Naujienos

Birštono vaikams žaidybine forma primintos jų teisės ir pareigos

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Birštone iniciatyva Nemajūnų dienos centro vaikai pakviesti į popietę kalbėjo apie savo teises ir pareigas, prisiminė, kur kreiptis susidūrus su sunkumais.

„Savo jauniesiems svečiams suprantama kalba paaiškinau sąvoką „vaiko teisės“: kai su tavim elgiamasi pagarbiai“, - pasakojo idėjos autorė, laikinai einanti patarėjos pareigas Romualda Barštienė.

Vaikai padrąsinti nesitaikstyti su smurtu - nes visose situacijose yra pagalba. Tikrai naudingas, anot organizatorės, buvo konkretus įvairių situacijų, į kurias vaikai buvo patekę aptarimas, pamėginimas atpažinti savo jausmus. Priminta, kur kreiptis smurtą patyrus, nesvarbu kokioje aplinkoje tai nutiktų: šeimoje, mokykloje, tarp kiemo draugų. 

Žinias sustiprino socialinis filmas „NEskatink smurto - NEtoleruok patyčių“. Trumpametražis filmas kurtas Trakuose ir Vilniuje, o jo aktoriai yra Kyokushin karate ir sveikatingumo klubo „Energijos Smūgis“ auklėtiniai. 

Susitikimas baigėsi nemažo būrio vaikų draugišku apsikabinimu, o namo visi išsinešė „Vaiko Konstituciją“. 

Anykščių rajone vaiko teisių apsaugos specialistai su vaikais diskutavo smurto tema

Gruodžio 5 d. Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Anykščių rajone minėta tarptautinė akcija „16 aktyvumo dienų prieš smurtą“.

Pasak Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjos Anykščių rajone Laimos Zukienės, vaiko teisių apsaugos skyriuje šia proga apsilankę vaikai išsakė pastebėjimus smurto tema: „Vaikai sakė, jog nepripažįsta jokio smurto: nei teisingo ar reikalingo, nei silpno ar stipraus. Smurtas visada yra smurtas. Vaikai nori, kad liautųsi patyčios, kad jie ir namuose, ir mokykloje visada būtų saugūs.“

Skyriuje svečiavosi socialiniai partneriai - Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro, Anykščių rajono policijos komisariato atstovai ir Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos mokiniai.

Šios akcijos metu vaikai aplankė įvairias įstaigas, dalijo lankstinukus ir spalvotus balionus, gatvėse praeiviams dovanojo po balioną, pasakydami suaugusiems, kad smurtas žaloja ir niekada niekam nepadeda.

Vyriausybė pritarė įstatymų pataisoms, kad vaiko paėmimas iš tėvų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimams, kuriais taisoma liepos mėnesį startavusi vaiko teisių apsaugos sistema. Pataisomis neliečiamas smurto prieš vaiką apibrėžimas, bet siūloma atsisakyti grėsmės lygių nustatymo ir pereiti prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo, o vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais.

Net ir nustačius, kad vaikui būtina apsauga, vaikas nebūtų iškart paimamas iš tėvų ar globėjų, bet  pirmiausia saugumą būtų bandoma užtikrinti per laikinąją priežiūrą: tokią priežiūrą galėtų užtikrinti giminaičiai ar kiti emociškai artimi asmenys, saugi aplinka gali būti sukuriama apgyvendinus vaiką šeimos krizių centre su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus vaiko saugumui, gyvybei ar sveikatai.

„Laikinoji priežiūra, kai vaiką prižiūri tėvų nurodyti giminaičiai ar šeimos draugai arba kai vaikas su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus, apgyvendinimas šeimos krizių centre galėtų tapti tarsi „pagalve“, apsaugančia vaiką nuo paėmimo iš tėvų. Šiuo pakeitimu norime pabrėžti, kad vaiko paėmimas iš tėvų teismo sprendimu turi būti kraštutinė priemonė, kai visos kitos priemonės nepadeda. Bet kuriuo atveju labai svarbus momentas išliks tėvų bendradarbiavimas ir noras apsaugoti vaiką nuo smurto“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Remiantis Statistikos departamento informacija, 2017 m. dėl smurto artimoje aplinkoje žuvo 6 vaikai. Policijos departamento pateiktais duomenimis, 2018 m. dėl smurto artimoje aplinkoje nežuvo nė vienas vaikas.

KAIP ATRODYTŲ SISTEMA?

Remiantis pateiktais pasiūlymais, jeigu vaiko teisių apsaugos specialistai gautų pranešimą apie įtariamą smurtą prieš vaiką, tuomet jie vertintų vaiko situaciją ir poreikius. Šiuo metu galiojančių grėsmės lygių nustatymo atsisakoma.

Jeigu vaiko teisių pažeidimų nebūtų nustatoma, vaiko teisių apsaugos specialistai baigtų nagrinėjimą ir atsisveikintų. Tais atvejais, kai pranešimas pasitvirtina, būtų dvi galimybės: nustatyti, kad vaikui ir šeimai reikalinga pagalba arba kad vaikui būtina apsauga – visais atvejais vaikas liktų su šeima, tik skirtųsi pagalbos priemonės.

Vaiko situacijos ir poreikių vertinimas gali baigtis 3 būdais:

1. Nagrinėjimas baigiamas, nes nėra būtinybės nustatyti pagalbos vaikui/šeimai arba apsaugos vaikui poreikio.

2. Nustatomas pagalbos vaikui/šeimai poreikis + pradeda veikti atvejo vadybos procesas.

3. Nustatomas vaiko apsaugos poreikis + pradeda veikti atvejo vadybos procesas ir teikiamos mobiliosios komandos paslaugos.

Net kai nustatomas vaiko apsaugos poreikis,  vaikas nebūtų paimamas iš tėvų ar globėjų, tačiau tai reiškia, kad yra kilęs realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei kai riziką kelia vaiko tėvai.

Nustačius vaiko apsaugos poreikį, vaikui būtų taikoma laikinoji priežiūra. Ji reiškia, kad vaikas nėra paimamas iš tėvų, globėjų, bet apgyvendinamas pas tėvų nurodytus giminaičius, šeimos draugus arba šie apsigyvena kartu su krizės ištikta šeima ir padeda prižiūrėti vaiką. Gali būti atvejų, kad vaikas su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus, bus apgyvendinamas šeimos krizių centre.

Laikinosios priežiūros metu paslaugas vaikui ir šeimai teiktų mobilioji komanda, kurią sudaro socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, turintis žinių apie priklausomybių ligas. Šeimai taip pat būtų skiriamas atvejo vadybininkas, kuris sudaro ilgalaikį pagalbos šeimai planą ir sutelkia reikiamus specialistus.

Laikinoji priežiūra būtų dvejopa:

1. Vaikas gali būti apgyvendinamas su tėvų nurodytais giminaičiais ar kitais emociniais ryšiais susijusiais žmonėmis (gyvenamoji vieta – vaiko tėvų namai arba giminaičių, kitų emociniais ryšiais susijusių asmenų namai).

2. Vaikas su vienu iš pavojaus nekeliančių tėvų, globėjų gali būti apgyvendinimas socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.

Laikinoji priežiūra truktų iki 20 darbo dienų. Jeigu per tą laiką vaikui vis tiek neužtikrinama saugi aplinka, tuomet Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kreiptųsi į teismą ir inicijuotų laikinosios globos vaikui nustatymo procesą.

Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą teismo sprendimu taptų įmanomas tik dviem atvejais: pirma, kai tėvai ar globėjai nesutinka su laikinąją priežiūra, antra, kai laikinosios priežiūros priemonių nepakanka užtikrinti vaikui saugią aplinką.

Tačiau, kaip ir dabar, vaiko teisių apsaugos specialistai pasitelkę policijos pareigūnus turės galimybę skubiai užtikrinti saugią vaikui aplinką ir, jeigu nenustatomas pagalbos vaikui poreikis, perduos vaiką tėvams, globėjams.

KITOS NAUJOVĖS

Šalia grėsmių lygių atsisakymo, perėjimo prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo bei laikinosios priežiūros instituto nustatymo, teisės aktų pataisose siūlomi ir kiti smulkesni pakeitimai:

* Atvejo vadybos posėdžiuose vaiko teisių apsaugos specialistai dalyvautų pagal poreikį, kurį nustatytų atvejo vadybininkas. Taip procesas vyktų greičiau.

* Būtų nustatoma teisė specialistams vaiko situacijos vertinimo metu daryti garso ar vaizdo įrašus, kurie galėtų būti naudojami teismo procese kaip įrodymai.  Tai sudarytų sąlygas objektyviai įvertinti aplinkybes, susijusias su saugumu vaikui.

* Siūloma įtvirtinti teisę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai skubos tvarka per 2 darbo dienas gauti duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomų valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų.

* Administracinių nusižengimų kodekse būtų nustatyta atsakomybė fiziniams asmenims už melagingos informacijos suteikimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar už kliudymą nustatyti vaiko globą (rūpybą). Bauda siektų nuo 30 iki 140 eurų.

Vyriausybei pritarus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Administracinių nusižengimo kodekso ir Civilinio proceso kodekso pakeitimams, teisės aktai bus svarstomi Seime. Jeigu Seimas pritars, pakeitimai įsigalios nuo 2019 m. gegužės 1 d.

KAS PASITEISINO IR NEBUS KEIČIAMA

Nuo 2018 m. liepos mėnesio įtvirtinta vaiko teisių apsaugos sistema nuo ankstesnės skiriasi keliais akcentais, kuriuos siūloma išlaikyti. Pavyzdžiui, pirmą kartą Lietuvos įstatymuose buvo įtvirtinta, kad su krize susidūrusioms šeimoms turi būti teikiama pagalba, kurią užtikrina atvejo vadyba ir mobiliosios komandos, o nuo 2017 m. buvo uždraustas smurtas prieš vaikus ir fizinės bausmės.

Pagrindiniai aspektai, kuriuos siūloma išlaikyti:

Išlaikoma galiojanti smurto prieš vaiką sąvoka. Smurtas prieš vaiką apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.

Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Su krize susidūrusioms šeimoms teikiama pagalba. Remiantis nuo liepos mėnesio galiojančiu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, kai fiksuojamas vaiko teisių pažeidimas, šeimai iškart pradedama teikti pagalba: į procesą iškart įsijungia atvejo vadybininkas, kuris sutelkia įvairių sričių specialistus, o pavojaus vaikui atvejais ir mobilioji komanda, kurioje dirba psichologas, socialinis darbuotojas ir asmuo, turintis žinių apie priklausomybių ligas.

Reaguojama švenčių dienomis, nedarbo dienomis ir po darbo. Nuo liepos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba į įvykius reaguoja ne tik darbo metu, bet ir po darbo, naktimis, savaitgaliais bei švenčių dienomis. Statistika rodo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba po darbo ir savaitgaliais iš policijos gauna daugiausia pranešimų dėl konfliktų šeimose, kurie paliečia ir vaikus.

Vaiko teisių specialistai į policijos pranešimą, kad reikia nedelsiant spręsti vaiko apgyvendinimą saugioje aplinkoje, reaguoja per 1 valandą. Į pranešimą, kuris susijęs su galimu smurtu prieš vaiką, reaguojama kuo greičiau, bet ne ilgiau nei per 6 valandas. Dėl pranešimų apie kitus galimus vaiko teisių pažeidimus sprendimai priimami ne ilgiau nei per 3 darbo dienas.

Leidimą dėl vaiko paėmimo išduoda teismas. Kad vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų nebūtų tik dviejų specialistų sprendimas – per 3 darbo dienas kreipiamasi į teismą su prašymu išduoti leidimą vaiko apsaugojimui. Jei teismas leidimo neišduoda – tuomet vaikas perduodamas tėvams ar globėjams, o šeimai teikiama pagalba.

Viena sistema, o ne 60 skirtingų taisyklių rinkinių. Iki 2018 m. liepos 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba iš esmės nedalyvavo procese, sprendimai buvo priimami 60-yje skirtingų savivaldybių savarankiškai. Šiuo metu sistema veikia vieningai, vaiko teisių apsauga rūpinasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bendradarbiaudama su savivaldybėmis, policija, teismais ir prokuratūromis.

IŠSAMI SMURTO PRIEŠ VAIKUS STATISTIKA LIETUVOJE

Ignalinos rajone visuomenė supažindinta su svarbiausiais vaiko teisių apsaugos sistemos principais

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Zarasų rajone patarėja Neringa Jefimovienė Ignalinos rajono savivaldybėje vykusiame Ignalinos rajono savivaldybės Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos susitikime pristatė nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojusios vaiko teisių apsaugos sistemos tikslus, svarbiausius principus, Tarnybos struktūrą, papasakojo apie teritorinių skyrių veiklą.

Pasak N. Jefimovienės, posėdyje aptarta bendradarbiavimo tarp paslaugų teikėjų ir Tarnybos svarba, kalbėta apie reagavimo į pranešimus tvarką ir terminus, pranešimų nagrinėjimą, Tarnybos veiklos vertinimo rodiklius - visuomenėje pristatomus statistinius duomenis: „Akcentuota, kad pagrindiniai naujos sistemos išskirtinumai yra centralizuota teisinė sistema, vaiko teisių užtikrinimas visą parą, vaiko balso išklausymas. Bendruomenės tarybos nariams papasakota, jog šiuo metu sistema dirba taip, kad būtų kuo operatyviau reaguojama į kiekvieną net ir anoniminį pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą.“

Patarėjos teigimu, pirmiausia žiūrima, ar vaikui saugu aplinkoje, kurioje jis yra, ir siekiama užtikrinti vaiko saugumą kuo palankesnėmis vaikui sąlygomis. Vaikas atskiriamas nuo tėvų ir globėjų tik išskirtiniais atvejais.

Tarybos nariams paaiškinta, kad pagal Asmens duomenų apsaugos įstatymą ir Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą asmeninė informacija apie šeimas ir vaikus, konkrečius atvejus ir tiriant tuos atvejus nustatytas aplinkybes neteiktina visuomenei siekiant užtikrinti privataus gyvenimo neliečiamumą.

Kauno vaiko teisių specialistai diskutavo apie pagalbos priemones specialiųjų poreikių turintiems vaikams

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai dalyvavo neišnešiotų naujagimių asociacijos "Neišnešiotukas" rengiamame seminare – diskusijoje "Ankstyvosios diagnostikos ir prevencinių priemonių pritaikymo šeimai galimybių plėtojimas". Renginio tikslas buvo sutelkti pagalbos specialistus, teikiančius švietimo, sveikatos, socialines paslaugas specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir jų šeimoms. 

Seminaro metu buvo kalbėta ne tik apie specialiųjų poreikių turintiems vaikams būdingas sveikatos problemas, bet ir tėvų, auginančių tokius vaikus, patiriamus kasdienius sunkumus. Nevyriausybinių organizacijų atstovai akcentavo, jog institucinė sistema turėtų siekti glaudesnio bendradarbiavimo su šeimomis, kurioms reikalinga kompleksinė pagalba. Pasak asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentės Astos Radzevičienės, auginančios dešimties metų dukterį, kuri pasaulį išvydo trimis mėnesiais anksčiau, neišnešiotų vaikų tėvams reikia ypatingo visuomenės ir valstybės institucijų palaikymo, dėmesio ir pagalbos.

Jai antrino ir kita trijų mergaičių, turinčių specialiųjų poreikių, mama Dalia Kuliešienė, teigdama, jog tokių vaikų auginimas pareikalauja iš tėvų ne tik didelės atsakomybės, bet ir įvairiapusiškų žinių, reikalingų užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą. Pranešėja susirinkusiesiems pristatė vis dar rengiamą socialinę iniciatyvą – „Galių dėžutė“, kuri kitų metų pradžioje turėtų pasiekti visas šalies savivaldybes. „Galių dėžutė“ – informacinis leidinys, skirtas tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių vaikus bei specialistams, teikiantiems tokioms šeimoms visokeriopą pagalbą. Leidinyje turėtų būti pateikta visa būtina informacija ir patarimai, leisiantys tėvams kuo efektyviau išspręsti šeimose kylančius tėvystės iššūkius.

Seminaro metu buvo skiriamas dėmesys ir specialistų emocinio intelekto lavinimui, konkrečių darbo veikloje išryškėjusių stresinių situacijų aptarimui, diskusijai aktualiais klausimais. Praktinius užsiėmimus seminaro dalyviams vedė Viešosios įstaigos „Medaproject“ steigėja Eglė Veršininienė, dalinusi specialistams naudingus patarimus, kurie leistų sustiprinti savo asmenines charakterio savybes bei geriau suprasti besikreipiančio pagalbos asmens problemas ir emocinę būseną.

Parengtos ministerijos pataisos vaiko teisių apsaugos reformai: vaiko paėmimas iš tėvų įmanomas tik kraštutiniais atvejais

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė pakeitimus, kuriais pataisoma liepos mėnesį startavusi nauja vaiko teisių apsaugos sistema. Pataisomis neliečiamas smurto prieš vaiką apibrėžimas, bet siūloma atsisakyti grėsmės lygių nustatymo vaikams ir pereiti prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo, o vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais.

Net ir nustačius, kad vaikui būtina apsauga, vaikas nebūtų iškart paimamas iš tėvų ar globėjų, bet  pirmiausia šią apsaugą būtų bandoma užtikrinti per laikinąją priežiūrą.

„Laikinoji priežiūra, kai vaiką prižiūri tėvų nurodyti giminaičiai ar šeimos draugai arba kai vaikas su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus, apgyvendinimas šeimos krizių centre galėtų tapti tarsi „pagalve“, apsaugančia vaiką nuo paėmimo iš tėvų. Šiuo pakeitimu norime pabrėžti, kad vaiko paėmimas iš tėvų teismo sprendimu turi būti kraštutinė priemonė, kai visos kitos priemonės nepadeda. Bet kuriuo atveju labai svarbus momentas išliks tėvų bendradarbiavimas ir gera valia: tarkime, jeigu vienas iš tėvų nesutiks su vaiku apsigyventi šeimos krizių centre ir taip apsaugoti vaiko nuo smurtaujančio kito tėvo, tuomet neliks kitos išeities, kaip kreiptis į teismą“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

KAIP ATRODYTŲ SISTEMA?

Remiantis ministerijos pasiūlymais, jeigu vaiko teisių apsaugos specialistai gauna pranešimą apie įtariamą smurtą prieš vaiką, tuomet jie vertina vaiko situaciją ir poreikius. Šiuo metu galiojančių grėsmės lygių nustatymo atsisakoma.

Vaiko situacijos ir poreikių vertinimas gali baigtis taip:

* Nagrinėjimas baigiamas, nes nėra būtinybės nustatyti pagalbos vaikui/šeimai arba apsaugos vaikui poreikio.

* Nustatomas pagalbos vaikui/šeimai poreikis + pradeda veikti atvejo vadybos procesas.

* Nustatomas vaiko apsaugos poreikis + pradeda veikti atvejo vadybos procesas ir teikiamos mobiliosios komandos paslaugos.

Visais šiais atvejais vaikas nebūtų paimamas iš tėvų ar globėjų. Tačiau kai nustatomas vaiko apsaugos poreikis, tai reiškia, kad yra kilęs realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei kai riziką kelia vaiko tėvai.

Nustačius vaiko apsaugos poreikį, vaikui būtų taikoma laikinoji priežiūra. Ji reiškia, kad vaikas nėra paimamas iš tėvų, globėjų, bet apgyvendinamas pas tėvų nurodytus giminaičius, šeimos draugus arba šie apsigyvena kartu su krizės ištikta šeima ir padeda prižiūrėti vaiką. Gali būti atvejų, kad vaikas su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus, bus apgyvendinamas šeimos krizių centre.

Laikina priežiūra galėtų būti keleriopa:

* Vaikas gali būti apgyvendinamas su tėvų nurodytais giminaičiais ar kitais emociniais ryšiais susijusiais žmonėmis (gyvenamoji vieta – vaiko tėvų namai arba giminaičių, kitų emociniais ryšiais susijusių asmenų namai).

* Vaikas su vienu iš pavojaus nekeliančių tėvų, globėjų gali būti apgyvendinimas socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.

Laikinoji priežiūra truktų iki 20 darbo dienų. Jeigu per tą laiką vaikui vis tiek neužtikrinama saugi aplinka, tuomet Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba inicijuotų laikinosios globos nustatymo procesą.

Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą teismo sprendimu taptų įmanomas tik dviem atvejais: pirma, kai tėvai ar globėjai nesutinka su laikinąją priežiūra, antra, kai laikinosios priežiūros priemonių nepakanka užtikrinti vaikui saugią aplinką.

Tačiau, kaip ir dabar, vaiko teisių apsaugos specialistai pasitelkę policijos pareigūnus turės galimybę skubiai užtikrinti saugią vaikui aplinką ir, jeigu nenustatomas pagalbos vaikui poreikis, perduos vaiką tėvams, globėjams.

KITOS NAUJOVĖS

Šalia grėsmių lygių atsisakymo, perėjimo prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo bei laikinosios priežiūros instituto nustatymo, teisės aktų pataisose siūlomi ir kiti smulkesni pakeitimai:

1. Atvejo vadybos posėdžiuose vaiko teisių apsaugos specialistai dalyvautų pagal poreikį, kurį nustatytų atvejo vadybininkas. Taip procesas vyktų greičiau.

2. Būtų nustatoma teisė specialistams vaiko situacijos vertinimo metu daryti garso ar vaizdo įrašus, kurie galėtų būti naudojami teismo procese kaip įrodymai.  Tai sudarytų sąlygas objektyviai įvertinti aplinkybes, susijusias su saugumu vaikui.

3. Siūloma įtvirtinti teisę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai skubos tvarka per 2 darbo dienas gauti duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomų valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų.

4. Administracinių nusižengimų kodekse būtų nustatyta atsakomybė fiziniams asmenims už melagingos informacijos suteikimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar už kliudymą nustatyti vaiko globą (rūpybą). Bauda galėtų siekti nuo 30 iki 140 eurų.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Administracinių nusižengimo kodekso pakeitimai Vyriausybei bus teikiami trečiadienį, Vyriausybei pritarus pakeitimai keliautų į Seimą. Jeigu Seimas tam pritars, pakeitimai įsigaliotų nuo 2019 m. gegužės 1 d.

KAS PASITEISINO IR NEBUS KEIČIAMA

Nuo liepos mėnesio įtvirtinta vaiko teisių apsaugos sistema nuo ankstesnės skiriasi keletu svarbių elementų. Pirma, įstatymu buvo uždraustas smurtas ir fizinės bausmės prieš vaikus. Antra, visoje Lietuvoje pradėjo veikti vieninga sistema, kuri reiškia, kad vaiko teisių apsauga vienodai įgyvendinama kiekviename rajone ar mieste. Trečia, kai fiksuojamas vaiko teisių apsaugos pažeidimas – šeimai teikiama pagalba.

Pagrindiniai aspektai, kuriuos siūloma išlaikyti:

Išlaikoma galiojanti smurto prieš vaiką sąvoka. Smurtas prieš vaiką apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.

Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Su krize susidūrusioms šeimoms teikiama pagalba. Remiantis nuo liepos mėnesio galiojančiu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, kai fiksuojamas vaiko teisių pažeidimas, šeimai iškart pradedama teikti pagalba: į procesą iškart įsijungia atvejo vadybininkas, kuris sutelkia įvairių sričių specialistus, o pavojaus vaikui atvejais ir mobilioji komanda, kurioje dirba psichologas, socialinis darbuotojas ir asmuo, turintis žinių apie priklausomybių ligas.

Reaguojama švenčių dienomis, nedarbo dienomis ir po darbo. Nuo liepos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba į įvykius reaguoja ne tik darbo metu, bet ir po darbo, naktimis, savaitgaliais bei švenčių dienomis. Statistika rodo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba po darbo ir savaitgaliais iš policijos gauna daugiausia pranešimų dėl konfliktų šeimose, kurie paliečia ir vaikus.

Vaiko teisių specialistai į policijos pranešimą, kad reikia nedelsiant spręsti vaiko apgyvendinimą saugioje aplinkoje, reaguoja per 1-2 valandas. Į pranešimą, kuris susijęs su galimu smurtu prieš vaiką, reaguojama kuo greičiau, bet ne ilgiau nei per 6 valandas. Dėl pranešimų apie kitus galimus vaiko teisių pažeidimus sprendimai priimami ne ilgiau nei per 3 darbo dienas.

Leidimą dėl vaiko paėmimo išduoda teismas. Kad vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų nebūtų tik dviejų specialistų sprendimas – per 3 darbo dienas kreipiamasi į teismą su prašymu išduoti leidimą vaiko apsaugojimui. Jei teismas leidimo neišduoda – tuomet vaikas perduodamas tėvams ar globėjams, o šeimai teikiama pagalba.

Viena sistema, o ne 60 skirtingų taisyklių rinkinių. Iki 2018 m. liepos 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba iš esmės nedalyvavo procese, sprendimai buvo priimami 60-yje skirtingų savivaldybių savarankiškai. Šiuo metu sistema veikia vieningai, vaiko teisių apsauga rūpinasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bendradarbiaudama su savivaldybėmis, policija, teismais ir prokuratūromis.

Uteniškiams priminta reagavimo į galimus vaiko teisių pažeidimus seka

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai dalyvavo renginyje „16 aktyvumo dienų be smurto“, kuris vyko Utenos meno mokykloje.

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Utenos rajone patarėja Gailutė Blažienė priminė pagrindinius vaiko teisių apsaugos principus: „Susirinkusiems kalbėta apie būtiną visos visuomenės nulinę toleranciją  smurto prieš vaikus atvejais, pristatyta Tarnybos specialistų veiksmų ir reagavimo seka, gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą.“

Pasitarime dalyvavę psichologai kalbėjo apie smurto žalą vaikui, apie pasekmes jo raidai ir vystymuisi bei apie tai, kokia turi būti organizuojama pagalba, kad vaikas, patyręs smurtą, galėtų ateityje sėkmingai funkcionuoti visuomenėje. Policijos pareigūnai priminė apie būtinybę informuoti juos sužinojus apie smurto atvejį bei galimybę gauti specializuoto pagalbos centro konsultacijas.

Susitikime dalyvavo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, specializuotos pagalbos centro psichologė Vida Repečkaitė bei centro atstovė Elvyra Laskaja, Utenos pedagoginės-psichologinės tarnybos psichologė Iliuminata Gailgalaitė, Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Utenos rajono savivaldybėje patarėja G. Blažienė.   

Renginį organizavo Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Utenos rajono savivaldybė.

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos specialistai: tėvų nuogąstavimai kyla iš nežinios ir baimės

Pastaruoju metu stebint visuomenės nerimą ir susirūpinimą vaiko teisių apsaugos sistema, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai praėjusią savaitę inicijavo vietinės bendruomenės švietimą šias aktualiais klausimais, susitiko su bendruomene ir specialistais, dirbančiais vaiko gerovės srityje.

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus laikinai einanti vedėjos pareigas Žaneta Abromaitienė ir patarėja Alytaus mieste Agnė Malakauskaitė susitiko su Alytaus miesto Panemunės, Kalvos, Putinų seniūnaitijų seniūnaičiais Irina Juškauskiene, Aušra Kišoniene, Tadu Čaku ir minėtų seniūnaitijų gyventojais. Susitikimo metu, bendraujant su tėveliais, buvo stebima daug baimės ir nežinios, dažnas įsitikinęs, kad vaikus galima paimti be realaus pagrindo.

„Tėvų išsakomi nuogąstavimai kyla iš nežinios ir baimės, todėl būtina aiškinti visuomenei apie vaiko teisių apsaugos sistemos funkcionavimą, specialistų atliekamas procedūras, reaguojant į pranešimus, kviesti visuomenę bendradarbiavimui, tuomet baimių, nežinios ir mitų bus mažiau“, – susitikime sakė vedėja Ž. Abromaitienė.

Skyriaus specialistės susirinkusius supažindino su  naujovėmis vaiko teisių apsaugos sistemoje, informavo apie skyriaus specialistų reagavimą į gaunamus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, supažindino su grėsmės lygio vaikams nustatymo procedūromis, pristatė vaiko teisių apsaugos situaciją Alytaus mieste.

Skyriaus patarėja  Alytaus rajone Renata Kruk ir vyr. specialistė Snieguolė Sakalauskienė lankėsi Alytaus rajono Miroslavo seniūnijoje esančiame ikimokyklinio ugdymo skyriuje, Kumečių vaikų dienos užimtumo centre bei Daugų miesto ikimokyklinio ugdymo skyriuje ir kalbėjosi apie vaiko teisių apsaugą su šių įstaigų pedagogais. Anot patarėjos Renatos Kruk, ugdymo įstaigų specialistai pateikė nemažai klausimų apie procedūras, kurias vykdo vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai gavę pranešimą apie galimą smurtą prieš vaiką, tėvų neblaivumą, vaiko nepriežiūrą ir kitais atvejais.

X