Naujienos

Lapkričio 20-oji – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos diena

Šiandien minime Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos dieną. Būtent šią dieną 1989 metais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtas pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis užtikrinamos vaiko teisės ir siekiama, kad visi pasaulio vaikai turėtų laimingą vaikystę.

Primename, jog kiekvienas vaikas turi teisę į vardą ir pilietybę, teisę nebūti vertinamas pagal odos spalvą, lytį, tikėjimą, tautybę, sveikatą ar turtą, turi teisę į gydymą, ugdymą ir švietimą, poilsį, asmeninį gyvenimą, savo nuomonę ir galimybę ją reikšti, teisę būti apsaugotam nuo smurto bei kitas.

Kviečiame ne tik šiandien, bet ir kiekvieną dieną vienyti jėgas ir bendromis pastangomis siekti, kad Lietuvos vaikai būtų saugūs, jų vaikystė būtų džiugi, o ateitis – šviesi. Tegul Vaiko teisių konvencijoje apibrėžti įsipareigojimai būna kelrodžiu tiek keliantis tikslus, tiek kasdieniuose darbuose.

Vaiko teisių apsaugos specialistė dalinasi istorijomis, kurios viešumos dažniausiai nepasiekia

Į iškvietimus vykstanti vaiko teisių apsaugos specialistė sutiko pasidalinti istorijomis, kurios viešumos dažniausiai nepasiekia. Nors pastaruoju metu lietuvius įjautrino keli klausimų keliantys vaikų paėmimo iš šeimos atvejai, pašnekovė atskleidžia kitą situacijos Lietuvoje pusę.

Kaip pasakoja Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pagalbos vaikams ir šeimai poskyrio vyriausioji specialistė Rita Padervinskienė, už uždarų namų durų neretai slepiasi baisios problemos.

Dažniausiai pašnekovė dirba naktimis, tad šiuo paros metu tenka vykti tik į tas šeimas, kurias gavę iškvietimą dėl vienų ar kitų priežasčių aplanko policijos pareigūnai.

„Darbo dienos metu į skyrių gali paskambinti ir gyventojai, ir fiziniai asmenys, ir institucijos. O dirbant naktį, savaitgaliais ir švenčių dienomis specialiuoju telefono numeriu mums skambina tik policija, kai yra tikrai grėsmingos situacijos ir kai policija kaimynų, artimųjų ar kitų žmonių kviečiama į šeimą. Jei namuose būna nepilnamečių vaikų, policijos pareigūnai skambina mums.

Pagrindinis skirtumas turbūt yra tas, kad jeigu nakties metu skambinama į policiją ir kviečiama, tai dažniausiai tam vis tiek yra kažkoks pagrindas. Tai tikrai nebūna tokie iškvietimai, apie kuriuos kartais skaitome, kad kaimynai tiesiog suvedinėja sąskaitas. Jeigu yra anoniminiai pranešimai dienos metu, yra didesnė tokių pranešimų tikimybė, bet specialistai pirmiausia visapusiškai išsiaiškina situaciją, kalbasi ir su tėvais, ir su vaikais, nepriima nepagrįstų ir skubotų sprendimų. Jei skambinama nakties metu ir atvažiuoja policija, labai retai būna, kad tam iškvietimui nėra pagrindo“, – apie darbo specifiką pasakoja R. Padervinskienė.

3 promiles įpūtusi mama krūtimi maitino kūdikį

Specialistė prisimena atvejį, kai policijos pareigūnai vaiko teisių apsaugos darbuotojus iškvietė į nešildomą sodo namelį, kuriame vyko jaunų vaikinų ir merginos išgertuvės. Kaip paaiškėjo, besilinksminančiai kompanijai priklausiusi moteris – neseniai gimusio kūdikio mama. Tame pačiame name, pasakoja pašnekovė, su visiškai girtais suaugusiais buvo ir pats vaikas.

„Sodo namelyje buvo jauna mama, jai nebuvo nė dvidešimties metų, ir keturių mėnesių kūdikis. Name šalta, kartu su motina dar buvo ir jaunų vaikinų kompanija. Mamai nustatytas trijų promilių girtumas ir ji su tiek promilių dar maitino kūdikį. Tai tikrai yra tokios sąlygos ir aplinkybės, kai nekyla klausimų, ar tam vaikui ten likti yra saugu“, – sako R. Padervinskienė.

Darbo praktikoje, dalinasi ji, yra buvę ir tokių atvejų, kai nuvykus į šeimą vaikai specialistų tiesiog prašo jiems duoti valgyti ir papasakoja, kad burnoje nė kąsnio neturėjo kelias paras.

„Buvo atvejis, kai šeimoje buvo trys vaikai. Mažiausiam buvo 7 mėnesiai, vyresniems – 7 ir 9 metai. Mažasis ne tai, kad verkė, jis klykė. Vyresnieji sako – jis labai nori valgyti. Matau, stovi buteliukas su pienu. Paimu ir suprantu, kad tas pienas visiškai sugižęs. Vyresni vaikai sako, kad tas buteliukas ten seniai stovi.

Tėčio toje šeimoje nebuvo, o mama, kaip vėliau paaiškėjo, trečią parą pati viena vartoja alkoholį. Patikrinus promiles, man atrodo, buvo 3,1. Labai sunkus girtumas. Tą kūdikį pirmiausiai vežėme į ligoninę. Ten jį patikrino, padarė mišinuką, pamaitino. Šitą vaikelį pati užmigdžiau ant rankų ir tik tada galėjau palikti lovytėje. Tikrai buvo labai emociškai sunki situacija“,– atvirauja vaiko teisių apsaugos specialistė.

Prabangiame bute – kruvinos tėvų muštynės

Nors visuomenėje dažnai vyrauja nuomonė, kad smurto artimoje aplinkoje problemos paliečia tik socialinių problemų turinčias, alkoholiu piktnaudžiaujančias šeimas, R. Padervinskienė tikina, kad taip toli gražu nėra.

Moteris pasakoja, kad jai yra tekę vykti į iškvietimą prestižiniame Vilniaus miesto mikrorajone. Tąkart aplinkiniams pavyzdingai atrodžiusios šeimos namuose tarp sutuoktinių kilo itin sunkiais sužalojimais pasibaigusios muštynės. Visą konfliktą, pamena specialistė, matė ir šeimoje augęs aštuonerių metų vaikas.

„Tai tikrai nebuvo socialiai nesėkmingos šeimos atvejis. Prabangus butas puikiame rajone, ant stalo – nepigūs gėrimai. O šventė baigėsi sutuoktinių agresijos protrūkiu vienas kito atžvilgiu – praskeltos galvos, aplink kraujas ir be galo išsigandęs aštuonmetis vaikas, kuriam tokiame šoke buvo sunku net kalbėti“, – vilniečių šeimos istoriją pasakoja pašnekovė.

Jos teigimu, darbo praktikoje gan dažnai pasitaiko ir incidentų, kai dėl įvairių pažeidimų policija sulaiko ir tvarkingose ar net žinomose šeimose augančius paauglius. Neretais atvejais, tikina vaiko teisių apsaugos darbuotoja, tėvai tiesiog atsisako vaikus pasiimti iš policijos komisariato. R. Padervinskienė svarsto, kad taip galbūt nutinka todėl, kad tėvai jau būna pavargę nuo šeimą kamuojančių problemų ir pasirenka į jas tiesiog nebereaguoti.

„Būna, kad policija mums skambina ne tik vykdami į šeimą, bet, pavyzdžiui, kai naktį ar savaitgalį į policijos komisariatą pristatomi nepilnamečiai, kurie yra apsvaigę, išgėrę ar sulaikyti dėl netinkamo elgesio viešoje vietoje. Nors policijos pareigūnai susisiekia ir prašo tėvų atvykti,labai dažnas atvejis, kai tokių nepilnamečių į policijos komisariatą tėvai nevažiuoja. Kartais išvardija priežastis, kartais patys būna išgėrę, kartais, matyt, tiesiog jau būna pavargę nuo tam tikrų problemų su paaugliu. Tada policijos pareigūnai kviečia mus.

Tarp jų tikrai būna ir paauglių iš socialiai gerai „užsirekomendavusių“ šeimų ir tikrai ne visos šeimos atrodo tokios, kurios turi problemų. Galima daryti tam tikrą prielaidą, kad savu laiku neįsiklausius, neišgirdus, kad vis dėlto kažkokias problemas reikia spręsti, jų negalima palikti, užleisti, kai ateina paauglystė, atsiranda daug bejėgiškumo, nežinojimo ką daryti su savo vaiku ir tada tėvai tiesiog nevažiuoja jo pasiimti“, – mano specialistė.

Ant mergaitės kaklo – smaugimo žymės

R. Padervinskienė sako, kad jos darbo praktikoje būta ir akivaizdaus smurto prieš vaikus atvejų. Pavyzdžiui, kartą mergaitė vaiko teisių apsaugos specialistams prasitarė, kad ją smaugė mama, tačiau pati moteris, pamena pašnekovė, tokį savo elgesį iš pradžių kategoriškai neigė.

„Buvo 12 metų mergaitė, kuri pati įvardijo, kad ją smaugė mama. Buvo žymės ant kaklo. Mama iš pradžių teigė, kad tai turbūt padarė dukros draugas. Bet tas neigimas būna tik pirmame etape, po to vis tiek ateina kitas etapas, kai dalinai pripažįsta panaudotą smurtą, bando jį sušvelninti – aš dariau tik tiek, šito nedariau, čia išsigalvoja. Pradžia būna labai gynybinė, bet mano praktikoje nėra buvę, kad visiškai absoliučiai neigtų, kai yra akivaizdu.“

Pasak kalbintos specialistės, net ir tais atvejais, kai fizinio smurto požymiai yra ryškūs ir tai patvirtina patys vaikai, tėvai kviečiami dalyvauti vaikui atliekant medicininę ekspertizę.

„Tikrai kviečiame tėvus važiuoti kartu, kad neliktų jokių pilkų zonų, neaiškumų, kad jie patys irgi galėtų išgirsti ir būtų nuimtos bet kokios dviprasmybės“, – tikina vaiko teisių apsaugos darbuotoja.

Paklausta, ar tėvų išgertuvės yra dažniausia priežastis, kodėl naktį šeimoje vaikams likti būna nesaugu, R. Padervinskienė tai patvirtina. Ji sako, kad lengviausias jos praktikoje buvęs tėvų girtumas siekė 1.7 promilės, tačiau dažnai alkoholio koncentracija kraujyje perkopia ir 3 promilių ribą. Tokios būklės tėvai, pastebi pašnekovė, ne tik nebegali pasirūpinti savo atžalomis, bet neretai tampa ir agresyvūs.

„Alkoholio, kitų psichotropinių medžiagų vartojimas, apsvaigimas ir, aišku, beveik visais atvejais šalia to būna agresija, smurtas vienas kito ar, jei švenčia didesnė kompanija, daugiau žmonių atžvilgiu. Kaip jau sakiau, nakties metu tiesiog šiaip policija nekviečiama. Tai dažniausiai būna alkoholio vartojimo išdavos, nekontroliuojamas suaugusiųjų elgesys.

Mes skaitom ir girdim daug nerimo, kad jeigu išgėrė taurę vyno namuose, jau gali atvažiuoti. Mes niekada nevažiuojam patys, be jokio iškvietimo, mes gaunam informaciją ir iškvietimą iš policijos ir tikrai per visą praktiką nepasitaikė tokių atvejų, kad būtų iškvietimas, kai šeima vakarieniauja ir išgėrė taurę vyno“, – įsibaiminusius tėvus ramina pašnekovė.

Vieno atvejo negali pamiršti iki šiol

Baisiausia patirtis, sako specialistė, kai vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojus informacija apie smurtą prieš vaikus pasiekia jau po rimtų sužalojimų padarymo. Moteris sako iki šiol negalinti pamiršti dar prieš vaiko teisių apsaugos reformą įvykusio atvejo, kai į ligoninę mažylis pakliuvo su durtine žaizda gerklėje.

„Du tos pačios šeimos vaikučiai – dviejų ir trejų metukų – per pusę metų į ligoninę buvo patekę vienas tris, kitas gal keturis kartus. Tėvai aiškino, kad tai nukrito nuo laiptų, tai nuo sūpynių. Paskutinis patekimas į ligoninę buvo, kai vaikui buvo pradurta gerklytė. Tėvai sakė, kad taip nutiko valgant su šakute. Turbūt neįmanoma apsakyti to jausmo ir kokios tai būna emocijos“, – atsidūsta R. Padervinskienė.

Jos teigimu, tąkart medikų išvados rodė, kad yra didelė tikimybė, jog tėvai prieš savo mažamečius smurtavo. Dėl to šeimai buvo teikiama specialistų pagalba, o po kurio laiko situacija šeimoje, pasak vaiko teisių apsaugos darbuotojos, pasikeitė į gerąją pusę.

Pasiteiravus, kaip į atvykusius vaiko teisių apsaugos darbuotojus reaguoja patys vaikai, pašnekovė tikina, kad didžiausias stresas būna mažamečiams, o vyresnieji esą patys dažnai supranta, kad likti namuose tuo metu būna nesaugu, priima darbuotojų siūlomą pagalbą.

„Tikrai stengiamės namuose rasti kažkokį ramų kampą, kad galėtume pasikalbėti su pačiu vaiku. Pirmiausia, pasakyti iš kur mes esame. Nes vaikui yra baisu – iš kažkur atsirado dar viena teta, kas ji tokia. Daugeliu atveju nerimą ir baimę nuima tam tikras aiškumas. Vaikui bandom papasakoti, kur mes važiuosim, kodėl mums reikia išvykti, kad šiuo metu yra tam tikros aplinkybės, tam tikri dalykai, kurie nesukuria saugumo namuose, todėl reikia, kad jis galėtų naktį praleisti saugioje vietoje. Bandome paaiškinti tiek, kiek, aišku, tuo momentu mes patys žinome – kas bus toliau, kad galės grįžti namo, kad jis su tėvais tikrai neišsiskiria visam laikui.

Aišku, daug kas priklauso nuo to, kokio amžiaus vaikas ir kiek bei kaip gali su juo kalbėti. Mūsų pagrindinis akcentas yra tas žmogiškas santykis su vaiku. Labai svarbu atreaguoti į jo jausmus, pasakyti, kad supranti, kaip jam šiuo metu yra sunku, kaip yra liūdna ar baisu, kad priimi tokius jo jausmus ir nori jam padėti. Pasiūlom vaikui pasiimti savo mėgiamą žaislą, knygutę, taip vadinamą prieraišumo daiktą. Tai vaikus ramina“, – kaip vyksta vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos pasakoja specialistė.

Pašnekovė primena, kad pirmiausiai ieškoma galimybių perduoti vaiką giminaičiams ar emociniais ryšiais su juo susijusiems žmonėms. Deja, tikina R. Padervinskienė, tai padaryti pavyksta ne visada.

Pagal portalo www.DELFI.lt informaciją

Pasvalio rajone tartasi, kaip kurti saugią ir artimą šeimai aplinką globėjų šeimose

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pasvalio rajone specialistų iniciatyva Pasvalio rajono savivaldybėje vyko pasitarimas dėl Globos centro veiklos Pasvalyje.

„Pasitarimo metu aptarti bendradarbiavimo klausimai su Globos centru, pagalbos teikimas globojamiems (rūpinamiems) be tėvų globos likusiems vaikams, ir jų globėjams, pagalbos planų sudarymas ir jų vykdymas, priežiūra,“ - sako laikinai pareigas einanti patarėja Pasvalio rajone Laura Kavaliauskaitė.

Susitikimo metu, anot L.Kavaliauskaitės, numatytos naujų globėjų paieškos, aptarti informacijos dalijimosi klausimai: „Vieningai nutarta bendradarbiauti, konsultuotis, visada aptarti probleminius klausimus, siekiant tinkamai užtikrinti globojamų (rūpinamų) vaikų teises ir interesus, kurti saugią ir kuo artimesnę šeimai aplinką globėjų (rūpintojų) šeimose.“

Susitikime dalyvavo Pasvalio savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovas, atvejo vadybininkė, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, Globos centro vadovė bei pavaduotoja, Tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Astra Kanišauskienė ir Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus laikinai patarėjos pareigas Pasvalio skyriuje einanti L. Kavaliauskaitė.

Vaiko teisių apsaugos specialistai visuomenei pristatė vaiko teisių apsaugos sistemos pasikeitimus

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė Zarasų viešojoje bibliotekoje vykusioje konferencijoje „Jaučiuosi saugus“ visuomenei pristatė vaiko teisių apsaugos sistemos naujoves, atsakė į auditorijos pateiktus klausimus.

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I. Gaigalienė konferencijos metu papasakojo apie naujai įsigaliojusią centralizuotą vaikų teisių apsaugos sistemą: „Nuo liepos 1 dienos atsisakyta perteklinių Vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijų, formuojama vienoda teisės taikymo praktika Lietuvoje, visoje šalyje dirbama pagal vienodus standartus - vienijančias vertybes ir tikslus, vykdant vieningus veiksmus. Lietuvoje už vaikų teisių apsaugą atsakinga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kuri turi 12 teritorinių skyrių. Šie skyriai visą parą, taip pat švenčių bei poilsio dienomis užtikrina vaiko teisių apsaugą, reaguoja į visus gautus pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Tokių pranešimų apie galimus pažeidimus artimoje aplinkoje padaugėjo. Tai reiškia, kad žmonės vis daugiau pasitiki vaikų teisių apsaugos institucijomis ir nėra abejingi smurtui.“

Pasak I. Gaigalienės, per pastaruosius keturis mėnesius, Zarasų rajone buvo užfiksuoti 78 pranešimai dėl galimos grėsmės vaiko saugumui ir sveikatai. I. Gaigalienė patikino, kad į iškvietimus yra reaguojama operatyviai. Ir tik tuo atveju, kai nustatoma, kad šeimoje vaikui yra iškilusi grėsmė, jis paimamas ir priglaudžiamas pas artimuosiuos, kol vyksta tyrimas.

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja pasidžiaugė vis didesniu valstybės dėmesiu vaiko teisių apsaugai. I. Gaigalienė linkėjo saugoti vaikus ir jais rūpintis.

Konferencija „Jaučiuosi saugus“ organizuota siekiant prisidėti prie saugios aplinkos kūrimo, skatinti pilietiškumą bendruomenėse, pagarbą žmogaus teisėms, skatinti saugios ir nesmurtinės aplinkos bendruomenėse kūrimą.

Vaiko teisių apsauga ir pagalba šeimai: institucijų atsakomybės

Viešojoje erdvėje diskutuojant vaiko paėmimo, teisėsaugos veiksmų ir pagalbos šeimai klausimais neretai pasitaiko klaidinga informacija dėl institucijos atsakomybei priskiriamų funkcijų. Paaiškiname, kaip yra:

Tarnybos atsakomybė - ginti vaiko prigimtines teises

2018 m. liepos 1 d. teisinė vaiko teisių apsauga centralizuota ir priskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o socialinė apsauga – švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos srities paslaugų teikimas šeimoms, kurios susiduria su sunkumais, išlieka savivaldybių funkcija.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) misija - saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus. Pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis užtikrinamos visos vaiko teisės ir siekiama, kad visi pasaulio vaikai turėtų laimingą vaikystę - Vaiko teisių konvencija, priimta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1989 m. lapkričio 20 d. Vaikų teises taip pat užtikrina LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.

Tarnyba paiso priimto ir Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo

Tarnyba veikia vadovaudamasi Seimo priimto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu. Šio įstatymo paskirtis - užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas. Įstatymą galite rasti čia:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.26397/VnyvTygtoo

Tarnyba, pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, privalo reaguoti į kiekvieną vaiko teisių pažeidimą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniai skyriai visoje Lietuvoje dirba pagal vienodus standartus ir vaiko teisių apsaugą užtikrina visą parą, švenčių ir poilsio dienomis. Nedelsiant reaguoja į visus raštu, žodžiu ar kitokiomis priemonėmis gautus vaiko teisių pažeidimus. Jei reikia nedelsiant spręsti vaiko apgyvendinimą saugioje aplinkoje – pagal susitarimą su policija, reaguojama per 1-2 valandas. Jei tai susiję su kitais vaiko teisių pažeidimais – reaguojama ne vėliau nei per 3 darbo dienas.

Tarnyba negali atskleisti asmeninių šeimos detalių, nes negali pažeisti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento

Vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu asmens duomenų, tokių kaip pavardė, adresas ir kita atskleisti ir viešai aptarinėti Tarnyba negali. Nuo 2018 m. gegužės 25 d. asmens duomenų tvarkymui tiesiogiai taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuriame duomenų valdytojams numatyta pareiga įgyvendinti duomenų subjektų teises ir atskaitomybės principą.

Policija, įvertinusi aplinkybes, kviečiasi vaiko teisių apsaugos specialistus

Policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, apklausia liudytojus, renka įrodymus. Reaguodama į iškvietimą, kuris susijęs su galimais vaiko teisių pažeidimais, policija kviečiasi vaiko teisių apsaugos specialistus.

Vaiko teisių apsaugos specialistai šeimoje gali apsilankyti ir be policijos, jei tiesiogiai gavo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Tik esant poreikiui (nustatyti girtumą, esant agresyviam elgesiui, kai kyla grėsmės vaikų ir (ar) suaugusiųjų saugumui) specialistai gali iškviesti policijos pareigūnus.

Tarnyba nustato grėsmės vaikui lygį

Vaiko teisių apsaugos specialistų užduotis įvykio vietoje yra įsitikinti, ar egzistuoja grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei: jie bendrauja su tėvais, vaikais ir kitais žmonėmis, kurie gali suteikti informacijos apie vaiką, jo elgesį, elgesio pokyčius, jei tokie pastebėti. Dėl šios priežasties vaiko teisių apsaugos specialistai vertina grėsmės vaiko saugumui lygį – vaikui grėsmės lygis gali būti ir nenustatytas, arba nustatytas I lygis arba II lygis. Kai grėsmės lygis vaikui nenustatomas, tai reiškia, kad pranešimas nepasitvirtino.

Grėsmės lygius skiriantis požymis – grėsmė vaiko saugumui sveikatai ir gyvybei.

I grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai pažeisto vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Šeimai teikiama savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko koordinuojama pagalba, bet vaikas iš tėvų ar globėjų nėra paimamas.

II grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį vaikas paimamas iš jo atstovų pagal įstatymą (tėvų, globėjo / rūpintojo), specialistai kreipiasi į teismą dėl vaiko paėmimo leidimo išdavimo. Šeimai tuoj pat pradedama teikti intensyvi pagalba: 14 kalendorinių dienų tai daro mobilioji komanda, vėliau pagalbos organizavimo vairas pereina į savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko rankas, kuris pasitelkia įvairių sričių specialistus.

Grėsmės lygis nustatomas užpildžius „Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą“: visuomet yra vertinama aplinkybių visuma ir atsižvelgiama į vaiko amžių, nes tai, kas gali kelti didelę grėsmę kūdikiui, bus menkai pavojinga paaugliui.

Nustačius II grėsmės vaikui lygį (kilo reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei) kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Teismas, įvertinęs pateiktas faktines aplinkybes, išduoda leidimą arba atsisako išduoti (tai nereiškia, kad teismas rizikos veiksnius šeimoje paneigia – teismas mano, jog reali grėsmė vaiko saugumui nekyla). 

Dėl vaiko paėmimo iš atstovų pagal įstatymą sprendžia teismas

Svarbu pastebėti, kad teismas šeimos bylose yra aktyvus ir jei kyla abejonių dėl tam tikrų aplinkybių, jis gali reikalauti reikiamų duomenų.

Tarnyba teikia skubią pakalbą šeimai: mobilios komandos iki 14 dienų

Nustačius II grėsmės vaikui lygį nedelsiant inicijuojamas Tarnybos mobiliosios komandos paskyrimas. Tarnybos mobilioji komanda, kuri susideda iš psichologo, socialinio darbuotojo ir specialisto (socialinio darbuotojo ar psichologo), turinčio žinių ir (ar) darbo patirties su priklausomybę turinčiais asmenimis ir (ar) jų šeimomis, 14 kalendorinių dienų nuo vaiko paėmimo, šeimai sutikus, atlieka intensyvų darbą su šeima. Tai yra, vyksta į šeimos gyvenamąją vietą ir pirmojo susitikimo su šeima metu atlieka rizikos ir saugumo veiksnių šeimoje įvertinimą, taip pat atlieka šeimos stiprybių ir poreikių intensyviai pagalbai vertinimą, teikia intensyvią konsultacinę ir kitokią pagalbą šeimai pagal poreikį, siekdama būtinos šeimos narių elgesio korekcijos ir saugios gyvenamosios aplinkos vaikui sudarymo, bendradarbiauja su atvejo vadybininku ir kartu su juo įvertina šeimos poreikius dėl pagalbos ir socialinės rizikos lygį šeimoje, parengia rekomendacijas atvejo vadybininkui (socialinių paslaugų įstaigos darbuotojui) dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo ir jas aptaria su šeimos nariais, dalyvauja atvejo vadybininko organizuojamuose atvejo nagrinėjimo posėdžiuose.

Mobilioji komanda dažniausiai šeimoje apsilanko nuo 2 iki 6 kartų, kiekvienu atveju apsilankymų skaičius planuojamas, atsižvelgus į šeimos situaciją, asmenų bendradarbiavimą su mobiliosios komandos darbuotojais ar kitas objektyvias aplinkybes.

Vėliau pagalbos šeimai organizavimas pereina į savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko rankas, kuris pasitelkia įvairios srities specialistus.

Socialines paslaugas teikia savivalda

Nustačius I grėsmės vaikui lygį ir II grėsmės vaikui lygį, šeimai teikiamos socialinės paslaugos (antruoju atveju – po Tarnybos mobiliosios komandos darbo). Už šių paslaugų teikimą yra atsakingos savivaldybių socialinių ar kitų paslaugų įstaigos. Atvejo vadybininkai nėra Tarnybos darbuotojai – tai socialines paslaugas teikiančiose įstaigose dirbantys socialiniai darbuotojai.

Labai svarbu tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą būti geranoriškiems, bendradarbiauti tiek su vaiko teisių apsaugos specialistais, tiek su atvejo vadybininku, tiek su socialiniais darbuotojais, tai yra, suteikti visą prašomą informaciją ir priimti siūlomą pagalbą, nes tikslas yra padėti šeimai, jog vaikui būtų saugu augti šeimoje ir būtų užtikrinti geriausi jo interesai.

Dėl vaiko grąžinimo sprendžiama atvejo vadybos posėdyje

Paėmus vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, nustačius jam laikinąją globą, tolesni tėvų veiksmai, pastangos keičiant elgesį, priimant pagalbą, grėsmės vaikui veiksnių šeimoje pokyčių vertinimas vyksta dirbant socialiniam darbuotojui (socialinių paslaugų įstaigos darbuotojui) su šeima bei reguliariuose atvejo vadybos posėdžiuose, organizuojamuose savivaldybės socialines paslaugas teikiančios įstaigos.

Kiekviename atvejo nagrinėjimo posėdyje atliekama pagalbos plano peržiūra, kurios metu dalyvaujantys specialistai įvertina pagalbos plano įgyvendinimo efektyvumą ir šeimos galimybes savarankiškai užtikrinti vaiko teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą.

Atvejo vadybos posėdyje, dalyvaujant įvairių sričių specialistams, sprendžiamas ir vaiko grąžinimo į šeimą klausimas. Atvejo vadybos posėdžio metu atvejo vadybininkui ir kitiems atvejo vadybos procese dalyvaujantiems specialistams nustačius, kad vaiko tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei ir nelieka socialinės rizikos veiksnių, Tarnybos teritorinis skyrius priima sprendimą grąžinti vaiką tėvams.

Vaiko teisių apsaugos specialistai nevykdo ikiteisminių tyrimų, netikrina blaivumo

Prokurorai sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, skiria kardomąsias priemones, jeigu mano, kad jų reikia. Už ikiteisminio proceso eigą atsakinga prokuratūra. Policijos pareigūnai tikrina asmens blaivumą.

Tarnyba netaiko kardomųjų priemonių

Vaiko teisių apsaugos specialistai neturi įgaliojimų taikyti kardomąsias priemones. Vaiko teisių apsaugos specialistai negali suimti, paskirti intensyvios priežiūros, namų arešto, įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, paskirti užstato, paimti dokumentų, įpareigoti periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatyti rašytinio pasižadėjimo neišvykti.

Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu gali būti paskirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, kitos kardomosios priemonės prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, o kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kario karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybės stebėjimas ir nepilnamečio atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti, - neatidėliotinais atvejais gali būti paskirtos ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu.

Už globėjus, budinčius globotojus, jų paiešką, mokymus atsakingas kiekvienoje savivaldybėje esantis Globos centras

Už budinčių globotojų paiešką, jų rengimą yra atsakingos miesto / rajono savivaldybės.  Rajone trūkstant budinčių globotojų visada yra skatinamas bendradarbiavimas tarp savivaldybių, ieškant globėjų (rūpintojų) galinčių laikinai priimti vaiką kitoje savivaldybėje, todėl didžiausia dalis sėkmės priklauso nuo kuo glaudesnio savivaldybių bendradarbiavimo tarpusavyje.

Asmuo, norintis globoti (rūpinti) šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, kurios darbuotojams padedant, bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra.

Pirmiausia bus vykdomas asmens pradinis įvertinimas. Tarnybos teritoriniam skyriui atlikus asmens pradinį vertinimą ir priėmus teigiamą sprendimą, asmuo siunčiamas į savivaldybės teritorijoje veikiantį Globos centrą dėl mokymų ir jo pasirengimo vaiko globai (rūpybai) patikrinimo pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą ir išvados parengimo.

 

 

Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė: "Nė vienas nuo liepos mėnesio paimtas vaikas nebuvo įvaikintas nei Lietuvoje, nei užsienyje. Mūsų bendro darbo tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą ir kiek įmanoma greičiau"

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė papasakojo, kas nutinka, kai vaiką nusprendžiama paimti iš šeimos. Ji pabrėžė, kad darbo valandomis į įvykio vietą vyksta specialistai, o po darbo valandų jie vykta į tuos iškvietimus, kur kviečiami ir policijos pareigūnai.

„Tokias atvejais, kai nustatoma, kad vaikams tuo metu šeimoje likti nesaugu ir kyla reali grėsmė jų sveikatai, gyvybei, tuomet, visų pirma, vaiko teisių specialistai paklausia pačių tėvų, ar yra asmenys, kurie susieti su vaiku emociniais ryšiais ar giminaičiai, kurie galėtų laikinai pasirūpinti vaikais. Aišku, yra tokių atvejų, labai gaila, kad kartais tėvai dėl savo tam tikros būklės negeba pasakyti, kas galėtų pasirūpinti jų vaikais“, – pasakojo A. Jakavonienė.

Specialistė taip pat patikino, kad jeigu vaikai yra pakankamo amžiaus, brandos, tuomet yra atsiklausiama jų pačių, pas ką būtų galima apsistoti tol, kol bus įvertinta reali vaiko paėmimo iš šeimos grėsmė. Taip pat pridūrė, kad vaiko saugumo užtikrinimas nėra tapatus jo paėmimui iš šeimos gavus teismo leidimą. Visa procedūra yra kur kas sudėtingesnė.

„Tuo metu, kai specialistai nustato, kad vaikui šeimoje yra nesaugu, vaikas yra paimamas iš nesaugios aplinkos ir jam nustatomas aukščiausias, antras, grėsmės lygis. Tai – pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei.

Nustačius šį grėsmės, lygį per 3 darbo dienas specialistai turi kreiptis į teismą ir gauti leidimą. Tuo pačiu metu yra inicijuojama mobilios komandos pagalba šeimai. Tai yra trijų atskirų specialistų pagalba: psichologas, socialinis darbuotojas, ir asmuo, turintis specialių žinių priklausomybės klausimais. Taigi šeimai teikiama intensyvi pagalba. Jeigu teismo leidimas yra gaunamas, tuomet vaiko teisių apsaugos skyrius kreipiasi į savivaldybės administraciją su nurodymu tam, kad nustatytų vaikui globą“, – paaiškino Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.

Teisė globoti vaikus – nebūtinai giminėms

Pasak direktorės, teisės aktuose yra aiškiai numatyti prioritetai, kam turėtų būti teikiama globa prioriteto tvarka. Specialistų teigimu, labiausiai vaiko interesus atitinka apgyvendinimas giminaičių, nebūtinai artimųjų, šeimoje, pas asmenis, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai. Jeigu nėra tokių galimybių, tuomet globos centre, pas budintį globotoją arba šeimynoje.

„Norėčiau pažymėti, kad iš visų 922 atvejų, kuomet buvo gauti teismo leidimai paimti vaikus, net 77 proc. jų buvo apgyvendinta pas artimus giminaičius arba asmenis, su kuriais vaikai saistomi emociniais ryšiais. Tik nesant tokių asmenų, kurie galėtų pasirūpinti vaiku, yra ieškoma kitų globos formų, tokių kaip globos centras, ir kraštutiniu atveju, institucinė globa“, – kalbėjo A. Jakavonienė.

Ji taip pa paaiškino, kad prieš nustatant grėsmę vaikui ir nusprendžiant jį atriboti nuo šeimos, specialistai bendrauja ne tik su pačiu vaiku ar tėvais, bet taip pat gauna informaciją ir iš kitų šaltinių – mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos. Tik įvertinus visą surinktą faktinę medžiagą apie realią grėsmę vaikui yra imamasi atitinkamų veiksmų. 

„Nė vienas nuo liepos mėnesio paimtas vaikas nebuvo įvaikintas nei Lietuvoje, nei užsienyje. Mūsų bendro darbo tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą ir kiek įmanoma greičiau. Bet tai irgi priklauso nuo pačių tėvų. Svarbu bendradarbiauti su specialistais, teikti informaciją apie pasikeitusią situaciją šeimoje. Kartais mes netgi nežinome apie įvykusius pokyčius, nes tėvai nelinkę informuoti“, – dar vieną problemą įvardijo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.

O vis dažniau viešojoje erdvėje girdimas kalbas apie piktybinius kaimynų skundus ir žmonių baimę, kad vieno tokio gali pakakti ir vaikas nepelnytai bus atskirtas nuo šeimos, A. Jakavonienė neigia. Ji taip pat apibūdino ir požymius, kurie galėtų reikšti pavojaus signalą, kad kaimynystėje esantis vaikas patiria smurtą ar yra skriaudžiamas. Pirmiausia, pasak specialistės, reikėtų suklusti išgirdus neįprastą vaiko verksmą.

„Vaiko teisių apsaugos skyrius nevyksta į šeimą tam, kad paimtų vaiką. Vykstama įvertinti situaciją. Lygiai taip pat ir pačiame skunde ar pranešime nurodytas aplinkybes. Tos baimės, kurios šiuo metu yra pasėtos visuomenėje, tikrai iš piršto laužtos. Nuo liepos mėnesio dėl galimų vaiko teisių pažeidimo gavome beveik 10 tūkst. pareiškimų, 44 proc. jų nepasitvirtino“, – paaiškino specialistė.

Patarė, kaip auklėti

Kalbėdama apie auklėjimo metodus, A. Jakovienė įvardijo klaidas, kurių daryti nevalia ir įstatymo nustatyta tvarka.

„Auklėti vaikus privalome taip, kad mūsų elgesys jo nežalotų. Kaip valstybė jau esame nutarę, kad smurtas prieš vaiką – negalimas. Gaila, kad vis dar pasigirsta kalbų, jog vaikui galima pliaukštelti per veidą, rūbą, ranką, galima panaudoti diržą, rykštelę ar dar kažkokį įrankį siekiant sudrausminti. Vaikas nėra mini žmogus su mini teisėmis. Kiekvienas iš mūsų turime teisę į prigimtinį orumą. Nuolatinis vaiko bauginimas, žeminimas, tap pat yra netoleruotinas, kadagi tai – psichologinis smurtas. Taip vaikas patiria ilgalaikę žalą. Labai svarbu, kad tėvai siektų drausminti vaikus, auklėti juos pozityviais būdais“, – sakė A. Jakovienė.

Visgi, pasak specialistės, ne visi drausminimo būdai yra blogi.

„Tam tikrų malonumų ribojimas tai nėra smurtas. Jeigu mes kalbame apie nepriežiūrą, tai tada kalbėkime apie tai, kad tai yra tam tikrų nuolatinių vaiko poreikių nepatenkinimas. Ar telefonas ir televizorius tai yra būtinas vaiko poreikis, na, tikriausiai nėra. Riboti tam tikrus dalykus nėra uždrausta. Neabejoju, kad tėvai susiduria su sunkumais auklėjant vaikus. Tačiau labai svarbu, kai ištikus problemai būtų kreipiamasi į specialistus, pasitikėti jais. Nėra gėda nemokėti, yra gėda nesiekti išmokti ir taikyti kažkokius pozityvius metodus“, – patarė specialistė.

Moteris taip pat nurodė, kad skurdas nėra priežastimi vaiko atskyrimui nuo tėvų. Jos teigimu, valstybė turi pagalbą užtikrinti kiekvienai šeimai, paslaugas, jeigu reikia ir materialines, tam, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai.

Parengta pagal portalo www.tv3.lt informaciją

 

Moksleiviai domėjosi vaiko teisių apsaugos klausimais

Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos 5-8 klasių moksleiviai, dalyvaudami projekte „Kam aš svarbus“, aptarė socialinę sistemą Ukmergėje ir nustatė septynias įstaigas ar organizacijas, kurioms rūpi vaikai. Šią savaitę vaikai apsilankė pirmojoje įstaigoje, kuri rūpinasi vaikų gerove – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Ukmergės rajone.

Vaikus priėmė ir apie atliekamas funkcijas papasakojo bei aprodė darbo kabinetus, vaiko kambarį, atsakė į klausimus vyriausiosios specialistės Rita Grigienė ir Audronė Jasionienė. Vaikai teiravosi, ar visada pasiseka padėti vaikams, ar buvo atvejų, kuomet nepavyko išspręsti problemos, kas padeda spręsti vaikų klausimus, ar buvo Ukmergėje paliktų be priežiūros vaikų, ar yra vaikų globėjų, ar buvo ypatingų atvejų ir kt.

Specialistės papasakojo apie ypatingą atvejį, kuomet reaguojant į pranešimą apie paliktus be priežiūros vaikus (mažamečiai vaikai buvo pastebėti užlipę ant palangių daugiabučio trečiajame aukšte) suvažiavo specialiosios tarnybos: policija, ugniagesiai, vaiko teisių specialistai.

Prie pokalbio su vaikais prisijungė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato viršininkas Saulius Kazlauskas, kuris kiekvienam projekto dalyviui padovanojo po atšvaitą, kad vaikai būtų matomi ir saugūs ne tik dieną, bet ir tamsiu paros metu.

Konferencija Marijampolėje bendram dialogui subūrė regiono vaiko teisių apsaugos, savivaldos ir teisėsaugos atstovus

Penktąjį vaiko teisių apsaugos sistemos reformos įgyvendinimo mėnesį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kartu su Marijampolės savivaldybės administracija organizavo konferenciją „Vaiko teisių apsaugos aktualijos Marijampolės apskrityje naujų sąlygų ir iššūkių kontekste“. Konferencijoje  suburti viso Marijampolės regiono atstovai iš atskirų savivaldos ir teisėsaugos institucijų, vykdančių vaiko teisių apsaugos funkciją.

Sveikinimo žodį pasitarimo dalyviams tarusi Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunskienė, specialistams linkėjo tvirtybės dirbant ypatingai atsakingą darbą, tarpusavio susikalbėjimo, visokeriopos pagalbos šeimoms siekiant palankios aplinkos vaikui.

Oficialioje konferencijos dalyje pranešimus skaitė Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti Dovilė Burbaitė, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vadovė Svajonė Rainienė, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Eglė Kirpienė bei Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė) Loreta Urbštienė.

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovė Dovilė Burbaitė pristatė Marijampolės regiono situaciją vaiko teisių apsaugos srityje, pasidalindama Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybių veiklos duomenimis, taip pat darbo rezultatais bendradarbiaujant su vietos savivaldos įstaigomis, policija, prokuratūra, teismais ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

Užtikrinant tarpusavio dialogą, toliau konferencijoje vystyta diskusija, siekiant realios pasitarimo naudos kasdienėje specialistų veikloje, padėsiančioje spręsti kylančias problemas. „Tokio pobūdžio susitikimai, organizacijoms jungiantis bendram pokalbiui, skyriaus vykdomi Marijampolės apskrities teritorijoje jau 24 kartą“, – sako D. Burbaitė. Atvirų pokalbių metu pasidalinama įstaigų sukaupta patirtimi, praktinėmis įžvalgomis, tai leidžia formuoti vienodesnę vaiko teisių apsaugą visame regione.

Konferencijoje didelis dėmesys kreiptas į kompleksinių ir koordinuotų paslaugų mechanizmo įgyvendinimą,  procesuose dalyvaujant atvejo vadybininkams ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriams. Taip pat Šakių rūmų teismo teisėjos Juditos Sungailaitės pažymėta, kad teismai, priimdami sprendimą šeimos ir vaiko atžvilgiu, atsižvelgia į visų suinteresuotų bylos baigtimi asmenų interesus. Be to, teisėja pabrėžė asmens teisę į teismų sprendimų apskundimą, priešingai – neveikimas reikštų šalies sutikimą.

Atsižvelgiant į konferencijoje „Vaiko teisių apsaugos aktualijos Marijampolės apskrityje naujų sąlygų ir iššūkių kontekste“ iškeltas aktualijas, toliau planuojamas vaiko teisių specialistų susitikimas su Marijampolės apskrities socialinių paslaugų centrų atvejo vadybininkais ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriais.

X