitarti dėl jiems dvejonių sukėlusių situacijų globojant/įvaikinus.“

Dar kartą primename, jog už budinčių globotojų paiešką, jų rengimą yra atsakingos miesto / rajono savivaldybės.  Rajone trūkstant budinčių globotojų visada yra skatinamas bendradarbiavimas tarp savivaldybių, ieškant globėjų (rūpintojų) galinčių laikinai priimti vaiką kitoje savivaldybėje, todėl didžiausia dalis sėkmės priklauso nuo kuo glaudesnio savivaldybių bendradarbiavimo tarpusavyje.

Asmuo, norintis globoti (rūpinti) šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, kurios darbuotojams padedant, bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra.

Savivaldybėje gautas asmens (šeimos) prašymas tapti vaiko globėjais (rūpintojais) bus pateiktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriam skyriui, kuris atliks pradinį asmens (šeimos) vertinimą.  Tarnybos teritoriniam skyriui atlikus asmens pradinį vertinimą ir priėmus teigiamą sprendimą dėl asmens (šeimos) norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju) ar įtėviu pradinio įvertinimo, asmuo siunčiamas į savivaldybės teritorijoje veikiantį Globos centrą dėl dalyvavimo  mokymuose pagal GIMK programą pasirengimo vaiko globai (rūpybai) ar įvaikinimui  vertinimo ir išvados parengimo.

Tiksli statistika apie Lietuvos vaikus padėtų geriau patenkinti jų poreikius

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė šiandien dalyvavo Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos posėdyje, kuriame Tarybos nariai pristatė, kokius statistinius duomenis apie Lietuvos vaikus renka atsakingos institucijos.

„Statistinė informacija apie vaikus nėra tik sausi skaičiai. Ji labai svarbi priimant sprendimus, susijusius su vaiko gerove ir tinkamu vaiko teisių įgyvendinimu. Jeigu atsakingos institucijos turėtų tikslius duomenis apie vaikų amžiaus grupes, lytį, etninę kilmę, socialinę ir ekonominę padėtį, kaimo ar miesto vietoves, tuomet būtų lengviau identifikuoti ir vaikų grupes, kurioms labiausiai reikalinga pagalba, apsauga“, – sako direktorė A. Jakavonienė.

Tokią statistiką būtina rinkti ir įgyvendinant Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto rekomendacijas Lietuvai.

Tarnybos statistiniai duomenys apie galimus vaiko (-ų) teisių pažeidimus, galimą smurtą prieš vaiką (-us), atstovavimą vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, vaiko (-ų) globą (rūpybą) ir pan. yra viešai skelbiami Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).

Taip pat yra renkami statistiniai duomenys, kurie reikalingi siekiant įgyvendinti Tarnybos vykdomas funkcijas, t. y. apie ypatingus atvejus, mobiliosios komandos darbą, įvaikinimą Lietuvos Respublikos piliečiams, tarptautinį įvaikinimą, tarptautinė vaiko teisių apsaugą.

Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos posėdyje, kuris vyksta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, taip pat aptariama specializuotos pagalbos centrų praktika, susijusi su pagalbos teikimu šeimoms, susidūrusiems su smurto artimoje aplinkoje problema ir praktikoje kylančiais iššūkiais (dėl atvejo vadybos, kt.); vaikams skiriamų lėšų modelis; statistinių duomenų apie Lietuvos vaikus rinkimas, susiję rodikliai ir jų atnaujinimo poreikis.

Vaiko teisių specialistai: teisme vaiko nuomonė labai svarbi

Vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų numatyta tvarka. Taip Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija ir Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas apibrėžia vaiko teisę į nuomonę.

„Teisminių procesų, liečiančių vaikų gerovės klausimus, metu labai svarbu atsakingai atliktos Vaiko teisių apsaugos specialistų pareigos. Juk vaiko nuomonė turi būti ne tik išklausyta, bet ir išgirsta, įsiklausyta į vaiko norus“, - savo nuomone pasidalino  Žaneta Abromaitienė, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. Aptarti, kaip organizuoti bendrą teismo ir Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – VTAS)  darbą, kad vaiko nuomonė būtų išgirsti, o jo interesai apginti tinkamai, susitiko Alytaus ir Kauno apskričių VTAS darbuotojai bei Alytaus apylinkės teismo vadovybė.

Šiais metais vien Alytaus apskrities vaiko teisių specialistai, gindami vaikų interesus, 452 kartus atstovavo nagrinėjant bylas teisme. Skaičiai dideli, kaip ir VTAS specialistų atsakomybė šiame darbe.

Vaikų gynėjams tenka dalyvauti ir baudžiamųjų bylų procesuose, tačiau dažniausiai susiduriama su šeimos bylų nagrinėjimu teismuose. Teisme sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, nustatoma bendravimo su vaiku tvarka arba tėvų valdžios ribojimas ir pan. Tokiais atvejais būtina išklausyti vaiko pageidavimus. Žinoma, į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai noras prieštarauja jo interesams (LR CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Pabandykime įsivaizduoti tokį atvejį: nustatyta, jog vieno iš tėvų namuose dažnai piktnaudžiaujama alkoholiu, naktimis triukšmaujama, dažnai renkasi neblaivūs asmenys ir pan. Savo ruožtu  VTAS specialistai pripažįsta, kad toks tėvas ar motina negali užtikrinti geriausių vaiko interesų, todėl net esant išreikštam vaiko norui gyventi su tokiu tėvu ar motina, teismui siūloma vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su kitu iš tėvų (jei jo sukuriamos sąlygos yra geresnės).  

Natūralu, kad dėl charakterio nebrandumo, amžiaus, vaikiško naivumo vaiko norai ir geriausi interesai ne visada sutampa. „Nepateikus arba pateikus nepakankamai išsamias žinias ir situacijos vertinimą teismui, dėl informacijos stokos sprendimas gali, tiesiog, neatitikti geriausių vaiko interesų“, - teigė Ž. Abromaitienė.

Vaiko nuomonė labai svarbi ir teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo procese. Būtent vaiko teisių apsaugos specialisto surinkta informacija besiremdamas teismas priima sprendimą, palikti vaiką šeimoje ar laikinai jį paimti. 

 „Žinant, kokia didelė tai atsakomybė, labai svarbu institucijų atstovams aptarti bendrą darbą ir analizuoti iškylančias problemas. Būtent bendradarbiavimas užtikrina sklandesnį bendrą darbą dėl bendro tikslo – geriausių vaiko interesų“, – apie vaiko interesų atstovavimą teismuose kalbėjo Neringa Martišienė, Kauno apskrities VTAS vedėja.

 

Tarptautinę šokio dieną – masinis vaikų flashmob‘as Kauno širdyje

Minint Tarptautinę šokio dieną, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba šiandien organizavo nacionalinę akciją „Mano teisė – šokio laisvė“. Kaune, pačioje miesto širdyje, jungtiniam šokiui – flashmob‘ui vaiko teisių tema susivienijo kone 100 vaikų!

Šios akcijos tikslas – pasitelkiant šokio formą atskleisti kiekvieno vaiko prigimtines teises į laisvę, kūrybiškumą, turiningą laisvalaikio praleidimą, asmeninių gebėjimų ir talentų ugdymą. Šokis – tai meno forma, galinti išlaisvinti kiekvieno vaiko fantaziją, įkvėpti jį naujiems ieškojimams ir atradimams.

Šia akcija Tarnyba kvietė visuomenę pažvelgti į tam tikrus gyvenimiškus dalykus vaiko akimis – nebijoti suklysti, improvizuoti, pasielgti spontaniškai. Būtent šokio metu vaikai turėjo galimybę šokti taip, kaip jie moka ir kaip jiems patinka. Šio jungtinio šokio esmė buvo ne tikslus judesių ir žingsnelių atkartojimas, o nevaržoma teisė linksmintis šokant!

Renginyje dalyvavo moksleiviai iš penkių Kauno miesto ugdymo įstaigų: Kauno Žaliakalnio progimnazijos, Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos, Kauno Senamiesčio progimnazijos, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos bei Kauno Panemunės pradinės mokyklos.

„Buvo labai smagu šokti! Ką tik pasibaigė atostogos, tai šiandien tokia judri valanda buvo lyg jų pratęsimas”, - po šokio kalbėjo viena iš moksleivių.

Šokio namų „Špagatas“ vadovė Silverija Gusaitė specialiai šiai akcijai parengė šokio kompociziją, kuri buvo tinkama įvairaus amžiaus šokėjams.

„Labai smagu, jog turėjau galimybę prisidėti prie šios akcijos, nes man svarbu, kad žodžiai „laisvė“ ir „teisė“ būtų ne tik skambios frazės, bet jas gebėtumėme įprasminti realiai, kaip šiandien vykusiame renginyje. Džiaugiasi širdis matant tokį būrį šokančių vaikų. Man, kaip šokių mokytojai, norisi, jog kuo toliau, tuo labiau vaikai nebijotų savęs išreikšti šokiu. Labiausiai džiugina, jog vaikus ginanti institucija nepamiršta pagalvoti ne tik apie jų interesus šeimoje, bet ir visuomenėje – ši iniciatyva tai įrodė, - sakė S. Gusaitė.

Jungtinio šokio buvo mokomasi renginio metu, be išankstinio pasiruošimo ir repeticijų. Visi šokėjai buvo pasipuošę ryškiaspalvėmis skarelėmis su „Pagalbos vaikams linija“ logotipu.

 

Vaiko teisių apsaugos gynėja: „Įduoti vaikui planšetę į rankas ir galvoti, kad problemos savaime išsispręs – didelė tėvų klaida“

Į uostamiesčio lopšelio-darželio „Pagrandukas“ vykusį dviejų ikimokyklinio amžiaus grupių tėvų susirinkimą buvo pakviesti Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai pristatyti savo veiklos aspektus ir atsakyti į tėvams rūpimus klausimus. Susirinkimo metu vyriausioji specialistė Viktorija Jurkuvienė akcentavo ribų vaikui nubrėžimo ir kokybiško bendravimo su vaiku svarbą.

„Gauname daug pranešimų apie tai, kad mokykloje ar darželyje vaikai susimušė. Patariame į tai reaguoti, neatidėti problemos sprendimo vėlesniam laikui. Vaikui reikėtų apibrėžti ribas kalbant su juo ir konsultuojantis su psichologais. Reikia nebijoti pripažinti, kad šeimai reikalinga psichologo pagalba, tai neturi būti gėda, dažnu atveju tai yra būtinybė, nes psichologas padeda, jis žino, kaip elgtis tam tikrose situacijose ir gali patarti. Bendravimas su vaiku turi būti kokybiškas, namuose  įduoti vaikui planšetę į rankas ir galvoti, kad problemos savaime išsispręs – didelė tėvų klaida. Su vaiku reikia užsiimti, bendrauti, skirti jam savo laiką bei dėmesį“, –  teigė V. Jurkuvienė.

Susirinkimo metu vyriausioji specialistė supažindino tėvus su grėsmės vaikui lygiais, kuriuos, įtarus vaiko teisių pažeidimą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai dar turės vertinti iki 2020 m. sausio mėn.

„Gavus pranešimą ar skundą, vaiko teisių apsaugos specialistai turi vertinti grėsmės vaikui lygį. Lygis yra vertinamas atsižvelgiant į keturis kriterijus. Įvertinami vaiko funkcionavimo sutrikimai, t. y. įvertinama vaiko sveikatos būklė, ar nėra smurtinių sužalojimų, antra, vertinami tėvų funkcionavimo sutrikimai, pavyzdžiui, ar nėra vartoję alkoholio, tada vertinami tėvų įgūdžiai ir gebėjimas rūpintis vaiku, ir, ketvirta, vertinama vaiko socialinė aplinka, ar tinkamos gyvenimo sąlygos, ar joje nesilanko pašaliniai asmenys“, – grėsmės lygių kriterijus tėvams pristatė V. Jurkuvienė.

Vaiko teisių apsaugos specialistė taip pat paaiškino, kokiais atvejais ir kokiais būdais vaikas paimamas iš šeimos bei pridūrė, kad, kai vaikui yra nustatomas antrasis grėsmės lygis, šeimai inicijuojama mobili komanda, vėliau – atvejo vadyba.

 „Visuomenėje vyrauja labai klaidinga nuomonė, esą vaiko teisių apsaugos specialistai yra suinteresuoti paimti vaikus iš šeimos, tačiau taip nėra. Jeigu tenka paimti vaiką iš šeimos, visada yra ieškoma vaiko artimųjų, giminaičių, emociniais ryšiais su vaiku susijusių žmonių. Paprastas pavyzdys: tėtis grįžta naktį namo išgėręs, smurtauja prieš mamą, kuri iškviečia policijos pareigūnus. Jai pačiai reikalinga medicininė pagalba, todėl išvežama į ligoninę. Tėtis yra išvežamas dviem paroms į areštinę, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Du mažamečiai vaikai lieka namuose. Policija iškviečia vaiko teisių apsaugos specialistus, kurie ieško artimiausių šeimai žmonių, gyvenančių netoliese, ir jiems perduoda vaikus. Jei tokių artimųjų neatsiranda, vaikai vežami į įstaigą. Kitą dieną ieškoma kontakto su mama, vertinamas grėsmės lygis vaikams, perduodama informacijai atvejo vadybininkui“, – paaiškino vyriausioji specialistė.

Tėvai, išklausę vyriausiosios specialistės pasisakymą, teiravosi apie fizinių bausmių vaikui taikymą, ar tikrai negalima pliaukštelėti vaikui, kai išveda iš kantrybės.

„Fizinis skausmas yra netoleruojamas, tai negali būti auklėjimo priemonė. Vaikas neturi galimybės apsiginti. Fizinio veiksmo panaudojimas prieš vaiką padaro didelę žalą jo psichologinei būsenai ir ateičiai, nes vėliau, vaikas atėjęs į darželį ar mokyklą, taip pat gali smurtauti prieš kitus vaikus. Net ir minimaliai smurtaujantiems tėvams ar nujaučiantiems, kad nesusivaldę taip galėtų pasielgti, yra rekomenduojama lankyti tėvystės įgūdžių kursus“, – pabrėžė Viktorija Jurkuvienė.

Susirinkime dalyvavo apie 25 tėvai, grupės auklėtoja bei direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

Veisiejuose atidarytas renginių ciklas, skirtas supažindinti visuomenę su GIMK programa

Balandžio pabaigoje Veisiejų miesto parke vykusiame renginyje „Veisiejai - mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ Tarnybos atestuoti asmenys  pristatė Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos (toliau - GIMK programa) veiklą visuomenei taip atidarydami renginių, skirtų supažindinti visuomenę su GIMK programa, ciklą.

Pasak Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centro „Židinys“ Tarnybos atestuotos  darbuotojos Ramintos Mitrikevičienės, renginio metu susidomėjusiems Lazdijų rajono gyventojams buvo teikiama informacija, kur galima kreiptis globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimais. „Šventės metu visi besidomintys buvo supažindinti su GIMK programa, buvo viešinamas stendas „Vaiko globa - neįkainojama dovana“, dalijamos skrajutės, magnetukai, balionai,“ - sako specialistė R. Mitrikevičienė.

GIMK programa -  tai globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa.

Programą įgyvendinti turi teisę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atestuoti asmenys.

Svarbiausias GIMK programos tikslas - tinkamai pasirengti be tėvų globos likusio vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui ar budinčio globotojo veiklai. Programa remiasi principu - viską pradėti nuo savęs. Asmenys, siekiantys tapti vaiko globėjais (rūpintojais), įtėviais ar budinčiais globotojais mokymų metu gali atvirai kalbėti apie tai, ką jie jaučia vienų ar kitų praktinių užduočių metu, atsakyti sau į daugelį klausimų,  įvertinti, ar jie gali tapti globėjais (rūpintojais), budinčiais globotojais ar įvaikintojais ir ar turi tam reikalingų žinių bei gebėjimų.

GIMK programos mokymai skirti asmenims, ketinantiems globoti (rūpintis), įvaikinti vaiką, tapti budinčiu globotoju, šeimynos steigėju/dalyviu ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams.

GIMK programos tikslai:

1.Ugdyti ir stiprinti asmenų, ketinančių globoti (rūpintis), įvaikinti vaiką, prižiūrėti Globos centro globojamą (rūpinamą) vaiką ar dirbti bendruomeniniuose vaikų globos namuose, būtinus penkis gebėjimus:

* Saugios aplinkos užtikrinimas ir fizinių poreikių tenkinimas.

* Vaiko poreikių tenkinimas ir raidos sunkumų kompensavimas.

* Vaiko ryšių su jo biologine šeima užtikrinimas.

* Pagalba vaikui, užmezgant saugius ir patvarius ryšius.

* Bendradarbiavimas sprendžiant vaiko ir šeimos problemas.

2.Parengti asmenis vaiko priežiūrai, laikinajai ir nuolatinei globai (rūpybai), įvaikinimui, darbui su vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose.

3.Teikti tęstines paslaugas budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), įtėviams ir asmenims, dirbantiems su vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose.

Programa padeda atskleisti asmens gebėjimus globoti ar įvaikinti vaiką, įsivertinti juos ir kartu pamatyti, kokiomis savybėmis asmuo gali didžiuotis ir kokios jo stipriosios pusės. Mokymų metu asmenys skatinami prisiminti vaikystę, patyrimą vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje, kad geriau suprastų save ir kitą. Mokytis iš savo patirties visada įdomu ir naudinga.

Reikia daug laiko ir energijos, kad būtų priimtas galutinis teisingiausias sprendimas. Sąmoningas ir apgalvotas sprendimas gali apsaugoti vaikus nuo naujo išsiskyrimo su šeima, o globėjus (rūpintojus) ir įtėvius - nuo nesėkmių ir blogų patirčių.

GIMK programa įgyvendinama globos centruose. Globos centrai, veikiantys visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje, privalo užtikrinti tęstines paslaugas globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams, taip pat intensyvią pagalbą krizių atvejais. Globos centrai teikia informavimo ir konsultavimo paslaugas visiems, besidomintiems be tėvų globos likusių vaikų globa (rūpyba), įvaikinimu ir budinčių globotojų veikla.

Tikimasi, kad GIMK programa leis pažvelgti į vaiką giliau, šiek tiek kitomis akimis pamatyti jo pasaulį, poreikius ir patirtį, taip pat visuomenės požiūris į mažuosius mūsų piliečius, į įvaikinimą ir globą (rūpybą) šeimoje taps brandesnis bei atsakingesnis.

X