Naujienos

Skirtingos Pagėgių institucijos į pagalbą šeimai žiūri viena kryptimi

Kovo 13 dieną vaiko gerovės srities aktualijos būrin sukvietė atstoves iš skirtingų Pagėgių institucijų. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitikimai Pagėgiuose yra pakankamai dažnas reiškinys, o pagrindinis jų organizavimo tikslas – aiškumo tarp skirtingų institucijų palaikymas ir bendrų sprendimo būdų priėmimas, tam, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai teikiant kompleksinę pagalbą Pagėgių savivaldybės šeimoms.

,,Lietuvoje beveik visada problemos yra sprendžiamos tik tada, kai jau užklumpa. Ir tai yra normalu, nes dažnai įstaigos dėl didelio užimtumo tiesiog neturi laiko joms užkirsti kelio prieš užklumpant. Kadangi mes dirbame nedidelėje ir pakankamai ramioje savivaldybėje, turime prabangą apsvarstyti prevencines priemones, kad potencialių problemų būtų išvengta, o šeimos išsaugotų savo vaikus. Svarbiausia laiku pastebėti grėsmės signalus,“ – kalbėjo Pagėgių savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Laima Lukošienė.

Bekalbant apie galimas grėsmes, buvo modeliuojamos situacijos, kaip galima išsaugoti priklausomybių turinčias šeimas, neatskiriant vaikų nuo tėvų. ,,Siekdami išvengti vaikų atskyrimo nuo tėvų, galime išnaudoti Socialinių paslaugų centrui priklausančius krizių namus, kuriuose, gaudamos visapusišką pagalbą, šeimos būtų laikinai apgyvendintos kartu su vaikais. Tai itin aktualu šeimoms, auginančioms kūdikius, mat kūdikiui mama – gyvybiškai svarbi ir reikalinga,“ – kaip jau pasiteisinusią anksčiau ir galimą naudoti ateityje prevencinę priemonę įvardijo Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorė Nijolė Kovaliova. 

Susitikimo metu aptarta ir laikinoji globa vaikams, laikinai iškeltiems iš nesaugios aplinkos. Kadangi Pagėgių savivaldybėje šiuo metu galimybės suteikti laikinąją globą – labai ribotos, buvo svarstoma, kaip reikėtų išlaviruoti, jeigu staiga atsirastų poreikis vaiką laikinai priglausti saugioje aplinkoje. ,,Dėl laisvų vietų stygiaus Pagėgių globos institucijoje tektų apsvarstyti laikinosios globos paslaugų pirkimą kitame rajone. Taip pat būtų galima spręsti atsiradusį ir ilgalaikės globos poreikį. Bent laikinai, iki kol atsilaisvintų vieta Pagėgiuose, vaiką būtų galima apgyvendinti kitame rajone,“ – pasiūlė Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Vaitiekienė.

Šiame susitikime aktyviai diskutavo, aptarė esamas problemines situacijas, dalijosi patirtimis bei siūlė prevencines priemones Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės specialistės, Pagėgių savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, Pagėgių savivaldybės Vaiko globos centro direktorė ir koordinatorė, Pagėgių savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja ir vyriausioji specialistė bei Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorė ir socialinės darbuotojos - atvejo vadybininkės.

Kaip jau parodė praktika, tokie susitikimai yra naudingi bendradarbiavimo efektyvumui, esą jie padeda išsiaiškinti visus nesklandumus, išgrynina priemones ir tikslus bei suvienija skirtingas institucijas bendro rezultato siekimui.

Susitikimą su progimnazijos moksleivių tėvais lydėjo ne tik rimti pokalbiai, bet ir juokai

„Ar iš manęs atims vaiką, jei išgersiu vieną taurę vyno?“ – tokie ir panašūs klausimai kilo Leipalingio progimnazijos moksleivių tėvų susitikime su Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Druskininkų mieste atstovais.

Ketvirtadienio vakarą Druskininkų vaiko teisių apsaugos specialistai pakvietė progimnazijos mokinių tėvus į susitikimą. „Iš patirties žinau, kad tėvams kyla daug klausimų apie vaiko teisių apsaugą, apie procedūras, susijusias su vaiko teisėmis. Kai kurių žmonių žinios apipintos kažkokiais mitais apie „siautėjančius“ ir neva vaikus atiminėjančius Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus. Todėl ir nusprendėme pasikviesti tėvus diskusijai, atsakyti į jiems rūpimus klausimus, galų gale – nuraminti juos“, - apie susitikimą kalbėjo Vaiva Kirkauskienė, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Druskininkų mieste patarėja.

Į susitikimą atvyko  apie 50 tėvų. Vaiko teisių specialistai pristatė veiklą, išaiškino pagrindinius terminus, supažindino su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu. „Sausą“ informaciją lydėjo pasakojimai iš darbo patirties, suteiktas žinias užtvirtino vaizdžios skaidrės.

„Tiesą pasakius, ėjau į susitikimą su jauduliu, nežinojau, kaip į mus reaguos tėvai. Tačiau tokio šilto ir atviro bendravimo nesitikėjau. Jie klausinėjo, mes atsakinėjom. Rimtai kalbėjomės ir  juokavome“, - pasakojo vaiko teisių specialistė Laimutė Bakšienė.

Vaiko teisių skyriaus atstovai Druskininkų savivaldybėje planuoja susitikti dar su 4 progimnazijų moksleivių tėvais. „Ir būtinai apsilankysime ikimokyklinio ugdymo įstaigose, juk iši informacija svarbi ir pačių mažiausiųjų tėvams“, -  kalbėjo Druskininkų vaiko teisių apsaugos specialistė Janina Matonienė.

 

 

Tauragės apskrityje aptartas mobiliosios komandos ir atvejo vadybininkių bendradarbiavimas

Kovo pradžioje Tauragės apskrities VTAS mobiliosios komandos specialistės dalyvavo susitikime, kuriame Šilalės rajono socialinių paslaugų namų atvejo vadybininkėms pristatė savo vaidmenį, kai vaikui tampa nebesaugu šeimoje. Atvejo vadybininkų ir mobiliosios komandos darbas yra neatsiejamas vienas nuo kito, todėl labai svarbu aiškiai įvardyti abiejų pusių indėlį į bendrą procesą.

Mobilioji komanda pristatė savo darbo specifiką

Pristačiusi Tauragės apskrities mobiliosios komandos sudėtį, joje dirbanti psichologė Alma Žiauberienė neseniai dirbti pradėjusioms atvejo vadybininkėms papasakojo ir apie komandos darbą, kuris tęsiasi iki atvejo vadybos proceso. ,,Mūsų darbas su šeima aktyviai vyksta pradedant gautu pranešimu apie joje užfiksuotą antrąjį grėsmės lygį ir užbaigiant rekomendacijos pateikimu atvejo vadybininkui 14-ąją dieną. Tai reiškia, jog pradinį darbą atliekame mes, o tuomet ,,estafetė“ perduodama Jums – atvejo vadybininkėms,“ – pokalbį pradėjo psichologė.

,,Atvejo vadybininkams bendradarbiauti su mumis ir socialiniais darbuotojais yra reikalinga, nes būtent mes vykstame pas šeimas, su jomis susibendraujame ir pamatome realų jų kasdienybės paveikslą, kuris nuo oficialios aplinkos kuriamo įvaizdžio atvejo vadybos posėdžių metu akivaizdžiai skiriasi,“ – pabrėždama bendradarbiavimo svarbą teigė mobiliosios komandos psichologė.

Psichologė, atskleisdama mobiliosios komandos darbo specifiką, pasidalijo ir vertybėmis, kurias puoselėja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, o kartu ir mobilioji komanda. ,,Visuomenei, o ypatingai šeimoms, su kuriomis mums tenka dirbti, labai svarbu suvokti, jog mūsų tikslas – padaryti viską, kad laikinai iškeltam vaikui būtų sukurtos sąlygos sugrįžti pas šeimą. Kitaip tariant, mes atvažiuojame padėti, spręsti iškilusias problemas, įkvėpti įstatyminius vaiko atstovus pokyčiams tam, kad vaikas galėtų sugrįžti į saugią aplinką – į savo namus. Dėl negatyvaus žmonių požiūrio ir jų jaučiamos baimės mums neretai užmegzti pirminį ryšį su jais yra iššūkis, tačiau, įrodžius, jog mūsų ketinimai yra patys geriausi, galiausiai vis tiek pavyksta užsitarnauti šeimų pasitikėjimą, padedantį pokyčiams,“ - kalbėjo A. Žiauberienė.    

Nuo naujų metų Šilalėje mobiliosios komandos pagalbos dar nebuvo prireikę

Susitikime daugiausiai gvildenta tema buvo nesaugi vaikui aplinka, mat mobilioji komanda darbą su šeima pradeda tik tada, kai joje nustatomas aukščiausias nesaugumo lygis. Pokalbio metu patarėja Šilalės rajone Jolanta Kvietkauskienė pasidžiaugė pozityviais rezultatais: ,,Šilalės rajone grėsmės lygį nuo naujų metų teko vertinti 42 kartus, laimei, nei karto nebuvo užfiksuotas aukščiausias grėsmės lygis. Būtent dėl šios priežasties šiais metais atvejo vadybininkėms dar nebuvo poreikio susipažinti ir bendradarbiauti su mobiliosios komandos specialistėmis,“ – argumentavo patarėja Šilalės rajone.

Numatomi mobiliosios komandos darbo pokyčiai

Susitikimo metu kalbėta ir apie diskutuojamus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus. Įstatyme yra nuostatos, kurios įpareigos mobiliosios komandos specialistes į vaiko teisės pažeidimus reaguoti visais atvejais, nebepriklausomai nuo grėsmės lygių.

Nuolatinis bendradarbiavimas ir bendravimas naudingas dar ir dėl kitų priežasčių. Kaip juokavo pačios susitikimo dalyvės, tokie susitikimai atstoja ,,supervizijas“, kurių metu aptariamos problemos, išsakomos pozicijos, pasidalijama patirtimis ir tokiu būdu tobulinama veikla.

Šiandien daugiau nei 100-e Lietuvos mokyklų vyksta „Vaiko konstitucijos pamoka” penktokams

Šiandien daugiau nei 100-e mokyklų visoje Lietuvoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuoja „Vaiko konstitucijos pamoką“ šalies penktokams.

Mokyklų sąrašą rasite čia.

„Suaugusieji dažnai sako, esą vaikai žino savo teises, tačiau pamiršta pareigas. Vis tik įsitikinome priešingai – vaikai savo pareigas puikiai išmano ir kartais net lengviau įvardija nei savo teises. Pavyzdžiui, kiekvienas vaikas turi teisę į saugią vaikystę,“ – susitikime su Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos penktokais sakė Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Renginio metu vaikai buvo supažindinti su jų teisėmis ir pareigomis, kurios apibrėžtos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje; diskutuota apie tai, kaip 11-12 metų vaikai supranta pagrindines savo teises ir pareigas; priminta, kur reikėtų kreiptis pagalbos, jeigu patiria patyčias, smurtą ar jaučiasi skriaudžiami. Šiais metais lapkričio 20 d. šiai Konvencijai sukaks jau 30 metų.

„Kiekvieno žmogaus teisės turi būti puoselėjamos. Tik žmogus, kuris žino savo teises, nepažeidžia ir kitų asmenų teisių, gali jaustis saugus ir kurti savo šalies ateitį. To jums, vaikai, labai linkiu“, – baigdama vaiko konstitucijos pamoką penktokams sakė direktorė A. Jakavonienė.

Šios akcijos partneris – Lietuvos moksleivių sąjunga. Aktyvūs šios sąjungos nariai pasirinktose mokyklose šiandien taip pat veda „Vaiko konstitucijos pamoką“ penktokams.

Virš 4000 konstitucijos pamokų dalyvių buvo įteikta atminimo dovana – „Vaiko konstitucija“.

Primename, kad pagrindinės vaiko teisės yra: teisė į vardą ir pilietybę, teisė gauti išsilavinimą, teisė gyventi visavertį gyvenimą, teisė turėti savo nuomonę ir ją reikšti, teisė žinoti savo tėvus ir bendrauti su jais, teisė būti apgintam nuo bet kokio pobūdžio smurto, teisė turėti asmeninį gyvenimą ir laisvę, teisė vartoti gimtąją kalbą.

Pagrindinės vaiko pareigos yra: mokytis, gerbti savo tėvus ir globėjus bei kitus asmenis, saugoti savo sveikatą, gerbti savo valstybę ir įstatymus, laikytis visuomenės priimtų elgesio taisyklių ir kt.

Primename, kad vaikas, patiriantis smurtą (psichologinį, fizinį, seksualinį, nepriežiūrą, patyčias ar kt.), turėtų kreiptis į: į suaugusį žmogų, kuriuo pasitiki; į „Pagalbos vaikams“ liniją; skubiais atvejais, jei gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti nemokamu tel. nr. 112; į gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių (galima kreiptis anonimiškai, telefonu, el. paštu, paštu); skambinti į nemokamai emocinę paramą teikiančias linijas („Vaikų linija“, „Jaunimo linija“).

Su „Vaiko konstitucija“ galite susipažinti čia:

http://vaikoteises.lt/media/file/2019/Vaiko-Konstitucija.pdf

Ankstyvoji prevencija – būdas išvengti vaikų susidūrimo su teisėsauga

Nepilnamečių polinkį nusižengti ar net ir nusikalsti, gali įtakoti gausybė veiksnių bei faktorių, tokių kaip: problemos šeimoje, smurtas, netinkama priežiūra, tėvų konfliktai. Išprovokuoti nusižengimus gali ir neigiami bendraamžių, o neretai ir suaugusiųjų, elgesio pavyzdžiai, nepakankamas vaikų užimtumas, nesudarytos mokymuisi ir laisvalaikio leidimui reikalingos sąlygos. 

Viena iš šių dienų aktualijų yra nepilnamečių viešosios tvarkos pažeidimai, dažnai sąlygojami vaikų noru pasirodyti prieš bendraamžius. Vienas iš požymių, parodantis nesaugią vaiko raidą, jo netinkamą ugdymą, yra paties vaiko žalingų įpročių ir pavojingo elgesio demonstravimas. 

Dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, reagavimo į juos, tais atvejais kai patys nepilnamečiai, savo netinkamais veiksmais, viešoje erdvėje kelia pavojų ar grėsmę sau ir kitiems, buvo diskutuota susitikimuose su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos ir Kazlų Rūdos policijos komisariatų pareigūnais, šių savivaldybių tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriais, probacijos tarnybos atstovu.
 
Svarbu žinoti tai, kad vaikams, kuriems jau sukakę 16 metų, už viešosios tvarkos pažeidimus jau gali būti taikoma administracinė ar net ir baudžiamoji atsakomybė. Administracinė atsakomybė taikoma tais atvejais, kai nepilnametis viešoje vietoje vartoja necenzūrinius žodžius ar gestus, įžeidinėja kitus asmenis. Tuo tarpu, baudžiamoji - kai nepilnametis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis ar vandališkais veiksmais, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir trikdo visuomenės rimtį bei tvarką. 
 
Tėvams ar vaiko atstovams, ugdymo įstaigų specialistams, kitiems asmenims, pastebėjus tokio pobūdžio nepilnamečių elgesio apraiškas, reikėtų tai vertinti rimtai ir nieko nelaukiant kreiptis pagalbos į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar į kitas institucijas, dirbančias vaiko gerovės srityje. 
 
Kaip pastebėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininkas Marius Jakštas, geriausias būdas mažinant vaikų viešosios tvarkos nusižengimus – ieškoti ir taikyti tikslines prevencines priemones, siekiant užkirsti kelią galimiems vaikų nusižengimams, taip apsaugant juos ir jų tėvus ar globėjus nuo galimų rūpesčių, susijusių su teisėsauga. 
 
Tokiai pozicijai pritarė ir Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kazlų Rūdoje patarėjos funkcijas vykdanti Ugnė Aukštakalnienė. „Siekiant išvengti nepilnamečių veiklos, priešingos teisės aktams, dėmesys pirmiausiai turi būti skiriamas ankstyvajai prevencijai. Labai svarbu laiku vaikus supažindinti su visuomenėje priimtinomis taisyklėmis, galima atsakomybe ir pasekmėmis kai jų nepaisoma. Nuo mažens, vaikai turėtų būti skatinami mokytis, įtraukiami į aktyvų laisvalaikio užimtumą, skatinant nepilnamečius dėmesį ir energiją nukreipti į teigiamus jų poreikius atitinkančią veiklą“, - sakė U. Aukštakalnienė.
 
Aktyvinant institucijų bendradarbiavimą prevencijos srityje, labai svarbi grandis yra tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai, siekiantys bendram tikslui suburti įvairių institucijų specialistus, dirbančius vaiko gerovės srityje. 

Kaip pastebėjo Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kalvarijos patarėjos darbą atliekanti Erika Stankevičienė, sprendžiant ypatingai jautrias situacijas, kai vaiko teisių pažeidimą įtakoja paties nepilnamečio netinkamas elgesys, svarbu suprasti, jog teigiamus vaiko elgesio pokyčius įtakoja ir operatyvus specialistų veiksmų derinimas bei koordinuotos pagalbos šeimai inicijavimas, kvalifikuotas jos suteikimas. 
 
Tarpinstituciniam bendravimui pritarė ir Kalvarijos policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Daiva Sinkevičienė, su kuria aptartos tolimesnės bendradarbiavimo gairės.
 
Toks bendradarbiavimas yra labai svarbus mažinant nepilnamečių polinkio nusižengti priežastis. Susitikimo metu pažymėta, kad didelę reikšmę mažinant ir stabdant nepilnamečių galimus nusižengimus turi ir visuomenės nepakantumas nepilnamečių viešosios tvarkos pažeidimams. Diskusijos patvirtino, kad efektyviausia priemonė siekiant vaikus nukreipti teisingu keliu, yra ne teisinės atsakomybės normų taikymas, o prevencinės priemonės, kurių dėka ne tik būtų mažinami galimi vaikų nusižengimai, bet ir sudaromos sąlygos vaikams augti ir tinkamai formuotis.
 
 

Tauragėje skirtingas institucijas vienija bendras tikslas – vaiko gerovė

Siekiant pačių geriausių rezultatų vaiko gerovės srityje, Tauragėje, kaip ir kituose miestuose, nuolat organizuojami skirtingų institucijų pasitarimai. Ne išimtis ir vasarį Tauragės rajono savivaldybėje įvykęs pasitarimas, kurio metu skirtingų miesto institucijų atstovai formavo bendrą praktiką, padėsiančią ateityje dar kokybiškiau bei operatyviau bendradarbiauti vaikų labui. 

Anot Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės skyriaus (VTAS) vedėjos Birutės Sragauskienės, pasitarimo metu buvo koncentruojamasi į švietimo įstaigų bendradarbiavimą su kitomis institucijomis. „Pastebėta, jog kai kuriose mokyklose su vaikais susijusias problemas yra bandoma spręsti tik konkrečios mokyklos mastu, todėl švietimo įstaigų vadovai buvo skatinami, iškilus tam tikroms problemoms, kreiptis pagalbos, taip pat nepalikti nuošalyje vaiko įstatyminių atstovų,“ – B. Sragauskienė.

Pasitarimo metu pasidalinta probleminėmis situacijomis, su kuriomis susiduriama kone kasdien, aptarta, ką daryti, jog tokių situacijų skaičius mažėtų. Taip pat kiekvienos institucijos atstovams buvo primintos atsakomybės, susijusios su vaiko teisių pažeidimais.  

Kaip teigia Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Jolanta Skrodenienė, nors skirtingų institucijų skaičius ir nėra mažas, dialogas tarp jų kaskart darosi vis sklandesnis. „Kuo toliau, tuo labiau skirtingos institucijos suvokia, jog būtent vienybė ir bendradarbiavimas yra svarbiausi komponentai, norint pasiekti pozityvių rezultatų. Na, o pozityvūs rezultatai yra neatsiejami nuo pačių didžiausių pastangų sukuriant palankias sąlygas vaikams bei šeimoms, kuriose jie gyvena,“ – koordinatorė.  

Koordinatorė pabrėžia ir vienos bendros praktikos atradimo svarbą. „Kadangi vaiko apsauga – itin dinamiška, kintanti ir jautri sritis, prie jos taikydamiesi turime atrasti patį optimaliausią ir geriausią sprendimą. Vienos bendros praktikos nebuvimas iššaukia skirtingas ir nebūtinai visapusiškai vaiko interesus ginančias praktikas, todėl, siekdami to išvengti ir remdamiesi teisės aktais, palaipsniui formuojame tvarią ir visur vienodai ateityje taikytiną praktiką,“ – J. Skrodenienė. 

Tikimasi, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bendradarbiavimas su kitomis institucijomis bei bendros praktikos galutinis suformavimas padės pasiekti geriausių rezultatų, tam, kad vaikui ir šeimai būtų sukurta palanki aplinka tiek emocine, tiek ir socialine prasme.  

Pasitarime diskutavo ir bendradarbiavimo tobulinimo galimybėmis dalijosi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės skyriaus vedėja, Tauragės rajono savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, Tauragės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja, Socialinių paslaugų centro direktorė, Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius, Tauragės vaikų globos namų direktorė ir Tauragės ugdymo įstaigų atstovai – direktoriai kartu su socialiniais darbuotojais.

Problemos atpažinimas – pirmas žingsnis į jos sprendimą

„Tik bendraudami ir bendradarbiaudami pasieksime geriausių rezultatų, rasime bendrus tinkamiausius sprendimus“, - susitikime su vaiko gerovės srityje dirbančiais specialistais kalbėjo Žaneta Abromaitienė, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Varėnoje susitikę vaiko teisių, policijos, probacijos, socialinių paslaugų specialistai aptarė aktualiausius klausimus, susijusius su vaikų ir šeimų gerove.

 Susirinkusieji svarstė, kaip būtų galima dar efektyviau atpažinti šeimas, auginančias vaikus, kurios patiria socialinę ar kitokią atskirtį, kad nedelsiant suteikti joms pagalbą, o atskirties padariniai kiek įmanoma mažiau įtakotų tose šeimose augančius vaikus.

Vaiko teisių specialistų nuomone, būtina stiprinti darbą su šeimomis, patiriančioms riziką. „Joms turi būti užtikrinamas bazinis paslaugų šeimai paketas ir teikiamos pagalbos koordinavimas. Tai socialiai pažeidžiama, dažnai ypač jautri visuomenės dalis, kuriai būtina ištiesti pagalbos ranką“, - kalbėjo Ž. Abromaitienė.

Pasak Aušros Bačinskienės, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Varėnos rajone patarėjos,  skirtingų žinybų bendras darbas daro teigiamą įtaką dirbant su vaikais, todėl labai svarbu pasidalinti savo įžvalgomis po pertvarkos vaiko teisių apsaugos srityje praėjus aštuoniems mėnesiams. Vis dar pasitaiko iš šeimų paimtų vaikų, tai tiesa, tačiau tiesa ir tai, kad vaikai paimami kraštutiniu atveju ir tik iš nesaugios aplinkos, kuri kelia tiesioginę grėsmę vaikui. 

„Mūsų visų tikslas pirmiausia atpažinti problemą, bet ne mažiau svarbu, kad vaiko teisių pažeidimus mokėtų atpažinti ir visuomenė, kad žmonės neprarastų pilietiškumo, o apie problemas išdrįstų kalbėti garsiai“, - teigė Ž. Abromaitienė.

Primename, jog nuo 2018 m. liepos 1 d. teisinė vaiko teisių apsauga centralizuota ir priskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o socialinė apsauga - švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos srities paslaugų teikimas šeimoms, kurios susiduria su sunkumais, išlieka savivaldybių funkcija.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos misija - saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus. Pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis užtikrinamos visos vaiko teisės ir siekiama, kad visi pasaulio vaikai turėtų laimingą vaikystę - Vaiko teisių konvencija, priimta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1989 m. lapkričio 20 d. Vaikų teises taip pat užtikrina LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.

Radviliškyje vykdoma prevencinė priemonė skirta ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvams

Visą vasarį Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Radviliškio rajone Larisa Paurienė organizavo prevencinę priemonę skirtą Radviliškio rajono ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvams. Su 1-8 klasių mokinių tėvais buvo diskutuojama vaiko teisių apsaugos klausimais, buvo kalbama apie pokyčius vaiko teisių apsaugos sistemoje, įstatų nuostatas, kurios suteikia papildomų teisių ir pareigų tiek tėvams, tiek vaikams.

„Susitikimus inicijavome, nes suprantame tėvų susirūpinimą - ką atnešė pokyčiai. Deja, gandai ir, gan dažnai iškreiptos žinios pasiekiančios tėvus nesuteikia informacijos, o tik išgąsdino, todėl ir kilo ši mintis pabendrauti gyvai, atsakyti į rūpimus klausimus“, - pastebėjo vaiko teisių apsaugos specialistė L. Paurienė.

Visose ugdymo įstaigose tėvų susirinkimų metu buvo prieita bendros nuomonės, kad naujai įsigalioję teisės aktai sistemiškiau gina vaikų teises bei teisėtus interesus, kad vaikas saugiai bei harmoningai gali vystytis tik augdamas savo biologinėje šeimoje, jausdamas laimę, meilę, supratimą, tėvų atsakomybę ir globą.

Tiek tėvai, tiek mokytojai domėjosi vaiko teisių apsaugos sistemos naujovėmis, aiškinosi aplinkybes, dėl kurių vaikai paimami iš šeimos. Tėvams buvo svarbu sužinoti, kokiu atveju vaikams nustatoma laikinoji globa, kaip specialistai vertina grėsmės vaikams lygį. Susirinkusiems buvo paaiškinta, kad visais atvejais Vaiko teisių apsaugos skyrių atstovai vadovaujasi galiojančiais teisės aktai, kad šiuo metu yra patvirtinta pranešimų tyrimo tvarka, Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarka, kad LR Civiliniame kodekse ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra numatytas kreipimasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo biologinės šeimos, kad visais atvejai vaiko paėmimas iš šeimos bei laikinosios globos vaikui nustatymas – tai kraštutinės priemonės, kurios taikomos tik tada, kai vaiko gyvybei bei sveikatai kyla reali grėsmė ir nėra duomenų, kad situacija gali pasikeisti.

Papildomai tėvams buvo pristatyti teisės aktai bei konkretūs jų straipsniai, kuriuose numatyti jų, kaip tėvų, teisės, pareigos bei atsakomybė. Buvo akcentuojama, kad tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra prigimtinės ir draudžiama jų atsisakyti bei perduoti kitiems asmenims, išskyrus įstatyme numatytus atvejus.

Vertinant įvairias gyvenimiškas situacijas su vaikų tėvais diskutuota apie vaikų naudojimąsi socialiniais tinklais, apie informacinių technologijų taikymo teigiamas/neigiamas puses bei poveikį vaiko psichinei sveikatai.

Susitikimuose buvo nagrinėjami ir atskiri, tėvų iškelti konkretūs atvejai dėl vaiko mokyklos nelankymo, dėl smurto bei patyčių ugdymo įstaigoje. Buvo aiškinamasi, kas yra atsakingas dėl vaiko netinkamo elgesio, kaip organizuoti pagalbą vaikui ir šeimai esant minėtoms problemoms.

 

X