DĖMESIO! Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) administracija Vilniuje kraustosi į naujas patalpas - iš A. Vivulskio g. 13 į Labdarių g. 8.

Dėl kraustymosi galimi ryšio, tiek interneto, tiek stacionarių telefonų, sutrikimai, todėl prašome kantrybės ir supratingumo šiomis dienomis, jeigu nepavyktų operatyviai susisiekti su Tarnybos administracijos darbuotojais.

Naujienos

Vilniaus apskrities VTAS vedėja: atėjo laikas kalbėti apie šeimoms teikiamų paslaugų kokybę

Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų susitikimas su Šalčininkų savivaldybės įstaigų atstovais atvėrė įsisenėjusias problemas – nors savivaldybės teikiamų paslaugų šeimoms ir jų vaikams sąrašas gan ilgas, ne visos jos teikiamos kokybiškai.

Pasak Vilniaus apskrities VTAS vedėjos Silvos Lukoševičienės, turime galvoti apie geriausias paslaugas vaikui. „Svarbu šeimai ir vaikams skirti tokias paslaugas, kokių iš tiesų jiems reikia, nepaisant to, kad konkrečioje savivaldybėje galbūt ir nėra reikiamų paslaugų. Kaip elgtis tokiu atveju? Be abejo, vienas iš sprendimų – kurti reikiamas paslaugas, toliau siūlyčiau pažvelgti plačiau ir vaikui, šeimai reikalingų paslaugų ieškoti artimiausiose savivaldybėse, – sakė vedėja. – Atsigręžkime į nevyriausybines organizacijas – daugelis jų turi išties platų paslaugų paketą. Manau, yra netoleruotina jaunesnį nei 3 metų vaiką apgyvendinti vaikų globos institucijoje. Turi būti dedamos visos pastangos, kad mažyliui atsirastų vietos pas artimus giminaičius, asmenis, susijusius emociniais ryšiais, šeimynose ar pas budinčius globėjus. Kaip spręsti konkretaus vaiko, šeimos situaciją, kaip pateikti konkrečiai šeimai reikalingas paslaugas – tai savivaldybės užduotis“.

VTAS vedėja S. Lukoševičienė priminė savivaldybės atstovams, kad būtent jie turi pasirūpinti svarbiausiais jų teritorijoje gyvenančių žmonių poreikiais: „Tikras meras yra tas, kuris mato žmogų, mato vaiką. Ne pastatai, ne keliai yra svarbiausia. Svarbu gebėti išgydyti žmonių gyvenimus. Bendradarbiaukime ieškant naujų globėjų, motyvuokime juos. Turime eiti į priekį vardan vaiko, vardan šeimos. Vaikai į globos institucijas turi patekti tik išimtiniais atvejais, ne mažiau svarbu neišskirti brolių/seserų. Manau, Šalčininkuose būtina steigti bendruomeninius globos namus bei stiprinti globos centrų veiklą, vykdant globėjų/įtėvių paiešką ir jų ruošimą, nes, kaip rodo statistika, beveik pusė šiuo metu globojamų vaikų auga institucijoje“.

Jai pritarė ir mobiliosios komandos psichologė Olga Leikina sakydama, kad nors savivaldybės teikiamų paslaugų sąrašas gana ilgas, atėjo laikas kalbėti ir apie paslaugų kokybę. „Teko girdėti, kad asmeniui, kuris pas psichologą apsilankė vos vieną kartą, ir rodo norą lankyti konsultacijas toliau, pasakoma, kad jam tokių paslaugų nereikia. Manyčiau, kad jeigu žmogus jaučia poreikį lankyti psichologo konsultacijas, jam reikia suteikti tokią galimybę“, – sakė O. Leikina.

VTAS Šalčininkų rajone patarėjas Zdislavas Kulevičius informavo, kad šiuo metu skyrius vykdo 144 globojamų (rūpinamų) vaikų priežiūrą. Anot jo, 73 vaikai yra globojami (rūpinami) šeimose, 25 vaikai nuolatinai apgyvendinti institucijoje (6 iš jų gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose), 34 vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba) institucijoje (iš jų 7 vaikai gyvena pas globos centro budinčius globėjus), 12 vaikų laikinoji globa (rūpyba) šeimoje nustatyta tėvų prašymu.

VTAS vedėja informavo, kad Vilniaus apskrityje stebimas mažėjimas pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus bei aukščiausios grėsmės vaiko saugumui nustatymo atvejų. „Ar dėl to, kad anksčiau pastebime šeimas, kurioms reikia pagalbos ir joms tai suteikiame, ar, bijau net pagalvoti, kad ne visuomet vaikai paimami, net ir esant sudėtingai situacijai šeimoje, tik todėl, kad nėra kur juos laikinai apgyvendinti?“ – probleminius klausimus kėlė S. Lukoševičienė. VTAS vedėja pridūrė, kad nuo 2018 metų liepos 1 d. iki kitų metų tos pačios dienos Šalčininkų savivaldybėje iš nesaugios aplinkos ir iš įstatyminių atstovų buvo paimti 67 vaikai, 11 iš jų jau grįžo į biologines šeimas.

„Nuo 2020 metų pradžios Vilniaus apskrityje, kaip ir kitose Lietuvos apskrityse, bus įsteigta po papildomą mobiliąją komandą, t. y. bus 2 mobiliosios komandos, o specialistai dirbs ne 14, o 30 dienų“, – pasidžiaugė mobiliosios komandos psichologė Olga Leikina.

Aptardama Šalčininkų savivaldybės silpnąsias vietas, O. Leikina išskyrė tinkamo socialinio būsto trūkumą: „Manome, kad tokiuose socialiniuose būstuose, kokie šiuo metu skiriami šeimoms su vaikais, žmonės gyventi negali. Važiuodami dirbti su šeimomis, pavyzdžiui, radome paauglį, kuris jau 3 metus gyvena namuose be elektros. Blogiausia, kad tik dabar apie šį vaiką informuotas Šalčininkų vaiko teisių apsaugos skyrius. Vaikai tokiomis sąlygomis gyventi neturėtų. Suprantame, kad vien buitinių sąlygų pagerinimas šeimos problemų neišspręs, tačiau vienerių metų vaikas negali gyventi higienos normų neatitinkančiose patalpose. Manome, kad šeimoms reikalinga kompleksinė pagalba“.

VTAS specialistė-psichologė O. Leikina taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad anksčiau šeimos atvejo vadybos posėdyje kartais dalyvaudavo seniūnai: „Labai tuo džiaugėmės, manėme, kad tai pagerins paslaugų šeimoms teikimą. Deja, pastebėjome, kad dėmesys skiriamas tik fizinių poreikių tenkinimui, t. y. žiūrima, ar vaikas turi maisto, tinkamų drabužių. Norime akcentuoti, kad ne mažiau svarbus ir psichologinis klimatas šeimoje, emocinio palaikymas, saugi aplinka“.

Pasak psichologės, lygiai taip pat vertėtų rimčiau pasidomėti atvejais, kai vaikas, laikinai paimtas iš šeimos, apgyvendinamas pas močiutę, senelius. „Deja, vyresni žmonės dažniausiai atsisako psichologo pagalbos paimtiems vaikams. Taigi, darbas su motina, tėvu vyksta, o vaikai tarsi paliekami likimo valiai. Manyčiau, kad prieš nusprendžiant, kur apgyvendinti vaiką, reikėtų gerai pagalvoti, ar toje šeimoje vaikui bus įmanoma suteikti visavertę pagalbą“, – sakė ji.

Anot O. Leikinos, sunkumų patiriančioms šeimoms dažnai tinkamiausia išeitis yra apgyvendinimas krizių centre. „Svarbu išsaugoti vaiko ir mamos ryšį. Tam dažnai padeda mamos ir vaikų ar net visos šeimos su vaikais apgyvendinimas krizių centre, kur kiekvienas šeimos narys gauna konkrečiai jam reikalingą specialistų pagalbą. Gerai, jeigu krizių centre šeima galėtų gyventi pusmetį ar net metus, nes per tą laiką šeima turi galimybę, su specialistų pagalba, keisti savo gyvenimo būdą, tobulinti socialinius, tėvystės ir sprendimų priėmimo įgūdžius“, - sako psichologė O. Leikina.

Pasitarime, kurį Šalčininkuose inicijavo Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dalyvavo  savivaldybės administracijos, teismo, prokuratūros, policijos, ligoninės, globos namų ir globos centro atstovai, atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai, pedagoginės psichologinės tarnybos atstovai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius.

X