Naujienos

Priklausomybė – visos šeimos liga. Sužinokite, kaip nuo jos pasveikti

Kuo pasižymi žmonės, kurie tampa priklausomais? Ar bet kuris asmuo rizikuoja kuriuo nors gyvenimo periodu pakliūti į priklausomybės liūną? Kokios aplinkybės lemia didesnį ar mažesnį polinkį į priklausomybes ir kaip pasveikti priklausomybes turintiems žmonėms, papasakojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos specialistės – psichologė Aura Svetikienė, socialinė darbuotoja Rasa Bložienė ir specialistė, dirbanti su priklausomybes turinčiais asmenimis, Renata Karpovienė.

Kaip atpažinti priklausomybę?

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos psichologės Auros Svetikienės, priklausomybė yra liga, kuri pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją priskiriama psichikos ir elgesio sutrikimams.

Vienas iš labiausiai pastebimų požymių, A. Svetikienės teigimu, asmuo ima nebekontroliuoti savo elgesio: „Tampa nebesvarbūs artimi žmonės, jis gali prarasti darbą, susigadinti sveikatą. Visi tie praradimai, priklausomo asmens nuo vartojimo ar kitų veiksmų (pavyzdžiui, nuo lošimo) nesustabdo. Kai kalbama apie priklausomybes, dažniausiai galvojama apie narkotines medžiagas ir alkoholį. Tai geriausiai žinomos ir labiausiai ištirtos priklausomybės. Tačiau priklausomybę sukelia ne tik alkoholis, psichoaktyvios medžiagos, tokios kaip heroinas, kokainas, amfetaminas ir tabako dūmuose esančios medžiagos. Ją sukelti gali ir azartiniai lošimai, kompiuteriniai žaidimai, trumpųjų teksto žinučių rašymas ir kt.“

Psichologės A. Svetikienės tvirtinimu, yra daug ir įvairių rizikos veiksnių, kurie nulemia priklausomybės išsivystymą: „Tai sudėtinga liga, todėl sunku ją suprasti. Kada asmuo taps priklausomu ir nuo kokios medžiagos bei kokio kiekio, negalime nurodyti, nes kiekvienas gyvena skirtingoje aplinkoje, turi karta iš kartos matytą savo šeimos modelį. Taip pat kiekvieno iš mūsų psichinė bei fizinė sveikata yra skirtingos. Vienam gali užtekti ir vieno karto (vartojimo ar pavyzdžiui, lošimo), kad išsivystytų priklausomybė. Yra žinoma tai, kad kuo jaunesniame amžiuje asmuo pradeda vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tuo greičiau jis tampa priklausomu,“ – sako psichologė.

Kada yra didžiausia rizika paslysti?

Anot mobiliosios komandos psichologės A. Svetikienės, kai mus ištinka nesėkmė, išgyvename netektį, esame liūdni, pikti ir pan., stengiamės padaryti viską, kad to išvengtume: „Tuomet viskas priklauso nuo būdų, kaip tai darome, kokius metodus naudojome. Vieni turi platesnį, įvairesnį įrankių, padedančių savimi pasirūpinti, kompleksą, o kiti renkasi nelabai sveikus, net žalingus būdus. Nuolat kartojant tuos žalingus būdus, jaučiamas trumpalaikis palengvėjimas (pagerėjimas), vyksta tam tikras išmokimas: smegenys mokosi – arba vartoti alkoholį, arba, pavyzdžiui, nusipirkti naują rūbą ar daiktą. Užsifiksuoja, kad tai padeda nesijausti blogai, jaučiamas malonumas pagilina išmokimą. Laikui bėgant pasirinkimų galimybės susiaurėja iki vieno pasirinkimo, o visa kita nublanksta.“

Mitas, jog alkoholis ir narkotikai padeda atsipalaiduoti

Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos specialistė, dirbanti su priklausomais asmenimis, Renata Karpovienė tvirtina, jog gyventi šiuolaikiniame pasaulyje sudėtinga – patiriame daug streso, įtampos, nerimo, todėl didėja ir poreikis atsipalaiduoti, atgauti jėgas, užsimiršti. Visgi tai, kad atsipalaiduoti gali padėti psichotropinės medžiagos, tėra tik iliuzija. Dauguma asmenų galvoja: ,,jei vartosiu ne kasdien, narkomanu netapsiu“, ,,keli kartai tikrai nepakenks“, ,,žolė“ visai nekenkia“, ,,nuo vieno karto nieko neatsitiks“ ir pan.

R. Karpovienės teigimu, priklausomas nuo narkotikų gali tapti bet kokio amžiaus asmuo, netgi įsčiose esantis vaisius, jei motina vartoja narkotikus: „Psichotropinių medžiagų poveikis priklauso ir nuo paties asmens – jo imuniteto stiprumo, amžiaus. Vartojant bet kokią psichotropinę medžiagą organizme vystosi fiziniai ir psichiniai pakitimai. Apsvaigus nuo alkoholio, net ir vienintelis atvejis gali turėti lemtingų pasekmių: nelaimingi atsitikimai kelyje, vandenyje, traumos, sužalojimai, savižudybės, nusikaltimai, žmogžudystės, išžaginimai, užsikrėtimas lytiškai plintančiomis ligomis. Galima teigti, kad vartojant psichotropines medžiagas, deja, problemos tampa ne tik opesnės, bet jų ir daugėja, ilgainiui vystosi ir priklausomybė.“

Priklausomybės požymiai

Priklausomybės mechanizmas visiems yra vienodas: kai asmuo tampa priklausomas, keičiasi jo elgesys, mąstymas, gyvenimo būdas – tai tampa nebe norma, o patologija. Priklausomybė pasižymi tuo, kad pačioje jos pradžioje pats asmuo nemano, kad yra priklausomas - pirmiausia tai pastebi aplinkiniai.

Mobiliosios komandos psichologės A. Svetikienės teigimu, kad asmuo jau yra priklausomas, galima įtarti iš šių požymių: pirmiausia – dirglumas, didelė emocijų kaita: „Asmuo tai liūdnas, tai linksmas. Atsiranda naujų draugų, kurie dažniausiai taip pat turi žalingų įpročių. Kai asmuo vartoja narkotikus, pastebimos žaizdos, injekcijų žymės. Šiek tiek keičiasi asmens išvaizda. Išvaizdos pokyčiai priklauso nuo to, kokias medžiagas asmuo vartoja. Laikui bėgant galima pastebėti, kad asmuo vengia bendrų veiklų, ypač nesilaiko susitarimų, pažadų, taip pat nebelieka mėgstamų pomėgių. Vis dažniau pastebimas emocinis nestabilumas, nes, kaip teigia specialistai, priklausomybė dažnai susijusi su gėda dėl kontrolės praradimo. Asmuo nesijaučia gerai, nes nesuvaldo savo elgesio, todėl atsiranda nerimastingumas, baimė, grubumas. Tačiau vienareikšmiškai teigti, kad išvardyti požymiai yra sukelti priklausomybės, negalima, kaip ir konstatuoti diagnozę – ją išsiaiškinti gali specialistai“.

Kaip priklausomybės paveikia žmonių gyvenimus?

Anot R. Karpovienės, priklausomas asmuo daugiau energijos nukreipia į priklausomybės procesą: „Kaip ir bet kuri kita progresuojanti liga, priklausomybė iš asmens atima daugiau energijos, susitelkimo ir gebėjimo veikti, griaudama gebėjimą būti ,,normaliu“ asmeniu. Veikla ir žmonės, kurie praeityje buvo svarbūs, dabar yra mažiau svarbūs. Laikas, skirtas praleisti su šeima, senais draugais bei pramogoms yra nustumiamas į šalį, kad atsirastų vietos priklausomybei. Dažnai asmenys praranda darbą, nuolatines pajamas. Žalingų medžiagų vartojimas asmenį dažnai atveda ir iki ankstyvos mirties.“

Priklausomybės dažnai paveikia ne tik priklausomą asmenį, tačiau ir visus šeimos narius. „Ne veltui sakoma, kad priklausomybė – visos šeimos liga, neišvengiamai veikianti ir visą priklausomo asmens aplinką. Artimieji neturėtų galvoti pateisinimų ar dangstyti piktnaudžiavimo, nes priklausomam asmeniui neleidžiama susidurti su realiomis jo elgesio pasekmėmis ir nesuteikiama proga pamatyti problemos mastą. Šeimos nariams taip pat būtina pagalba, nes jie nuolat patiria nerimą, bejėgiškumo jausmą, pyktį ar gėdą,“ – sako R.Karpovienė.

Mobiliosios komandos specialistai pastebi, kad turintys priklausomybę tėvai praranda ryšį su vaikais, nebesidomi jų mokymosi procesu, nesirūpina tinkama vaikų sveikata, šeimos namuose dažnai lankosi pašaliniai asmenys, vaikai paliekami vieni, be priežiūros, vaikams neužtikrinama saugi aplinka. Dėl šių priežasčių dažniausiai jiems turi būti užtikrinama saugi aplinka ne biologinėje šeimoje.

Vis tik priklausomiems asmenims įmanoma padėti.

Kaip padėti priklausomam asmeniui?

Sužinojus apie asmens priklausomybę, pasak Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos socialinės darbuotojos Rasos Bložienės, jokiu būdu negalima kaltinti ir gėdinti: „Tai patiriantis asmuo nepradės kalbėti, atsiverti ir pripažinti savo problemos, ją įvardijant. Bendraujant reikia laikytis mylinčio, bet griežto asmens pozicijos, atvirai kalbėtis išsakant, ką pastebite, dėl ko nerimaujate. Priklausomas asmuo linkęs neigti savo problemą, jos nepripažinti, todėl turėtų vykti nuolatiniai pokalbiai, nors tai būna sunku, jei pats asmuo - nemotyvuotas. Ypač svarbus artimųjų palaikymas. Mūsų darbe dažniausiai klientai neturi išplėstinės šeimos palaikymo. Iš kartos į kartą perduodami elgesio modeliai: alkoholio vartojimas, socialinių, kasdienių ir tėvystės įgūdžių stoka, vaikų nepriežiūra. Dažnai smurtas artimoje aplinkoje tapęs norma.“

Mobiliosios komandos specialistai išanalizuoja šeimos situaciją iš pateiktos informacijos, gautos iš įvairių šaltinių: ugdymų ir gydymo įstaigų, kaimynų, giminaičių, vaiko teisių apsaugos skyrių. Vykstant į šeimą, atkreipiamas dėmesys, ar šeima jau buvo žinoma vaiko teisių apsaugos skyriui, ar joje vyrauja besikartojančios tos pačios problemos, kokių pagalbos priemonių buvo imtasi problemoms spręsti, analizuojama, kas buvo veiksminga, kas – ne.

Mobiliosios komandos tikslas – įvertinti rizikos ir saugumo veiksnius šeimoje, šeimos stiprybes, poreikį intensyviai pagalbai. Dažniausiai krizinės situacijos šeimoje kaltininkas – alkoholio vartojimas.

Mobiliosios komandos specialistai taiko motyvavimo technikas, siekiant, jog priklausomybės ligomis sergantis šeimos narys priimtų siūlomą pagalbą, padidėtų asmens vidinė motyvacija keisti savo elgesį. Vaiko tėvams sutikus priimti mobiliosios komandos pagalbą, priklausomai nuo problemos pobūdžio, jiems rekomenduojami tiek skubios pagalbos būdai, tiek ilgalaikė pagalba, inicijuojamos psichologo, psichiatro, priklausomybių specialisto konsultacijos. Remiantis psichiatro išvadomis, asmenys nukreipiami gydymuisi į Priklausomybių ligų centrus bei ilgalaikei reabilitacijai bendruomenėje, taip pat rekomenduojama lankyti anoniminių alkoholikų grupes.

Specialistės pažymi, kas pirmiausia reikalingas priklausomybės pripažinimas, jos įvardijimas – tai vienas iš pirmųjų gydymo etapų. Asmuo turi pripažinti, kad pats savo pastangomis negali susitvarkyti su priklausomybės problemomis, peržengti baimės, gėdos, puikybės ribas ir kreiptis pagalbos į specialistus, anoniminių alkoholikų grupes, vykdyti jų rekomendacijas, dirbti bendradarbiaudamas, dėti valios pastangas ir sutelkti kantrybę.

Taip pat svarbu žinoti, kad sveikimo procesas visuomet individualus. Tai gana ilga kelionė į save, neužkraunant atsakomybės aplinkiniams žmonėms. Tai laikas, skirtas apmąstymams: kaip aš gyvenu, kas vyksta mano gyvenime, kaip aš iš tikrųjų noriu gyventi? Kad asmuo visa tai pasiektų, reikalinga valia.

Vaiko teisių specialistai ragina spręsti bendruomeninių vaikų globos namų trūkumo Panevėžyje klausimą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) miesto socialinių paslaugų centro prašo spręsti budinčių globėjų ir bendruomeninių vaikų globos namų trūkumo klausimą. Apie tai susitikime kalbėtasi su Panevėžio miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro vadove.

Panevėžio apskrities VTAS į Panevėžio miesto savivaldybę kreipėsi ne kartą. Vaikų gerove besirūpinančius specialistus neramina turimų globėjų situacija mieste. Ištikus krizei šeimoje ir esant būtinybei apsaugoti vaikus nuo smurtaujančių, ar kitaip jų teises pažeisti galinčių, tėvų, vaikus tenka paimti iš šeimos. Pasak minėto skyriaus patarėjo Panevėžio mieste Dovaro Nevardauskio, jeigu šeimoje nustatomas II grėsmės vaikui lygis ir vaiką būtina paimti iš nesaugios aplinkos, susiduriama su problema, kad nėra kur jį apgyvendinti. „Bendruomeniniai globos namai pilni, budintys globėjai dažniausiai irgi užimti, tad jeigu nėra vaiko artimųjų, atsiranda labai didelė ir sudėtinga problema. Mano manymu, būtina didinti budinčių globėjų skaičių, taip pat reikalinga įsigyti dar vieną butą, kuriame būtų galima apgyvendinti vaikus, paimtus iš šeimos“, – sako patarėjas.

„Panevėžio miesto savivaldybės atstovai praėjusiais metais žadėjo įsigyti dar vieną butą ir pasirūpinti, kad jis taptų bendruomeniniais vaikų globos namais. Deja, ši problema dar neišspręsta, o problemų vis daugėja. Globėjai, sudarę sutartis su socialinių paslaugų centru, globoti sutinka tik vaikus iki 12 metų amžiaus. Kyla klausimas, kur apgyvendinti nesaugiuose namuose likti nebegalinčius paauglius? 12-18 metų vaikams vienintelė užuovėja bendruomeniniai vaikų globos namai, kurių skaičių mieste būtina didinti“, – pabrėždama problemos aktualumą sakė Panevėžio apskrities VTAS vedėja Žaneta Ginaitė.

Pasitarime dalyvavusi Panevėžio miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė patikino, kad problemos yra žinomos ir sprendžiamos. Jos teigimu, rasta dar viena globėja, baigiamas įrengti dar vienas butas, kuris bus pritaikytas bendruomeniniams vaikų globos namų poreikiams.

Ž. Ginaitė ir D. Nevardauskis akcentavo įstaigų ir miesto savivaldybės bendradarbiavimo būtinybę sprendžiant laikinai iš šeimos paimtų įvairaus amžiaus vaikų apgyvendinimo problemas, taip pat pabrėžė aktyvesnį kitų, socialines paslaugas teikiančių, institucijų ir organizacijų  įsitraukimą. Pasitarime kalbėta, kad Panevėžio mieste bendruomeninių vaikų globos namų poreikis, net ir įrengus jau nupirktą butą, išspręstas nebus ir miesto savivaldybei teks ieškoti galimybių dar vieno būsto įsigijimui.

 Šiuo metu Panevėžio miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras turi tris bendruomeninių vaikų globos namų poreikius atitinkančius butus, dar vienas yra įrenginėjamas. Mieste dirba trys budintys globėjai, su dar vienu – pasirašoma sutartis.

Telšių apskrities mobilioji komanda: žmogaus priklausomybė kartais būna stipresnė nei mūsų skatinimas keistis

Jau kone metus Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje besidarbuojanti mobilioji komanda Plungės bei Rietavo socialiniams partneriams išgrynino savo darbo tikslą - padėti krizę išgyvenančiai šeimai, kai yra nustatytas antras grėsmės vaikui lygis ir šis nebegyvena jam nesaugioje aplinkoje.

Telšių apskrities mobiliąją komandą sudaro psichologė Sandra Mikuževičienė, socialinė darbuotoja Danutė Novikova ir priklausomybės ligų specialistė Loreta Zakarauskienė. Darbuotojos teigė, jog komandoje vyraujanti trijų specialistų įvairovė padeda suteikti efektyvesnę pagalbą šeimai. „Atvykusios į šeimą pirmiausiai išsiaiškiname, kokios pagalbos žmogui reikia. Vieną kartą gali būti reikalingesnė psichologinė pagalba, kitą kartą – susijusi su priklausomybės ligų gydymu, trečią – susijusi su socialinių įgūdžių tobulinimu. Būdamos kartu galime iškart organizuoti konkrečiam atvejui reikalingesnę pagalbą, tačiau kaip bebūtų – kone visais atvejais reikalinga kompleksinė pagalba, kurią mes teikiame kaip komanda“, – teigė specialistės.

Mobiliosios komandos specialistės papasakojo ir apie pačią pagalbą, intensyviai teikiamą šeimoms. „Su šeima 14 kalendorinių dienų dirbame jos gyvenamojoje vietoje, koreguojame šeimos narių elgesį ir sukuriame saugią gyvenamąją aplinką vaikui grįžti į namus. Vaikų mes nematome, dirbame tik su jų tėvais. Turime specialius klausimynus, kurie atskleidžia šeimos stiprybes, silpnybes ir poreikius. Ieškome galimybių padėti šeimai – galbūt jai reikalinga pagalba įsidarbinant, galbūt klientai turi sveikatos problemų, o gal jau dešimtmečiais jie klampoja priklausomybių liūne ir motyvacinio interviu metodu galime juos patraukti pagalbą teikiančios institucijos link. Buvo ne vienas atvejis, kai moteriai su vaiku padėjome laikinai apsigyventi krizių centre, taip ją atskiriant nuo smurtaujančio vyro, bet paliekant su vaiku“, - apie teikiamą pagalbą pasakojo mobiliosios komandos darbuotojos.

Nors mobilioji komanda darbą su šeima turi pradėti tada, kai teritorinio vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nustato vaikui antrąjį grėsmės lygį ir paima jį iš šeimos, mobiliosios komandos pagalbą priimti nori ne kiekviena šeima. „Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 1 dienos lankėmės 52 šeimose, iš kurių 7 šeimos atsisakė mūsų pagalbos. Šeimoje, su kuria dirbame, vidutiniškai apsilankome 4-5 kartus, nesistengiame už juos nieko padaryti, bet įgaliname – paraginame veikti patiems, keisti savo netinkamą elgesį. Svarbu tai, jog negalime norėti pokyčių labiau nei patys klientai. Išties nelengva dirbti su žmonėmis, kurie turi priklausomybes, mat kartais priklausomybė būna stipresnė nei mūsų skatinimas pokyčiams, kad žmogus pasiryžtų reabilitacijai“, – apibendrino specialistės.

Kaip teigia mobiliosios komandos narės, klientui svarbi ne vien tik jų pagalba, tačiau ir aplink supančių žmonių. „Didelę įtaką sveikstantiems daro aplinka. Jei žmogus jaučia artimųjų psichologinį palaikymą, geranoriškumą, didelė tikimybė, jog jis pajaus ir poreikį keisti savo gyvenimo būdą. Tačiau, jei pabaigęs reabilitacijos kursą asmuo pateks tarp tokių, kurie taip pat gydėsi, bet ir vėl yra priklausomi nuo alkoholio, tikėtina, kad jis ir pats atkris bei vėl pateks į užburtą priklausomybių ratą“.

Užbaigdamos savo veiklos pristatymą ir dalijimąsi patirtimis, sukauptomis per beveik vienerius darbo metus, specialistės padėkojo susirinkusiems socialinių įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atstovams ir pasidžiaugė sėkmingu bendradarbiavimu su jomis.

Mokyklos negali ignoruoti akivaizdžių vaiko teisių pažeidimų

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) patarėja Radviliškio rajone Larisa Paurienė susitikusi su Radviliškio rajono savivaldybės ugdymo įstaigų vadovais aptarė problemas, kurios mokykloms kyla užtikrinant vaiko teisę mokytis.

Pristatydama pranešimą „Vaiko teisių bei teisėtų interesų užtikrinimas ugdymo įstaigoje“ Larisa Paurienė komentavo VTAS gaunamus pranešimus iš ugdymo įstaigų ir supažindino susirinkusius su daugeliui ugdymo įstaigų tipiškomis problemomis.

Pranešėja išskyrė tai, kad vaikai, kaip ugdymo proceso dalyviai, dažniausiai kelia tokias problemas: nelanko ugdymo įstaigos, smurtauja prieš kitus vaikus ir net suaugusiuosius, nesilaiko elgesio taisyklių, esant specialiesiems ugdymosi poreikiams negeba ugdytis pagal bendrojo lavinimo programas.

Daugiausia gaunama pranešimų dėl vaikų smurtavimo prieš kitus vaikus ir net prieš suaugusiuosius. Radviliškyje dirbantys vaiko teisių apsaugos specialistai apie smurtaujančius vaikus nuo metų pradžios gavo 5 pranešimus. Pasitaiko atvejų, kai mokyklos, deja, netgi ištisus mėnesius kai kurias problemas ignoruoja.

Kaip matyti iš pateiktos problematikos lentelės, būna, kad mokyklos problemas slepia, nebendrauja su vaiko įstatyminiais atstovais.  Kaip vieną tokių pavyzdžių patarėja Larisa Paurienė įvardijo mokyklos nedėmesingumą vaikui. Jos teigimu, vaikas apie metus laiko nesirodė mokykloje, o mokykla tik gegužę kreipėsi į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS) Radviliškyje. Ir neaišku, ar sprendžiant problemą buvo pakankamai bendrauta su įstatyminiais vaiko atstovais. Patarėja Larisa Paurienė tai akcentavo kaip pavyzdį, kai į vaiko problemas žvelgiama atsainiai.

 ,,Aš savo pranešimu siekiu atkreipti ugdymo įstaigų vadovų dėmesį į tai, kad būtina laiku pastebėti ir spręsti problemas, nes tai geriausiai atitiktų vaikų teisėtus interesus. Nuolatinis bendradarbiavimas su vaikų įstatyminiais atstovais (tėvais, įtėviais, globėjais/rūpintojais) taip pat yra labai svarbi ugdymo proceso dalis‘‘, – sakė Larisa Paurienė.

Susitikime aptarti ugdymo proceso metu iškilusių problemų sprendimo būdai, paaiškinta, kad problemas galima išspręsti ugdymo įstaigos viduje, t.y. teikiant intensyvią pedagoginę psichologinę pagalbą vaikui ir šeimai, taikant įvairias Švietimo įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose numatytas poveikio priemones, pavyzdžiui, mokykla gali kreiptis į Vaiko gerovės komisiją ir prašyti psichologo bei kitos pagalbos vaikui ir šeimai. Taip pat mokykla gali kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios priežiūros priemonių vaikui taikymo. Jos skiriamos tais atvejais, kai vaikas nelanko mokyklos, nepavyzdingai elgiasi, nuolat smurtauja. 

Kai ugdymo įstaiga išnaudoja visas vaikui bei šeimai pagalbos galimybes, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas dėl kompleksinės pagalbos šeimai teikimo bei dėl poveikių priemonių taikymo įstatyminiams atstovams ir vaikams – galima kreipti į savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių (TBK). Šiaulių apskrities VTAS patarėja Radviliškyje  akcentavo, kad pedagogams pastebėjus smurto ar vaiko nepriežiūros faktus reikia skubos tvarka kreiptis į vaiko teisių apsaugos skyrių, o jei būtina – ir į teisėsaugos instituciją. 

Diskusijos metu taip pat buvo aptartos išskirtinės Radviliškio ugdymo įstaigose įvykusios situacijos, kai mokyklos tiesiog nekreipė dėmesio į kitus vaiko teisių aspektus.  Vienas jų – mergaitė gyveno pas močiutę apie penkis metus, nors jos mama, geros reputacijos moteris, gyveno kitame mieste. Močiutė vaiko atskyrimą nuo mamos ir kitų šeimos vaikų suprato kaip pagalbą. Mokykla matė, kad visur vaiką atstovauja močiutė, nors globa oficialiai neįteisinta, bet nė karto nepasidomėjo, kodėl ne mama, o močiutė, neturėdama globėjos statuso, atstovauja vaiką. Tai dar vienas mokyklų nedėmesingumo vaikui ir jo teisėms pavyzdys. 

Taigi, susitikime paminėta, kad vaikui ugdymo įstaigoje gali atstovauti tik tėvai ar globėjai/rūpintojai, buvo paprašyta reaguoti į atvejus, kai prašymus ugdymo įstaigoms teikia asmenys, kurie neturi teisės atstovauti vaikui. Priminta, jog į juos reikia reaguoti greitai, o ne laukti kelerius metus.

Susitikime dalyvavę ugdymo įstaigų vadovai ir vaiko teisių apsaugos specialistai  sutarė, kad prasidėjus naujiems 2019/2020 mokslo metams būtina organizuoti susitikimą bei aptarti, kaip geriausiai padėti vaikams ugdymo proceso metu.

Nuo metų pradžios Radviliškyje dirbantys vaiko teisių apsaugos specialistai gavo  du pranešimus, kad vaikai nelanko mokyklos. Tačiau šie duomenys, kaip ir visoje Lietuvoje,  neatspindi realių skaičių, nes tik  metų gale suskaičiavus praleistų pamokų skaičių konstatuojama, kad vaikas neišklausė mokymo kurso, o metų eigoje, jeigu bent kartais toks nedrausmingas vaikas pasirodo mokykloje, ši turi viltį, kad reikalai pagerės ir mokslo metų laiku nefiksuoja, kaip mokyklos nelankymo. 

Šiaulių mieste nuo metų pradžios fiksuota iki dešimt pranešimų apie tai, kad vaikai praleidinėja daug pamokų ar vengia lankyti mokyklą. Palyginimui – Kelmės rajone dirbantys VTAS specialistai nuo metų pradžios gavo tik vieną pranešimą, kad vaikas nelanko mokyklos. Apie tai pranešė pati vaiko mama. Iš mokyklų tokių pranešimų Kelmėje negauta nė vieno. Pakruojo rajone dirbantys VTAS specialistai pranešė, kad nuo metų pradžios mokyklos atkreipė dėmesį į maždaug dešimt vaikų, kurie praleidžia daug pamokų. Šiaulių rajono VTAS specialistai sako, kad rūpesčių dėl pamokų praleidinėjimo kelia maždaug dešimt vaikų, tačiau ne visada ši informacija gaunama iš mokyklų.

Marijampolės apskrityje auga nepakantumas vaiko teisių pažeidimams

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) ir ikiteisminio tyrimo įstaigų (prokuratūros ir policijos) atstovai susitiko aptarti bendros veiklos rezultatus, užtikrinant vaiko teisių apsaugą visą parą. Specialistų nuomone, akivaizdu tai, jog didėja visuomenės nepakantumas vaiko teisių pažeidimams.

Susitikimo metu Marijampolės apskrities VTAS vedėja Dovilė Burbaitė pristatė pranešimą „Nepertraukiama vaiko teisių apsauga Marijampolės regione“, kuriame aptarti 2019 m. pirmojo pusmečio bendro darbo su teisėsaugos institucijomis veiklos rezultatai.  Susisteminta informacija parodė, kad didėja visuomenės nepakantumas galimiems vaiko teisių pažeidimams, ką patvirtina augantys asmenų pranešimai apie pažeidžiamus nepilnamečių interesus. Tai patvirtina ir išaugęs pranešimų skaičius, gaunamas iš pilietiškų asmenų, kurie drąsiai rodo netoleranciją vaiko teisių pažeidimams.

Marijampolės apskrities VTAS 2019 metais užfiksavo 676 pranešimus dėl galimų nepilnamečių teisių pažeidimų. Labai svarbu laiku sureaguoti į gautą signalą, todėl dirbant su vaiko teisių pažeidimais ypatingai akcentuojamas operatyvumas, keičiantis turimomis žiniomis su teisėsaugos institucijomis.

Pasak D. Burbaitės, vertinant kitų šalių vaiko teisių apsaugos sistemos veikimo patirtį, kuri patvirtina, kad visuomenės nepakantumas vaiko teisių apsaugos pažeidimams yra labai svarbus faktorius, teigiamai veikiantis vaiko teisių apsaugos efektyvumą, galima pasidžiaugti, kad šis veiksnys tampa reikšmingu indėliu garantuojant vaiko teises ir Lietuvoje.

„Kasdieniu, nenutrūkstamu vaiko gynėjų ir policijos pareigūnų, prokurorų darbu, trims minėtoms institucijoms susitelkus vieningam tikslui – ginti ir apsaugoti vaikus, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki dabar net 543 vaikams ir jų šeimoms Marijampolės regione inicijuota skubi pagalba“, savo pranešime teigė D. Burbaitė.

 

Vaiko teisių apsaugos ir užimtumo specialistų dialogas atvėrė galimybes paaugliams, kurie nei mokosi, nei dirba

Kiekvienoje savivaldybėje yra jaunuolių, paauglių, kurie anksti pasitraukė iš švietimo sistemos, turi priklausomybių, yra žinomi teisėsaugos pareigūnams, gyvena sunkumus patiriančioje šeimoje ar pan. Kaip sumažinti jaunimo nedarbą ir pagerinti jaunuolių, kurie nei dirba, nei mokosi, padėtį, padedant susirasti darbą baigus mokslus, susitikimo metu sprendė Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovai bei Utenos jaunimo užimtumo skyriaus vedėja Virginija Jaruševičiūtė.

„Skyriaus darbuotojams, kasdien reaguojantiems į pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, tenka bendrauti su 16 metų sulaukusiais paaugliais, kurie dėl tam tikrų praeityje susiklosčiusių nepalankių aplinkybių jau nesimoko ir nėra motyvuoti mokytis ateityje. Siekiant jiems padėti, būtina rasti jaunuolių amžių bei gebėjimus atitinkantį užimtumą, – tokį, kuris sudomintų paauglius, būtų jiems priimtinas, keltų jų savivertę bei ugdytų turimus gebėjimus“, – sako VTAS vedėja Irena Gaigalienė.

Anot I. Gaigalienės, labai svarbu visoms vaikų gerove besirūpinančioms institucijoms bendradarbiauti ir ieškoti bendrų galimų sprendimų, jaunuoliams, nelinkusiems mokytis, tačiau norintiems užsiimti kita socialiai tinkama veikla, save realizuoti – įsidarbinti, savanoriauti ar prisijungti prie kitų iniciatyvų.

Tačiau Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje numatyta, kad kiekvienas vaiko turi teisę būti apsaugotas nuo ekonominio išnaudojimo ir nuo bet kokio darbo, kuris gali būti pavojingas jo sveikatai arba trukdyti jam mokytis, gali kenkti jo sveikatai ir fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam bei socialiniam vystymuisi.

Asmeniui iki 18 metų suteikiamas darbas turi būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai, fiziniam, psichiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, nepakenkti mokymuisi.

Taigi, asmenys iki 18 metų negali užsiimti darbais, kurie yra įtraukti į Pavojingų darbų sąrašą

Tai darbai, pasižymintys didesne profesine rizika, kuriai esant traumos ar kitokia darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio yra didesnė.

 

Kaip elgtis, kad nepilnamečių – įtariamųjų, liudytojų ar nukentėjusiųjų – apklausos keltų kuo mažiau streso vaikui

Pastaraisiais metais vis daugiau mažamečių ar nepilnamečių vaikų pažeidžia įstatymą arba tampa įvairaus pobūdžio nusikaltimų liudytojais. „Tačiau nepriklausomai nuo to, ar vaikas yra apklausiamas dėl to, kad yra įtariamas atlikęs nusikalstamą, nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ar tapo nusikalstamos veikos liudytoju, nepriklausomai nuo to, ar nepilnametis apklausiamas tiriant mobiliojo telefo­no vagystę, ar seksualinės prievartos atvejį, jo apklausa turėtų būti vykdoma kitaip nei suaugusio asmens“, - sako Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė (psichologė) Joana Kvederavičiūtė. Su psichologe kalbamės apie nepilnamečių teisinės apklausos ypatumus.

  • Kokius jausmus patiria nepilnametis, vaikas, dalyvaudamas apklausoje?
  • Remiantis moksline literatūra bei praktine patirtimi galima teigti, kad apklausa daugeliui vaikų yra išskirtinis bei didelį nerimą keliantis patyrimas. Patiriamas stresas apklausos metu gali sumažinti vaiko pasakojimo tikslumą. Pavyzdžiui, vaikas gali teigiamai atsakyti į jam užduotą klausimą ne todėl, kad tai atspindi jo patirtus išgyvenimus, bet norėdamas išvengti papildomų, tikslinančių klausimų ir kuo greičiau užbaigti jam įtampą keliančią apklausą. Dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad vaiką apklaustų kompetentingi, kontaktą su vaiku gebantys užmegzti asmenys, kad apklausoje dalyvautų kuo mažiau vaikui nepažįstamų, į jį stebeilijančių asmenų bei nuo, ką vaikas žino apie apklausos vykdymą ir ar yra joje anksčiau dalyvavęs. Pavyzdžiui, dalyvaudamas pirmą kartą apklausoje nepilnametis gali jausti didelę įtampą bei nerimą. Tuo tarpu vaikas, kuris jau buvo apklaustas keletą kartų, palyginti su vaiku, kuris dar nė karto nedalyvavo apklausoje, atėjęs į pareigū­no kabinetą gali jausti mažesnį stresą. Tačiau svarbu paminėti, kad kitos apklausos metu vaikas jaus mažiau įtampos tik tuo atveju, jeigu anksčiau vykusių apklausų metu vaiką apklausiančiam asmeniui pavyko nuraminti vaiką, sumažinti jaučiamą įtampą bei sukurti tarpusavio ryšį. Tad nuo apklausiančiojo asmens turimų psichologinių žinių, gebėjimo užmegzti kontaktą su vaiku priklauso duodamų parodymų patikimumas.
  • Taigi, jeigu vaikas apklausos metu nesijaus ramus, atsipalaidavęs, nuo to gali kisti jo teikiama informacija, parodymai?
  • Remiantis moksline literatūra, stresas daro nevienodą įtaką skirtingiems atminties procesams – informacijos įsiminimui, jos saugojimui bei atkūrimui. Teigiama, kad įsiminimo metu nedidelis stresas gali pa­dėti geriau įsiminti informaciją, tačiau įtampa, patiriama apklausos metu, gali trukdyti atsiminti įvykio detales, aplinkybes bei jas atpasakoti. Dėl šios priežasties apklausą vykdantis asmuo turėtų žinoti, kad vaikas, dalyvaudamas apklausoje gali nerimauti bei jausti didelę įtampą dėl įvairiausių dalykų. Pastebėta, kad didžiausią nerimą vaikas junta, kai jo prašoma papasakoti apie padarytą nusikalstamą veiką, nupasakoti savo nemalonius išgyvenimus, patirtus būnant nusikalstamos veikos liudytoju ar nukentėjusiuoju, nes nepilnamečiui kartotinai užduodami tie patys klausimai, prašoma kuo tiksliau bei nuosekliau nupasakoti įvykius bei pažeriama daug tikslinančių klausimų. Todėl, siekiant, kad vaiko duodami parodymai būtų kuo tikslesni, būtina ne tik mokėti užduoti tinkamus klausimus, bet ir gebėti padėti vaikui sumažinti jaučiamą nerimą.  
  • Pirmosios vaiko ir jį apklausiančiojo asmens susitikimo minutės – pačios svarbiausios?
  • Tikrai taip! Siekiant užmegzti kontaktą su vaiku siūloma paprastai ir aiškiai jam prisistatyti, nupasakoti savo vaidmenį apklausos metu, truputį jį pakalbinti ne patalpoje, kur vyks apklausa, o kitoje erdvėje, pavyzdžiui, laukiamajame, šalia esant vaikui artimam asmeniui, kuris jį atlydėjo, pasiteirauti apie vaiko pomėgius, interesų sritis, laisvalaikio užsiėmus, turimus ar mėgstamus žaislus, lankomus būrelius ir kita. Šie neutralūs klausimai apie vaikui malonius ir svarbius dalykus ne tik padeda nuraminti vaiką, bet taip pat yra naudinga apklausą vykdančiajam, kadangi padeda susidaryti įspūdį apie vaiko kalbinius gebėjimus, dėmesio koncentracijos bei su įsiminimu, informacijos saugojimu ir jos atkūrimu susijusius gebėjimus.  Be to svarbu paminėti, kad tik prasidėjus apklausai svarbu skirti laiko ir papasakoti vaikui, jam suprantamais žodžiais, dėl kokių priežasčių jis buvo pakviestas dalyvauti apklausoje, kaip ir kur bus panaudota apklausos metu gauta informacija. Taip pat informuoti vaiką, jeigu apklausa yra įrašinėjama arba šalimais yra kokie nors nepažįstami asmenys, stebintys apklausą. Galbūt tai skamba sudėtingai, tačiau tam tikrai nereikia skirti daug laiko.
  • Bendraujant su vaiku svarbu būti kantriam?
  • Ne tik kantriam, bet kartu ir pastabiam, gebančiam aktyviai klausytis. Jeigu į apklausos kambarį raginamas eiti vaikas pradeda nuogąstauti, gūžtis, stebima jo kūne tvyranti įtampa, nereikėtų jo versti eiti, skubinti, bet stengtis nuraminti. Pastebima, kad labai dažnai vaiko jaučiamas nerimas padidėja, kai apklausą vykdantis asmuo, siekdamas sužinoti kuo daugiau bei tikslesnės informacijos apie nusikalstamą veiką, pažeria daug tikslinančių klausimų arba kelis kartus užduoda tuos pačius klausimus.  Papra­stai vaikas bendrais bruožais nupasakoja savo patirtis, išgyvenimus, susijusius su nusikaltimu. Tačiau įprastai šios informacijos nepakanka norint sudėlioti visą su nusikalstama veika susijusią mozaiką. Todėl papildomi, kartotinai užduodami klausimai gali paskatinti vaiką manyti, kad jo nesiklausoma arba kad jo atsakymai yra netinkami, nepriimtini klausiančiajam, o tai gali priversti vaiką išgyventi dar didesnę įtampą. Tokiu atveju reiktų stengtis vaiko mintis nukreipti kita linkme, pasikalbėti su nusikaltimu nesusijusia tema. Toks poelgis ne tik padėtų sumažinti vaiko jaučiamą stresą, bet ir pelnyti vaiko pasitikėjimą. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į vaiko verbalinę, bet ir į neverbalinę kalbą, emocijas. Jeigu vaikas apklausos metu tampa verksmingas, gniaužo saujoj savo drabužio kampą, nudelbia akis į grindinį, labai svarbu atkreipti į tai dėmesį.
  • Tikėtina, kad turimos psichologinės žinios praverstų atliekant apklausą ir padėtų geriau susikalbėti su vaiku?
  • Tikrai taip! Kaip ir minėjau, būtina atkreipti dėmesį į vaiko neverbalinę kalbą, atspindėti jo emocijas. Pavyzdžiui, jeigu apklausos metu vaikas pradeda jausti didelį stresą, apklausą vykdančiam asmeniui reiktų nustoti jo klausinėti apie nusikaltimą, atkreipti dėmesį į vaiko išgyvenamas emocijas bei jas įvardinti, pasakyti, kad mato, jog vaikas bijo, nerimauja. Vaiko duodami parodymai bus kur kas tikslesni, jeigu apklausą vykdantysis gebės pastebėti vaiko jausmus bei ištransliuoti vaikui, kad supranta, kaip jis jaučiasi, ką išgyvena apklausos metu. Tik sumažinus vaiko jaučiamą įtampą patartina sugrįžti prie su nusikaltimu susijusių klausimų. Tad, siekiant išvengti vaiko traumavimo apklausos metu, sumažinti nerimą bei surinkti kuo daugiau ir tikslesnės informacijos apie nusikalstamą veiką būtina turėti psichologinių žinių. Dėl šios priežasties tyrėjams turėtų būti vedami mokymai apie tai, kaip turėtų būti vykdomos vaikų apklausos, į ką reiktų atkreipti dėmesį ir ko vengti apklausos metu, o pačią apklausą turėtų atlikti asmuo, turintis žinių apie vaiko raidą, gebantis užmegzti kontaktą su skirtingo amžiaus tarpsnio vaikais, mokantys atpažinti vaiko emocijas, jas įvardinti, žinantys, kaip į jas reaguoti, turintys žinių apie vykdomąsias funkcijas (atminties, mąstymo, dėmesio procesus).
  • Tačiau nepilnamečių apklausose dažnai dalyvauja net ne vienas asmuo...
  • Mokslinėje literatūroje akcentuojama, kad kuo mažiau apklausoje dalyvauja asmenų, tuo vaiko duodami parodymai yra tikslesni. Todėl norint apsaugoti vaiką nuo pašalinių asmenų įtakos, užmegzti geresnį kontaktą, pelnyti vaiko pasitikėjimą bei sumažinti patiriamą stresą, apklausos kambaryje turėtų būti tik du asmenis: nepilnametis ir apklausą vykdantysis, o visi kiti procese dalyvaujantieji, pavyzdžiui, vaiko tėvai, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai turėtų stebėti, kaip vykdoma apklausa šalia esančioje kitoje patalpoje per vienpusio matymo stiklą ar, pasitelkiant informacines technologijas, monitoriaus ekranuose. Ypatingai svarbu, kad apklausose nedalyvautų asmenys, kurie yra įtariami padarę nusikalstamą veiką prieš vaiką, nes jų dalyvavimas vaikui keltų dar didesnį stresą bei trukdytų surinkti patikimus parodymus.  
  • Vaikų parodymų tikslumas priklauso ir nuo aplinkos, kurioje vyksta apklausa?
  • Vaikas jausis saugesnis, jei apklausa vyks jaukioje, vaikui patrauklioje, komfortabilioje bei skatinančioje saugumo jausmą patalpoje. Remiantis atliktais moksliniais tyrimais, jeigu apklausa vyksta jaukioje, vaikams pritaikytoje patalpoje, jų duodami parodymai yra kur kas tikslesni. Būtų puiku, jei vaikai būtų apklausiami specializuotuose vaiko apklausos kambariuose. Nors kartais vis dar iškyla įvairių techninių ar organizacinių sunkumų apklausų metu, tačiau vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai stengiasi užtikrinti, kad apklausoje dalyvaujantis vaikas būtų apklausiamas saugioje, vaikams pritaikytoje aplinkoje, bei patirtų kuo mažiau streso.

 

 

Vaiko teisių apsaugos specialistai medikus kviečia glaudesniam bendradarbiavimui

Glaudus sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas su Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistais užtikrina greitesnę ir veiksmingesnę pagalbą šeimai. Todėl mobiliosios komandos ir budėtojai siekia efektyvesnių ryšių su medikais ne tik įvertinant vaiko fizinę ir psichinę būklę, bet ir teikiant pagalbą tėvams.

Biržuose vykusiame pirmajame tarpinstituciniame susitikime aptarta tarnybų veikla sprendžiant vaiko teisių ir saugios aplinkos užtikrinimo klausimus. Į susitikimą su institucijų atstovais atvykę VTAS specialistai (budėtojai) ir mobiliosios komandos atstovai ne tik pristatė savo veiklą, bet ir kėlė aktualius klausimus. „Mes į šeimą vykstame gavę policijos pareigūnų pranešimus. Dažniausiai tenka kreiptis ir į medikus, kad šie nustatytų patyręs vaikas fizinį smurtą ar ne, ir išrašytų atitinkamą pažymą. Pasitaiko, kad akivaizdžių sumušimų nepastebima, tačiau siekiant efektyvaus ir objektyvaus darbo, ginant vaiko interesus,  pažymos mums būtinos. Todėl labai prašome medikus suprasti mūsų darbo specifiką ir efektyviau bendradarbiauti siekiant pagelbėti ir taip likimo skriaudžiamam vaikui“, - kalbėdama apie darbą, į susitikime dalyvavusius Biržų ligoninės bei poliklinikos vadovus kreipėsi VTAS vyr. specialistė (budėtoja) Vaida Jasėnė.

Apie geranoriško medikų požiūrio į pagalbą šeimai būtinumą kalbėjo ir mobiliosios komandos vyr. specialistė, psichologė Aura Svetikienė. „Nuo praėjusių metų liepos pirmosios teikiame pagalbą šeimai 14 dienų po to, kai šeimai buvo nustatytas II grėsmės lygis ir vaikas paimtas iš nesaugios aplinkos. Mes dirbame paraleliai su atvejo vadyba, tad glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas leidžia mums įvertinti veiksmus kas su šeima jau buvo daryta, kokia pagalba teikta bei leidžia maksimaliai efektyviausiai planuoti mobiliosios komandos darbą. Mobiliojoje komandoje dirba ir priklausomybių ligų specialistas, tad mums ypač svarbu kaip galima greičiau gauti gydytojo psichiatro pagalbą, o čia ir susiduriama su problemomis. Paskutinis šio mėnesio atvejis, kai pas gydytoją-psichiatrą Biržuose pavyko klientą užregistruoti tik rugpjūčio mėnesį. Kai pavyksta motyvuoti šeimos narius – kurie piktnaudžiauja alkoholiu ne vienerius ir kartais net ne dešimt metų - kad pradėtų gydymą, tada mums medikų pagalbos nebuvimas prilygsta didžiuliam iššūkiui. Labai glaudžiai bendradarbiaujame su Panevėžio priklausomybių ligų centru ir jie sudaro galimybę pirmumo tvarka patekti mūsų klientams, todėl ir klientai iš Biržų rajono priimami Panevėžyje. Glaudesnis bendradarbiavimas su vietos medikais užtikrintų greitesnį pažymų ir siuntimų išdavimą ir motyvuotą klientą galėtume kaip galima greičiau siųsti gydytis priklausomybių,“ – pabrėždama medikų bendradarbiavimo svarbą kalbėjo psichologė.

Leonidas Sologubovas, Biržų rajono savivaldybės poliklinikos direktorius, sako suprantantis tarnybos specialistų darbo svarbą. Anot jo, įstaigoje dirba 3 suaugusiųjų psichiatrai, tad didelių problemų bendradarbiauti neturėtų kilti, tad poliklinikos vadovas žadėjo šį klausimą aptarti ir su gydytojais.

„Džiugu, kad turime savo darbo gerosios praktikos pavyzdį Biržuose. Vienai mūsų klientei rugpjūčio mėnesį bus metai kai ji atsisakė ir nebevartoja alkoholio. Moteris reabilituojasi „Vilties švyturyje“, Kėdainių rajone. Tai ilgalaikės reabilitacijos centras su kuriuo labai glaudžiai bendradarbiaujame. Gera matyti du visai skirtingus žmones: moterį su kuria bendravome tą 14 dienų po atvejo ir sveikstančią moterį. Rugpjūčio mėnesį ji grįš į namus ir , tikimės, kad atras kontaktą su savo dvejais nepilnamečiais vaikais, kurie šiuo metu gyvena pas močiutę,“ – sakė  mobiliosios komandos vyr. specialistė A. Svetikienė.

„Svarbiausias tarnybos uždavinys – reagavimas į galimus vaiko teisių pažeidimus ir skubūs bei atsakingi veiksmai, siekiant apginti jų interesus. Reaguojame tik į policijos pranešimus, tad jau nuo pirmųjų žinių apie galimas grėsmes vaikui, pradedame bendradarbiavimą su kitomis tarnybomis,“ – kalbėdama apie skyriaus veiklą sakė VVTAĮT Panevėžio apskrities vedėja Žaneta Ginaitė, pabrėždama institucijų bendradarbiavimo svarbą.

Biržų rajone per mėnesį sulaukiama nuo 20 iki 40 pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus. Per praėjusių metų 6 mėnesius, rajone gauti 165 pranešimai, grėsmės lygis vertintas 214 vaikų. Kiekvienas pranešimas ištirtas, įvertinta situacija, nustatytas grėsmės lygis ir pagal tai imtasi veiksmų, kad būtų užtikrinta saugi aplinka vaikui. Pranešimų skaičius tendencingai auga visoje apskrityje ir yra labai panaši kaip ir kaimyninėje Šiaulių apskrityje. „Deja, bet ir toliau fiksuojame, kad itin daug pakartotinių išvykimų, , kai grėsmės lygis nustatomas tose pačiose šeimose, o neretai motyvacijos taisytis ir keistis tokie žmonės turi tik tam kartui. Tad tokie gerosios patirties pavyzdžiai, suteikia vilties, kad situacija keistis į gera – gali“, – pažymėjo Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė Biržų rajone Giedra Gedvilienė.

 

X