Naujienos

Švenčionių rajone vaikams primintos jų prigimtinės teisės

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Švenčionių rajone atstovė dalyvavo renginyje „Teisė ir pareiga – visada  šalia“ Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre. Renginio metu minėta tarptautinė žmogaus teisių diena, vaikams priminta apie jų teises ir pareigas.

Pasak Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Švenčionių rajone vyriausiosios specialistės Dianos Kirilovos, prie apvalaus stalo su vaikais kalbėta apie teises ir pareigas: „Žaidimo forma su vaikais aptarėme, kur kreiptis prireikus pagalbos, kas ją gali suteikti. Vaikams priminta, jog kiekvienas vaikas turi teisę į vardą ir pilietybę, teisę nebūti vertinamas pagal odos spalvą, lytį, tikėjimą, tautybę, sveikatą ar turtą, turi teisę į gydymą, ugdymą ir švietimą, poilsį, asmeninį gyvenimą, savo nuomonę ir galimybę ją reikšti, teisę būti apsaugotam nuo smurto bei kitas.“ 

Renginyje dalyvavusiems vaikams įteiktos atminimo dovanos – „Vaiko Konstitucijos“.

Pasak susitikime dalyvavusių Vaikų dienos centro socialinių pedagogių Nataljos Rinkevičienės ir Svetlanos Boreikienės, vaikai renginio metu buvo itin aktyvūs ir mielai dalijosi pastebėjimais, kokias pareigas kiekvienas jų atlieka namuose.

Renginio metu vaikai prisijungė prie žaidimo, kurio tikslas - aptarti prigimtines teises ir pareigas.

 

Kaune diskutuota apie pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai dalyvavo apskrito stalo diskusijoje apie smurtą artimoje aplinkoje. Į Kauno apskrities moterų krizių centro organizuotą renginį atvyko ir kitų specializuotų pagalbos centrų darbuotojai, policijos bei prokuratūros atstovai.

Diskusijoje buvo siekiama aptarti specializuotų pagalbos centrų ir kitų institucijų, teikiančių pagalbą asmenims, patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje, teikiamos pagalbos specifiką ir jos svarbą, ilgalaikio bendradarbiavimo strategijos ypatumus, stengtasi formuoti draugišką požiūrį į nukentėjusį asmenį suinteresuotose institucijose.

Susirinkę specialistai vieningai pritarė išsakytai minčiai, kad visuomenė turi būti neabejinga smurto atvejams ir apie juos privalo pranešti atsakingoms institucijoms. Kalbėta, jog geriau gauti net ir menamos informacijos apie smurtą, kuri nepasitvirtintų, nei sulaukti skaudžių patirčių dėl smurto atvejų, apie kuriuos buvo nutylėta.

Renginyje buvo išsakytas pastebėjimas, jog specializuoti pagalbos centrai sulaukia nukentėjusių nuo smurto asmenų nuogąstavimų, jog specialistai, sužinoję, kad šeimoje yra užfiksuotas smurtas, gali suteikti svarią priežastį Vaiko teisių apsaugos specialistams paimti vaikus iš šeimos. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus l. e. p. vedėja Andželika Vežbavičiūtė patikino, jog pirmas Tarnybos specialistų žingsnis yra ne vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos, o aplinkybių aiškinimasis, reikiamos pagalbos suteikimas šeimai bei bendradarbiavimas su vaiko tėvais siekiant sumažinti galimo smurto riziką artimoje aplinkoje.

Susirinkę specialistai buvo raginami dirbti vieningai, keistis informacija, bendrauti ir bendradarbiauti. Išsamus ir atviras skirtingų specialistų, teikiančių pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims, susitikimas leido visų institucijų atstovams pasidalinti savo darbo praktikos ypatybėmis, išklausyti kolegų pastabas, aptarti efektyvesnio darbo metodus.

Kauno apygardos teismas patvirtino, kad Kručinskų vaikams buvo kilusi reali grėsmė

Kauno apygardos teisme gruodžio 5 d. išnagrinėta civilinė byla pagal E. Kručinskienės ir G. Kručinsko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutarties, kuria buvo leista Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui paimti du mažamečius vaikus iš tėvų. Teismas padarė išvadą, kad mažamečiams vaikams 2018-09-29 buvo kilusi grėsmė, todėl jie paimti iš jų atstovų pagal įstatymą.

Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nutarė palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutartį.

Primename, jog vaikai grąžinti šeimai. Vaiko atstovai pagal įstatymą geranoriškai bendradarbiavo tiek su vaiko teisių apsaugos specialistais, tiek su atvejo vadybininku, tiek su socialiniais darbuotojais. Toks sprendimas priimtas vertinant tai, kad buvo jaučiama stipti tėvų motyvacija susigrąžinti vaikus, keisti šeimoje nusistovėjusią auklėjimo metodiką.

2018-10-24 vykusiame šeimos atvejo posėdyje, bendru dalyvių sutarimu, buvo nuspręsta grąžinti vaikus tėvui G. Kručinskui nuo 2018-10-25, teikiant intensyvią socialinių darbuotojų priežiūrą ir pagalbą. E. Kručinskienė bendrauja su vaikais, gyvena kartu. Šeimai teikiamos intensyvios socialinės paslaugos.

Vaikų globos įstaigose augantiems vaikams - padrąsinimas išbandyti savanorystę, o pomėgius paversti profesija

Šiuo metu Vilniuje vyksta kasmetinis renginys „Konferencija ir vaikų globos įstaigose globojamų vaikų iš visos Lietuvos susitikimas“. Renginio tikslas - padėti globos įstaigose šiuo metu augantiems vaikams pasirinkti ateities kelią: konferencijos metu dalyviai išgirs pranešimus apie tai, kaip pomėgį paversti profesija, kaip pasirinkti profesiją, kad darbas taptų gerai apmokamu pomėgiu, kodėl verta savanoriauti.

Į renginį sugužėjo beveik 100 dalyvių iš visos Lietuvos: iš Vilniaus, Kauno, Utenos, Prienų, Molėtų, Trakų, Vilkaviškio, Anykščių, Ignalinos, Švenčionių ir kitų rajonų.

Padrąsinančius sveikinimo žodžius gausiai susirinkusiems vaikams tarė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM direktorė Alina Jakavonienė bei LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyresnioji patarėja Ieva Braškienė.

„Mūsų gyvenimas yra tai, kiek mes turime laiko. Jeigu mes dalį laiko kažkam atiduodame, vadinasi, atiduodame savo gyvenimą. Atiduodame svarbiausią, ką turime: ne savo pinigus, ne daiktus. Gebėti nuolat dalintis su kitais savo gyvenimu, laiku, patirtimi ir yra savanorystė. Tai yra žmogiškumo pagrindas", - sakė ministras L. Kukuraitis.

„Jaunam žmogui savanorystė duoda išties daug: galimybę išbandyti save, suprasti, kokia veikla įdomi būtent tau, kas sekasi geriausiai. Net ir darbdaviui jaunuolis, turintis savanorystės patirties, yra patrauklesnis kaip darbuotojas, negu tas, kuris jos neturi. Tad paklauskime kiekvienas savęs, kokioje srityje norėtume savanoriauti ir išmėginkime tai", - teigė Tarnybos vadovė A. Jakavonienė.

Konferencijos metu Lietuvos moksleivių sąjunga atstovas Kristupas Tilvytis skaito pranešimą „Nebijok siekti savo svajonių“, „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė pasakoja apie „Lietuvos startuolių ekosistemą. Kuo startuoliai skiriasi nuo tradicinio verslo. VšĮ „Versli Lietuva“ paslaugas“. Reklamos agentūroje dirbanti plėšriųjų gyvūnų dresuotoja Giedrė Gustė skaito pranešimą „Kaip pasirinkti profesiją, kad nereikėtų dirbti“. Lietuvos Skautijos atstovė Gražina Sidorovienė supažindina su skautų veikla. Lektorius, renginių vedėjas „Renginių virtuozai“ atstovas Saulius Bagdonas pasakoja apie tai, ką daryti, kad darbas taptų gerai apmokamu pomėgiu. Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros, Europos solidarumo korpuso projektų koordinatorė Aistė Natkevičiūtė supažindina su tarptautinėmis savanorystės galimybėmis.

Šalčininkų rajone aptarta galimybė teikti psichologines ir reabilitacines paslaugas keliomis kalbomis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus laikinai einanti vedėjos pareigas Silva Lukoševičienė kartu su mobiliosios komandos specialistais susitiko su Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Beata Petkevič, Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja, Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore bei atvejo vadybininkais.

Susitikimo metu išsakytas pastebėjimas, kad vienas kertinių stabdžių teikiant socialines paslaugas Šalčininkų rajone yra kalbos barjeras, nes didžioji dalis gyventojų yra rusakalbiai ar lenkakalbiai. „Būtent dėl negebėjimo bendrauti lietuviškai rusakalbiai ar lenkakalbiai mūsų rajono gyventojai negali dalyvauti „Minesotos programoje“ (28 dienų psichologinės socialinės reabilitacijos programa stacionare). O tai yra labai svarbu, nes šiuo metu alkoholizmas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios vaikams likti šeimoje yra nesaugu“, – sakė Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Jurgita Lapinskaitė-Tolstošejeva.

Vilniaus apskrities mobiliosios komandos specialistas, priklausomybių psichologas Virgilijus Auga išsakė nuomonę, kad Šalčininkų rajone būtų tikslinga įsteigti punktą, kuriame būtų konsultuojami asmenys, turintys priklausomybių. Šiuo metu tokios paslaugos teikiamos Vilniuje, sąlyginai toli nuo asmenų gyvenamosios vietos, todėl tai dažnai yra pagrindinė priežastis, kodėl Šalčininkų rajono gyventojai atsisako šių paslaugų ar į jas neatvyksta.

Susitikimo metu Šalčininkų rajono vaiko teisių apsaugos specialistė Elvyra Scholiastyka-Adamovič pasidalijo pastebėjimu, jog ne visose rajono gimnazijose, mokyklose pedagogai žino, apie kokias su vaikais susijusias situacijas reikėtų informuoti vaiko teisių apsaugos specialistus. Pasiūlyta pagalvoti apie šviečiamuosius renginius mokyklų bendruomenei. „Mokykla gali būti tas tiltas, kuris padėtų susieti vaiką, šeimą, socialinius darbuotojus, vaiko teisių apsaugos specialistus. Norėtųsi daugiau prevencinių renginių, akcijų, mokymų, kad iš šeimos nebūtų paimtas nei vienas vaikas,“ – sakė ji.

Nuo š. m. liepos 1 d. Vilniaus apskrities mobiliosios komandos specialistai intensyvią pagalbą teikė 14 šeimų, gyvenančių Šalčininkų rajone. Visos šeimos geranoriškai priėmė mobiliosios komandos specialistų pagalbą. Šeima, kuri priima pagalbą, dažnai ryžtasi svariems pokyčiams, pradeda gydytis priklausomybes ir žymiai sutrumpina laiką, per kurį į šeimas sugrįžta vaikai.

 

Birštono vaikams žaidybine forma primintos jų teisės ir pareigos

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Birštone iniciatyva Nemajūnų dienos centro vaikai pakviesti į popietę kalbėjo apie savo teises ir pareigas, prisiminė, kur kreiptis susidūrus su sunkumais.

„Savo jauniesiems svečiams suprantama kalba paaiškinau sąvoką „vaiko teisės“: kai su tavim elgiamasi pagarbiai“, - pasakojo idėjos autorė, laikinai einanti patarėjos pareigas Romualda Barštienė.

Vaikai padrąsinti nesitaikstyti su smurtu - nes visose situacijose yra pagalba. Tikrai naudingas, anot organizatorės, buvo konkretus įvairių situacijų, į kurias vaikai buvo patekę aptarimas, pamėginimas atpažinti savo jausmus. Priminta, kur kreiptis smurtą patyrus, nesvarbu kokioje aplinkoje tai nutiktų: šeimoje, mokykloje, tarp kiemo draugų. 

Žinias sustiprino socialinis filmas „NEskatink smurto - NEtoleruok patyčių“. Trumpametražis filmas kurtas Trakuose ir Vilniuje, o jo aktoriai yra Kyokushin karate ir sveikatingumo klubo „Energijos Smūgis“ auklėtiniai. 

Susitikimas baigėsi nemažo būrio vaikų draugišku apsikabinimu, o namo visi išsinešė „Vaiko Konstituciją“. 

Anykščių rajone vaiko teisių apsaugos specialistai su vaikais diskutavo smurto tema

Gruodžio 5 d. Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Anykščių rajone minėta tarptautinė akcija „16 aktyvumo dienų prieš smurtą“.

Pasak Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjos Anykščių rajone Laimos Zukienės, vaiko teisių apsaugos skyriuje šia proga apsilankę vaikai išsakė pastebėjimus smurto tema: „Vaikai sakė, jog nepripažįsta jokio smurto: nei teisingo ar reikalingo, nei silpno ar stipraus. Smurtas visada yra smurtas. Vaikai nori, kad liautųsi patyčios, kad jie ir namuose, ir mokykloje visada būtų saugūs.“

Skyriuje svečiavosi socialiniai partneriai - Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro, Anykščių rajono policijos komisariato atstovai ir Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos mokiniai.

Šios akcijos metu vaikai aplankė įvairias įstaigas, dalijo lankstinukus ir spalvotus balionus, gatvėse praeiviams dovanojo po balioną, pasakydami suaugusiems, kad smurtas žaloja ir niekada niekam nepadeda.

Vyriausybė pritarė įstatymų pataisoms, kad vaiko paėmimas iš tėvų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimams, kuriais taisoma liepos mėnesį startavusi vaiko teisių apsaugos sistema. Pataisomis neliečiamas smurto prieš vaiką apibrėžimas, bet siūloma atsisakyti grėsmės lygių nustatymo ir pereiti prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo, o vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais.

Net ir nustačius, kad vaikui būtina apsauga, vaikas nebūtų iškart paimamas iš tėvų ar globėjų, bet  pirmiausia saugumą būtų bandoma užtikrinti per laikinąją priežiūrą: tokią priežiūrą galėtų užtikrinti giminaičiai ar kiti emociškai artimi asmenys, saugi aplinka gali būti sukuriama apgyvendinus vaiką šeimos krizių centre su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus vaiko saugumui, gyvybei ar sveikatai.

„Laikinoji priežiūra, kai vaiką prižiūri tėvų nurodyti giminaičiai ar šeimos draugai arba kai vaikas su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus, apgyvendinimas šeimos krizių centre galėtų tapti tarsi „pagalve“, apsaugančia vaiką nuo paėmimo iš tėvų. Šiuo pakeitimu norime pabrėžti, kad vaiko paėmimas iš tėvų teismo sprendimu turi būti kraštutinė priemonė, kai visos kitos priemonės nepadeda. Bet kuriuo atveju labai svarbus momentas išliks tėvų bendradarbiavimas ir noras apsaugoti vaiką nuo smurto“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Remiantis Statistikos departamento informacija, 2017 m. dėl smurto artimoje aplinkoje žuvo 6 vaikai. Policijos departamento pateiktais duomenimis, 2018 m. dėl smurto artimoje aplinkoje nežuvo nė vienas vaikas.

KAIP ATRODYTŲ SISTEMA?

Remiantis pateiktais pasiūlymais, jeigu vaiko teisių apsaugos specialistai gautų pranešimą apie įtariamą smurtą prieš vaiką, tuomet jie vertintų vaiko situaciją ir poreikius. Šiuo metu galiojančių grėsmės lygių nustatymo atsisakoma.

Jeigu vaiko teisių pažeidimų nebūtų nustatoma, vaiko teisių apsaugos specialistai baigtų nagrinėjimą ir atsisveikintų. Tais atvejais, kai pranešimas pasitvirtina, būtų dvi galimybės: nustatyti, kad vaikui ir šeimai reikalinga pagalba arba kad vaikui būtina apsauga – visais atvejais vaikas liktų su šeima, tik skirtųsi pagalbos priemonės.

Vaiko situacijos ir poreikių vertinimas gali baigtis 3 būdais:

1. Nagrinėjimas baigiamas, nes nėra būtinybės nustatyti pagalbos vaikui/šeimai arba apsaugos vaikui poreikio.

2. Nustatomas pagalbos vaikui/šeimai poreikis + pradeda veikti atvejo vadybos procesas.

3. Nustatomas vaiko apsaugos poreikis + pradeda veikti atvejo vadybos procesas ir teikiamos mobiliosios komandos paslaugos.

Net kai nustatomas vaiko apsaugos poreikis,  vaikas nebūtų paimamas iš tėvų ar globėjų, tačiau tai reiškia, kad yra kilęs realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei kai riziką kelia vaiko tėvai.

Nustačius vaiko apsaugos poreikį, vaikui būtų taikoma laikinoji priežiūra. Ji reiškia, kad vaikas nėra paimamas iš tėvų, globėjų, bet apgyvendinamas pas tėvų nurodytus giminaičius, šeimos draugus arba šie apsigyvena kartu su krizės ištikta šeima ir padeda prižiūrėti vaiką. Gali būti atvejų, kad vaikas su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus, bus apgyvendinamas šeimos krizių centre.

Laikinosios priežiūros metu paslaugas vaikui ir šeimai teiktų mobilioji komanda, kurią sudaro socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, turintis žinių apie priklausomybių ligas. Šeimai taip pat būtų skiriamas atvejo vadybininkas, kuris sudaro ilgalaikį pagalbos šeimai planą ir sutelkia reikiamus specialistus.

Laikinoji priežiūra būtų dvejopa:

1. Vaikas gali būti apgyvendinamas su tėvų nurodytais giminaičiais ar kitais emociniais ryšiais susijusiais žmonėmis (gyvenamoji vieta – vaiko tėvų namai arba giminaičių, kitų emociniais ryšiais susijusių asmenų namai).

2. Vaikas su vienu iš pavojaus nekeliančių tėvų, globėjų gali būti apgyvendinimas socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.

Laikinoji priežiūra truktų iki 20 darbo dienų. Jeigu per tą laiką vaikui vis tiek neužtikrinama saugi aplinka, tuomet Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kreiptųsi į teismą ir inicijuotų laikinosios globos vaikui nustatymo procesą.

Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą teismo sprendimu taptų įmanomas tik dviem atvejais: pirma, kai tėvai ar globėjai nesutinka su laikinąją priežiūra, antra, kai laikinosios priežiūros priemonių nepakanka užtikrinti vaikui saugią aplinką.

Tačiau, kaip ir dabar, vaiko teisių apsaugos specialistai pasitelkę policijos pareigūnus turės galimybę skubiai užtikrinti saugią vaikui aplinką ir, jeigu nenustatomas pagalbos vaikui poreikis, perduos vaiką tėvams, globėjams.

KITOS NAUJOVĖS

Šalia grėsmių lygių atsisakymo, perėjimo prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo bei laikinosios priežiūros instituto nustatymo, teisės aktų pataisose siūlomi ir kiti smulkesni pakeitimai:

* Atvejo vadybos posėdžiuose vaiko teisių apsaugos specialistai dalyvautų pagal poreikį, kurį nustatytų atvejo vadybininkas. Taip procesas vyktų greičiau.

* Būtų nustatoma teisė specialistams vaiko situacijos vertinimo metu daryti garso ar vaizdo įrašus, kurie galėtų būti naudojami teismo procese kaip įrodymai.  Tai sudarytų sąlygas objektyviai įvertinti aplinkybes, susijusias su saugumu vaikui.

* Siūloma įtvirtinti teisę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai skubos tvarka per 2 darbo dienas gauti duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomų valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų.

* Administracinių nusižengimų kodekse būtų nustatyta atsakomybė fiziniams asmenims už melagingos informacijos suteikimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar už kliudymą nustatyti vaiko globą (rūpybą). Bauda siektų nuo 30 iki 140 eurų.

Vyriausybei pritarus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Administracinių nusižengimo kodekso ir Civilinio proceso kodekso pakeitimams, teisės aktai bus svarstomi Seime. Jeigu Seimas pritars, pakeitimai įsigalios nuo 2019 m. gegužės 1 d.

KAS PASITEISINO IR NEBUS KEIČIAMA

Nuo 2018 m. liepos mėnesio įtvirtinta vaiko teisių apsaugos sistema nuo ankstesnės skiriasi keliais akcentais, kuriuos siūloma išlaikyti. Pavyzdžiui, pirmą kartą Lietuvos įstatymuose buvo įtvirtinta, kad su krize susidūrusioms šeimoms turi būti teikiama pagalba, kurią užtikrina atvejo vadyba ir mobiliosios komandos, o nuo 2017 m. buvo uždraustas smurtas prieš vaikus ir fizinės bausmės.

Pagrindiniai aspektai, kuriuos siūloma išlaikyti:

Išlaikoma galiojanti smurto prieš vaiką sąvoka. Smurtas prieš vaiką apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.

Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Su krize susidūrusioms šeimoms teikiama pagalba. Remiantis nuo liepos mėnesio galiojančiu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, kai fiksuojamas vaiko teisių pažeidimas, šeimai iškart pradedama teikti pagalba: į procesą iškart įsijungia atvejo vadybininkas, kuris sutelkia įvairių sričių specialistus, o pavojaus vaikui atvejais ir mobilioji komanda, kurioje dirba psichologas, socialinis darbuotojas ir asmuo, turintis žinių apie priklausomybių ligas.

Reaguojama švenčių dienomis, nedarbo dienomis ir po darbo. Nuo liepos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba į įvykius reaguoja ne tik darbo metu, bet ir po darbo, naktimis, savaitgaliais bei švenčių dienomis. Statistika rodo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba po darbo ir savaitgaliais iš policijos gauna daugiausia pranešimų dėl konfliktų šeimose, kurie paliečia ir vaikus.

Vaiko teisių specialistai į policijos pranešimą, kad reikia nedelsiant spręsti vaiko apgyvendinimą saugioje aplinkoje, reaguoja per 1 valandą. Į pranešimą, kuris susijęs su galimu smurtu prieš vaiką, reaguojama kuo greičiau, bet ne ilgiau nei per 6 valandas. Dėl pranešimų apie kitus galimus vaiko teisių pažeidimus sprendimai priimami ne ilgiau nei per 3 darbo dienas.

Leidimą dėl vaiko paėmimo išduoda teismas. Kad vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų nebūtų tik dviejų specialistų sprendimas – per 3 darbo dienas kreipiamasi į teismą su prašymu išduoti leidimą vaiko apsaugojimui. Jei teismas leidimo neišduoda – tuomet vaikas perduodamas tėvams ar globėjams, o šeimai teikiama pagalba.

Viena sistema, o ne 60 skirtingų taisyklių rinkinių. Iki 2018 m. liepos 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba iš esmės nedalyvavo procese, sprendimai buvo priimami 60-yje skirtingų savivaldybių savarankiškai. Šiuo metu sistema veikia vieningai, vaiko teisių apsauga rūpinasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bendradarbiaudama su savivaldybėmis, policija, teismais ir prokuratūromis.

IŠSAMI SMURTO PRIEŠ VAIKUS STATISTIKA LIETUVOJE

Ignalinos rajone visuomenė supažindinta su svarbiausiais vaiko teisių apsaugos sistemos principais

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Zarasų rajone patarėja Neringa Jefimovienė Ignalinos rajono savivaldybėje vykusiame Ignalinos rajono savivaldybės Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos susitikime pristatė nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojusios vaiko teisių apsaugos sistemos tikslus, svarbiausius principus, Tarnybos struktūrą, papasakojo apie teritorinių skyrių veiklą.

Pasak N. Jefimovienės, posėdyje aptarta bendradarbiavimo tarp paslaugų teikėjų ir Tarnybos svarba, kalbėta apie reagavimo į pranešimus tvarką ir terminus, pranešimų nagrinėjimą, Tarnybos veiklos vertinimo rodiklius - visuomenėje pristatomus statistinius duomenis: „Akcentuota, kad pagrindiniai naujos sistemos išskirtinumai yra centralizuota teisinė sistema, vaiko teisių užtikrinimas visą parą, vaiko balso išklausymas. Bendruomenės tarybos nariams papasakota, jog šiuo metu sistema dirba taip, kad būtų kuo operatyviau reaguojama į kiekvieną net ir anoniminį pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą.“

Patarėjos teigimu, pirmiausia žiūrima, ar vaikui saugu aplinkoje, kurioje jis yra, ir siekiama užtikrinti vaiko saugumą kuo palankesnėmis vaikui sąlygomis. Vaikas atskiriamas nuo tėvų ir globėjų tik išskirtiniais atvejais.

Tarybos nariams paaiškinta, kad pagal Asmens duomenų apsaugos įstatymą ir Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą asmeninė informacija apie šeimas ir vaikus, konkrečius atvejus ir tiriant tuos atvejus nustatytas aplinkybes neteiktina visuomenei siekiant užtikrinti privataus gyvenimo neliečiamumą.

Kauno vaiko teisių specialistai diskutavo apie pagalbos priemones specialiųjų poreikių turintiems vaikams

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai dalyvavo neišnešiotų naujagimių asociacijos "Neišnešiotukas" rengiamame seminare – diskusijoje "Ankstyvosios diagnostikos ir prevencinių priemonių pritaikymo šeimai galimybių plėtojimas". Renginio tikslas buvo sutelkti pagalbos specialistus, teikiančius švietimo, sveikatos, socialines paslaugas specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir jų šeimoms. 

Seminaro metu buvo kalbėta ne tik apie specialiųjų poreikių turintiems vaikams būdingas sveikatos problemas, bet ir tėvų, auginančių tokius vaikus, patiriamus kasdienius sunkumus. Nevyriausybinių organizacijų atstovai akcentavo, jog institucinė sistema turėtų siekti glaudesnio bendradarbiavimo su šeimomis, kurioms reikalinga kompleksinė pagalba. Pasak asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentės Astos Radzevičienės, auginančios dešimties metų dukterį, kuri pasaulį išvydo trimis mėnesiais anksčiau, neišnešiotų vaikų tėvams reikia ypatingo visuomenės ir valstybės institucijų palaikymo, dėmesio ir pagalbos.

Jai antrino ir kita trijų mergaičių, turinčių specialiųjų poreikių, mama Dalia Kuliešienė, teigdama, jog tokių vaikų auginimas pareikalauja iš tėvų ne tik didelės atsakomybės, bet ir įvairiapusiškų žinių, reikalingų užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą. Pranešėja susirinkusiesiems pristatė vis dar rengiamą socialinę iniciatyvą – „Galių dėžutė“, kuri kitų metų pradžioje turėtų pasiekti visas šalies savivaldybes. „Galių dėžutė“ – informacinis leidinys, skirtas tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių vaikus bei specialistams, teikiantiems tokioms šeimoms visokeriopą pagalbą. Leidinyje turėtų būti pateikta visa būtina informacija ir patarimai, leisiantys tėvams kuo efektyviau išspręsti šeimose kylančius tėvystės iššūkius.

Seminaro metu buvo skiriamas dėmesys ir specialistų emocinio intelekto lavinimui, konkrečių darbo veikloje išryškėjusių stresinių situacijų aptarimui, diskusijai aktualiais klausimais. Praktinius užsiėmimus seminaro dalyviams vedė Viešosios įstaigos „Medaproject“ steigėja Eglė Veršininienė, dalinusi specialistams naudingus patarimus, kurie leistų sustiprinti savo asmenines charakterio savybes bei geriau suprasti besikreipiančio pagalbos asmens problemas ir emocinę būseną.

Parengtos ministerijos pataisos vaiko teisių apsaugos reformai: vaiko paėmimas iš tėvų įmanomas tik kraštutiniais atvejais

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė pakeitimus, kuriais pataisoma liepos mėnesį startavusi nauja vaiko teisių apsaugos sistema. Pataisomis neliečiamas smurto prieš vaiką apibrėžimas, bet siūloma atsisakyti grėsmės lygių nustatymo vaikams ir pereiti prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo, o vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais.

Net ir nustačius, kad vaikui būtina apsauga, vaikas nebūtų iškart paimamas iš tėvų ar globėjų, bet  pirmiausia šią apsaugą būtų bandoma užtikrinti per laikinąją priežiūrą.

„Laikinoji priežiūra, kai vaiką prižiūri tėvų nurodyti giminaičiai ar šeimos draugai arba kai vaikas su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus, apgyvendinimas šeimos krizių centre galėtų tapti tarsi „pagalve“, apsaugančia vaiką nuo paėmimo iš tėvų. Šiuo pakeitimu norime pabrėžti, kad vaiko paėmimas iš tėvų teismo sprendimu turi būti kraštutinė priemonė, kai visos kitos priemonės nepadeda. Bet kuriuo atveju labai svarbus momentas išliks tėvų bendradarbiavimas ir gera valia: tarkime, jeigu vienas iš tėvų nesutiks su vaiku apsigyventi šeimos krizių centre ir taip apsaugoti vaiko nuo smurtaujančio kito tėvo, tuomet neliks kitos išeities, kaip kreiptis į teismą“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

KAIP ATRODYTŲ SISTEMA?

Remiantis ministerijos pasiūlymais, jeigu vaiko teisių apsaugos specialistai gauna pranešimą apie įtariamą smurtą prieš vaiką, tuomet jie vertina vaiko situaciją ir poreikius. Šiuo metu galiojančių grėsmės lygių nustatymo atsisakoma.

Vaiko situacijos ir poreikių vertinimas gali baigtis taip:

* Nagrinėjimas baigiamas, nes nėra būtinybės nustatyti pagalbos vaikui/šeimai arba apsaugos vaikui poreikio.

* Nustatomas pagalbos vaikui/šeimai poreikis + pradeda veikti atvejo vadybos procesas.

* Nustatomas vaiko apsaugos poreikis + pradeda veikti atvejo vadybos procesas ir teikiamos mobiliosios komandos paslaugos.

Visais šiais atvejais vaikas nebūtų paimamas iš tėvų ar globėjų. Tačiau kai nustatomas vaiko apsaugos poreikis, tai reiškia, kad yra kilęs realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei kai riziką kelia vaiko tėvai.

Nustačius vaiko apsaugos poreikį, vaikui būtų taikoma laikinoji priežiūra. Ji reiškia, kad vaikas nėra paimamas iš tėvų, globėjų, bet apgyvendinamas pas tėvų nurodytus giminaičius, šeimos draugus arba šie apsigyvena kartu su krizės ištikta šeima ir padeda prižiūrėti vaiką. Gali būti atvejų, kad vaikas su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus, bus apgyvendinamas šeimos krizių centre.

Laikina priežiūra galėtų būti keleriopa:

* Vaikas gali būti apgyvendinamas su tėvų nurodytais giminaičiais ar kitais emociniais ryšiais susijusiais žmonėmis (gyvenamoji vieta – vaiko tėvų namai arba giminaičių, kitų emociniais ryšiais susijusių asmenų namai).

* Vaikas su vienu iš pavojaus nekeliančių tėvų, globėjų gali būti apgyvendinimas socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.

Laikinoji priežiūra truktų iki 20 darbo dienų. Jeigu per tą laiką vaikui vis tiek neužtikrinama saugi aplinka, tuomet Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba inicijuotų laikinosios globos nustatymo procesą.

Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą teismo sprendimu taptų įmanomas tik dviem atvejais: pirma, kai tėvai ar globėjai nesutinka su laikinąją priežiūra, antra, kai laikinosios priežiūros priemonių nepakanka užtikrinti vaikui saugią aplinką.

Tačiau, kaip ir dabar, vaiko teisių apsaugos specialistai pasitelkę policijos pareigūnus turės galimybę skubiai užtikrinti saugią vaikui aplinką ir, jeigu nenustatomas pagalbos vaikui poreikis, perduos vaiką tėvams, globėjams.

KITOS NAUJOVĖS

Šalia grėsmių lygių atsisakymo, perėjimo prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo bei laikinosios priežiūros instituto nustatymo, teisės aktų pataisose siūlomi ir kiti smulkesni pakeitimai:

1. Atvejo vadybos posėdžiuose vaiko teisių apsaugos specialistai dalyvautų pagal poreikį, kurį nustatytų atvejo vadybininkas. Taip procesas vyktų greičiau.

2. Būtų nustatoma teisė specialistams vaiko situacijos vertinimo metu daryti garso ar vaizdo įrašus, kurie galėtų būti naudojami teismo procese kaip įrodymai.  Tai sudarytų sąlygas objektyviai įvertinti aplinkybes, susijusias su saugumu vaikui.

3. Siūloma įtvirtinti teisę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai skubos tvarka per 2 darbo dienas gauti duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomų valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų.

4. Administracinių nusižengimų kodekse būtų nustatyta atsakomybė fiziniams asmenims už melagingos informacijos suteikimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar už kliudymą nustatyti vaiko globą (rūpybą). Bauda galėtų siekti nuo 30 iki 140 eurų.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Administracinių nusižengimo kodekso pakeitimai Vyriausybei bus teikiami trečiadienį, Vyriausybei pritarus pakeitimai keliautų į Seimą. Jeigu Seimas tam pritars, pakeitimai įsigaliotų nuo 2019 m. gegužės 1 d.

KAS PASITEISINO IR NEBUS KEIČIAMA

Nuo liepos mėnesio įtvirtinta vaiko teisių apsaugos sistema nuo ankstesnės skiriasi keletu svarbių elementų. Pirma, įstatymu buvo uždraustas smurtas ir fizinės bausmės prieš vaikus. Antra, visoje Lietuvoje pradėjo veikti vieninga sistema, kuri reiškia, kad vaiko teisių apsauga vienodai įgyvendinama kiekviename rajone ar mieste. Trečia, kai fiksuojamas vaiko teisių apsaugos pažeidimas – šeimai teikiama pagalba.

Pagrindiniai aspektai, kuriuos siūloma išlaikyti:

Išlaikoma galiojanti smurto prieš vaiką sąvoka. Smurtas prieš vaiką apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.

Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Su krize susidūrusioms šeimoms teikiama pagalba. Remiantis nuo liepos mėnesio galiojančiu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, kai fiksuojamas vaiko teisių pažeidimas, šeimai iškart pradedama teikti pagalba: į procesą iškart įsijungia atvejo vadybininkas, kuris sutelkia įvairių sričių specialistus, o pavojaus vaikui atvejais ir mobilioji komanda, kurioje dirba psichologas, socialinis darbuotojas ir asmuo, turintis žinių apie priklausomybių ligas.

Reaguojama švenčių dienomis, nedarbo dienomis ir po darbo. Nuo liepos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba į įvykius reaguoja ne tik darbo metu, bet ir po darbo, naktimis, savaitgaliais bei švenčių dienomis. Statistika rodo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba po darbo ir savaitgaliais iš policijos gauna daugiausia pranešimų dėl konfliktų šeimose, kurie paliečia ir vaikus.

Vaiko teisių specialistai į policijos pranešimą, kad reikia nedelsiant spręsti vaiko apgyvendinimą saugioje aplinkoje, reaguoja per 1-2 valandas. Į pranešimą, kuris susijęs su galimu smurtu prieš vaiką, reaguojama kuo greičiau, bet ne ilgiau nei per 6 valandas. Dėl pranešimų apie kitus galimus vaiko teisių pažeidimus sprendimai priimami ne ilgiau nei per 3 darbo dienas.

Leidimą dėl vaiko paėmimo išduoda teismas. Kad vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų nebūtų tik dviejų specialistų sprendimas – per 3 darbo dienas kreipiamasi į teismą su prašymu išduoti leidimą vaiko apsaugojimui. Jei teismas leidimo neišduoda – tuomet vaikas perduodamas tėvams ar globėjams, o šeimai teikiama pagalba.

Viena sistema, o ne 60 skirtingų taisyklių rinkinių. Iki 2018 m. liepos 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba iš esmės nedalyvavo procese, sprendimai buvo priimami 60-yje skirtingų savivaldybių savarankiškai. Šiuo metu sistema veikia vieningai, vaiko teisių apsauga rūpinasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bendradarbiaudama su savivaldybėmis, policija, teismais ir prokuratūromis.

Uteniškiams priminta reagavimo į galimus vaiko teisių pažeidimus seka

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai dalyvavo renginyje „16 aktyvumo dienų be smurto“, kuris vyko Utenos meno mokykloje.

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Utenos rajone patarėja Gailutė Blažienė priminė pagrindinius vaiko teisių apsaugos principus: „Susirinkusiems kalbėta apie būtiną visos visuomenės nulinę toleranciją  smurto prieš vaikus atvejais, pristatyta Tarnybos specialistų veiksmų ir reagavimo seka, gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą.“

Pasitarime dalyvavę psichologai kalbėjo apie smurto žalą vaikui, apie pasekmes jo raidai ir vystymuisi bei apie tai, kokia turi būti organizuojama pagalba, kad vaikas, patyręs smurtą, galėtų ateityje sėkmingai funkcionuoti visuomenėje. Policijos pareigūnai priminė apie būtinybę informuoti juos sužinojus apie smurto atvejį bei galimybę gauti specializuoto pagalbos centro konsultacijas.

Susitikime dalyvavo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, specializuotos pagalbos centro psichologė Vida Repečkaitė bei centro atstovė Elvyra Laskaja, Utenos pedagoginės-psichologinės tarnybos psichologė Iliuminata Gailgalaitė, Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Utenos rajono savivaldybėje patarėja G. Blažienė.   

Renginį organizavo Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Utenos rajono savivaldybė.

Ankstesnis 1 2 3 ... 30 Sekantis
X