Naujienos

Latvijos pareigūnų vizitas: nuo vaikų globos organizavimo iki bendruomeninių paslaugų plėtros

Budintys globotojai ir parama jiems, kompleksinė pagalba besilaukiančiosioms ir vienišoms mamoms, jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą, bendruomeninės paslaugos neįgaliems vaikams, pagalba šeimoms, kad šios galėtų tinkamai rūpintis savo vaikais. Šios ir kitos temos analizuojamos Latvijos už vaiko teisių apsaugą atsakingiems pareigūnams lankantis Lietuvoje.

Trečiadienį Latvijos Respublikos Gerovės bei Teisingumo ministerijų ir Latvijos Respublikos vaikų teisių apsaugos inspekcijos atstovai lankėsi Vaikų ir paauglių socialiniame centre Nemenčinėje, kur susipažino su centro veikla įgyvendinant institucinės globos pertvarkos projekto veiklas, taip išbandant naujas bendruomeninių paslaugų formas.

„Įgyvendinant projektą ieškome, parengiame ir palaikome budinčius globėjus. Pradėjome su 25 budinčių globėjų šeimomis, vėliau 8 jų tapo nuolatiniais globėjais. Dar dvi šeimos teikia atokvėpio paslaugas globėjams – kai reikią atostogų, susergama arba tiesiog, kad „neperdegtum“. Nuo projekto pradžios padėta apie 70 vaikų, iš jų 20 jau grįžo į šeimą, 27 nustatyta nuolatinė globa, likę tebeglobojami. Kokie tai žmonės, šie budintys globėjai? Visų pirma genami idėjos, noro padėti. Kai kurie tik mokymų metu sužinojo, kad bus mokami ir pinigai. Kai kurios šeimos turi verslą, o žmonos turi atliekamo laisvo laiko. Kai kurie patys augina mažus vaikus ir pamanė, kad galėtų tuo pačiu padėti ir kitiems vaikams“, - latvių paklaustos apie budinčius globėjus pasakojo centro darbuotojos.

Kaip dalinosi patirtimi svečiai, Latvijoje dar nėra budinčių globėjų, bet imtasi ieškoti vadinamųjų „krizinių šeimų“ laikinai globai, kurios galėtų pagelbėti vaikams.

Kita centro vykdoma pertvarkos projekto programa – kompleksinė pagalba besilaukiančiosioms ir vienišoms mamoms su vaikais iki 3 metų. Mamos gali apsigyventi centre, joms padedama įgyti motinystės įgūdžių, teikiama įvairi socialinė pagalba, padedama atsikratyti žalingų įpročių. Būtent tokia ankstyva pagalba veikia prevenciškai. „Kaip juokauju, tai ne kalėjimas. Moteris pati turi norėti pasikeisti, įgyti žinių, stotis ant kojų ir rūpintis savo vaiku. Tarp moterų – ir nepilnametės, ir su įvairiomis negaliomis. Kelioms jau padėjome baigti mokyklą, kai kurioms diagnozuotos ligos, lėmusios ir elgseną, pradėtas gydymas“, - pasakojo moterims padedanti centro darbuotoja.

Latvijos specialistams ypač buvo įdomu palydimosios globos paslauga jaunuoliams iš vaikų globos namų, nes tai jiems naujiena. Centre jaunuoliai mokomi ruoštis savarankiškam gyvenimui, planuotis finansus, atlikti buities darbus (kai kurie jų iki tol net nemokėjo plauti indų ar skusti bulvių), įprasti prie sveiko dienos ritmo, kad diena neapsiribotų mobiliuoju telefonu. Tęsiant institucinės globos pertvarką, paslauga numatoma visoje Lietuvoje ir ne tik vaikų globos namų auklėtiniams, bet ir jaunuoliams iš sudėtingas situacijas patiriančių šeimų, kuomet jam skirtas palydimosios globos atvejo vadybininkas galės jaunuolį konsultuoti, padėti pasiruošti savarankiškam gyvenimui, kai kuriems bus suteikiamas ir apgyvendinimas su priežiūra.

„Institucinės globos pertvarkos projektas svarbus tuo, kad turime galimybę sukurti arba pritaikyti ir išbandyti Lietuvoje naujas paslaugas. Taip galime jas įvertinti, išanalizuoti, gauti grįžtamąjį ryšį, kaip jos veikia, ką reiktų tobulinti. Išbandžius praktikoje, pasiteisinus, aktualu ieškoti galimybių toliau tokias paslaugas tęsti, bendradarbiaujant su savivalda. Tie, kurie būna išbandę paslaugas, jau gali savo patirtimi dalintis ir su kitais, būti ekspertais toje srityje. Be abejo, svarbu ir tai, kad žmonės, kuriems reikia pagalbos, projekto metu jau gauna paslaugas, taigi gaunama reali nauda čia ir dabar“, - aiškino projekto vadovas Gedas Batulevičius.

Antradienį svečiai turėjo galimybę iš arti susipažinti su dar viena bendruomenine paslauga – apsilankyti Vilijampolės socialinės globos namams priklausančiame jaukiai įrengtame name su kiemu, kuriame su darbuotojų pagalba gyvena 5 vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą. „Iš pradžių darbuotojams buvo neramu – kaip viskas vyks. Dėl to buvo mokymai, konsultacijos, nebuvome palikti vieni tvarkytis. Dabar, kai matome, kaip keičiasi vaikai, kaip gerėja jų ugdymo rezultatai, jie ramesni, laimingesni – tai motyvuoja kaip niekas kitas“, - pasakojo su vaikais dirbanti mergina.

Daug apie pagalbą šeimai ir vaikams, įvairias paslaugas, taip pat atsisakymą institucinių vaikų globos namų kalbėta vaikų geroves centre „Pastogė“, kur dalyvavo ir Kauno miesto savivaldybės atstovai. „Kuomet vaikai gyvena butuose, namuose, kuriems patys rinkosi baldus, sienų spalvas, kai jie dalyvauja bendruomenės gyvenime, kai yra ryšys – nesakai, kad eini į darbą. Sakai, kad eini namo“, - sakė darbuotojos.

„Mūsų darbo tikslas – kad vaikai, kuriems nustatyta laikina globa, grįžtų į šeimą, dėl to šeimoms teikiame įvairias paslaugas. Ir susigrąžinus vaikus padedame šeimoms“, - akcentavo „Pastogės“ vadovai. Kaip pristatė Kauno miesto savivaldybės atstovės, Kaunas vienas pirmųjų ėmė kviesti gyventojus tapti budinčiais globotojais, siūlyti papildomas finansines paskatas, o dabar orientuojamasi ir į tapimo nuolatiniais globėjais skatinimą, kad vaikams būtų užtikrinamas stabilumas, jie galėtų augti šeimoje.

Latvijos už vaiko teisių apsaugą atsakingi specialistai tęsia vizitą Lietuvoje

Lietuvoje viešintys Latvijos Respublikos Gerovės bei Teisingumo ministerijų ir Latvijos Respublikos vaikų teisių apsaugos inspekcijos atstovai antradienį domisi kontrolės, teismų procesais, savivaldybių patirtimi.

Šiandien Latvijos pareigūnai apsilankė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje, kurioje susipažino su vaiko teisių apsaugos kontrolės mechanizmu Lietuvoje, su vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene aptarė kasmet atliekamą vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos apžvalgą, sistemos pertvarką.

Pasak kontrolierės, dar sunku vertinti naująją vaiko teisių apsaugos sistemą, reikia laiko įvertinti pokyčiams, tačiau jie buvo būtini. „Iki vaiko teisių centralizacijos buvo 60 skirtingų supratimų apie vaiko teisių apsaugą, neretai veikiamų ir politinės situacijos savivaldoje. Jei trūksta vadovybės palaikymo, dėmesio vaikų klausimams, prioritetas skiriamas kitoms sritims, vaiko teisių apsaugos specialistams sudėtinga užtikrinti vaikų saugumą. Pasitaikydavo ir atvejų, kuomet neaišku, kas atsakingas už konkrečios šeimos situaciją. Dabar yra viena, vieninga sistema, atsakinga už vaiko teisių apsaugą ir už kiekvieną vaiką“, - sakė E. Žiobienė.

Latvijos pareigūnai taip pat domėjosi vaikų su specialiais poreikiais ugdymo, kontrolieriaus įstaigos bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis, akademinės visuomenės bei kitais klausimais.

Latvijos delegacija taip pat apsilankė Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Šio teismo teisėjas Gediminas Sagatys, Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento konsultantė Renata Marcinauskaitė bei Vilniaus miesto apylinkės teismo šeimos bylas nagrinėjanti teisėja Sigita Taurienė su svečiais diskutavo apie Lietuvos teismų praktiką nagrinėjant su vaiko teisių apsauga, globa susijusius klausimus.

Kaip akcentavo teisėjas G. Sagatys, šeimos teisė yra labai jautri sritis, sulaukianti didelio žmonių, visuomenės dėmesio. Kalbėdamas apie iššūkius, su kuriais susiduria teismai, išskyrė situacijas, kuomet užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai spręsti teisinių nesutarimų grįžta į Lietuvą, o kartais dalyvauja tik atstovai. „Tokiais atvejais apsunkinamas įkalčių rinkimas, o tai labai svarbu ieškant geriausių sprendimų su vaikais susijusiems klausimams“, - sakė teisėjas.

„Darbas šeimos teisė, galima sakyti, reikalauja būti ir psichologu. Šeimai tai emociškai sudėtingas gyvenimo etapas, kuomet tenka spręsti nesutarimus“, - pastebi teisėja S. Taurienė, su Latvijos specialistais diskutavusi apie vaiko dalyvavimą teisme. Anot jos, stengiamasi išvengti vaiko liudijimo teismui, stengiamasi, kad tėvai patys susitartų. Tais atvejais, kai to išvengti nepavyksta, siekiama užtikrinti kuo mažesnį emocinį poveikį, vaikas apklausiamas atskiroje patalpoje. Anot teisėjos, vaiko nuomonė yra svarbi, tačiau būtina atsižvelgti į geriausius vaiko interesus.

Antradienį svečiai taip pat lankosi Kaune, kur susipažįsta su savivaldybės patirtimi pereinant prie naujos vaiko teisių apsaugos sistemos, socialinių paslaugų šeimai teikimu, susitinka su vaikų gerovės centro „Pastogė“ atstovais, planuoja apsilankyti Vilijampolės socialinės globos namuose.

Latvijos atstovai susipažino su Lietuvos patirtimi teikiant pagalbą globotojams ir įtėviams

Šiomis dienomis Lietuvoje viešintys Latvijos Respublikos Gerovės bei Teisingumo ministerijų ir Latvijos Respublikos vaikų teisių apsaugos inspekcijos atstovai susipažįsta su vaiko teisių apsauga Lietuvoje.

Su Latvijos pareigūnais buvo aptartas vaiko įvaikinimo procesas globos kontekste Lietuvoje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus patarėja Rūta Pabedinskienė pristatė vaiko globos ir įvaikinimo procesus reguliuojančius teisės aktus, institucijas, atsakingas už vaiko globos ir įvaikinimo organizavimą, savivaldybių vaidmenį organizuojant vaiko globą ir teikiant pagalbą vaikui ir globėjui (rūpintojui) ar įtėviui.

Susitikime aptarti vaiko globos nustatymo ir įvaikinimo teisiniai pagrindai, pristatyti nacionalinio ir tarptautinio įvaikinimo procesai bei būsimų globėjų (rūpintojų) ir įtėvių rengimas.

Latvijos delegacija taip pat supažindinta su Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa GIMK. Ją pristatė atestuotas GIMK (Globotojų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo) programos mokytojas, viešosios įstaigos „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ direktorius Zigmas Giedrimas.

Daugiau nei dešimtmetį Z.Giedrimas dirba su GIMK programa. Svečiams iš Latvijos jis papasakojo visą GIMK istoriją: apie buvusios PRIDE ir GIMK programų patirtis, tikslus ir naudą visuomenei. GIMK programos mokytojas taip pat pristatė naująją nacionalinę GIMK programą: programos atsiradimo priežastingumas, tikslus, struktūrą, temas.

„Nuo 2008 m. iki 2018 m. Lietuvoje įgyvendinama globėjų ir įtėvių rengimo programa PRIDE pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2007 m. liepos 24 d. sutartį su JAV. Susitarimo metu gauta licencija vykdyti programą. Nuo 2012 m. Lietuvoje PRIDE programa pavadinta „Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programa GIMK,“ - priminė istoriją Z.Giedrimas.

GIMK programos mokymai skirti asmenims, ketinantiems globoti (rūpintis), įvaikinti, vaiką, teikti vaikų priežiūros paslaugas, įtėviams, globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams ir asmenims, dirbantiems bendruomeniniuose vaikų globos namuose. GIMK programa padeda įvertinti, ar asmenys gali tapti globėjais (rūpintojais), budinčiais globotojais ar įvaikintojais ir ar turi tam reikalingų žinių bei gebėjimų.

Z.Giedrimas kalbėjo, jog iš JAV įsigytą mokymų programą ilgai reikėjo adaptuoti prie Lietuvos kultūros, tačiau tai padaryti pavyko: „Anksčiau vaikai priklausė tėvams arba vaikų namams. Žmonės vaikus iš vaikų namų galėjo įsivaikinti, tačiau tuomet niekas nekreipė dėmesio į vaikų emocinę būklę, jų elgesį ir to elgesio priežastis. Pamažu buvo pereita prie pozityviosios pedagogikos. Vis labiau buvo kreipiamas dėmesys į vaikų emocijas, jų patirtis, vaikų nuomonę, vaiko raidą, jų patiriamą stresą, traumas, krizes, sukrėtimus, problemas. Anksčiau GIMK programa buvo labai uždara, laikėsi griežtų normų, tačiau kuo toliau, tuo labiau pereinama prie atvirumo,“ - pasakojo Z.Giedrimas.

GIMK mokymai yra nemokami, juos gali lankyti visi norintys. Baigę GIMK programos kursus asmenys yra vertinami, jiems teikiamos išvados, ar jie gali įsivaikinti vaiką, ar ne. „Mes objektyviai, atsižvelgdami į faktus vertiname, baigusius kursus asmenis“, - sako ilgametis GIMK programos mokytojas.

„Anksčiau žmonės galvojo, kad norint įsivaikinti tik meilė vaikui yra svarbi. Žinoma, tai labai svarbus dalykas, tačiau itin reikalinga turėti žinių, kaip vaiką auginti, auklėti, kokie yra vaiko interesai, su kokiomis problemomis jis susiduria ir kaip jas spręsti,“ - pabrėžė GIMK mokytojas.

Anot Z.Giedrimo, GIMK programa leidžia pažvelgti į vaiką giliau, šiek tiek kitomis akimis pamatyti jo pasaulį, poreikius ir patirtį. GIMK programa taip pat keičia visuomenės požiūrį į mažuosius mūsų piliečius, į įvaikinimą ir globą (rūpybą) šeimoje.

Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacijos direktorius Tomas Rimkus susitikimo metu pristatė asociacijos tikslus, veiklos sritis ir patirtis. Pasak T.Rimkaus Globėjų ir įtėvių asociacija susikūrė kiek daugiau nei prieš metus, tačiau jau nemažai spėjo nuveikti. „Savo veikla siekiame padėti valstybinėms institucijoms tobulinti globos ir įvaikinimo tvarkas, dalintis patirtimi, padėti žmonėms, siekiantiems tapti įtėviais ir globėjais. Mūsų manymu, tokios asociacijos yra reikalingos ir naudingos, nes bendradarbiaujant su valstybinėmis institucijomis galima pasiekti reikšmingų rezultatų,“ - bendradarbiavimo naudą pabrėžė T.Rimkus.

T.Rimkus taip pat papasakojo apie kitas nevyriausybines organizacijas veikiančias Lietuvoje bei bendradarbiavimą su jomis. „Mes esame savanoriai, už savo darbą negauname atlyginimo. Kai turime laiko, skiriame jį darbui su šeimomis, kartu sprendžiame kolektyvines problemas. Dirbame ir su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios rūpinasi vaikais,“- teigė asociacijos vadovas.

 

Latvijos už vaiko teisių apsaugą atsakingi specialistai domisi Lietuvos patirtimi

Pirmadienį prasidėjo Latvijos inicijuotas Latvijos Respublikos Gerovės bei Teisingumo ministerijų ir Latvijos Respublikos vaikų teisių apsaugos inspekcijos atstovų vizitas Lietuvoje. Latvijos pareigūnai siekia susipažinti su Lietuvoje vykdomais pokyčiais vaiko teisių apsaugos srityje, pasiruošimu jiems, taip pat Lietuvos praktika įgyvendinant perėjimą nuo vaikų globos institucijoje prie bendruomenėje teikiamų paslaugų.

„Vaiko teisių apsaugos klausimai yra labai jautrūs, pasekmės netinkamai juos sprendžiant labai skaudžios. Dėl to dedame visas pastangas, kad vaiko teisių apsaugos sistema veiktų efektyviai, pradėdami nuo atsakomybės prisiėmimo į vienas rankas, vienodos praktikos sukūrimo ir įvedimo, tęsiant darbu su šeimomis, naujomis paslaugomis, stiprinant prevenciją, sukuriant mobiliąsias komandas, įvedant atvejo vadybą, apibrėžiant paslaugų šeimai standartą, kuris turės būti prieinamas visoms Lietuvos šeimoms“, – sveikindamas svečius teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Naująjį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą pristačiusi viceministrė Vilma Augienė akcentavo, kad keisti vaiko teisių apsaugos teisinį reglamentavimą buvo būtina jau seniai, skaudu, kad postūmį davė itin tragiškas įvykis. „Bene esminis iššūkis, su kuriuo susidūrėme, tai terminas vaiko teisių sistemos pertvarkai, kurį sau užsidavėme. Tai labai trumpas laikas tokio masto sistemos pokyčiams iš esmės, susidėjusiems iš šimtų užduočių, kurias turėjome įvykdyti“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.

Kaip pastebi V. Augienė, anksčiau socialinis darbas su šeima neretai tęsdavosi metų metus, tačiau rezultatas tik nedaugeliu atvejų buvo ženklus: „Keisdami vaiko teisių apsaugos sistemą ėmėmės ir kitų pokyčių. Pavyzdžiui, atsisakėme socialinės rizikos šeimų sąrašo, į kurį pakliuvusi šeima tik tuomet sulaukdavo paslaugų. Tokia etiketė, toks spaudas stigmatizavo šeimas ir neužtikrino prevencijos. Juk bet kuri šeima gali susidurti ir susiduria su tam tikromis krizėmis, todėl visos jos turi laiku sulaukti pagalbos, nelaukiant, kol situacija ypač paaštrės“.

Susitikimo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, vykdantis direktoriaus funkcijas Janas Maciejevskis svečiams iš Latvijos pristatė esmines vaiko teisių apsaugos sistemos naujoves, susijusias su sistemos pertvarka. Latvijos delegacija supažindinta su centralizuojama vaiko teisių sistema bei priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti nepertraukiamą vaiko teisių apsaugos užtikrinimą ir pagalbos suteikimą vaikui.

Latvijos delegacija itin domėjosi tuo, kaip Lietuvai pavyksta užtikrinti vaiko teisių apsaugą ištisą parą. „Tarnyboje visą parą dirba darbuotojai, kurie nedelsiant reaguoja į galimus vaiko teisių pažeidimus. Darbo laiku vaiko teisių apsaugos specialistai reaguoja į jiems siunčiamus pranešimus, o vaiko teisių apsaugos specialistai-budėtojai dirba naktimis. Jiems naktį, nedarbo ir švenčių dienomis pranešimus apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus perduoda policija. Gavę informaciją apie galimus vaiko teisių pažeidimus specialistai nedelsiant reaguoja ir skuba suteikti pagalbą“, – sakė J.Maciejevskis.

J.Maciejevskis atstovus iš Latvijos supažindino su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos projektu, jo rezultatais, sukurta teisine baze reikalinga pertvarkai įgyvendinti, kalbėjo apie vykusius ir planuojamus darbuotojų mokymus, projekto komunikaciją. Pristatė atvejo vadybą, mobiliųjų komandų, budėtojų darbą, laikinosios globos organizavimo modelio pertvarką. Latvijos delegacijos atstovai domėjosi projekto proceso eiga, pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus procedūra, vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą teisiniu reguliavimu, į vaiko paėmimo procesą įtraukiamu teismu.

Latvijos specialistams taip pat buvo pristatyta institucinės globos pertvarka. Jos tikslus, eigą, iki šio momento pasiektus rezultatus apžvelgė vyriausioji ministerijos patarėja bendradarbiavimo su savivaldybėmis klausimais Daina Urbonaitienė.

Ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus specialistė Gintarė Urbonienė pristatė naujovę – globos centrus – bei plačiau papasakojo apie budinčius globotojus. Globos centras – tai socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, taip pat bendradarbiauja su specialistais, kurie teikia pagalbą vaiko biologiniams tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.

Svečiai domėjosi pagalba šeimai, paslaugomis siekiant stiprinti jas, taip pat su situacijų, kuomet susiduriama su paauglių nusikalstamumu, galimais sprendimo būdais bei kitais praktiniais klausimais.

Lietuva ir Latvija patirtimi vaiko teisių srityje keičiasi ne pirmus metus. Pernai vasarį Lietuvos delegacija lankėsi Latvijoje, kur mokymuose nuodugniai susipažino su Latvijos vaiko teisių apsaugos sistema, kad pasiteisinusias priemones galima būtų pritaikyti ir vykdant vaiko teisių pertvarką Lietuvoje.

Abiem šalims artima tai, kad šeimai krizės atveju pagalbą teikia specialistų komanda. Lietuvoje tokią pagalbą, paėmus vaiką iš nesaugios aplinkos, operatyviai ir intensyviai teikia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobilioji komanda, susidedanti iš socialinio darbuotojo, psichologo ir darbo su priklausomybėmis turinčiais žmonėmis turinčio specialisto. Savivaldybės lygmenyje įsitraukia atvejo vadybininkas, kuris vertina vaiko ir jo tėvų poreikį pagalbai, telkia pagalbą šeimai teikiančius specialistus ir t.t.  Latvijoje tokios komandos susideda iš socialinio darbuotojo, psichologo, mediko, socialinio pedagogo, policijos atstovo ir kitų sričių specialistų. Efektyvus skirtingų sričių atstovų bendradarbiavimas padeda ne tik reaguoti operatyviai, bet ir suteikti įvairiapusę pagalbą vaikui ir šeimai.

Palaikymą ir paramą Lietuvai rengiant vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką yra išreiškęs ir Latvijos gerovės ministras Jānis Reirs.

Siekiant užtikrinti vaikų saugumą Palangos paplūdimiuose vyko šviečiamasis darbas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius bendradarbiaudamas su policija ir Palangos miesto gelbėtojais bei atsižvelgdamas į tai, jog šią vasarą padaugėjo trumpam paklydusių, be tėvų priežiūros likusių vaikų Palangos paplūdimiuose rugpjūčio 17-tą dieną vykdė prevencinę priemonę.

Jos metu nuo 10 iki 15 valandos Palangos miesto paplūdimiuose Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus pareigūnais, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnais ir Palangos miesto gelbėjimo tarnybos gelbėtojais suaktyvino viešosios tvarkos pažeidimų prevenciją paplūdimiuose ir jų prieigose.

Reido metu ypatingas dėmesys buvo kreipiamas į vienus paplūdimiuose vaikštančius ir besimaudančius mažamečius. Siekiama, kad vaikai būtų apsaugoti ir neliktų be tėvų priežiūros, vykdomas šviečiamasis darbas, drausminami viešosios tvarkos pažeidėjai: girtaujantys, rūkantys ir kitus teisės pažeidimus darantys poilsiautojai.

Dienos metu užfiksuotas vienas vaiko teisių pažeidimas. Rastas 2,5 m. pasiklydęs vaikas. Vaiko teisių apsaugos specialistai užfiksavo šį pažeidimą, bus vertinamas grėsmės vaikui lygis.

Prevencinės akcijos metu rasto paklydusio vaiko mama ir močiutė atvyko į gelbėjimo stotį, vaikutis perduotas mamai. Vaikas, iki mamos atėjimo, neverkė, aiškiai pasakė savo vardą, iš kur yra atvykęs, bendravo su pasieniečiu, dalyvavusiu prevencinėje priemonėje.

Nustatyta viešoje vietoje vartojusių alkoholinius gėrimus asmenų, tarp jų nepilnamečių nebuvo.

Užfiksuota ir tėvų, kurie mažamečių vaikų akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau mamos vaikus prižiūrėjo, todėl pažeidimai nebuvo fiksuoti.

Poilsiaujantys asmenys buvo įspėti dėl pažeidimų, poilsiautoms priminta apie jų atsakomybes ir pareigas bei nusižengimus, gresiančius jų nesilaikant.

Latvijai – Lietuvos patirtis pertvarkant vaiko teisių apsaugos sistemą ir vykdant institucinės globos pertvarką

Rugpjūčio 20-22 dienomis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuoja Latvijos delegacijos, siekiančios susipažinti su Lietuvos gerąja praktika planuojant bei įgyvendinant pertvarką vaiko teisių apsaugos srityje bei pereinant nuo institucinės vaikų globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, vizitą.

Lietuvoje lankysis Latvijos Respublikos Gerovės ministerijos, Teisingumo ministerijos bei Latvijos Respublikos vaikų teisių apsaugos inspekcijos atstovai.

Svečiai susitiks su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, viceministre Vilma Augiene, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovu Jan Maciejevski, ministerijos ir tarnybos specialistais, institucinės globos pertvarkos projekto, globėjų ir įtėvių atstovais.

Latvijos delegacija taip pat susitiks su Vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene, lankysis Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, susitiks su Kauno miesto savivaldybės bei vaikų gerovės centro „Pastogė“ atstovais, lankysis Vilijampolės socialinės globos namuose.

Vizito Lietuvoje metu Latvijos ministerijų bei Vaikų teisių apsaugos inspekcijos atstovai apsilankys Vaikų ir paauglių socialiame centre Nemenčinėje, taip pat susitiks su Paramos vaikams centro, Pagalbos vaikams linijos atstovais.

Priminimas: galima kreiptis dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamo maitinimo

Prasidedant naujiems mokslo metams, mokiniams iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų skiriamas nemokamas maitinimas mokykloje ir 57 eurų dydžio parama mokinio reikmenims įsigyti.

Prašymai dėl socialinės paramos mokiniams, tai yra dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti, savivaldybėse jau priimami nuo liepos 1 dienos. Tuos, kurie dar nespėjo to padaryti, raginame nedelsti ir kreiptis į savivaldybes, kad vaikai mokinio reikmenimis būtų aprūpinti kuo greičiau ir nemokamas maitinimas būtų skiriamas nuo mokslo metų pradžios.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad norintys gauti paramą mokinio reikmenims įsigyti prašymus savivaldybėms gali pateikti iki spalio 5 dienos. Dėl nemokamo maitinimo galima kreiptis visus mokslo metus, pablogėjus šeimos finansinei situacijai.

Planuojama, kad naujais mokslo metais socialinę paramą mokiniams gaus apie 65 tūkst. mokinių. Praėjusiais metais socialinę paramą mokiniams gavo apie 52,6 tūkst. mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų.

2018 m., palyginti su 2017 m., didesnis socialinės paramos mokiniams gavėjų skaičius planuojamas dėl valstybės remiamų pajamų dydžio padidinimo nuo 102 Eur iki 122 Eur. Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (183 eurai).

Jei mokinys patiria socialinę riziką arba auga šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, mokinio reikmenų rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo individualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.

Ir dėl nemokamo maitinimo, ir dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti vienas iš mokinio tėvų ar kitų pilnamečių šeimos narių, pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas, tai yra pripažintas visiškai veiksniu, gali kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota, – į savivaldybės, kurioje gyvena, administraciją.

Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė padėtis. Jeigu kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams metu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (socialinę pašalpą ar būsto šildymo, geriamojo ar karšto vandens išlaidų kompensacijas), pateikiamas laisvos formos prašymas ir pažymų apie šeimos gaunamas pajamas pateikti nereikia.

Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar bendrojo ugdymo programas.

Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją

Tarnyboje lankysis ir su jos praktiniu darbu susipažins Lietuvos moksleiviai

Rugpjūčio 22 dieną Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje lankysis ir su praktiniu tarnybos darbu susipažins mokiniai, praėję projekto „Moksleiviai - į Vyriausybę“ atranką.

Apsilankymo metu moksleiviai pamatys, kaip dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Lankytojai susitiks su tarnybos vadovu Janu Maciejevskiu, kuris papasakos apie vadovo darbo specifiką.

Moksleiviai apsilankys Įvaikinimo ir globos skyriuje, kur bus supažindinti su įvaikinimo ir globos procedūromis.

Tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriuje lankytojai sužinos, kaip veikia ir kokią pagalbą suteikia tarnyboje veikianti Pagalbos vaikams linija.

Taip pat galės susipažinti su tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus veikla, daugiau sužinoti apie pertvarkos projektą. 

Tarnybos darbuotojai papasakos apie savo kasdienį darbą, atsakys į visus lankytojams rūpimus klausimus. 

Vyriausybės organizuojamo projekto „Moksleiviai - į Vyriausybę“ atranką praėję dalyviai - motyvuoti, aktyvūs ir puikiai besimokantys moksleiviai.

Projekto „Moksleiviai - į Vyriausybę“ dalyviai taip pat lankysis Vyriausybėje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, Martyno Mažvydo bibliotekos studijoje, Vilniaus apskrities gestų vertėjų centre, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos filialo Vilniaus neįgaliųjų dienos užimtumo centre, Valstybinėje darbo inspekcijoje, Vilniaus teritorinėje darbo biržoje, SOS vaikų kaime, taip pat Rukloje. Dalyvaus ekskursijoje su oranžiniais dviračiais po Vilniaus senamiestį UNESCO teritorijos ribose. Turės galimybę dalyvauti tiesioginiame LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ eteryje.

X