Naujienos

Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė: "Nė vienas nuo liepos mėnesio paimtas vaikas nebuvo įvaikintas nei Lietuvoje, nei užsienyje. Mūsų bendro darbo tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą ir kiek įmanoma greičiau"

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė papasakojo, kas nutinka, kai vaiką nusprendžiama paimti iš šeimos. Ji pabrėžė, kad darbo valandomis į įvykio vietą vyksta specialistai, o po darbo valandų jie vykta į tuos iškvietimus, kur kviečiami ir policijos pareigūnai.

„Tokias atvejais, kai nustatoma, kad vaikams tuo metu šeimoje likti nesaugu ir kyla reali grėsmė jų sveikatai, gyvybei, tuomet, visų pirma, vaiko teisių specialistai paklausia pačių tėvų, ar yra asmenys, kurie susieti su vaiku emociniais ryšiais ar giminaičiai, kurie galėtų laikinai pasirūpinti vaikais. Aišku, yra tokių atvejų, labai gaila, kad kartais tėvai dėl savo tam tikros būklės negeba pasakyti, kas galėtų pasirūpinti jų vaikais“, – pasakojo A. Jakavonienė.

Specialistė taip pat patikino, kad jeigu vaikai yra pakankamo amžiaus, brandos, tuomet yra atsiklausiama jų pačių, pas ką būtų galima apsistoti tol, kol bus įvertinta reali vaiko paėmimo iš šeimos grėsmė. Taip pat pridūrė, kad vaiko saugumo užtikrinimas nėra tapatus jo paėmimui iš šeimos gavus teismo leidimą. Visa procedūra yra kur kas sudėtingesnė.

„Tuo metu, kai specialistai nustato, kad vaikui šeimoje yra nesaugu, vaikas yra paimamas iš nesaugios aplinkos ir jam nustatomas aukščiausias, antras, grėsmės lygis. Tai – pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei.

Nustačius šį grėsmės, lygį per 3 darbo dienas specialistai turi kreiptis į teismą ir gauti leidimą. Tuo pačiu metu yra inicijuojama mobilios komandos pagalba šeimai. Tai yra trijų atskirų specialistų pagalba: psichologas, socialinis darbuotojas, ir asmuo, turintis specialių žinių priklausomybės klausimais. Taigi šeimai teikiama intensyvi pagalba. Jeigu teismo leidimas yra gaunamas, tuomet vaiko teisių apsaugos skyrius kreipiasi į savivaldybės administraciją su nurodymu tam, kad nustatytų vaikui globą“, – paaiškino Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.

Teisė globoti vaikus – nebūtinai giminėms

Pasak direktorės, teisės aktuose yra aiškiai numatyti prioritetai, kam turėtų būti teikiama globa prioriteto tvarka. Specialistų teigimu, labiausiai vaiko interesus atitinka apgyvendinimas giminaičių, nebūtinai artimųjų, šeimoje, pas asmenis, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai. Jeigu nėra tokių galimybių, tuomet globos centre, pas budintį globotoją arba šeimynoje.

„Norėčiau pažymėti, kad iš visų 922 atvejų, kuomet buvo gauti teismo leidimai paimti vaikus, net 77 proc. jų buvo apgyvendinta pas artimus giminaičius arba asmenis, su kuriais vaikai saistomi emociniais ryšiais. Tik nesant tokių asmenų, kurie galėtų pasirūpinti vaiku, yra ieškoma kitų globos formų, tokių kaip globos centras, ir kraštutiniu atveju, institucinė globa“, – kalbėjo A. Jakavonienė.

Ji taip pa paaiškino, kad prieš nustatant grėsmę vaikui ir nusprendžiant jį atriboti nuo šeimos, specialistai bendrauja ne tik su pačiu vaiku ar tėvais, bet taip pat gauna informaciją ir iš kitų šaltinių – mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos. Tik įvertinus visą surinktą faktinę medžiagą apie realią grėsmę vaikui yra imamasi atitinkamų veiksmų. 

„Nė vienas nuo liepos mėnesio paimtas vaikas nebuvo įvaikintas nei Lietuvoje, nei užsienyje. Mūsų bendro darbo tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą ir kiek įmanoma greičiau. Bet tai irgi priklauso nuo pačių tėvų. Svarbu bendradarbiauti su specialistais, teikti informaciją apie pasikeitusią situaciją šeimoje. Kartais mes netgi nežinome apie įvykusius pokyčius, nes tėvai nelinkę informuoti“, – dar vieną problemą įvardijo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.

O vis dažniau viešojoje erdvėje girdimas kalbas apie piktybinius kaimynų skundus ir žmonių baimę, kad vieno tokio gali pakakti ir vaikas nepelnytai bus atskirtas nuo šeimos, A. Jakavonienė neigia. Ji taip pat apibūdino ir požymius, kurie galėtų reikšti pavojaus signalą, kad kaimynystėje esantis vaikas patiria smurtą ar yra skriaudžiamas. Pirmiausia, pasak specialistės, reikėtų suklusti išgirdus neįprastą vaiko verksmą.

„Vaiko teisių apsaugos skyrius nevyksta į šeimą tam, kad paimtų vaiką. Vykstama įvertinti situaciją. Lygiai taip pat ir pačiame skunde ar pranešime nurodytas aplinkybes. Tos baimės, kurios šiuo metu yra pasėtos visuomenėje, tikrai iš piršto laužtos. Nuo liepos mėnesio dėl galimų vaiko teisių pažeidimo gavome beveik 10 tūkst. pareiškimų, 44 proc. jų nepasitvirtino“, – paaiškino specialistė.

Patarė, kaip auklėti

Kalbėdama apie auklėjimo metodus, A. Jakovienė įvardijo klaidas, kurių daryti nevalia ir įstatymo nustatyta tvarka.

„Auklėti vaikus privalome taip, kad mūsų elgesys jo nežalotų. Kaip valstybė jau esame nutarę, kad smurtas prieš vaiką – negalimas. Gaila, kad vis dar pasigirsta kalbų, jog vaikui galima pliaukštelti per veidą, rūbą, ranką, galima panaudoti diržą, rykštelę ar dar kažkokį įrankį siekiant sudrausminti. Vaikas nėra mini žmogus su mini teisėmis. Kiekvienas iš mūsų turime teisę į prigimtinį orumą. Nuolatinis vaiko bauginimas, žeminimas, tap pat yra netoleruotinas, kadagi tai – psichologinis smurtas. Taip vaikas patiria ilgalaikę žalą. Labai svarbu, kad tėvai siektų drausminti vaikus, auklėti juos pozityviais būdais“, – sakė A. Jakovienė.

Visgi, pasak specialistės, ne visi drausminimo būdai yra blogi.

„Tam tikrų malonumų ribojimas tai nėra smurtas. Jeigu mes kalbame apie nepriežiūrą, tai tada kalbėkime apie tai, kad tai yra tam tikrų nuolatinių vaiko poreikių nepatenkinimas. Ar telefonas ir televizorius tai yra būtinas vaiko poreikis, na, tikriausiai nėra. Riboti tam tikrus dalykus nėra uždrausta. Neabejoju, kad tėvai susiduria su sunkumais auklėjant vaikus. Tačiau labai svarbu, kai ištikus problemai būtų kreipiamasi į specialistus, pasitikėti jais. Nėra gėda nemokėti, yra gėda nesiekti išmokti ir taikyti kažkokius pozityvius metodus“, – patarė specialistė.

Moteris taip pat nurodė, kad skurdas nėra priežastimi vaiko atskyrimui nuo tėvų. Jos teigimu, valstybė turi pagalbą užtikrinti kiekvienai šeimai, paslaugas, jeigu reikia ir materialines, tam, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai.

Parengta pagal portalo www.tv3.lt informaciją

 

X