Naujienos

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja pradėjo dirbti Neringa Martišienė

Antradienį Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigose pradėjo dirbti Neringa Martišienė.

Prieš tai Neringa Martišienė 14 metų dirbo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamente, iš jų 10 – valstybės tarnyboje. „Kasdieniame darbe esu įpratusi atstovauti kiekvieno visuomenės nario interesams“, – sako N. Martišienė.

Neringa Martišienė yra baigusi Visuomenės sveikatos bakalauro ir magistro studijas Kauno medicinos universitete, taip pat Psichologijos bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete, greitu metu baigs Sveikatos psichologijos magistro studijas.

„Tikiu, kad nuoširdžiomis pastangomis ir komandiniu darbu sugebėsime rasti geriausius sprendimus kiekvienam vaikui ir tinkamiausią pagalbą jo šeimai, kurioje jis galės kurti savo saugios ir nerūpestingos vaikystės istoriją“, – sako šiandien darbą pradėjusi Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Primename, kad visų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių darbuotojų kontaktus nesunkiai galima rasti tarnybos tinklapyje www.vaikoteises.lt. Vaiko teisių apsaugos specialistų komanda nuolat pildosi, kontaktinė informacija reguliariai atnaujinama.

Kartu primename, kad gyventojai, norintys pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis, ypač matant grėsmę vaiko gyvybei, sveikatai ir saugumui, raginami kreiptis bendruoju pagalbos telefono numeriu 112. Policija, esant poreikiui, nedelsiant susisieks su budinčiu vaiko teisių apsaugos specialistu.

Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą: veiksmų seka

Paaiškiname, kokių veiksmų imasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įtaikinimo tarnybos teritoriniai skyriai, sulaukę pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą, bei kokia yra veiksmų seka.

Primename, jog grėsmės vaikui lygiai yra du. Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Antrasis – kai yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei.

Kaune nebeliko vaikų globos namų

Kauno savivaldybė skelbia uždariusi jos žinioje buvusius vaikų globos namus. Visi jų gyventojai persikėlė gyventi į butus. Nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems bei likusiems be tėvų globos vaikams iki 2020 metų planuojama pereiti visoje Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pertvarka vyksta maždaug penktadalyje – 25 iš 93 Lietuvoje veikusių vaikų globos namų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija džiaugiasi sparčiai vykdoma pertvarka, kai aktyviai dirba visos savivaldybės. Džiugina Kauno miesto jau keletą metų vykdoma vaikų globos politika – prioritetu teikiant paslaugas šeimoje, pas budinčius globotojus ir ertvarkant stacionarius vaikų globos namus. O taip pat sveikintinas Vilniaus miesto aktyvumas: liepos mėnesio duomenimis, Vilniuje išformuojami jau tretieji iš keturių sostinėje buvusių vaikų globos namų.

Šiuo metu visoje Lietuvoje į 84 bendruomeninius globos namus – namus ir butus – perkelta 490 vaikų. Stacionariuose globos namuose vis dar gyvena 2,3 tūkst. vaikų. Kauno savivaldybė skelbia, kad baigus vadinamąjį deinstitucionalizacijos procesą, šiuo metu 79 vaikai gyvena 13-oje butų, išsidėsčiusių visame Kauno mieste. Tarp jų – 20 vaikų su negalia.

„Atsikratėme gniuždančio sovietinio palikimo, kuomet be tėvų globos likę vaikai gyvendavo tvoromis apjuostose įstaigose. Nuo šios savaitės visi vaikai gyvena jaukiuose butuose. Tokia aplinka kur kas artimesnė įprastiems namams. Tikiu ir tikiuosi, kad kaimynai šalia jų apsigyvenusius vaikus sutiks svetingai, o jie galiausiai atsidurs rūpestingose globėjų šeimose. Kauniečiams niekada netrūko tarpusavio supratimo ir palaikymo. Jo ypač reikia dabar, nes tai yra mūsų visų vaikai“, – pranešime cituojamas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pirmieji gyventojai į tris butus įsikėlė 2016 metų gruodį, o pernai kovą visiškai ištuštėjo ir buvo uždaryti „Atžalyno“ globos namai Partizanų gatvėje. Iki šių metų rugpjūčio nebeliko gyventojų ir Panemunėje veikusiuose Kauno savivaldybės globos namuose. Pasak savivaldybės, būsimieji gyventojai patys dalyvavo priimant sprendimus dėl savo naujų namų interjero, sprendė, kokia spalva dažyti kambarių sienas, kaip juos apstatyti. Visus būstus Kauno savivaldybė surado, iš pagrindų atnaujino bei vaikų poreikiams pritaikė miesto lėšomis. Visuose butuose ištisą parą dirbs socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Anksčiau globos namuose jiems tekdavo vienu metu dirbti su maždaug 14 vaikų, dabar šis skaičius sumažės daugiau kaip perpus – iki šešių vaikų. Padedami suaugusiųjų, paaugliai mokysis namų ruošos darbų tvarkydami savo gyvenamąją aplinką, drauge ruoš valgį bei rūpinsis maisto produktais ir kitais būtiniausiais pirkiniais.

Dideli vaikų globos namai Lietuvoje pradėti uždarinėti nuo 2015 metų.

„Žinių radijuje“ atviras pokalbis apie vaiko teisių apsaugos reformą

Liepą startavus vaiko teisių apsaugos reformai, bent trumpam iš nesaugios aplinkos buvo paimta daugiau kaip pusė tūkstančio vaikų. Pasak laidoje dalyvavusios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Vitos Šulskytės, padidėjusio pranešimų skaičiaus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų buvo tikėtasi: „Nustačius vienodą reagavimo į pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų standartą be abejo tokių vaikų, kurių atžvilgiu nustatyti vaiko teisių pažeidimai yra daugiau. Tik norėčiau patikslinti, kad dalis iš 500 vaikų paimtų iš nesaugios aplinkos arba iš atstovų pagal įstatymą buvo grąžinti tėvams. Tai yra apie pusė jų. Per praėjusį mėnesį 258 vaikams buvo nustatytas antras grėsmės lygis, kas reiškia, kad jie buvo paimti iš atstovų pagal įstatymą ir taikytos kitos apsaugos priemonės siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus“.

Tiems vaikams, kurie yra paimami iš atstovų pagal įstatymą siekiant užtikrinti jiems saugią aplinką, pirmiausia yra ieškoma emociniais ryšiais susijusių asmenų, giminaičių, budinčių globėjų, kurie galėtų vaiką priimti laikinai, kol bus išsiaiškintos tėvų galimybės juo rūpintis arba nustatoma globa. „Jeigu tokių asmenų, nei norinčių, nei galinčių vaiką prižiūrėti nėra, tada vaikas apgyvendinamas savivaldybės patvirtintose įstaigose. Tai gali būti globos centrai, globos institucijos arba krizių centrai,“ - sakė V.Šulskytė.

Tarnybos direktoriaus pavaduotojos teigimu, tuo metu, kai ieškoma sprendimo, kol galvojama, kur vaikas atsidurs, su vaiku bendrauja vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai: „Specialistai siekia išsiaiškinti, kas atsitiko. Jeigu nustatomas antras grėsmės lygis, tada vaikui ir šeimai teikiama mobiliosios komandos paslauga. Šios paslaugos siekis yra grąžinti vaiką į šeimą ir motyvuoti tėvus keistis, keisti savo įgūdžius, tobulinti juos, kad vaikas galėtų saugiai augti šeimoje.“

Visą pokalbį galite išgirsti čia:

https://www.ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/ar-puse-tukstancio-paimtu-vaiku-rodo-reformos-nauda?video=1

 

 

Savaitgalį vykusiame tradiciniame įvaikinusių šeimų susitikime susirinko gausus būrys šeimų

Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį 14-tus metus iš eilės vyko Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos organizuojamas įvaikinusių šeimų susitikimas. Paprastai susitikimuose dalyvauja per 35 šeimas, o šiemet į šventę atvyko per 150 dalyvių, iš jų daugiau nei 70 vaikų.

Pasidalijo gera žinia

Šventės dalyviams sveikinimus ir padėką perdavė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. „Ši šventė kasmet parodo atsakingas, drąsias šeimas ir kaskart įrodo, kad ryšio sukūrimas su nauju žmogumi, atėjusiu į šeimą, neabejotinai įmanomas – tik reikia kantrybės, laiko ir pastovumo. Visų čia esančių šeimų istorijos unikalios, bet jas vienija patirtis, kaip keičiasi mažo žmogaus suvokimas ir elgesys, kai jis gauna šeimos šilumos. Tik jūs patyrėte, kaip vaiko nepasitikėjimą pakeisti saugumo jausmu, o jo nemokėjimą prisirišti – noru jus apkabinti. Jūs, įtėviai, esate tie drąsūs, atsakingi ir šviesūs giedros vaikystės kūrėjai. Esate tie, kurių atsidavimas ir ryžtas augina laimingų vaikų kartą. Didžiuojamės jumis, mokomės iš jūsų ir dėkojame jums,“ – šventės metu ministro žodžius perdavė tarnybos atstovė.

Tam, kad būtų sukuriamas kokybiškas ryšys ir užmezgami santykiai, įtėvių skiriamas laikas vaikui yra ypatingai reikšmingas. Būtent tai įvertinusi, Vyriausybė pritarė siūlymui leisti vaikus įsivaikinusiems tėvams išeiti apmokamų vaiko priežiūros atostogų, neatsižvelgus į naujo šeimos nario amžių. Šiuo metu laukiama tik Seimo pritarimo.

Ypač patiko mokymai

Susitikimo metu tėveliams vyko mokymai vaikų raidos, šeimos santykių, trauminių patirčių įveikos, savęs pažinimo, vaikų auklėjimo, įvaikinimo atskleidimo ir kitomis šeimoms aktualiomis temomis.

Mokymų metu dr. doc. Asta Adler paskaitoje „Tavo žvilgsnyje atrandu save: reflektyvi tėvystė ir įvaikinimas“ tėveliai galėjo pagilinti žinias apie reflektyvią tėvystę, pasigilinti į įtėvių santykių istoriją, įtėvių vidinio pasaulio supratimą, vidinio pasaulio žemėlapį, paanalizuoti, kas padeda ir trukdo kuriant santykį su vaiku, kaip suprasti, kas vyksta vaikų galvoje, sužinoti daugiau apie traumas ir atsparumą joms.

Antroje dr.doc. Astos Adler mokymų dalyje buvo aptariami įtėvių vidinio pasaulio žemėlapiai, diskutuojama įtėviams aktualiais ir svarbiais klausimais.

Edukacinė susitikimo dalis sulaukė itin daug tėvelių dėmesio. Joje aktyviai dalyvavo visi atvykusieji.

Šventėje netrūko pramogų

Susitikimo metu vaikai ir jų tėvai kartu pramogavo. Galėjo dūkti ant pripučiamo batuto „Troliai“, laiką leisti su animatoriais, kurie tiek mažiausius, tiek vyresnius vaikus įtraukė į aktyvias ir menines veiklas, leido burbulus, leidosi į lobio paieškas.

Smagius prisiminimus šventės metu tėveliai ir vaikai įamžino momentinėje „Fotobūdelėje“.

Renginio metu tėveliai ir vaikai minėjo Lietuvos vardo tūkstantmetį, kartu mokėsi bendro tautinio šokio, vėliau šeimos leido laiką piknike.

Viso susitikimo metu veikė „Susitikimo paštas“. Į pašto dėžutę buvo galima įmesti savo atsiliepimus ir klausimus, kuriems pritrūko ryžto, drąsos ar laiko pasakyti juos tiesiogiai.

Kitąmet Tarnyba organizuos jubiliejinį - jau 15-ąją „Įvaikinusių šeimų susitikimą“. Tarnybos atstovai jau dabar suka galvas, kokią staigmeną surengti įsivaikinusioms šeimoms.

Tarnyba dėkoja už gaiviuosius šventės gėrimus Birštono mineraliniams vandenims ir Ko ir UAB „Mineraliniams vandenims“. Tai pat dėkojame Liucinai Rimgailei už nuostabų tortą „Medutį“.

 

Startuoja mokymai globėjų ir įtėvių mokymo bei konsultavimo specialistams, kurie dirbs su globėjais (rūpintojais), įtėviais, budinčiais globotojais, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojais

Šiandien prasideda mokymai globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo specialistams (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atestuotiems asmenims), skirti pasirengti darbui su globėjais (rūpintojais), įtėviais, budinčiais globotojais, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojais pagal naują,  birželio 1 d. patvirtintą, Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą.

Šie mokymai skirti tarnybos atestuotiems asmenims, jau vykdantiems  mokymus būsimiems globėjams ir įtėviams, tobulinti kvalifikaciją pagal naująją GIMK programą.  Specialistai, baigę mokymus, įgis reikiamų žinių ir įgūdžių, kaip rengti vaiko globos paslaugas teikiančius profesionalus, t.y.  budinčius globotojus, socialinius globėjus ir  bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojus.

Budintis globotojas – tai asmuo prižiūrintis vaiką savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrinantis jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepiantis vaiko poreikius ir suteikiantis kasdienę priežiūrą.

Šių žmonių veikla be galo svarbi ir prasminga – paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos šeimoje, geriausia, kad jis patektų į šeimą, galinčią suteikti jam rūpestį ir šilumą, taip patiriant kuo mažesnį stresą, kol jo šeimai bus suteikta pagalba ir bus saugu į ją grįžti. Tai gali būti vaiko giminaičiai, jam emociškai artimi žmonės (pavyzdžiui, krikštatėviai). Didelė paspirtis – budintys globotojai, kurie nors ir nėra susiję su vaiku emociniais ryšiais, yra pasirengę, tai yra įgiję specialių žinių, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą. Norintys tapti budinčiais globotojais, kviečiami kreiptis į savo gyvenamosios teritorijos savivaldybę.

Per rugpjūtį ir rugsėjį darbui su globėjais  (rūpintojais) įtėviais, budinčiais globotojais, socialiniais globėjais, šeimynų dalyviais ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojais iš viso bus apmokyti 225 asmenys. Mokymus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veda Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos GIMK mokytojai.

Mokymai organizuojami (atskirose grupėse) tiek jau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atestuotiems asmenis, tiek specialistams, siekiantiesiems įgyti teisę vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką patikrinimą ir vertinimą.

Mokymai vykdomi pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą, kurią sudaro: Pagrindinė globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa, Specializuota asmenų, siekiančių teikti socialinės priežiūros paslaugas, ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa, Artimųjų giminaičių rengimo vaiko globai programa bei Tęstinė globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa.

Mokymai organizuojami ES projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ lėšomis.

Mobilioji komanda – intensyvi pagalbai šeimai

Su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka atsirado nemažai naujovių, siekiant didinti vaikų saugumą ir pagalbą šeimai. Viena jų – mobiliosios komandos. Visuomenėje pasitaiko manančių, kad būtent mobiliosios komandos reaguoja į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vyksta į šeimą ir, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos. Paaiškiname, kaip yra iš tiesų.

Antrąjį grėsmės lygį nustato ir vaiką iš atstovų pagal įstatymą ar nesaugios aplinkos paima Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai. Po skyrių darbo valandų, savaitgaliais, nedarbo ir švenčių dienomis – budintys vaiko teisių apsaugos specialistai. Taip užtikrinamas reagavimas į galimus vaiko teisių pažeidimų pranešimus visą parą.

Paėmus vaiką iš atstovų pagal įstatymą (tėvų), per vieną darbo dieną kreipiamasi dėl mobiliosios komandos, kuri per vieną darbo dieną pradeda intensyvų darbą su šeima jos gyvenamojoje vietoje.  Mobilioji komanda – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos apskričių bei Vilniaus ir Kauno miestų teritoriniuose skyriuose dirbantys socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomybių turinčiais žmonėmis.

Mobilioji komanda 14 kalendorinių dienų po vaiko paėmimo organizuoja ir teikia intensyvią pagalbą šeimai, siekiant koreguoti šeimos narių elgesį ir sukurti saugią gyvenamąją aplinką vaikui, taip pat teikia rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima atvejo vadybininkui (savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos darbuotojui). Atvejo vadybininkas vertina vaiko ir jo tėvų poreikį pagalbai, telkia pagalbą šeimai teikiančius specialistus ir t.t. Tikslas – padėti šeimai gebėti tinkamai rūpintis vaiku, kad jam būtų saugu grįžti į šeimą.

Mobiliųjų komandų nereikėtų painioti su mobiliosiomis grupėmis. Iki vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos kai kurių savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriuose po skyrių darbo valandų pradėjo budėti specialistai. Toks darinys buvo vadinamas mobiliomis grupėmis. Šie specialistai po darbo valandų vykdavo į įvykio vietą, pvz. paimti vaiką. Taip pat yra dar vienas mobilių (ne mobiliųjų) komandų variantas – tai Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro parengti specialistai, kurie savivaldybėse teikia pagalbą nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos. Atkreipiame dėmesį, kad tai labai specifiniais atvejais ir tik specifinę pagalbą teikiantys specialistai.

Taigi vaiko gyvybei, saugumui ar sveikatai iškilus grėsmei, vaiką iš jam nesaugios aplinkos operatyviai paima vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai. Nustačius antrą grėsmės vaikui lygį ir vaiką paėmus iš atstovų pagal įstatymą, į šeimą vyksta ir jai pagalbą teikia mobilioji komanda.

Vaiko teisių apsaugos specialistų komanda nuolat pildosi. Tose savivaldybėse, kuriose dar nebaigta darbuotojų paieška, esant poreikiui talkina gretimų savivaldybių specialistai, todėl nenutrūkstanti vaiko teisių apsauga yra užtikrinta visoje Lietuvoje. Kviečiame prisijungti ir tapti mobiliųjų komandų nariais, daugiau informacijos rasite: http://vaikoteises.lt/veikla/karjera/. Šiuo metu ieškome mobiliųjų komandų darbuotojų (psichologų) Šiaulių, Marijampolės ir Telšių apskrityse.

Primename, kad gyventojai, institucijos visų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių darbuotojų kontaktus nesunkiai gali rasti tinklapyje www.vaikoteises.lt.

Šiemet jau 14-tą kartą vyks Tarnybos organizuojamas „Įvaikinusių šeimų susitikimas“

Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį jau 14-tus metus vyks Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos organizuojamas įvaikinusių šeimų susitikimas.

Suburia įvaikinusias šeimas 

Paprastai susitikimuose dalyvauja per 35 šeimas.

Susitikimų metu tėveliams vyksta mokymai vaikų raidos, šeimos santykių, trauminių patirčių įveikos, savęs pažinimo, vaikų auklėjimo, įvaikinimo atskleidimo ir kitomis šeimoms aktualiomis temomis.

Susitikimų metu vaikai ir jų tėvai taip pat įtraukiami į įvairias aktyvias ir menines veiklas.

Įvaikinusių šeimų susitikimuose būna atvejų, kai šeimos susipažįsta su savo vaiko (-ų) brolius / seseris įvaikinusiomis šeimomis, užmezga ryšius, bendrauja, susitinka, susibičiuliauja.

Anksčiau įvaikinusios šeimos ar šeimos jau užauginusios įvaikintus vaikus drąsina neseniai įsivaikinusius tėvus, kviečia juos aktyviai bendrauti, kalbėtis, diskutuoti aktualiais klausimais.

Šeimos dalyvaudamos susitikimuose džiaugiasi paaugusiomis atžalomis, o naujai dalyvaujančios šeimos susipažįsta ir kasdienės patirties semiasi iš anksčiau įvaikinusių šeimų.

Tarnybos atstovai šventėje kasmet taip pat sutinka šeimas, kurios į susitikimą atvyksta jau susilaukusios ir biologinio vaikelio po įvaikinimo. 

Vaikai taip pat dalijasi savo patirtimis, susidraugauja. Pasakoja, kaip pateko į savo dabartines šeimas.

Truputis istorijos

2014 m. įvykusiame jubiliejiniame 10-ąjame susitikime dalyvavo ir šeimos iš Švedijos bei Italijos. Tuomet, taip pat įvaikinti vaikai Lietuvoje susitiko savo brolius ar seseris, augančiais Švedijoje bei Italijoje.

2015 metais vykusios susitikimo metu tiek vaikai, tiek jų tėveliai kartu su Tarnybos atstovais savo rankomis panaudodami įvairias spalvas kūrė kasmetinio susitikimo simbolį - vėliavą. Būtent šio susitikimo metu buvo sukurtas vėliavos užrašas „Aukime kartu“. Šis šūkis įprasmina susitikimus. Reiškia, jog tiek vaikai, tiek suaugę padeda vieni kitiems augti ir kitus kviečia augti kartu.

 

X