DĖMESIO! Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) administracija Vilniuje kraustosi į naujas patalpas - iš A. Vivulskio g. 13 į Labdarių g. 8.

Dėl kraustymosi galimi ryšio, tiek interneto, tiek stacionarių telefonų, sutrikimai, todėl prašome kantrybės ir supratingumo šiomis dienomis, jeigu nepavyktų operatyviai susisiekti su Tarnybos administracijos darbuotojais.

Naujienos

Kūdikį įsivaikinusi moteris: tuo metu Lietuvoje tik dvi šeimos būtų priėmusios tokį vaiką

Nuo 2018 m. įsigalios tėvystės atostogos įvaikintojams, t. y., įvaikinus vaiką, kaip ir šeimoje gimus kūdikiui, tėvams skiriamos mėnesio atostogos. Kita ne mažiau svarbi dalis – įvaikinto vaiko priežiūros atostogos: iki šiol buvo suteikiami tik trys mėnesiai, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, o nuo kitų metų bus suteikiamos 2 metų vaiko priežiūros atostogos ir jos bus apmokamos.

Daugiau apie įvaikinimo procedūras iš pirmų lūpų:

http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/197575/kudiki-isivaikinusi-moteris-tuo-metu-lietuvoje-tik-dvi-seimos-butu-priemusios-toki-vaika

Vaiko teisių apsaugos kontrolierei pristatyta Tarnybos pertvarka

Vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei bei jos patarėjams pristatyta Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos naujos struktūros projektas. Susitikime dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Tarnybos bei Kontrolieriaus įstaigos atstovai.

Tarnybos vadovė Žydronė Žukauskaitė - Kasparienė pristatė struktūros modelį, kalbėjo apie vienodą vaiko teisių apsaugos užtikrinimo politiką bei praktiką, visiems aiškius jų darbo procesus, bendras vertybes - vienodą Tarnybos veiklos matymą visuose Lietuvos regionuose.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Vilmos Augienės, vaiko teisės užtikrinamos per jo būvimą su tėvais, tad labai svarbus yra darbas su šeima, operatyvus reagavimas į problemas šeimose.

Susitikime taip pat daug kalbėta apie globos centrus, laikinosios globos organizavimo procesus, atvejo vadybą, žmogiškųjų išteklių paskirstymą, vaiko teisių apsaugos specialistų darbą bei jų darbo naujoves, nuo liepos 1 d., įsigaliojus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui.

Nuodugniai nagrinėtas mobiliųjų komandų darbo organizavimas, budėtojų atsakomybės.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nuolat organizuoja susitikimus bei pasitarimus dėl Tarnybos pertvarkos.

 

Vilniuje startuoja GIMK metinė konferencija

Šiandien, gruodžio 19 d. (antradienį), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuoja konferenciją „Kaip bendradarbiauti, siekiant bendro tikslo“, skirtą atestuotiems globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) socialiniams darbuotojams.

Konferencijoje tarnybos atstovai apžvelgs 2017 metų Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo paslaugų ir VVTAĮT vizitų į įstaigas, teikiančias GIMK paslaugas, apžvalga.

Apie globėjų (rūpintojų) ir įtėvių rengimo sistemos, įvadinių ir tęstinių mokymų programos plėtrą ir tobulinimą pranešimą skaitys GIMK atestuoti socialiniai darbuotojai ir GIMK programos metodinių dokumentų paketo parengimo ekspertai Daiva Matulevičiūtė ir Ričardas Kukauskas.

GIMK atestuotų socialinių darbuotojų neformalų bendradarbiavimą socialiniame tinkle „Facebook“ - grupę „GIMK specialistai“ pristatys GIMK atestuotos socialinės darbuotojos, grupės „GIMK specialistai“ administratorės Greta Giriūnaitė ir Raminta Barauskaitė.

Apie internetinės svetainės www.javakis.lt e-paslaugas „Įtėvių, globėjų (rūpintojų) nuotolinis informavimas ir konsultavimas“ kalbėspranešėjai VVTAĮT veiklos planavimo ir stebėsenos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė ir vyr. specialistė Evelina Keturakytė.

Konferencijos dalyvius lektorė Daiva Vietrinienė taip pat mokys, kaip bendradarbiauti, kad būtų pasiektas bendras tikslas

Numatytas darbas grupės, analizės, praktinės užduotys.

Tarnyba, įgyvendindama Vaiko gerovės 2016–2018 metų veiksmų planą, organizuoja darbuotojų, siekiančių vykdyti asmenų, norinčių tapti vaiko globėjais (rūpintojais), įtėviais, rengimą ir vertinimą, mokymą pagal bendrą globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo programą ir organizuoja jų atestavimą.

Konferencija vyksta Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdžių salėje (II aukšte), adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje.

Vaikams: tiesioginės konsultacijos

Vaikai, patiriantys smurtą, nepriežiūrą, turintys klausimų dėl jų teisių užtikrinimo ar kitų aktualių klausimų ir pan., interneto svetainėje www.pagalbavaikams.lt gali tiesiogiai bendrauti su Pagalbos vaikams linijos konsultantu.

Taip pat konsultantui pateikti klausimą gali ir suaugusieji, nežinantys, kaip reaguoti ar kur kreiptis dėl vaiko, kuriam reikia pagalbos.*

Tiesioginė konsultacija – galimybė gauti operatyvų atsakymą į iškilusį klausimą, problemą, norint rasti pagalbos ar pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, siekiant, jog situacija pasikeistų.

Toks elektroninis konsultavimas plėtojamas, įgyvendinant Europos Sąjungos projektą „Jaunimo ir vaikų konsultavimo bei informavimo paslaugų teikimas viešojoje e-erdvėje“. Jį vykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bendradarbiaudama su Jaunimo reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl išsamesnės konsultacijos į Pagalbos vaikams liniją galima kreiptis el. paštu: info@pagalbavaikams.lt, skyrybos@pagalbavaikams.lt ar skambinti į VšĮ „Vaikų liniją“ nemokamu telefono numeriu 116 111 ir prašyti sujungti su Pagalbos vaikams linija (darbo laikas I–V (darbo dienomis) nuo 11 iki 19 val.).

* Tiesioginė konsultacija galima, jei tuo metu yra prisijungęs konsultantas. Jei konsultantas neprisijungęs, į Pagalbos vaikams liniją galima kreiptis el. paštu arba telefonu.

Vaiko teisių apsaugos sistemos reforma aptarta Vyriausybėje

Šiandien, gruodžio 12 d., Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Žydronė Žukauskaitė Kasparienė Ministro Pirmininko patarėjui savivaldos, regioninės bei socialinės politikos ir sporto klausimais Elvinui Jankevičiui, Politikos įgyvendinimo grupės vyriausiajai patarėjai Eglei Neciunskienei bei kitiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovams pristatė Vaiko teisių apsaugos sistemos reformą bei jos naująją struktūrą.

Diskutuojant apie sistemos pertvarką, akcentuota vaiko gerovė, nenutrūkstama vaiko teisių apsauga, 2018 m. liepos 1 d., įsigaliojus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui. Ieškant geriausių sprendimų, daug kalbėta apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą.  Aptarti vaiko teisių apsaugos sistemoje dirbančių žmonių sunkumai bei atlygiai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba Vaiko teisių apsaugos sistemos reformą taip pat planuoja pristatyti  Vyriausybės vadovui Sauliui Skverneliui, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetui, kitų svarbių institucijų atstovams. 

Tarnyba nuolat susitinka su šalies savivaldybių Vaiko teisių apsaugos specialistais, rengia diskusijas, atsižvelgia rengiant sistemos pertvarką į specialistų nuomonę, atsako į rūpimus klausimus, reaguoja į pastabas, diskutuoja aktualiais klausimais, derina funkcijas, aktyviai kviečia susitikimuose dalyvauti visus sistemoje dirbančius asmenis.

Tarnybos seminaras Vaiko gerovės srityje dirbantiems specialistams

Šiandien, gruodžio 5 d., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vaiko gerovės srityje dirbantiems specialistams: globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo atestuotiems socialiniams darbuotojams, miestų ir rajonų savivaldybės administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių specialistams ir vaikų globos institucijų specialistams, organizuoja seminarą tema „Psichikos sveikatos sutrikimai ir jų paveldimumas, vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų bendradarbiavimo ir psichologinio atsparumo stiprinimo svarba“.

Tarnybos organizuojamame seminare pranešimus skaito med. dr. Sigita Lesinskienė, psichologė ir ugdomojo vadovavimo specialistė Inga Juodkūnė bei kiti specialistai.

Seminaro temos yra numatytos šios:

1) vaikų psichikos sveikatos sutrikimai ir jų paveldimumas

2) vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos aspektai

3) institucinės globos pertvarkos aktualijos

4) tinkamiausio fizinio asmens parinkimo likusiam be tėvų globos vaikui procedūra

5) išsamios pasirengimo įvaikinti vaiką išvados svarba įvaikintojų parinkimo vaikui procese

6) globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo atestuotų socialinių darbuotojų funkcijos, geroji bendradarbiavimo su vaiko teisių apsaugos skyriumi praktika

7) psichologinio atsparumo stiprinimo svarba vaiko gerovės srityje dirbantiems specialistams.

Tarnyboje – vaiko teisių apsaugos specialistai iš visos Lietuvos

Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje vyksta susitikimai su Vaiko teisių apsaugos skyrių atstovais iš visos Lietuvos.

Viename jų patirtimi ir gerąja praktika dalijasi viso Kauno regiono: Kauno rajono, Birštono, Prienų, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių ir Raseinių savivaldybių atstovai. Jiems Tarnybos atstovai pristato vaiko teisių apsaugos institucinės pertvarkos modelį, Vaiko teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto naujoves. Vyksta darbas grupėse, analizuojamos konkrečios situacijos, sprendžiami kilę klausimai.

Kitame Alytaus rajono, Utenos rajono, Visagino, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Vilkaviškio rajono, Plungės rajono, Šilutės rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių vedėjai kartu su Tarnybos specialistais nuodugniai diskutuoja apie vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką. Diskusijos vyksta funkcijų paskirstymo, įvairių praktinių procedūrų, procesų koordinavimo, dokumentų valdymo bei kitais su artėjančiais pasikeitimais kilusiais klausimais.

Tokie Tarnybos susitikimai su šalies vaiko teisių apsaugos specialistais vyksta nuolat, siekiant kuo sklandesnės sistemos pertvarkos ir, svarbiausia – liepos 1 d., įsigaliojus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui, nenutrūkstamos vaiko teisių apsaugos.

Išlydėtuvės Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose

Viena vilniečių šeima, nuvykusi į Klaipėdą susipažinti su siūlomais globoti vaikais: broliuku ir sesute, sužinojo, jog jų motina neseniai susilaukė dar vieno kūdikio, kurio taip pat neaugins.  Šeima nusprendė į savo namus ir širdis priimti dar vieną vaiką – jų sesutę! Pavyzdžių, kuomet į šeimas priimamas ne vienas, o keli vaikai, vis daugėja.  

Nuo š. m. sausio 1 d. iki š. m. gruodžio 5 d. 70 šeimų (sutuoktinių poros) ir 5 nesusituokę asmenys (moterys) įvaikino 82 tėvų globos netekusius vaikus. Įvaikinta 41 mergaitė ir 41 berniukas. 71 vaikas – nuo 0 iki 3 metų amžiaus, 8 vaikai – nuo 4 iki 6 metų amžiaus, 2 vaikai  – nuo 7 iki 9 metų amžiaus bei 1 vaikas – iš 10–14 metų amžiaus vaikų grupės.

17 vaikų įvaikino jų biologinės motinos ar tėvo 15 sutuoktinių. Įvaikinti vaikai: 1 vaikas – nuo 0–3 metų amžiaus, 4 vaikai – 4–6 metų amžiaus, 5 vaikai – 7–9 metų amžiaus, 4 vaikai – 10–14 metų amžiaus ir 3 vaikai – 15–17 metų amžiaus.

Ilgą laiką buvo manoma, kad tik šeimos, neturinčios atžalų, įvaikina be tėvų globos likusius vaikus, taip pat vis vyrauja nuomonė, jog įvaikinimo procesas sudėtingas. Tačiau pastaruoju metu išryškėjusios įvaikinimo proceso tendencijos paneigia tokią nuomonę.

Šiuo metu norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąraše yra 32 laukiančios šeimos, kurios jau yra įvaikinusios vaiką. Iš jų 3 šeimos turi po 2 įvaikintus vaikus.

Šiuo metu norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąraše yra 32 šeimos, kurios turi biologinių nepilnamečių vaikų. Iš jų 1 laukianti šeima augina tris biologinius vaikus, o 2 šeimos – po keturis.

Iki 2017 m. gruodžio 5 d. iš 69 įvaikinusių šeimų, 33 šeimos jau turėjo vaikų (biologinių, iš ankstesnių santuokų ar įvaikintų vaikų). Iš 69 įvaikinusių šeimų, auginančių įvaikintus vaikus: 9 šeimos (sutuoktinių poros) įvaikino antrą kartą, 2 šeimos (sutuoktinių poros) – trečią kartą.

2017 m. lapkričio 30 d. duomenimis, Tarnybos tvarkomoje Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąraše yra 135 pageidaujančios įvaikinti šeimos ar asmenys. Iš jų – 24 šeimos (asmenys) sutiko įvaikinti pasiūlytus vaikus arba globoja norimus įvaikinti vaikus, 14 šeimos (asmenys) jau pateikė dokumentus teismui dėl įvaikinimo, 25 šeimos laikinai globoja vaikus iki tol, kol bus galima įvaikinti vaiką/ tvarkomas vaiko teisinis statusas dėl įvaikinimo, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka (vaikai rasti „gyvybės langelyje“, palikti sveikatos priežiūros įstaigose, ar kitose vietose ir kt.), 5 šeimoms pateiktas vaiko pasiūlymas ir 57 šeima (asmenys) laukia pasiūlymų įvaikinti vaikus.

X