Naujienos

Apskritojo stalo diskusijos apie institucinės globos pertvarką dalyviai iš susitikimo gavo daugiau negu tikėjosi

Alytaus globos centre įvyko neeilinis susitikimas. Daiva Jermalienė, institucinės globos pertvarkos procesų ekspertė Alytaus regione, taip pat Vilkaviškio rajone, Marijampolės mieste ir Kalvarijoje pakvietė kolegas iš įvairių globos įstaigų į susitikimą pavadintą „Pietų Lietuvos globos centrų darbuotojų apskritojo stalo diskusija“.

Pasak ekspertės D. Jermalienės, diskusija būtina: „Mes turime pasidalinti globos centrų gerąja patirtimi ir privalome atrasti būdus kylančioms problemoms spręsti.“

Diskusijos virė, buvo dalinamasi patirtimi, aptariama, kaip būtų galima dar rezultatyviau dirbti. Rūpimi klausimai dėl efektyvesnio darbo gvildenti kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – VVTATĮT) atstovėmis. Į diskusiją įsijungė ne tik globos įstaigų, socialinių paslaugų centrų, Kalvarijos savivaldybės šeimos globos namų, globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo specialistai, bet ir SADM bei VVTATĮT darbuotojai.

 „Visų pirma, aš manau, kad svarbiausia – bendradarbiavimas. Esu labai dėkinga regiono koordinatorei Daivai už iniciatyvą susitikti. Tik bendradarbiavimas leidžia mums kartu spręsti problemas, kartu dirbti ir kartu padėti vaikui ir šeimai“, – kalbėjo VVTATĮT Įvaikinimo ir globos skyriaus patarėja Rūta Pabedinskienė.

Susitikimo metu aptarti ne tik rūpimi klausimai, bet ir pasidžiaugta savo darbo pasiekimais.

„Užtikrindama budinčių globotojų paslaugų plėtrą, pagalbą jiems bei vaikams, kurie auga jų šeimose, mūsų įstaiga kartu su partneriais – Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba, Kalvarijos savivaldybės šeimos globos namais, VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centru – dalyvavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM organizuotame konkurse „Bandomosios budinčių globotojų veiklos užtikrinimo paslaugų pirkimas“ ir šiuo metu 4 budintiems globotojams bei jų prižiūrimiems vaikams teikiamos bandomosios budinčių globotojų paslaugos“, – patirtimi dalijosi Asta Klimienė, Marijampolės socialinės pagalbos centro direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui. Pasak jos, tai puikus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos projektas, kurio dėka atsiranda galimybė budintiems globotojams suteikti nemažai mokamų, būtinų paslaugų.

„Iš susitikimo gavau daugiau negu tikėjausi. Tikslas buvo išgirsti klausimus, problemas. Man labai svarbūs susitikimai su praktikais dėl to, kad tada galima suprasti kuo iš tikrųjų žmonės gyvena. Mano tikslas buvo išgirsti juos ir aš jį pasiekiau“, –  apie susitikimą kalbėjo Gintarė Urbonienė, SADM Socialinių paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė.

Šilalės rajone vaiko teisių apsaugos specialistai siekia geriausių vaiko interesų užtikrinimo

Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės rajone siekdamas geriausių vaiko interesų užtikrinimo, efektyvesnio vaikų teisių apsaugos klausimų sprendimo dalyvavo tarpinstituciniame vaiko gerovės komisijos posėdyje Šilalės rajono Pajūrio vaikų globos namuose.

Susitikimo metu Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone patarėja Jolanta Kvietkauskienė prabrėžė: „Vaikai yra mažiausi visuomenės atstovai, jiems sunku patiems apsiginti, todėl mes ir siekiame užtikrinti geriausius vaikų interesus ir apginti prigimtines vaikų teises. Kiekvienas vaikas turi teisę išsakyti savo nuomonę ir būti išgirstu, teisę būti apsaugotu nuo įvairiausių smurto rūšių, džiaugtis saugia vaikyste“.

Posėdžio metu aptarti vaikų elgesio bei ugdymo klausimai, pristatyta globotinių (rūpintinių) pozityvaus elgesio skatinimo programa „Skėtis“. Programos „Skėtis“ tikslas yra sukurti struktūruotą gyvenimo ir ugdymo (si) aplinką, orientuotą į individualius emocijų ir elgesio sutrikimų turinčių vaikų poreikius ugdytis, išreikšti save ir keisti elgesį, siekiant suteikti kuo daugiau galimybių patirti sėkmę ir gyvenimo džiaugsmą bei motyvuojant juos savikritiškai vertinti ir kontroliuoti savo elgesį bei prisiimti atsakomybę už jį.

Susitikime dalyvavo Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone patarėja J. Kvietkauskienė, skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Kiupelienė, Pajūrio vaikų globos namų direktorė Raimundė Raudonienė, vyriausioji socialinė darbuotoja Roberta Pocienė, šeimynų auklėtojos, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Silva Paulikienė, Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos socialinė pedagogė Jurgita Rumšienė, klasės auklėtojas Vytautas Kazlauskas, Globos centro globos koordinatorė Ingrida Kurmienė.

Primename, jog nuo 2018 m. liepos 1 d. teisinė vaiko teisių apsauga centralizuota ir priskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o socialinė apsauga - švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos srities paslaugų teikimas šeimoms, kurios susiduria su sunkumais, išlieka savivaldybių funkcija.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos misija - saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus. Pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis užtikrinamos visos vaiko teisės ir siekiama, kad visi pasaulio vaikai turėtų laimingą vaikystę - Vaiko teisių konvencija, priimta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1989 m. lapkričio 20 d. Vaikų teises taip pat užtikrina LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.

 

Šakių Bendruomeniniai šeimos namai tapo vieta, kur pagalbą randa visa šeima

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai  Šakių rajone (toliau – VTAS) dalyvavo Šakių rajono savivaldybės Bendruomeninių šeimos namų 2018 metų veiklos ataskaitiniame susirinkime.

Įgyvendinant savivaldybių teikiamas paslaugas labai svarbus organizacijų, įstaigų vaidmuo – skatinti gyventojus kuo aktyviau pasinaudoti siūloma neatlygintina valstybės pagalba.

Susirinkime dalyvavo paslaugas koordinuojantys Šakių rajono savivaldybės vadovai, administracijos specialistai, Socialinių paslaugų centro atstovai ir paslaugas teikiantys darbuotojai, asmenys, kuriems svarbi socialinių paslaugų plėtra Šakių rajone.

Apie paslaugų paklausumą Šakiuose pasakojo VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Šakių vaikų dienos centro atstovai, įgyvendinantys projektą „Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai plėtra Šakių rajone“.

2018 metais Bendruomeniniai šeimos namai tapo vieta, kur pagalbą rasti gali visa šeima:  ir tėvai, ir vaikai. Per metus Bendruomeniniuose šeimos namuose buvo aptarnauti 527 asmenys.  

Besikreipiantiems į Bendruomeninius šeimos namus siūlomos įvairios paslaugos, tačiau pačios paklausiausios: pozityvios tėvystės mokymai, paramos grupės nėščiosioms, psichosocialinė pagalba, taikant individualias bei grupines psichologo konsultacijas, bei neuroedukaciniai užsiėmimai.

Šešiose rajono seniūnijose pradėjo veikti šeimos klubai. Kol tėvai dalyvauja projekto užsiėmimuose, jiems teikiama vaikų priežiūros paslauga,  kuria pasinaudojo 26 Šakių šeimos.

Mediacijos paslaugą teikianti mediatorė Odeta Intė pastebėjo, kad startavus Vaiko teisių apsaugos reformai, teikiamomis nemokamomis paslaugomis naudojasi vis daugiau gyventojų. „ Išskirčiau Šakių rajono savivaldybę, kaip vieną sėkmingiausių savivaldybių, kai glaudus bendradarbiavimas tarp paslaugas teikiančių specialistų ir vaiko teisių apsaugą užtikrinančių darbuotojų padeda spręsti šeimoje iškilusias problemas. Pagalbos ieškoma iš karto, čia ir dabar“,  –  kalbėjo O. Intė.

 „Toks aktyvių paslaugų paketas savivaldybėje kuria didžiulę vertę rajono vaikams ir jų tėvams. Vaiko teisių darbuotojams Bendruomeninių šeimos namų paslaugos ypač svarbios, nes pagalba šeimoms ir vaikui organizuojama skubiai, sudarant sąlygas ją gauti netoli nuo jų gyvenamosios vietos. Kartu tai mažina galimų pakartotinių vaiko teisių pažeidimų galimybę“, –   sakė Rūta Lebedžinskienė, Marijampolės apskrities vaiko teisių specialistų darbo Šakių rajone koordinatorė.

Paslaugos pasiekiamos visoms Šakių rajono šeimoms, lanksčiai derinamas paslaugų laikas, užsiėmimai vyksta vakarais ir savaitgaliais. Svarbu ir tai, kad minėtas paslaugas gali gauti kiekvienas, kuriam jų prireikia, šeimos neskirstomos į „rizikos“ grupes, kaip anksčiau.

 

Namų šilumą bei prieglobstį vaikams dovanoja globėjai

Globa bei globėjai – pastaruoju metu viena dažniau eskaluojamų temų. Palikus emocijas nuošaly, norisi pakalbėti apie situaciją Šakių rajone, rašo rajono laikraštis „Draugas“.

Globėjų daugėja

Šakių socialinių paslaugų centro, kuriam pavestos ir Globos centro bei vaiko budinčio globotojo šeimoje veiklos organizavimo funkcijos, direktorė Vilma Bielskienė džiaugiasi rajono valdžios sprendimu visas socialines paslaugas teikti po vienu stogu. Direktorė sako, kad nors darbo krūvis didesnis, tačiau pats darbas daug efektyvesnis.

Kalbant apie globą, paslaugų centro socialinė darbuotoja Brigita Valatkaitytė pateikia ir realią situaciją atspindinčius skaičius. Pavyzdžiui, kai 2016 m. buvo organizuoti Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymai (GIMK), juos išklausė dvi šeimos, 2017 m. tokių buvo šešios, o štai pernai buvo suorganizuotos trys mokymų grupės ir parengta 16 šeimų.

„Tendencija tikrai didėjanti ir man atrodo, kad kyla žmonių sąmoningumas. Ypač pernai buvo stiprūs metai“, – sako B. Valatkaitytė, prabilusi ir apie tai, kad dabar šalyje daugeliu atveju dėl globos vyksta masinė psichozė, o kad vaikai būtų paimami iš šeimos, reikalinga atlikti daug procedūrų, išlaikyti tam tikrus terminus… O ką girdi žmonės iš televizijos ekranų? Bet ne apie tai.

Štai sausio 28 d. vėl startuos nauji mokymai, kuriuos išklausyti ir tapti globėjais pageidavimą pareiškusios trys šeimos. Nors skaičius, kaip svarsto socialinė darbuotoja, galbūt ir didėtų, bet nuspręsta mokymus organizuoti ir šiam skaičiui, nes pageidavimą tos šeimos pareiškusios jau prieš kelis mėnesius. Džiaugiamasi ir tuo, kad šiuo metu rajone yra du budintys globėjai, pas kuriuos be tėvų priežiūros likusius vaikus galima atvežti bet kuriuo metu. Taip pat paskutinius dokumentus bei formalumus tvarkosi ir įsisteigia nauja šeimyna, kuri iš karto priglaus šešis vienos šeimos vaikus. Tad specialistai informuoja, kad Šakių vaikų globos namuose liktų tik aštuoni rajono vaikai.

Apsisprendė per 15 minučių

Apie tai, kad jau tris mėnesius priglaudę du broliukus, kalbamasi su Julium ir Giedre Šedbarais, kurie daugeliui pažįstami kaip labdaros valgyklos įkūrėjai.

Pora pripažįsta, kad pirmiausiai pasibaigė GIMK kursus ir nurodė, kad pasitaikius progai norėtų tapti nuolatiniais globėjais.

„Nurodėme, kad norime būti tik nuolatiniai globėjai, jokių laikinų ir amžių pageidavome 4–10 metų. Dabar juokas ima, nes atsitiko taip, kad globojame laikinai dešimties ir šešiolikos metų broliukus. Kai pasiūlė, buvo gal 15 minučių apsisprendimas, nes tiesiog negalėjome atsisakyti“, – prisimena G. Šedbarienė.

Sutuoktiniai kaip tik augina tokio paties amžiaus mergaites, tad dabar šeima turi du ketvirtokus ir du devintokus.

Žinoma, kai sprendimą teko priimti taip greitai, gana operatyviai reikėjo spręsti ir namų pertvarkymo klausimą, įrengti kambarius.

„Neturėjome nei lovų, nieko, tai vyresnysis ir remontus padėjo daryti. Mes turėjome didelį miegamąjį, o merginos savo kambarį, tai dabar iš miegamojo gavos trys kambariai – berniukų, mergaičių ir bendras ruošai, o mes gyvename pirmame aukšte“, – atskleidžia moteris.

Sunki adaptacija

Šeima šiek tiek pažinojo ir vaikus, ir jų mamą – jie apsilankydavo valgykloje, tačiau pirmasis adaptacijos mėnuo buvo ypač sunkus.

„Jei būtume kalbėję anksčiau, tikrai nebūčiau tokia optimistiška“, – pripažįsta Giedrė.

Jai pritardamas Julius sako, kad bene sunkiausia buvo vaikams suprasti, jog šeimoje yra tam tikros taisyklės, kurios visiems galioja. Pavyzdžiui, vyresnysis sunkiai susitaikė, kad naktimis su draugais vaikščioti gatvėmis nebus galima. Teko paaiškinti, kad visgi kieme reikėtų kasti sniegą, nesvarbu, kad jis ištirps, susilankstyti rūbus, nors juos rengsiesi ryte, ir daugelis kitų dalykų. Žinoma, ypač daug teko padirbėti ir su elementariausiais higienos įgūdžiais, kurių jie tiesiog neturėjo.

„Atrodo, kodėl negali padaryti ir to, ir to, bet paskui supratome, kad jie tiesiog nežino, kad taip reikia, kad taip priimtina. Dabar viskas gerai, išties tiek nedaug vaikams reikia – taisyklių, tikėjimo ir pasitikėjimo“, – sako Giedrė, atskleisdama, kad dabar pasikeisdami ir šunimis rūpinasi, ir skalbinius džiausto, ir kitus būtiniausius darbus atlieka bei tarpusavy kuria savus susitarimus.

Štai ir automobiliu į mokyklą važiuodami draugiškai pasiskirto, kas paeiliui sėdės priekyje.

Susigyveno

Julius tikina, kad tokie vaikai dažniausiai būna nurašyti. Šis atvejis – ne išimtis. Jais niekas netiki, tad savimi pradeda netikėti ir jie patys, niekur nemato prasmės. Visgi, nors vaikai šeimoje gyvena tik tris mėnesius, ne vienas pastebi teigiamus pokyčius – juose pačiuose, jų elgesyje, mokymosi rezultatuose. Šeima atvira: padirbėti ir įdėti pastangų reikėjo ir reikia. Tačiau atsirado nemažai bendros veiklos, užsiėmimų. Štai Julius prisimena, kad ir parduotuvėje sulaukęs klausimo, tai ar jau ir sūnų jis turintis. Na taip, sako pašnekovas, turiu. Net du. Negi kiekvienam aiškinsi, kas ir kaip, kai ir šeimos artimieji apie jų sprendimą globoti sužinoję jau post factum.

„Dabar dažnai su berniukais susitariam net lengviau nei su mergaitėm. Tačiau visi lygūs, visiems tos pačios taisyklės. Tikrai labai susigyvenome ir juose matau didžiulį potencialią, kad tikrai gali užaugti gerais žmonėmis“, – pripažįsta globėja.

Visą Gintarės Martinaitienės straipsnį laikraštyje „Draugas“ kviečiame skaityti: http://www.drg.lt/rajone/17443-namu-siluma-bei-prieglobsti-vaikams-dovanoja-globejai

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Lazdijų rajone lankėsi pareigūnai iš Probacijos tarnybos

Trečiadienio rytą Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Lazdijų rajone (toliau – VTAS) specialistai sulaukė svečių. Susitikti ir aptarti rūpimų klausimų atvyko Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus, veikiančio Lazdijų rajono savivaldybėje (toliau – Probacijos tarnyba), darbuotojai.

Nors bendradarbiavimas tarp VTAS ir Probacijos tarnybos lankant nepilnamečius vyksta daugelį metų, tačiau pasikeitus tam tikriems teisės aktams, reglamentuojantiems VTAS veiklą, buvo svarbu aptarti ir tolimesnių bendrų darbų kryptį.

Susitikimo metu VTAS ir Probacijos tarnybos atstovai diskutavo apie grėsmės lygių vaikams nustatymą, vertinimo anketas bei vaikų paėmimo iš šeimos atvejus.

Daiva Gorochovenkienė, VTAS Lazdijų rajone patarėja, supažindino Probacijos tarnybos darbuotojus su Tarnybos veiklos pokyčiais, pristatė struktūros pakeitimus bei detaliai pristatė skyriaus veiklą Lazdijų rajono savivaldybėje. „Teisės aktai numato, kad turime reaguoti į visus pranešimus. Tačiau pasitaiko atvejų, kai tenka vadovautis tik protingumo ir žmogiškumo bei teisingumo principais, nes tiek atvejai, tiek pačios šeimos yra individualios, todėl pirmiausiai turime žmones nuraminti ir paaiškinti, kodėl yra kviečiami į skyrių. Su šeimomis turime elgtis taip, kaip norime, kad elgtųsi su mumis“, - kalbėjo D. Gorochovenkienė.

Viena iš aktualių bendradarbiavimo sričių su Probacijos tarnyba – mediacijos paslaugos šeimoms, kurios ginčus sprendžia ne teismo keliu. Pasak D. Gorochovenkienės, kelios šeimos gavo kvalifikuotas mediatorės – Jurgitos Vaišnienės, dirbančios Probacijos tarnyboje, paslaugas. Tai padėjo taikiai išspręsti ginčus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Taip pat su Probacijos tarnyba produktyviai keičiamasi informacija, sprendžiant vaikų sugrąžinimo tėvams klausimus.

Probacijos tarnybos specialistė Jurgita Pociukonytė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Probacijos tarnybos priežiūroje yra 126 asmenys. Neretai pasitaiko, kad būtent šių asmenų šeimos patenka ir į VTAS akiratį.

„Akivaizdu, kad mūsų ir Probacijos tarnybos bendra profesionali veikla gali padėti pasiekti norimų rezultatų kur kas efektyviau ir greičiau“, - teigė D. Gorochovenkienė.

Kauno apskrities vaiko teisių specialistai atsakė į psichologų klausimus

Šiandien Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai susitiko su Kauno rajono mokyklų socialiniais pedagogais ir psichologais. Skyriaus vedėja Neringa Martišienė pristatė vaiko teisių apsaugos naujoves, vyresnioji patarėja Sigita Mockienė daug dėmesio skyrė aptarti konkrečius atvejus.

„Susitikimas planuotas prieš mėnesį, tačiau, kaip rodo pastarųjų dienų įvykiai Žiežmarių gimnazijoje, labai reikalingas. Puiki proga su specialistais tiesiogiai padiskutuoti, kaip neleisti panašioms problemoms įsišaknyti, netoleruoti jų“, – kalbėjo skyriaus vedėja N. Martišienė.

N. Martišienė priminė, kad po reformos užtikrinama nepertraukiama, visą parą veikianti vaiko teisių apsauga, į visus pranešimus reaguojama nedelsiant. Vedėja apžvelgė dažniausiai pasitaikančius mitus apie vaiko apsaugą, juos paneigė remdamasi statistika.

Socialiniai pedagogai ir psichologai uždavė jiems rūpimus klausimus apie smurto atvejus ir kokią patikėtą informaciją gali atskleisti, nepažeidžiant vaiko asmens duomenų apsaugos. Domėjosi Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų vaidmeniu kilus muštynėms tarp mokinių, konfliktui tarp moksleivio ir tėvų, tarp moksleivio ir pedagogo. Ne vienerius metus praktikos turinti S. Mockienė paaiškino, kaip tokiais atvejais elgtis, kaip vyksta bendradarbiavimas. „Kiekvienu atveju turime priimti geriausiai vaiko interesus atliepiančius sprendimus“, – akcentavo patarėja.

Ypač aktuali susirinkusiems buvo elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių, psichikos ligomis sergančių vaikų padėtis: jie kenkia sau, dėl jų elgesio kenčia kiti vaikai. Specialistai klausė, kokių veiksmų turėtų imtis įtarus, kad tėvai sąmoningai arba dėl nežinojimo nepasirūpina savo vaikų medicinine priežiūra, vaistų vartojimu. Mokyklų atstovams paaiškinta veiksmų seka.

Susitikime dalyvavo per 30 Kauno rajono mokyklų psichologų ir socialinių pedagogų, sudėtingose situacijose esančių arčiausiai moksleivio.

Vilniaus apskrityje – glaudus mobiliosios komandos ir vaiko teisių apsaugos specialistų dialogas

Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Silva Lukoševičienė kartu su mobiliosios komandos specialistais inicijavo pasitarimą su Ukmergės ir Širvintų rajonų vaiko teisių apsaugos specialistais. Susitikimas organizuotas siekiant efektyvesnio vaikų teisių, jų apsaugos klausimų sprendimo minėtuose regionuose.

Vilniaus apskrities mobiliosios komandos specialistai Eva Masevičienė ir Virgilijus Auga paaiškino, kad yra trys pagrindinės mobiliosios komandos funkcijos: išgryninti pagrindines konkrečios šeimos problemas, stabilizuoti būklę šeimoje vykstant krizei joje bei motyvuoti tėvus keisti savo įpročius, elgesį. Susipažinę su situacija, mobiliosios komandos specialistai teikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.

„Pirmasis žingsnis padedant šeimai – priklausomybę nuo alkoholio turinčio tėvo ar/ir motinos gydymas. Supraskime, alkoholizmas – tai liga, o sergančiam žmogui juk pirmiausias turime padėti pasveikti, o ne, pavyzdžiui, siūlyti ieškotis darbo“, – teigė priklausomybių psichologas Virgilijus Auga.

Anot psichologo, šeima, kuri priima pagalbą, dažnai ryžtasi svariems pokyčiams, pradeda gydytis priklausomybes, ir žymiai sutrumpina laiką, per kurį į šeimą sugrįžta vaikai.

Pasitarimo metu Širvintų rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Ligita Žemaitienė pasidžiaugė, kad jų kuruojamoje teritorijoje nuo 2018 metų liepos 1 dienos iki šios dienos nebuvo  užfiksuota nė vieno atvejo, kuomet situacija šeimoje būtų tokia sudėtinga, kad reikėtų iš nesaugios aplinkos paimti vaikus.

„Vaikų teisės užtikrinamos bendru tarpinstituciniu komandos darbu: socialinių darbuotojų, atvejo vadybininkų, vaiko teisių apsaugos specialistų. Sutarimas, aiškus pareigų pasidalijimas leidžia greitai nustatyti ir išspręsti iškilusias problemas. Be to, labai svarbu dirbti prevencinį darbą su šeimomis, suaugusiems jų nariams nuoširdžiai paaiškinti, koks elgesys su vaikais yra priimtinas“, – sakė L. Žemaitienė.

Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja S. Lukoševičienė apibendrino, kad svarbiausia laiku suteikti pagalbą šeimoms, institucijoms glaudžiai bendradarbiauti, o net mažiausias  šeimos pastangas keistis priimti kaip didžiules pergales.

Vaiko teisių apsaugos bei savivaldybės atstovai pažadėjo glaudžiau bendradarbiauti su Vilniaus miesto globos centrais

Šiandien Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai kartu su Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojais inicijavo susitikimą su Vilniaus mieste veiklą vykdančių Globos centrų atstovais.

Susitikimo metu buvo aptarti aktualūs klausimai, kylantys globos centrams bendradarbiaujant su savivaldybe bei vaiko teisių apsaugos specialistais.

„Susitarėme, kad visi dokumentai, susiję su globos kokybės vertinimu, pagalba globėjams bei kitais klausimais, globos centrams turėtų būti teikiami per savivaldybės instituciją. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės atstovai pažadėjo visus esamus globėjus Vilniaus mieste informuoti apie naują globos priežiūros ir paslaugų teikimo tvarką“, - sakė Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Monika Gražulienė.

X